Byla 2A-629-544/2014
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės,

2kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „ADE tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-367-911/2014 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei UAB „ADE tiekimas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

4Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

5ieškovas D. Š. prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir įpareigoti atsakovę grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovės 17 576,36 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos – 2013-10-22 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, panaikinti darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimą Nr. DGKS-133 išieškoti iš jo 5602,18 Lt materialinę žalą ir atsakovės prašymą dėl 7 397,83 Lt turtinės žalos išieškojimo atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-20 pradėjo dirbti pas atsakovę. 2013 m. rugsėjo mėnesį ir spalio mėnesį atsakovė pateikė reikalavimus pateikti pasiaiškinimus dėl neįneštų į įmonės kasą pinigų, dėl neatvykimo į darbą ir pareigų nevykdymo, apmokėti ieškovo vardu įsigytas prekes, pateikti informaciją kam buvo skambinta, bei darbo rezultatus už konkretų laikotarpį, su kuriais jis nesutiko. 2013-10-22 gavo pranešimą apie jo atleidimą iš darbo padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną. Teigė, jog įmonė neturėjo savo biuro ir ieškovas dirbo savo namuose, kas įmonės vadovui buvo žinoma, o nuo 2013-07-24 negalėjo tinkamai dirbti dėl atjungto mobilaus telefono ir elektroninio pašto. Nurodė, kad drausminė nuobauda jam paskirta nesilaikant DK nustatytų terminų ir tvarkos. Tvirtino, jog visada tekdavo dirbti visą darbo dieną, nors buvo tartasi dėl pusės darbo dienos trukmės, o nuo 2013-07-24 jam nebegalint tinkamai vykdyti savo darbo funkcijų už visą prastovos laikotarpį atsakovė privalėjo mokėti ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlyginimą už kiekvieną prastovos valandą. Atitinkamai, atsakovė turėjo sumokėti didesnę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl liko skolinga 715,05 Lt. Teigė, kad nebuvo instruktuotas kaip dirbti su cheminėmis medžiagomis, nebuvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, dėl ko nukentėjo sveikata, privalės kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl sveikatos pablogėjimo ir profesinio susirgimo nustatymo. Nesutikdamas su darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimu, nurodė, jog atsakovė be pateisinamų priežasčių praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, o komisija netinkamai vertino termino pradžios subjektyvų nustatymą. Teigė, kad darbo ginčų komisija netinkamai vertino pateiktus įrodymus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė ieškovei žalą ir neįrodė jos dydžio. Pažymėjo, jog atsakovė niekada nesikreipė į jį dėl neperduotų pinigų, neprašė paaiškinimų dėl piniginių sumų ir neperduotų prekių, kas patvirtina, kad jie atsakovei bei klientams buvo perduoti.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu iš dalies ieškinį patenkino ir pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo UAB „ADE tiekimas“ pagal direktoriaus 2013-10-22 įsakymą DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu ir įsakymą panaikino, grąžino ieškovą į darbą UAB „ADE tiekimas“ į pardavimo vadovo pareigas; priteisė iš UAB „ADE tiekimas“: 3 345,12 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vidutinį darbo užmokestį po 24,24 Lt (neišskaičius mokesčių) per dieną, skaičiuojant už penkių darbo dienų savaitę, nuo sekančios teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 551,36 Lt (neišskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2013-10-22; Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimą Nr. DGKS-133 pakeitė ir priteisė iš ieškovo D. Š. UAB „ADE tiekimas“ žalai atlyginti 805,27 Lt, o likusią reikalavimo dalį atmetė. Nustatė, jog UAB „ADE tiekimas“ nuo jos įsteigimo dienos biuro neturėjo, išskyrus tą laikotarpį, kai įmonėje dirbo darbuotojas R. M.. Todėl teismas konstatavo, kad, nors 2011-10-20 šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodoma ieškovo darbo vieta – administracija, tačiau ši darbo sutarties nuostata neatitiko DK 99 straipsbnio 3 dalies reikalavimų ir realaus ieškovo dirbamo darbo pobūdžio – nuotolinio darbo, kurį ieškovas dirbo nuo pat darbo sutarties sudarymo bei tarp šalių susiklosčiusių darbo teisinių santykių metu. Todėl darbdavys turėjo pareigą darbo sutartyje nurodyti, kad darbas dirbamas nuotoliniu būdu. Įvertinęs šalių bei liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė galėjo prie ieškovo elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) prisijungti ir daryti jos pakeitimus, nustatyti laiškų peradresavimą, užblokuoti paštą, o atsakovė neįrodė, kad ieškovo elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) nuo 2013-08-02 iki jo atleidimo iš darbo buvo veikianti ir jis prie jos galėjo prisijungti. Nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ieškovo telefono numeris visą 2013 m. liepos mėnesį veikė ir tik nuo 2013-08-02 ieškovas nebevykdė darbinių funkcijų. Teismo nuomone, ieškovo išvykimo į užsienį nėra pagrindo traktuoti kaip darbo drausmės pažeidimo, nes ieškovas dirbo nuotolinį darbą, jo darbo priemonės buvo mobilusis telefonas bei elektroninis paštas. Ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir 2010-10-22 iš darbo buvo atleistas teisėtai, todėl ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Pripažinęs ieškovo atleidimą neteisėtu ir atsižvelgęs į atsakovės nuomonę, grąžino ieškovą į darbą ir priteisė jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kadangi nebuvo nustatyta objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.), dėl kurių atsakovė ieškovui nedavė darbo sutartyje sulygto darbo, o ieškovas savo funkcijų nevykdė dėl to, jog darbdavys nepagrįstai nesuteikė jam darbo, tai buvo padaryta išvada, kad situacija atitinka faktinę priverstinės pravaikštos padėtį. Todėl tai yra laikotarpis, už kurį ieškovui turi būti sumokėtas vidutinis darbo užmokestis 1 551,36 Lt. Kadangi teismas sprendė, jog ir ieškovas neįrodė, kad dirbo visą darbo dieną tai netenkino reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

7Spręsdamas dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismas kritiškai vertino atsakovės 2010-04-16 įsakymą Nr. 10/04/16-1 dėl atsakingų asmenų pasirašyti įmonės buhalterinius dokumentus paskyrimo, nes liudytojos, atsakovės darbuotojos, parodymai teisme ir darbo ginčų komisijai pateiktoje medžiagoje dėl to paties klausimo skyrėsi. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad neįrodyta UAB „ADE tiekimas“ buvo priimtas dokumentas, draudžiantis ieškovui paimti iš klientų grynuosius pinigus. Atsakovės pateiktą 2010-05-05 buhalterinių dokumentų perdavimo tvarką teismas vertino kaip nenustatančią darbo funkcijų ieškovui. Teismo nuomone, darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendime padaryta išvada, kad yra nustatytos visos ieškovo materialinės atsakomybės sąlygos, nepagrįsta, nes neįrodyti ieškovo neteisėti veiksmai, lokalinių teisės aktų pažeidimas, piniginių lėšų neperdavimas atsakovei. Todėl ieškovo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti visiškos materialinės atsakomybės. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, jog tik atsakovės reikalavimas dėl 805,27 Lt žalos priteisimo yra pagrįstas, kadangi ieškovas pats nurodė prekių pristatymo UAB „Auksinė idėja“ aplinkybes, jis buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl turėjo pareigą prekes įteikti klientui tik paėmęs iš jo parašą apie prekių gavimą. Teismas sutiko su darbo ginčų komisijos išvada dėl senaties termino nustatymo.

8Atsakovė UAB „ADE tiekimas“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visiškai. Teigia, jog teismas netinkamai vertino atsakovės administracijos vadovo ir liudytojos E. R. parodymus dėl prieigos prie elektroninio pašto dėžutės ir nurodo, jog ieškovas turėjo įrodyti, kad pašto dėžutė buvo atjungta ir kad jis negalėjo ja naudotis. Tvirtina, kad niekada ieškovui nebuvo sudaryta kliūčių naudoti pašto dėžutę ir dirbti. Per atostogų laikotarpį ieškovas neatliko jokio darbo, negalėjo paimti prekių ir jų nuvežti pirkėjams, o savavališkai išvykdamas atostogauti jis grubiai pažeidė darbo tvarkos taisykles ir padarė tyčinę, sąmoningą pravaikštą, dėl ko buvo pareikalauta pasiaiškinti. Net ir teismui nustačius ieškovą nedirbus nuo 2013-08-02, jis buvo atleistas teisėtai, nes darė pravaikštas. Ieškovas savo kompiuteryje turėjo klientų duomenų bazę ir kontaktus, jam buvo palikta elektroninio pašto prieiga, todėl jis galėjo tinkamai vykdyti darbo funkcijas pasinaudodamas kitu telefonu. Ieškovas niekada nesiskundė ir teismui neįrodė, kad jam nesudarytos sąlygos dirbti. Tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į trunkamąjį darbo drausmės pažeidimą, todėl terminas skirti drausminę nuobaudą atsinaujindavo kiekvieną dieną. Atleidimas iš darbo nebuvo susijęs su pinigų pasisavinimu. Mano, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį, nes jis yra grąžintas į darbą nuo teismo sprendimo priėmimo, todėl gaus darbo užmokestį pagal darbo sutartį. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovei pareigą įrodyti faktą, kad ieškovas neperdavė pinigų administracijos vadovui, nes pinigų perdavimo faktą turėjo įrodyti pats ieškovas. Aplinkybes dėl ieškovo iš klientų paimtų pinigų pasisavinimo pagrindė rašytinais įrodymais, o ieškovui turėjo būti žinoma, kad pinigai yra perduodami, gaunami apie tai nurodant dokumentuose. Šiuo atveju kasos pajamų kvitai nuo atsakovės buvo paslėpti ir galimai suklastoti, nes ieškovas tokių kvitų negalėjo išrašyti. 2010-04-16 įsakymas Nr. 10/04/16-1 apėmė bet kokių buhalterinių dokumentų pasirašymą ir ieškovui pasirašytinai pranešta, kad jam tokia teisė nesuteikta.

9Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą D. Š. prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog, nors ieškovas 2013 m. liepos mėnesį buvo išvykęs iš Lietuvos, darbo funkcijas ir įsipareigojimus darbdaviui vykdė nuotoliniu būdu, kaip kad buvo priimta tarp šalių, ko neneigė ir atsakovas, patvirtino liudytoja E. R., kas reiškia, kad ieškovui nurodytu laikotarpiu atostogos nebuvo suteiktos. Sutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovas neįrodė, jog pašto dėžutė veikė. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nurodo, kad tokio pobūdžio bylose būtent darbdavys privalo įrodyti atleidimo iš darbo teisėtumą. Todėl šiuo atveju tai, kad ieškovas turėjo galimybę naudotis pašto dėžute (duomenys neskelbtini), privalėjo įrodyti atsakovas, kuris tvirtina, kad jis nevykdė darbo funkcijų. Sutinka su padaryta išvada, kad jo išvykimo į užsienį negalima traktuoti kaip darbo drausmės pažeidimo. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė jam nesuteikė darbo priemonių taip faktiškai nušalindama nuo darbo. Nors darbdavio pareiga yra aprūpinti darbuotoją darbo priemonėmis, atsakovės atstovas pats patvirtino atjungęs darbo telefoną , kas reiškia, kad atsakovės valia buvo nesuteikti ieškovui darbo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog atleidimas iš darbo neteisėtas. Atsakovė apeliaciniame skunde jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą nepateikė. Teigia, jog atsakovė neįrodė, jog dėl jo veiksmų būtų patyrusi žalą, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje nėra nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos ir dėl šios priežasties atsakovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog kai kurių orderių numeriai sutapo, bet tai nereiškia, kad šie orderiai yra suklastoti.Visi orderiai buvo perduoti atsakovei, todėl direktorius ar įmonės buhalterė turėjo pareigą patikrinti, ar kasos pajamų orderiai yra išrašyti tinkamai, be klaidų, to nepadarė patys prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Mano, jog 2010-04-16 įsakymas Nr. 10/04/16-1 galimai yra suklastotas, kaip ir jo parašas, esantis teismui pateiktuose UAB „ADE tiekimas“ vadybininko pareiginiuose nuostatuose, ir apie tai prašo teismo pranešti prokurorui.

10Atsakovės UAB „ADE tiekimas“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimas keistinas dalyje dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimu nutartos išieškoti iš atsakovo D. Š. ieškovės UAB „ADE tiekimas“ naudai žalos dydžio bei bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo, o teismo sprendimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo, paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų priteisimo.

12Pagal teismų praktiką atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, kuriais vadovaujantis buvo nuspręsta ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo, tenkinti iš dalies, visų jų išsamiai nekartoja.

13Vertinant apeliacinio skundo šioje dalyje pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009; 2014-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2014).

14Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2010-10-20 ieškovas D. Š. pradėjo dirbti pardavimo vadovu UAB „ADE tiekimas“, o 2013-10-22 UAB „ADE tiekimas“ direktoriaus įsakymu buvo atleistas iš darbo paskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (1 t., b. l. 28, 44-48). Minėtu įsakymu darbdavys konstatavo, jog ieškovas nuo 2013-07-24 iki įsakymo priėmimo dienos neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną ir nevykdė jokių darbo funkcijų, taip padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo darbas buvo nuotolinio pobūdžio, t. y. ieškovas savo darbines funkcijas galėjo atlikti būdamas įvairiose vietose. Šios teismo nustatytos aplinkybės apeliantė apeliaciniame skunde neginčija, tačiau tvirtina, jog nepagrįstai buvo padaryta išvada dėl atsakovės sudarytų kliūčių ieškovui pasinaudoti elektronine pašto dėžute darbo funkcijoms vykdyti buvimo. Nustatyta, kad ieškovas, dirbęs pas apeliantę pardavimo vadovu, naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 184-192). Iš UAB „Interneto vizija“ 2014-04-14 rašto matyti, kad minėtos dėžutės vartotojui buvo suteiktos teisės ne tik prisijungti prie dėžutės, bet ir atlikti visus pakeitimus, įskaitant prisijungimo slaptažodį, atlikti peradresavimą ir kt. (2 t., b. l. 25). Pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktą išrašą iš elektroninio pašto sistemos vertino kaip nepakankamą įrodyti, kad veikė ieškovo naudota elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116.1-116.2). Kolegija, ištyrusi minėtą išrašą iš elektroninio pašto sistemos, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl įrodomosios galios nepakankamumo (CPK 185 str.). Pateiktas išrašas tik patvirtina bandomojo laiško išsiuntimą iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į dėžutę (duomenys neskelbtini), tačiau objektyvių ir patikimų duomenų, kad minėta elektroninio pašto dėžutė veikė aptariamu laikotarpiu, nepateikta (CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė patvirtino, kad visi laiškai, skirti ieškovui, buvo papildomai persiųsti į apeliantės darbuotojos E. R. elektroninio pašto dėžutę, todėl, įvertinus UAB „Interneto vizija“ pateiktus paaiškinimus, nepaneigta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl apeliantės galimybių užblokuoti ieškovui prieigą prie elektroninio pašto dėžutės (CPK 178 str., 185 str.). Kolegija pažymi, jog, sprendžiant paskirtos drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas aplinkybes, pagrindžiančias drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumą, todėl apeliantė nepagrįstai įrodinėjimo naštą šiuo aspektu siekia perkelti ieškovui (CPK 12 str.). Įvertinus minėtą, pripažintina, kad ir su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, įrodančių ieškovą turėjus galimybę nevaržomai prisijungti ir naudotis elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini) bei dirbti pavestą darbą (CPK 178 str.). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantės atstovą, administracijos direktorių ir liudytoją E. R. sieja artimos giminystės ryšiai, todėl minėtų asmenų teikti paaiškinimai dėl ieškovo galimybės naudotis elektroninio pašto dėžute vertinami visų byloje esančių įrodymų visete (CPK 185 str.). Byloje nepaneigta, kad ieškovas savo darbo funkcijoms atlikti naudojosi ne tik elektroniniu paštu, bet ir telefonu. Nustatyta, kad nuo 2013-08-02 buvo pakeista ieškovo naudoto telefono kortelė ir visi klientų skambučiai buvo peradresuojami apeliantės buhalterei (1 t., b. l. 196-200). Duomenų, kad ieškovas laiku buvo informuotas apie pakeistą telefono kortelę, nepateikta. Apeliantės teiginiai, jog dėl ieškovo darbo funkcijų neatlikimo skundėsi įmonės klientai, kad su ieškovu nebuvo galima susisiekti, nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje pateikta ieškovo naudoto telefono numerio išklotinė patvirtina, kad, net ir ieškovui esant užsienyje, su juo buvo susisiekęs klientas, minėtos aplinkybės apeliantė neneigė, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovas tuo metu neatliko savo darbo pareigų (1 t., b. l. 74-82). Pagrįsdama taikytos drausminės nuobaudos būtinumą, apeliantė tvirtina ieškovą be leidimo išvykus atostogauti, tačiau ieškovo teiginio, kad įmonės direktorius buvo informuotas apie išvykimą atostogauti, nepaneigė, pretenzijų, dėl to, kad ieškovas atosotogavo iki pat byloje nagrinėjamo ginčo nebuvo pareikšta. Byloje nebuvo paneigtas ieškovo paaiškinimas, kad jis prekės klientams buvo pristatydavo per pasiuntinių tarnybą, pats asmeniškai klientams prekes pristatinėdavo retai. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovas pažeidė darbo pareigas nuo 2013-07-24 nepristatydamas prekių klientams (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas galimai nevykdė arba vykdė netinkamai darbo pareigas, negali būti faktinis pagrindas taikyti drausminę nuobaudą darbuotojui už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Apeliantė, iš esmės neginčydama su pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo nuotolinio darbo pobūdžio, neįrodė ieškovą padarius pravaikštą (CPK 178 str., 185 str.). Kritiškai vertintini apeliantės argumentai dėl ieškovo galimybės po 2013-08-02 naudoti kitą telefoną darbo funkcijoms atlikti, nes sudaryti tinakmas sąlygas darbuotojui dirbti, kaip ir tinkamai įforminti darbo sutartį, buvo darbadavio (atsakovės) pareiga. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovas iš tiesų turėjo galimybę darbo reikalams naudoti kitą telefono numerį (CPK 178 str.). Kaip jau minėta, apeliantė, 2013-08-02 pakeitusi ieškovo naudoto telefono kortelę ir apie tai neinformavusi ieškovo, nesuteikė ieškovui darbo, kaip kad teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais, kurių pagrindu buvo padaryta išvada apie tai, kad nebuvo įrodytas ieškovo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Apeliantė nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, argumentų ir motyvų paneigiančių minėtą teismo išvadą (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė 2013-08-13 reikalavimu Nr. 2, su kuriuo 2013-09-23 pasirašytinai susipažino ieškovas, paprašė ieškovo pateikti paaiškinimus dėl neatvykimo į darbą, darbo pareigų nevykdymo, savavališko atostogavimo nuo rugpjūčio 1 d., o tos pačios dienos reikalavimu Nr. 2, kuris ieškovui paštu buvo įteiktas, apeliantė pareikalavo pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą ir darbo pareigų nevykdymą nuo 2013-07-24 (1 t., b. l. 13, 91). Minėti rašytiniai dokumentai leidžia pagrįstai tvirtinti, jog apeliantei apie galimą ieškovo darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma nuo 2013-08-13 ir apeliantės teiginiai dėl trunkamojo pažeidimo pobūdžio šiuo atveju visiškai nepagrįsti, nes DK 241 straipsnio 1 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai nustato termino skirti nuobaudą pradžią – kada pažeidimas paaiškėjo, o ne kada pasibaigė (CPK 185 str.). Kolegija konstatuoja, kad 2013-10-22 įsakymu ieškovui taikyta drausminė nuobauda buvo paskirta praleidus įstatymo nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo terminą, kas yra dar vienas pagrindas pripažinti apeliantę neteisėtai taikius ieškovui drausminę nuobaudą (DK 241 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui buvo pateikti tos pačios datos ir to paties numerio reikalavimai, tačiau skirtinai nurodyta galimo pažeidimo data, dėl kurio ieškovas turėjo pateikti paaiškinimus (2013-08-13 Nr. 2; 1 t., b. l. 13, 91). Įvertinus tai, jog 2013-08-13 reikalavimas Nr. 2 (reikalaujant ieškovą pateikti paaiškinimus nuo 2013-08-01 datos) įteiktas ieškovui pirmiau, tai ir šio reikalavimo pagrindu turėjo būti parengtas 2013-10-22 įsakymas dėl nuobaudos skyrimo. Nagrinėjamu atveju 2013-10-22 įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodyta kita data, nei data, dėl kurios ieškovo buvo prašyta pateikti paaiškinimą (DK 240 str. 1 d.).

15Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinus jį į darbą, teismas apskaičiavo ir priteisė vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo sekančios dienos iki visiško atsiskaitymo pagal Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. DK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni nei Vyriausybės nustatytieji. Nustatyta, kad 2010-10-20 darbo sutartimi Nr. 4 ginčo šalys sutarė dėl 400 Lt darbo užmokesčio per mėnesį, dirbant 4 valandas per dieną (1 t., b. l. 45-48). Vyriausybė 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtino 6,06 Lt minimalujį valandinį atlygį ir 1 000 Lt minimaliąją mėnesinę algą. Kadangi ieškovas buvo atleistas iš darbo 2013-10-22 ir minėtu metu darbo sutartyje numatyta alga neatitiko Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų atlygių dydžių, teismas turėjo teisinį pagrindą apskaičiuoti priteistas sumas. nesivadovaujant šalių sudaryta darbo sutartimi (CPK 185 str.; DK 187 str. 3 d.). Apeliaciniu skundu teismo atliktas priteistų sumų apskaičiavimo teisingumas iš esmės neginčijamas.

16Dėl darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo

17Ieškovas prašė panaikinti darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimą Nr. DGKS-133 ir atsakovės prašymą dėl 7 397,83 Lt turtinės žalos priteisimo atmesti. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-01-10 sprendimu Nr. DGKS-133 darbo byloje Nr. APS-111-19405/2013 iš dalies patenkino UAB „ADE tiekimas“ prašymą ir nusprendė išieškoti iš D. Š. 5 602,18 Lt materialinės žalos atlyginimą (darbo byla Nr. APS-111-19405/2013, b. l. 278-285). Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-2013; 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2013; 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). DK 255 straipsnyje įtvirtinti visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės atvejai – kai žala padaryta tyčia, kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Pagal bylos duomenis, ieškovas 2010-10-20 pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią buvo atsakingas už jam perduotą materialinį turtą naudotis darbe, įsipareigojo tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti ataskaitas apie materialinių vertybių judėjimą ir likučius (1 t., b. l. 9). Savo darbinių funkcijų pas apeliantę atlikimo laikotarpiu, pagal pateiktus duomenis, ieškovas 2012-07-27 iš UAB „Volonta“ pagal kasos išlaidų orderį ADE Nr. 27 grynais pinigais gavo 106,49 Lt, 2012-06-07 iš UAB „Trasalis“ pagal kasos išlaidų orderį ADE Nr. 27 grynais pinigais gavo 102,49 Lt, 2012-02-01 iš UAB „Lavitas“ pagal kasos pajamų orderį ADE (be numerio) gavo grynais 1 200 Lt, iš UAB „Norega“: 2011-02-15 pagal kasos pajamų ADE Nr. 3 gavo 500 Lt, 2011-09-25 pagal kasos pajamų orderį ADE Nr. 3 gavo 244,49 Lt, 2011-09-28 pagal kasos pajamų orderį ADE Nr. 12 gavo 733,89 Lt, 2012-01-11 pagal kasos pajamų orderį ADE Nr. 21 gavo 350 Lt, 2012-02-07 pagal kasos pajamų orderį ADE Nr. 24 gavo 200,95 Lt, 2012-10-19 pagal kasos pajamų orderį KPO Nr. 00031 gavo 451,32 Lt, iš viso grynais pinigais gavo 2 480,65 Lt, iš D. B.: pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000537 gavo 167,39 Lt, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DE000493 gavo 1 117,42 Lt, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000306 gavo 456,12 Lt, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000299 gavo 138,76 Lt, iš viso grynais pinigais gavo 1879,69 Lt, iš UAB „Auksinė idėja“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000529 gavo 805,27 Lt, iš UAB „Lavitas“ pagal sąskaitą Nr. LOB2045 gavo grynais 400 Lt (darbo byla Nr. APS-111-19405/2013, b. l. 10, 13, 17, 20-23, 25, 27, 31, 33, 35-38). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pas apeliantę nebuvo dokumento, kuriuo ieškovui būtų buvę uždrausta imti iš klientų grynuosius pinigus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tvirtinti priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.), tačiau materialinės atsakomybės pagrindu prašant priteisti žalą nurodyta ne tai, kad ieškovas neteisėtai ėmė iš klientų grynuosius pinigus, bet tai, kad tų pinigų grynaisiais, mokėjimo pavedimu ar kitų būdu neperduodavo bendrovei į sąskaitą banke ar kasą. Įrodyti šią aplinkybę turėjo ne atsakovė, bet ieškovas (CPK 178 str.). Apeliantės atstovo A. P. bei liudytojos E. R. teikti parodymai tiek ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme tuo pačiu klausimu skyrėsi (darbo byla Nr. APS-111-19405/2013, b. l. 273-276; 2 t., b. l. 4-6). Pateiktais UAB „ADE tiekimas“ 2010-04-16 įsakymu 10/04/16-1 dėl asmenų paskyrimo pasirašyti įmonės buhalterinius dokumentus bei 2010-05-05 buhalterinių dokumentų perdavimo tvarka apeliantė negrindė savo reikalavimų darbo ginčų komisijoje, pirmosios instancijos teismo nurodyti 2010-04-16 įsakyme neatitikimai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl minėtų dokumentų nepakankamos įrodomosios galios (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesįrodyti ieškovo neteisėti veiksmai, todėl jo atžvilgiu materialinė atsakomybė negalima.

18Teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra nenustatytos visos DK 246 str. nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovo atžvilgiu materialinę atsakomybę. Kasacinis teismas, aiškindamas materialinės atsakomybės sąlygas, neteisėtą veiką aiškina kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymq ar netinkamą vykdymą. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai, esant tam tikroms aplinkybėms, jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-347/2011). Kaip jau minėta, ieškovas, priimdamas iš klientų grynuosius pinigus, išrašydavo kasos pajamų orderius. Pagal Vyriausybės 2000-02-17 nutartimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktą, atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kitą dokumentą, o gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Fakto, kad šios tvarkos nesilaikė, neginčija ir pats ieškovas, nes pats ne kartą bylos nagrinėjimo metu aiškino, jog iš klientų surinktus grynuosius pinigus perduodavo bendrovės direktoriui, o ne į kasą ir be jokių perdavimą patvirtininančių dokumentų ir parašų apie jų perdavimą ir gavimą. Kaip teisingai ir pagrįstai nurodė darbo ginčų komisija 2014-01-10 sprendime, ieškovas pažeidė minėtos Tvarkos nuostatas, kas reiškia, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigas. Šiuo atveju, ieškovo veiksmų neteisėtumo nepanaikina nepakankama apeliantės lokalinių aktų bazė. Darbuotojo, kuris su darbdaviu yra sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pareiga įnešti iš darbdavio klientų už prekes surinktus (ieškovui nepriklausančius) grynuosius pinigus yra visiems suprantama ir aiškiai suvokiama vidutiniškai protingam asmeniui. Šiuo atveju ieškovas neneigia, kad turi darbo patirties prekyboje, versle, neginčija, kad dirbo ir administracijos vadovu kitoje įmonėje, todėl jam neabejotinai turėjo būti žinoma grynųjų pinigų iš klientų priėmimo tvarka. Atitinkamai, ieškovui neabejotinai turėjo būti žinoma ir atsiskaitymo su darbdaviu tvarka, grynųjų pinigų tinkamas perdavimas. Darbo byloje apeliantė jai padarytą žalą pagrindė virš minėtomis, darbo ginčū komisijos sprendime nurodytomis sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų orderiais, patvirtinančiais, kad ieškovas tikrai gavo atitinkamas pinigų sumas grynaisiais iš bendrovės klientų. Todėl jam buvo atsiradusi pareiga perduoti grynuosius pinigus į įmonės kasą pagal doekumtnus pasirašytinai, kurios tinkamo įvykdymo ieškovas neįrodė. Ieškovo teiginių dėl grynųjų pinigų perdavimo fakto apeliantės atstovui A. P. susitikimų metu nepatvirtina objektyvūs ir patikimi rašytiniai įroduymai, o paneigia nuoseklūs įmonės direktoriaus A. P. parodymai, pateikti tiek darbo ginčų komisijoje, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausose ir akistatoje su ieškovu, taip pat liudytojos E. R. paaiškinimai (baudžiamoji byla Nr. 76-1-00045-14, darbo byla Nr. APS-111-19405/2013, b. l. 286-289; 2 t., b. l. 196-200). Byloje esantys duomenys (susirašinėjimo turinys) patvirtina, jog ieškovas neneigė turėjęs skolų įmonei, žadėjo priimti atitinkamus sprendimus šiuo klausimu, todėl tikėti ieškovo teiginiais dėl atsiskaitymo su apeliante nėra pakankamo pagrindo (1 t., b. l. 83-86). Šiuo atveju kolegija sprendžia, jog ieškovas savo pareigos įrodyti grynųjų pinigų perdavimą apeliantės atstovui neįrodė (CPK 178 str., 185 str.). Įvertinus minėtą, konstatuotina, kad darbo ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai nustatė esant visas materialinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu sąlygas, numatytas DK 246 str.: 1) padarytą žalą (iš bendrovės klientų surinkti 5602,18 Lt); 2) žalos padaryta neteisėtais veiksmais (nurodytos sumos neįnešimas į bendrovės kasą pažeidžiant LR Vyriausybės 2000-02-17 nutartimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktą); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo (dėl pažeidžiant minėto akto reikalavimą neperduotų lėšų bendrovė negavo pajamų ir patyrė žalą); 4) yra pažeidėjo kaltė (ieškovas suprato savo veiksmų neteisėtumą iš to kilsiančias neigiamas apsekmes); 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais (ieškovas dirbo pas atsakovę vadybininku); 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (grynieji pinigai surinkti atsakovui vykdant darbo pareigas pagal darbo sutartį pardavus bendrovės klientams prekes) (DK 246 str.).

19Ieškovas bylų nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo, kad 5602,18 Lt grynųjų pinigų pagal darbo ginčų komisijos sprendime nurodytus ir bylose pateiktus finansinės apskaitos dokumentus gavo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimą Nr. DGKS-133 ir sumažino priteistinos žalos dydį iki 805,27 Lt, ir tai yra suma, kuri ginčijamu darbo ginčų komisijos sprendimu nebuvo priteista. Apeliantas, be sumos, kuri buvo priteista darbo ginčų komisijos sprendimu, prašo priteisti ir 805,27 Lt, o ieškovas dėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo nepateikė. Iš UAB „Auksinė idėja“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000529 ieškovo gauta 805,27 Lt suma, kurią ir pirmosios instancijos teismas pripažino kaip ieškovo atsakovei padarytą žalą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo argumentais ir motyvais, kurių pagridnu buvo priteista 805,27 Lt žalos atlyginimo, todėl jų nekartoja. Todėl ginčijamas darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimas Nr. DGKS-133 keistinas ir juo priteistas 5602,18 Lt žalos atlyginimas padidinamas pirmosios instancijos teismo pripažinta pagrįsta 805,27 Lt suma.

20Apeliantės nurodyti teiginiai kasos pajamų kvitams buvus galimai suklastotus nagrinėjamu atveju nevertintini, nes Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK kriminalinės policijos skyriuje tebevyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 76-1-00045-14 pagal LR BK 183 str. 1 d., ieškovui yra pareikšti įtarimai, kur šios aplinkybės gali būti išsiaiškintos (2 t., b. l. 75-76).

21Ieškovo prašymas kreiptis į prokurorą dėl galimai suklastotų jo parašų 2010-04-16 įsakyme 10/04/16-1 dėl asmenų paskyrimo pasirašyti įmonės buhalterinius dokumentus bei UAB „ADE tiekimas“ vadybininko pareiginiuose nuostatuos netenkintinas. Pirmiausia, niekas netrukdo tai padaryti pačiam ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra akivaizdžių dokumento ar parašo suklastojimo požymių, kad teismas savo iniciatyva imtųsi ikiteisminio tyrimo inicijavimo. Šio savo teiginio bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ieškovas tinkamais įrodymais neįrodinėjo, neprašė ir šiuo metu neprašo skirti ekspertizę nustatyti, ar parašas yra jo ar kito asmens (CPK 212 str. ). Be to, jau vykstančio ikiteisminio tyrimo metu ieškovas, gindamasis nuo jam pareikto įtarimo, taip pat galėjo prašyti paskirti atitinkamą ekspertizę, bet pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurią kolegija buvo išsireikalavusi susipažinimui, tokio prašymo taip pat nebuvo pareiškęs.

22Pakeitus skundžiamą sprendimą iš dalies, perskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Palikus nepakeistą teismo sprendimą dalyje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas valstybei iš atsakovės priteisinas žyminis mokestis 291,89 Lt nekeičiamas. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės pajamas atleistas, pakeitus skundžiamą sprendimą ir atmetus ieškinio reikalavimą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo valstybei bylinėjimosi išlaidos už šią reikalavimo dalį nepriteisiamos.

23Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo 44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 1, 2 t., b. l. 1), kurios lygiomis dalimis priteisiamos iš abiejų šalių (CPK 88 str. 3 p., 93 str. 2 d).

24Atsakovas UAB „ADE tiekimas“ turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo surašymą ir 400 Lt už prašymo darbo ginčų komisijai dėl žalos atlyginimo surašymą (1 t., b. l. 180-182). Nors ieškovas nurodo, kad turėjo 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b . l. 8-11), tačiau į bylą yra pateikta viena 2013-11-22 ssąskaita-faktūra 1500 Lt sumai ir vienas 2013-11-25 sąskaitos apmokėjimo dokumentas 1500 Lt sumai. Todėl ieškovas įrodė, kad bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ieškovas turėjo 1500 Lt išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidų advokato pagalbai sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į šalių patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžius, į tai, kad patenkinamas tik ieškovo reikalavimas dėl grąžinimo į darbą, o bendrai ieškinio reikalavimai patenkinami apie 50 procentų, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šalims vienai iš kitos nepriteisiamos (CPK 93 str. 4 d.).

25Už apeliacinio skundo pateikimą atsakovė sumokėjo 343 Lt žyminio mokesčio (134 Lt dėl darbo ginčo ir 198 Lt dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 57). Kadangi iš dalies patenkinamas apeliacinis skundas dėl reikalavimo priteisti materialinę žalą, iš ieškovo atsakovei priteisiama 198 Lt žyminio mokesčio (CPK 83 str. 2 d., 3 d). Ieškovas D. Š. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, todėl, proporcingai patenkinto apeliacinio skundo daliai, iš atsakovės ieškovui priteisiama 500 Lt atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 67-68; CPK 93 str. 2 d.).

26Vadovaudamasi išdėstytu ir LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

27Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.

28Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimą Nr. DGKS-133 ir priteisti iš ieškovo D. Š. atsakovui UAB „ADE tiekimas“ 805,27 Lt žalai atlyginti, o kitą atsakovės reikalavimų dalį atmesti, ir išdėstyti taip:

29„Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimu nutartą išieškoti iš atsakovo D. Š. ieškovės UAB „ADE tiekimas“ naudai 5602,18 Lt materialinės žalos atlyginimą padidinti 805,27 Lt iki 6407,45 (šešių tūkstančių keturių šimtų septyniu litų 45 ct) (1855,15 EUR). Likusią sprendimo dalį, kuria nutarta atsakovės reikalavimų nepatenkinti, palikti nepakeistą“.

30Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

31Priteisti iš atsakovo UAB „ADE tiekimas“ (į. k. 302497109) valstybei 292,89 Lt (du šimtus devyniasdešimt du litus 89 ct) (84,85 EUR) žyminio mokesčio bei 22 Lt (dvidešimt du litus) (6,37 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių doekumntų įteikimu (gavėjas - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

32Priteisti iš ieškovo D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22 Lt (dvidešimt du litus) (6,37 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

33Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti iš ieškovo D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „ADE tiekimas“ (į. k. 302497109) 198 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis litus) (57,34 EUR) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

35Priteisti ieškovui D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „ADE tiekimas“ (į. k. 302497109) 500 Lt (penkis šimtus litų) (144,81 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 5. ieškovas D. Š. prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu iš... 7. Spręsdamas dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo,... 8. Atsakovė UAB „ADE tiekimas“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto... 9. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą D. Š. prašo skundą atmesti, o... 10. Atsakovės UAB „ADE tiekimas“ apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 11. Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų priteisimo.... 12. Pagal teismų praktiką atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos... 13. Vertinant apeliacinio skundo šioje dalyje pagrįstumą, pažymėtina, kad... 14. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2010-10-20 ieškovas D. Š.... 15. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinus jį į... 16. Dėl darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo... 17. Ieškovas prašė panaikinti darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimą Nr.... 18. Teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pirmosios... 19. Ieškovas bylų nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo, kad 5602,18 Lt... 20. Apeliantės nurodyti teiginiai kasos pajamų kvitams buvus galimai suklastotus... 21. Ieškovo prašymas kreiptis į prokurorą dėl galimai suklastotų jo parašų... 22. Pakeitus skundžiamą sprendimą iš dalies, perskirstytinos pirmosios... 23. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo 44 Lt išlaidų,... 24. Atsakovas UAB „ADE tiekimas“ turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai... 25. Už apeliacinio skundo pateikimą atsakovė sumokėjo 343 Lt žyminio mokesčio... 26. Vadovaudamasi išdėstytu ir LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.... 28. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta pakeisti Valstybinės... 29. „Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo... 30. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 31. Priteisti iš atsakovo UAB „ADE tiekimas“ (į. k. 302497109) valstybei... 32. Priteisti iš ieškovo D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22 Lt... 33. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 34. Priteisti iš ieškovo D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB... 35. Priteisti ieškovui D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB...