Byla 2YT-15284-965/2017
Dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotas asmuo V. L

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotas asmuo V. L..

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1. Nustatyti žemės sklypui kurio plotas Nr. 2,3063 ha, esančiam ( - ), naudojimosi sąlygas, servitutą, t. y., kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis infrastruktūra; 2. Antstolis žemės sklypus turi pardavinėti atskirai su sąlyga, kad patvarkyme Nr. Slb-68744 išvardinti žemės sklypai nevaržomai turėtų teisę naudotis, disponuoti infrastruktūra žemės sklypo, kurio plotas Nr. 2,3063 ha, esančiam ( - ). Nurodo, kad antstolis pažeidžia skolininko teises, parduodamas kiekvieną žemės sklypą atskirai, be naudojimosi sąlygų.

5Antstolis Aleksandras Selezniovas, 2017 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Skundą antstolis perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Antstolis patvarkyme nurodė, kad parduotinam iš viešųjų varžytinių pareiškėjo turtui – žemės sklypui, esančiam ( - ), jau yra nustatyti servitutai (ribojimai), kurie užtikrins, kad kitų žemės sklypų savininkai galės netrukdomai naudotis minėtu žemės sklypu, požeminėmis, antžeminėmis komunikacijoms įrengti ir jomis naudotis, įskaitant ir patekti į sklypą. Mano, kad skolininkas teikia skundą siekdamas vilkinti išieškojimo procesą.

6Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepimo į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai.

7Teismas konstatuoja:

8skundas atmestinas.

9Vykdomosios bylos Nr. 0010/16/02684 medžiaga nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo pagal 2016 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-620-479/2015, išduotą dėl 101357 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojo V. L. naudai. Vykdydamas vykdomąją bylą, antstolis 2016 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį turtą, tame tarpe ir žemės sklypus, esančius ( - ). 2017 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. S1b-47280 dėl areštuoto turto vertės nustatymo nustatyta skolininkui priklausančio turto vertė. 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu Nr. S1b-65340, atsižvelgiant į teismo ekspertės L. C. 2017 m. rugpjūčio 3 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą, pakartotinai nustatyta skolininkui priklausančio turto vertė, kartu nustatant, jog skolininkui priklausantys sklypai (unikalūs numeriai: ( - )), esantys ( - ), bus realizuojami kaip vienas turtinis vienetas. 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu nustata nauja areštuoto turto vertė. 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu dėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymo patikslinimo nustatyta, kad skolininkui R. B. priklausantys žemės sklypai varžytynėse bus paradvinėjami kiekvienas atskirai, siekiant, kad turtas būtų parduotas maksimaliai didžiausia kaina. 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu dėl arešto panaikinimo, 2016 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu areštuotam ir skolininkui priklausančiam turtui, tame tarpe ir daliai žemės sklypų, turto areštas panaikintas.

10CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimu (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas). Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog tuo atveju, jei šio straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Šiuo atveju skolininko turto kaina buvo nustatyta, o 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu turto kaina patikslinta, atsižvelgiant į ekspertizės aktus.

11Skolininkas skundžia antstolio 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą, nurodydamas, kad žemės sklypai, kurie yra areštuoti antstolio ir minimi 2017 m. rugpjūčio 28 d. patvarkyme, yra vienas turtinis kompleksas. Taip pat pažymi, kad žemės sklypui, kuris yra turtiniame komplekse, priklauso 2,3063 ha infrastruktūrinis žemės sklypas unikalus Nr. ( - ), nėra nustatyti kitų žemės sklypų servitutai, todėl šį sklypą pardavus atskirai, kiti žemės sklypai praras teisę naudotis infrastruktūra, skolininkas negalės patekti į savo žemės sklypus ir laisvai disponuoti savo turtu, žemės sklypų vertė nuvertės.

12Įvertinus vykdomojoje byloje esančius duomenis nustatyta, kad žemės sklypo, kurio plotas 2,3063 ha, esančio ( - ), naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, taip pat šiam sklypui nustatyti servitutai (teisė aptarnauti ir teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas), teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (vykdomoji byla Nr. 0010/16/0268, b. l. 152). Vykdomosios bylos medžiaga nenustatyta, kad sklypų pardavimas atskirai pažeistų išieškotojo ar skolininko ar kitų asmenų teises ir turtinius interesus, nenustatyta, kad žemės sklypas būtų nedalomas. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad parduotinam iš varžytynių pareiškėjo turtui - žemės sklypui, kurio plotas 2,3063 ha, esančiam ( - ), yra nustatyti servitutui (ribojimai), kurie užtikrins, kad kitų žemės sklypų savininkai (ar tai bus pareiškėjas, ar kitas asmuo) galėtų netrukdomai naudotis žemės sklypu, požeminėms, antžeminėms komunikacijoms įrengti ir jomis naudotis, įskaitant ir patekti į sklypą, todėl papildomai nustatinėti apribojimų minėtam žemės sklypui nėra pagrindo.

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.124 straipsnio 1 dalis nustato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Teismas pažymi ir tai, kad jeigu skolininkas siekia nustatyti kitokią sklypų naudojimo ar disponavimo tvarką, tai tik sklypų savininkai, o jiems nesutarus – tik teismas, o ne antstolis sprendžia klausimus, susijusius su žemės sklypų naudojimosi tvarkos, servitutų ir kitų apribojimų nustatymu ar pakeitimu (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

14CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka (CK 4.111 straipsnio 2 dalis). Servituto turinys nusako tarnaujančiojo daikto apribojimus. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Taigi servitutus ir naudojimosi sklypais sąlygas nustato ne antstolis, o teismas, jei sklypų savininkai (jei jie skirtingi) nepasiekia susitarimo dėl naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisių ir sąlygų jei be šių apribojimų sklypo (pastato) savininkas negali tinkamai naudotis savo turtu.

15Tokiu būdu byloje nenustatyta, kad antstolis pažeidžia skolininko teises, parduodamas kiekvieną žemės sklypą atskirai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmai vykdomojoje byloje priimant skundžiamą patvarkymą ir siekiant realizuoti skolinininko turtą nenustatant ginčo žemės sklypui papildomų apribojimų laikytini teisėtais.

162017 m. rugsėjo 28 d. patvarkyme antstolis taip pat pažymėjo, kad tai jau antras pareiškėjo skundas su analogiškais argumentais, pateiktas antstoliui per 2017 m. rugsėjo mėnesį. Pirmas skundas antstolio buvo išnagrinėtas ir netenkintas, o jo tolesnis nagrinėjimas buvo perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo iš esmės analogišką pareiškėjo skundą civilinėje byloje Nr. 2YT-14561-901/2017 ir 2017 m. spalio 12 d. nutartimi skundą atmetė. Nutatis įsitiesėjo 2017 m. spalio 31 d. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad minėtoje civilinėje byloje, teismas jau pasisakė dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, skundžiant patvarkymą dalyje dėl sklypų pardavimo ir jų naudojimosi sąlygų.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso koekso 290 - 291, 510, 513 straipsniais, teismas

Nutarė

18atmesti pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų.

19Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/16/02684 (3 tomai) grąžinti antstoliui.

20Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai