Byla 2A-1889-565/2014
Dėl neteisėtų veiksmų, tretieji asmenys G. L. bei K. L

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų E. L. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. L. ir G. L. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų veiksmų, tretieji asmenys G. L. bei K. L.,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydami: 1) pripažinti atsakovo veiksmus atsisakant tenkinti ieškovų 2013-01-04 prašymą dėl buto su rūsiu, esančio ( - ), pardavimo ieškovams lengvatinėmis sąlygomis neteisėtais; 2) įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parduoti lengvatinėmis sąlygomis lygiomis dalimis ieškovams butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), pasirašant su ieškovais notariškai tvirtinamą patalpų pirkimo–pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį, patalpų ir su jomis susijusių dokumentų perdavimo–priėmimo aktus, pagal kuriuos ieškovams lygiomis dalimis nuosavybės teise lengvatinėmis sąlygomis būtų parduotos ginčo patalpos ir atlikti visi kiti su tuo susiję privalomi veiksmai; parduodant ginčo patalpas laikytis sąlygos, kad ginčo patalpų pardavimo kaina nebūtų didesnė, negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 (imtinai) ir ši suma būtų patikslinta atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovai nurodė, kad iki 1990 m. jie su šeima bei tėvais nuomojo gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ). Patalpas, esančias ( - ), grąžinus Vilniaus arkivyskupijos Kurijai, ieškovams buvo suteiktas butas iš manevrinio fondo, esantis ( - ), Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus 1990-03-22 garantiniu raštu Nr.27 ieškovams buvo garantuota, kad, pabaigus namo, esančio ( - ), kapitalinį remontą, ieškovams bus suteiktas butas, esantis ( - ). Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu Nr.762 V buvo nutarta J.D. P. 5 asmenų šeimai išnuomoti butą, esantį ( - ) (J.D. P. yra ieškovės G. L. motina). 2000-09-12 ieškovė perdavė UAB „Senamiesčio ūkis“ manevrinio butų fondo butą, esantį ( - ), ir ieškovai su šeima persikėlė gyventi į butą, esantį ( - ), nors jis dar nebuvo iki galo suremontuotas, t.y. minėtame bute nebuvo elektros, vandens inžinierinių tinklų ir kt., tačiau ieškovai patys suremontavo minėtą butą bei prisidėjo savo lėšomis remontuojant ir bendro naudojimo patalpas minėtame name, o atsakovas tam neprieštaravo. Tik 2007-01-09 buvo priimtas gyvenamojo namo, esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktas, todėl tik dėl atsakovo kaltės ieškovai negalėjo laiku privatizuoti ginčo buto.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

6Atsakovas nurodė, kad ieškovai persikėlė gyventi į ginčo butą 2000 m., o gyvenamasis namas, esantis ( - ), pripažintas tinkamu naudoti tik 2007 m., t.y. po 1997-12-31, todėl ieškovai nebuvo subjektais, turinčiais teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo nuostatose nustatyto privatizavimo objekto nuomininkais iki objekto pripažinimo tinkamu naudoti ieškovai negalėjo tapti, o, 2007 m. pripažinus gyvenamąjį namą, esantį ( - ), tinkamu naudoti Butų privatizavimo įstatymo nuostatų galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs. Ginčo butas buvo pripažintas tinkamu naudoti jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo nuostatų galiojimo terminui, o iki tol ginčo butas negalėjo būti nei nuomos sutarties, nei privatizavimo objektu. Todėl, galiojant Butų privatizavimo įstatymo nuostatoms, teisinis santykis dėl ginčo buto privatizavimo tarp ieškovų ir atsakovo neatsirado, kadangi ieškovai tuo metu neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą, o kai nėra subjektinės teisės, tai negali būti ir šios teisės pažeidimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-03 sprendimu ieškinį atmetė.

9Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad šioje civilinėje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad laiku ir nustatyta tvarka buvo pradėta ginčo buto privatizavimo procedūra (CPK 176 str.–179 str.).

10Teismas nurodė, kad ieškovai nebuvo ginčo buto nuomininkai, be to, pastatas, esantis ( - ), privatizavimo metu negalėjo būti ir nebuvo privatizavimo objektu, kadangi tik 2007-01-09 aktu šis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Pažymėjo, kad Butų privatizavimo įstatymo nuostatose, galiojusiose iki 1998-07-01, buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (butų pirkimo – pardavimo) tvarka, o taip pat ir jų įsigijimo sąlygos, t.y. kokios gyvenamosios patalpos pagal minėtą įstatymą gali būti privatizuojamos, kas ir kokia tvarka jas gali pirkti. Butų privatizavimo įstatymo 1 str. 1 d. nuostatose buvo numatyta, jog šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo – pardavimo tvarką nuomininkams, pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai Butų privatizavimo įstatymo nuostatų pagrindu ir jo galiojimo metu nebuvo įgiję teisės privatizuoti ginčo butą, kadangi ieškovai tuo metu nebuvo privatizavimo subjektai, taip pat nebuvo paties privatizavimo objekto, t.y. ginčo buto, todėl, pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė tam tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis įgyti tame įstatyme numatytas teises. Teismas konstatavo, kad į ginčo butą ieškovai įsikėlė gyventi tik 2000 m, todėl jie apskritai nebuvo ir subjektais, turinčiais teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, o kai nėra ieškovų subjektinės teisės, tai negali būti ir šios teisės pažeidimo ir jos gynimo, nes Butų privatizavimo įstatymo nuostatos buvo taikomos tik tiems asmenims, kurie tuo metu atitiko šio įstatymo nuostatų reikalavimus.

11Teismas padarė išvadą, kad ieškovai dar 1991-12-10 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą dėl privatizavimo klausimų, tačiau, kaip nurodė, jie negavo jokio atsakymo, be to, ieškovai vėliau kreipėsi į teismą dėl ginčo buto nuomos sutarties sudarymo, todėl konstatuotina, kad ieškovai visą šį laikotarpį žinojo tas aplinkybes, kad ginčo butas jiems nuosavybės teise nepriklauso. Tačiau ieškovai, manydami, kad jų teisės pažeidžiamos, per visą šį laikotarpį nesikreipė nei į teismą, nei į atitinkamas institucijas dėl savo teisių gynimo, todėl ieškovų argumentus, kad jie nėra praleidę ieškinio senaties termino, teismas atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus (CPK 176 str.–179 str., CK 1.127 str. 1 d.).

12III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovo veiksmus atsisakant tenkinti ieškovų 2013-01-04 prašymą parduoti lengvatinėmis sąlygomis butą su rūsiu, esantį ( - ), neteisėtais ir įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovams parduoti lengvatinėmis sąlygomis lygiomis dalimis butą su rūsiu, esantį ( - ), už bendrą 30 464,95 Lt sumą, pasirašant su ieškovais notariškai tvirtinamą minėto buto pirkimo–pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį, sudarant ir pasirašant kitus su tuo susijusius būtinus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

141. Ieškovų nuomone, teismas ypač formaliai vertino tik kai kurias bylos aplinkybes, neįsigilino į specifines ieškovų nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą: tai lemia teisinių santykių, susiklosčiusių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką; teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-588/2009 ir kt.), tačiau teismas akivaizdžiai nesilaikė šių svarbių Kasacinio teismo išaiškinimų bei nurodymų.

15Ieškovų iškeldinimo iš nuomoto buto į manevrinio butų fondo butą metu galiojusio Butų kodekso 82 str. 1 d. aiškiai numatė, kad dėl kapitalinio remonto iškeldinant nuomininką į kitą laikiną gyvenamąją patalpą, remontuojamos patalpos nuomos sutartis nenutraukiama, todėl, ieškovus iškeldinus iš nuomoto buto, esančio ( - ), į manevrinio butų fondo butą, esantį ( - ), nuomos teisiniai santykiai nenutrūko. Kadangi atsakovas nenumatė po kapitalinio remonto išsaugoti ieškovams gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), atsakovas 1990-03-22 garantiniu raštu Nr.27 įsipareigojo suteikti ieškovų šeimai kitą butą, esantį ( - ), kas visiškai atitiko Butų kodekso 82 str. 5 d. nuostatas, todėl darytina išvada, kad garantinio rašto garantija suteikti ieškovams po kapitalinio remonto butą, esantį ( - ), o ne butą, esantį ( - ), nenutraukė šalių sutartinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, o tik pakeitė ieškovo šeimai išnuomotas patalpas, todėl ieškovai ginčo bute teisėtai gyvena nuomos teisinių santykių pagrindu, kurie yra susiformavę dar iki Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įsigaliojimo.

162. Ieškovės motina J.D. P. laiku, t.y. 1991-12-10, pateikė atitinkamą prašymą ir susitarimą privatizuoti butą, esantį ( - ). Aplinkybę, kad iki šiol stengiamasi visais būdais neleisti ieškovams privatizuoti ginčo butą, patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama ginčo buto savininkė, iki šiol ginčo butą nekilnojamojo turto registre įregistravusi kaip nebaigtą statybą, nors dar 2002 m. pradžioje ieškovų šeima savo lėšomis jį visiškai įrengė.

173. Ieškovų būsto teisių ir ginčo buto privatizavimo teisių pažeidimai buvo ir yra tęstiniai, nes atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų ginčo buto atžvilgiu neatliko kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas kiekvieną dieną prasideda iš naujo (CK 1.127 str. 5 d.) ir nėra praleistas. Jeigu teismas konstatuotų, kad šis terminas yra praleistas, ieškovai prašo šį terminą atnaujinti.

18Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

191. Ieškovai ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkė yra ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o Vilniaus miesto savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri yra atskiras juridinis asmuo, neturi teisės disponuoti ginčo butu ir negali būti įpareigota parduoti ginčo butą.

202. Ieškovams siekiant, kad teismas pripažintų jiems teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą, taikytinas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., kuris numato, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą teisės normą, nurodė, kad nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama sudaryti galimybę Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti, šiam įstatymui nustojus galioti. Taigi pagal šią teisės normą nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos.

21Atsakant į klausimą, ar ieškovai turėjo teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovai yra subjektai, kuriems įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 str.); c) ieškovai, kaip subjektai, kuriem įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdami veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovų ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kt. str.). Pažymėtina, kad teisę į buto privatizavimą pagal Butų privatizavimo įstatymą asmuo įgydavo tik esant visoms šioms sąlygoms.

22Ieškovai nurodė, kad teisę apsigyventi ginčo bute jie įgijo 1990-03-22 garantinio rašto Nr.27 pagrindu bei pažymėjo, kad teismai kitose civilinėse bylose pripažino tarp ieškovų ir atsakovo esant faktinius nuomos santykius. Tačiau faktinių nuomos santykių egzistavimo aplinkybės pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas nepakankama teisei lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą atsirasti.

23Patys ieškovai yra nurodę, jog manevrinio fondo butą, esantį ( - ), 2000-09-12 perdavė UAB „Senamiesčio ūkis“ ir persikėlė gyventi į ginčo butą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad teismų konstatuoti faktiniai ginčo buto nuomos santykiai yra susiklostę būtent nuo šio laikotarpio. Tačiau nagrinėjamoje byloje dėl ginčo buto privatizavimo lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą svarbu nustatyti, ar minėto įstatymo galiojimo metu, t.y. iki 1998 m., ieškovai buvo šio buto nuomininkai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai padarė išvadą, kad ginčo buto nuomininkais galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovai nebuvo.

24Ieškovai teigia, kad 1990 m. buvo iškeldinti iš buto, esančio ( - ). Tačiau ieškovai nepateikė šio buto nuomos sutarties ar kito dokumento, patvirtinančio, kokiu pagrindu ieškovai gyveno bute, esančiame ( - ), taip pat nepateikti dokumentai dėl buto, esančio ( - ), nuomininkų iškeldinimo. Vilniaus miesto savivaldybė, vykstant teisminiams ginčams kitose civilinėse bylose, kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą dėl minėtų sprendimo gavimo, tačiau Vilniaus apskrities archyvas 2012-01-10 raštu Nr. (8.12)-V5-56 nurodė, kad tokie dokumentai archyvuose nerasti. Nesant minėtų dokumentų, nėra pagrindo daryti išvadų, kokiu pagrindu ieškovai buvo iškeldinti iš buto, esančio ( - ), ieškovų teiginiai nelaikytini įrodytais.

252. Ieškovai nurodo, kad dar 1991-12-10 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau negavo jokio atsakymo. Pažymėtina, kad vėliau ieškovai niekada nereiškė reikalavimų įgyti ginčo butą nuosavybės teise – tiek teikiami prašymai, tiek teisminiuose ginčuose kitose civilinėse bylose buvo prašoma sudaryti ginčo buto nuomos sutartį. Taigi šie faktai įrodo, kad ieškovai nuo 1991 m. žinojo ir kaip rūpestingi bei apdairūs asmenys turėjo žinoti, kad būstas jiems nuosavybės teise nepriklauso, jų nebuvo privatizuotas, o manydami, kad tuo yra pažeidžiamos jų teisės nesikreipė į teismą dėl jos gynimo. 1991 m. pateikę prašymą privatizuot ir negavę atsakymo, ieškovai turėjo suvokti, jog privatizavimo procedūra nepradėta, ir manydami, jog tuo pažeidžiamos jų teisės, turėjo teismine tvarka, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, per teisės aktų nustatytą terminą ginčyti tokius Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad būtent nuo 1991 m. pabaigos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo 1991 m. pabaigos, 3 m. bendrasis ieškinio senaties terminas pasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo, t. y. 1994 m. pabaigoje. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas būtent nuo 1991 m.

26Ieškovai apeliaciniame skunde prašo šį terminą atnaujinti. Tačiau ieškovai nenurodo jokių aplinkybių, nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, kurių pagrindu būtų galima svarstyti termino atnaujinimo klausimą. Ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas tik pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių objektyvių aplinkybių, o nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytinos.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

30Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyrius 1990-03-22 išdavė garantinį raštą, kuriame nurodyta, kad 5 asmenų J. P. šeimai, kurią sudaro J. P., jo žmona J.D. P., duktė G. L., žentas E. L. ir anūkas G. L., namo, esančio ( - ), kapitalinio remonto metu yra suteikiamas manevrinio fondo butas, esantis ( - ), pasibaigus namo kapitaliniam remontui, J. P. 5 asmenų šeimai bus suteiktas butas, esantis ( - ) (1 t., 137 b.l.). Šio garantinio rašto pagrindu 1995-03-23 Vilniaus miesto valdyba priėmė potvarkį Nr.762V išnuomoti J.D. P. 5 asmenų šeimai butą, esantį ( - ), ir įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valstybinę įmonę sudaryti nuomos sutartį, kai bus pateikti dokumentai apie išsikėlimą iš manevrinio butų fondo (1 t., 135-136 b.l.). 2000-09-12 ieškovai su šeima išsikėlė iš manevrinio fondo buto, esančio ( - ), ir įsikėlė į butą, esantį ( - ). Namas, esantis ( - ), buvo pripažintas tinkamu naudoti 2007-01-08 aktu (1 t., 82-83 b.l.). J.D. P. 1991-12-10 pateikė prašymą privatizuoti butą, esantį ( - ), kartu su prašymu buvo pateiktas J.D. P. ir ieškovų susitarimas, kad butas bus privatizuojamas J.D. P. ir ieškovų vardu (1 t., 14, 15 b.l.). 2013-01-04 ieškovai kreipėsi į atsakovą su prašymu pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 6 p. parduoti ieškovams lygiomis dalimis lengvatinėmis sąlygomis butą, esantį ( - ) (1 t., 11-12 b.l.). 2013-02-08 raštu atsakovas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo leisti ieškovams ( - )privatizuoti butą, esantį ( - ), pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 6 p. (1 t., 8 b.l.).

31Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; tai lemia teisinių santykių, susiklosčiusių dėl gyvenamųjų namų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką; teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų namų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimą reglametuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyvenatojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-588/2009 ir kt.). Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui teismine tvarka galima apginti šio įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas ir pradėtas įgyvendinti asmenų privatizavimo teises, jeigu nustatoma, kad jų įgytos subjektinės teisės buvo pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-554/2005 ir kt.).

32Vilniaus apygardos teismo 2012-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1082/2012 nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, kad ieškovai iki 1990 metų iš Vilniaus miesto savivaldybės nuomojo gyvenamąsias patalas, esančias ( - ) (CPK 182 str. 2 p.). Iš Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1989-12-29 sprendimo Nr.349 (1 t., 86, 87 b.l.), Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus 1990-03-22 garantinio rašto matyti, kad ieškovų šeima iš buto, esančio ( - ), į manevrinio fondo butą buvo perkelti dėl namo, esančio ( - ), kapitalinio remonto. Šiuo laikotarpiu galiojusio Butų kodekso 82 str. 1 d. numatė, kad kai valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamasis namas kapitališkai remontuojamas, jeigu remontuoti negalima neiškeliant nuomininko, nuomotojas privalo suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kapitalinio remonto laikui kitą gyvenamąją patalpą, nenutraukdamas remontuojamos patalpos nuomos sutarties. Pagal Butų kodekso 82 str. 5 d. tais atvejais, kai nuomininko ir jo šeimos narių turima gyvenamoji patalpa dėl kapitalinio remonto negali būti išsaugota, nuomininkui ir jo šeimos nariams turi būti suteikta kita tinkamai įrengta patalpa prieš pradedant kapitalinį remontą. Vilniaus apygardos teismo 2012-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1082/2012 nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, kad po kapitalio remonto butą, esantį ( - ), buvo numatyta panaudoti kitoms reikmėms – nutarta grąžinti Vilniaus arkivyskupijai. Šioje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad po namo, esančio ( - ), kapitalinio remonto ieškovų šeima turėjo būti grąžinta į butą, esantį ( - ).

33Iš byloje esančių įrodymų taip pat darytina išvada, kad, nesant galimybės po kapitalinio remonto grąžinti ieškovų šeimos į butą, esantį ( - ), ieškovams turėjo būti suteiktas butas, esantis ( - ), tačiau dėl namo, esančio ( - ), remonto ieškovų šeimai laikinai buvo suteiktas manevrinio butų fondo butas. Iš UAB „Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija“ 1998-02-10 rašo matyti, kad namo, esančio ( - ), remontas buvo pradėtas 1991 metais, remonto darbai užsitęsė dėl lėšų stygiaus (1 t., 104 b.l.). Per laikotarpį nuo 1990 metų iki 1998-07-01, kai nustojo galioti Butų privatizavimo įstatymas, nebuvo imtasi reikiamų priemonių, kad būtų baigtas namo, esančio ( - ), remontas, ir ieškovų šeima galėtų įsikelti į butą, esantį ( - ), taip pat ieškovų šeimai nebuvo suteikta kita tinkama gyventi gyvenamoji patalpa. Kadangi Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu tarp ieškovų ir Vilniaus miesto savivaldybės egzistavo nuomos teisiniai santykiai, Vilniaus miesto savivaldybė buvo įsipareigojusi suteikti ieškovams butą, esantį ( - ), ir sudaryti šio buto nuomos sutartį, o šio buto nuomos sutartis Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo sudaryta ne dėl ieškovų kaltės, laikytina, kad ieškovai buvo tinkami pirkimo-pardavimo subjektai pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d.

34Nėra pagrindo teigti, kad butas, esantis ( - ), Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo pirkimo-pardavimo objektas, nes gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo pripažintas tinkamu naudoti tik 2007-01-08 aktu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad butas, esantis ( - ), egzistavo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, o 2007-01-08 gyvenamojo namo, esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktas įrodo ne naujo objekto sukūrimą, o vertintinas kaip dokumentas, patvirtinantis egzistavusio objekto atlikto remonto atitikimą įstatymų reikalavimams. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu butas, esantis ( - ), nebuvo priskirtas butų fondui ar buvo priskirtas Butų privatizavimo įstatymo 3 str. išvardintoms neprivatizuojamų objektų kategorijoms.

35J.D. P. 1991-12-10 pateikė prašymą pirkti butą, esantį ( - ) (Butų privatizavimo įstatymo 1 str. 1 d.), taip pat pateikė susitarimą pirkti privatizuojamą butą, kuriuo J.D. P. ir ieškovai susitarė, kad butas bus perkamas visų jų vardu (Butų privatizavimo įstatymo 5 str.) (1 t., 14, 15 b.l.). Šio pareiškimo padavimo metu J. P. jau buvo miręs, iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškinio padavimo metu yra mirusi ir J.D. P..

36Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovai pagal Butų pirvatizavimo įstatymą buvo įgiję ir pradėję įgyvendinti pagal šį įstatymą teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), ir ši jų teisė nebuvo realizuota ne dėl jų kaltės, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovams teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), laikantis sąlygos, kad buto pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.).

37Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti, kad buto, esančio ( - ), pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovai pareiškė reikalavimą nustatyti, kad butas ieškovams būtų parduotas už 30 464,95 Lt kainą, t.y. iš kainos, preliminariai apskaičiuotos pagal Butų privatizavimo įstatymą (1 t., 49, 50-51 b.l.), atėmus pinigų sumą, kurią ieškovai investavo į buto, esančio ( - ), remontą. Pagal CPK 313 str. apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos metu. Nors dublike ieškovai nurodė aplinkybes, kad preliminariai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatyta buto, esančio ( - ), turi būti mažinama į šio buto remontą ieškovų investuota pinigų suma, CPK nustatyta tvarka toks papildomas reikalavimas nebuvo pareikštas. Todėl apeliacinis teismas nenagrinėja apeliaciniame skunde pareikšto ieškovų prašymo nustatyti 30 464,95 Lt buto pardavimo kainą.

38Nėra pagrindo teigti, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip jau nurodyta, J.D. P. 1991-12-10 pateikė prašymą pirkti butą, esantį ( - ). Byloje nėra įrodymų, kad buvo atsisakyta jai šį butą parduoti. Vilniaus miesto valdyba 1995-03-23 priėmė potvarkį Nr.762V išnuomoti J.D. P. 5 asmenų šeimai butą, esantį ( - ), ir įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valstybinę įmonę sudaryti nuomos sutartį, kai bus pateikti dokumentai apie išsikėlimą iš manevrinio butų fondo, taigi, buvo patvirtintas 1990-03-22 garantinio rašto pagrindu išduotas įsipareigojimas išnuomoti ieškovų šeimai šį butą. Vilniaus miesto taryba 1999-10-13 sprendimu Nr.442 buvo panaikinusi Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkio Nr.762V dalį dėl buto, esančio ( - ), nuomos ieškovų šeimai, dėl šio sprendimo pagrįstumo vyko ginčas teisme, kuris galutinai buvo išspręstas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2001-06-20 nutartimi, pripažinus, kad Vilniaus miesto taryba 1999-10-13 sprendimas Nr.442 panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkio Nr.762V dalį dėl buto, esančio ( - ), nuomos ieškovų šeimai, buvo neteisėtas. 2000-09-12 ieškovų šeima įsikėlė į butą, esantį ( - ), ieškovų teisė gyventi šiame nebuvo ginčijama. Ieškovų teisę gyventi bute, esančiame ( - ), Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo ginčyti 2010-04-01 pareikšdama priešieškinį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-2732/2011, šis priešieškinys buvo atmestas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1082/2012. 2013-01-04 ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu parduoti jiems lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. (1 t., 11-12 b.l.). 2013-02-08 raštu atsakovas atsisakė parduoti ieškovams butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. (1 t., 8 b.l.). Taigi, galutinai ieškovams apie jų pažeistą teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti butą, esantį ( - ), paaiškėjo gavus 2013-02-08 raštą, šio rašto gavimo diena laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013-04-18, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 1 d.).

39Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, nes buto, esančio ( - ), savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o ne atsakovas, kuris yra savarankiškas juridinis asmuo. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybė savo funkcijas įgyvendima per savo vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių, kuris vadovauja savivaldybės administracijai (Vietos savivaldos įstatymo 29, 30 str.). Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaro savivaldybės vykdomoji institucija. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija, veikianti Vilniaus miesto savivaldybės vardu pagal Vietos savivaldos įstatymą, yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

40Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius teisės normas, reglametuojančias butų privatizavimą lengvatine tvarka, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

41Priėmus naują sprendimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 1 300,09 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, ir 1 500 Lt išlaidos už advokato pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 5 d., 96 str. 1 d., 98 str.). Kadangi ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 1 486 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

44Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parduoti ieškovams E. L. ir G. L. lygiomis dalimis butą su rūsiu, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), laikantis sąlygos, kad buto su rūsiu pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

45Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovo E. L. naudai 4 286,09 Lt (1 241,34 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydami: 1)... 4. Ieškovai nurodė, kad iki 1990 m. jie su šeima bei tėvais nuomojo... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.... 6. Atsakovas nurodė, kad ieškovai persikėlė gyventi į ginčo butą 2000 m., o... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-03 sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad šioje civilinėje byloje... 10. Teismas nurodė, kad ieškovai nebuvo ginčo buto nuomininkai, be to, pastatas,... 11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai dar 1991-12-10 kreipėsi į Vilniaus... 12. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo... 14. 1. Ieškovų nuomone, teismas ypač formaliai vertino tik kai kurias bylos... 15. Ieškovų iškeldinimo iš nuomoto buto į manevrinio butų fondo butą metu... 16. 2. Ieškovės motina J.D. P. laiku, t.y. 1991-12-10, pateikė atitinkamą... 17. 3. Ieškovų būsto teisių ir ginčo buto privatizavimo teisių pažeidimai... 18. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas į apeliacinį skundą... 19. 1. Ieškovai ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, t.y. Vilniaus miesto... 20. 2. Ieškovams siekiant, kad teismas pripažintų jiems teisę lengvatinėmis... 21. Atsakant į klausimą, ar ieškovai turėjo teisę privatizuoti ginčo... 22. Ieškovai nurodė, kad teisę apsigyventi ginčo bute jie įgijo 1990-03-22... 23. Patys ieškovai yra nurodę, jog manevrinio fondo butą, esantį ( - ),... 24. Ieškovai teigia, kad 1990 m. buvo iškeldinti iš buto, esančio ( - ).... 25. 2. Ieškovai nurodo, kad dar 1991-12-10 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą... 26. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo šį terminą atnaujinti. Tačiau... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų... 31. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių... 32. Vilniaus apygardos teismo 2012-07-02 nutartyje civilinėje byloje... 33. Iš byloje esančių įrodymų taip pat darytina išvada, kad, nesant... 34. Nėra pagrindo teigti, kad butas, esantis ( - ), Butų privatizavimo įstatymo... 35. J.D. P. 1991-12-10 pateikė prašymą pirkti butą, esantį ( - ) (Butų... 36. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovai pagal... 37. Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti, kad buto, esančio ( - ), pardavimo... 38. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą.... 39. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam... 40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos... 41. Priėmus naują sprendimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 1 300,09... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti... 44. Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 2... 45. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovo...