Byla 2A-1136-230/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-753/2015 pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims E. M., R. M., L. L., N. A., D. A., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims A. A., R. M., L. L., N. A., D. A., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos O. M. mirties ( - ) faktiškai pradėjo valdyti ir priėmė visą motinai O. M. priklausantį turtą. Nurodė, jog A. A. tėvai A. M. ir O. M. susituokė 1953 m. gruodžio 17 d., turėjo keturis vaikus: A. A., E. M., R. M. ir V. A., mirusią ( - ) V. A. turėjo tris vaikus: L. L., N. A. ir D. A.. Savo motina pareiškėja iki mirties rūpinosi, ją prižiūrėjo. Motinai mirus A. A. ją palaidojo, sutvarkė kapavietę, pastatė paminklą ir prižiūri jos kapą. Po motinos mirties A. A. iš karto pradėjo faktiškai valdyti visą O. M. priklausantį turtą: paėmė, prižiūrėjo, naudojo ir tvarkė jai priklausiusius namų apyvokos daiktus, baldus, drabužius, žemės ūkio įrankius, žemės nuosavybės dokumentus, toliau tvarkė motinos vardu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo klausimus. Visu O. M. turtu pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi kaip savo turtu, faktiškai naudojosi ir valdė, todėl faktiškai yra priėmusi visą palikimą. Per įstatymų nustatytą laiką po savo motinos mirties pareiškėja nesikreipė į notarų biurą palikimui priimti. Tik nustačius šį faktą ji galės gauti paveldėjimo teisės liudijimą bei tinkamai įgyvendinti savo turtines teises. Į suinteresuotojo asmens E. M. pareiškimą A. A. nurodė, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis prižiūrėjo, lankė, rūpinosi motina iki jos mirties, o po motinos O. M. mirties pradėjo valdyti motinai priklausantį turtą, neatitinka tikrovės, jis nepateikia teismui svarbių duomenų, turinčių esminės įtakos teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui ir jos, t. y. sesers, atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, todėl jo pareiškimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

5Pareiškėjas E. M. taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos O. M. mirties. Pareiškime ir savo atsiliepime į A. A. pareiškimą nurodė, kad jo motina gyveno ( - ), kur gyveno bei gyvena ir jis. Iki mama buvo gyva, E. M. su ja bendravo, lankė, prižiūrėjo, rūpinosi, po jos mirties ir dabar tvarko jos kapavietę. Po motinos mirties liko 3,08 ha žemės pagal Kauno apskrities 2005 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 9-18449 ir 0,6 ha sklypo Nr. 360 blokas 4 miško pagal Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. lapkričio 29 d. pažymą Nr. 199. Po O. M. mirties iš karto pradėjo valdyti jai priklausiusį turtą – iš jos namų pasiėmė motinos spintą, kėdes, stalą, nuotrauką. Paimtais motinos daiktais naudojasi, rūpinasi ir juos valdė bei valdo kaip savo. Jis yra įstatyminis įpėdinis ir yra faktiškai priėmęs palikimą po motinos mirties. Pas notarą įstatymo nustatytu terminu nesikreipė, nes tuo metu nebuvo dokumentų, įrodančių, kad O. M. yra atkurta nuosavybė į žemę, ir nesuprato, kad be jų gali kreiptis. Su pareiškėjos A. A. pareiškimu nesutinka, nes nėra tiesa, kad ji viena priėmė palikimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu A. A. pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po motinos O. M. mirties ( - ) priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. E. M. pareiškimą atmetė.

8Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji po savo motinos O. M. mirties priėmė visą motinos mirties dieną turėtą turtą, t. y. namų apyvokos daiktus, baldus, drabužius, dokumentus, nuotraukas, tvarkė motinos vardu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo klausimus, Kaišiadorių žemėtvarkos skyriuje tvarkydama atkuriamos žemės nuosavybės dokumentus, patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio metu apklausti suinteresuotieji asmenys – R. M., L. L., D. A., liudytoja J. R., bet ir savo reikalavimą pateikęs pareiškėjas E. M., nurodęs, jog pareiškėja A. A., mirus jos motinai O. M., faktiškai priėmė jos palikimą. Visi suinteresuotieji asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, patvirtino pareiškėjos A. A. nurodomas faktines aplinkybes. Visi jie ir liudytoja J. R. paneigė pareiškėjo E. M. nurodytas aplinkybes, kad jis per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė O. M. palikimą pradėdamas faktiškai valdyti jos daiktus. Iš suinteresuotųjų asmenų R. M., L. L. bei D. A., liudytojos J. R. parodymų ir remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog būtent pareiškėja rūpinosi mama, ją prižiūrėjo, pablogėjus sveikatai, atsivežė į savo butą Ukmergėje kartu su O. M. daiktais, rūbais, vėliau – paguldė į Ukmergės ligoninę, tik prieš dvi savaites iki jos mirties, motinos prašymu, ją parvežė pas dukterį V. A., nes O. M. išreiškė norą pabūti toje vietoje, kur gyveno, tokia buvo mamos valia, nes ji mirti pageidavo būtent tėviškėje. Pareiškėjų motina nebegrįžo į savo namus ( - ), kur anksčiau gyveno su broliu M. M., taigi visi jos daiktai ir rūbai po jos mirties liko Ukmergėje, dukters – pareiškėjos A. A. – bute. Liudytoja J. R. parodė, kad spintą ir kitus E. M. minimus daiktus jis pasiėmė ne po O. M., bet po M. M. mirties. Liudytoja teigė, kad tik po M. M. mirties iš ( - ) kolūkio O. M. ir M. M. suteiktose patalpose esančios spintos, kurią vėliau pasiėmė E. M., buvo paimtas M. M. pasas. Iš byloje esančio M. M. mirties liudijimo nustatyta, jog jis mirė ( - ), taigi daugiau kaip po trejų metų po O. M. mirties. Vadinasi, spinta, iš kurios buvo paimtas M. M. pasas, buvo likusi O. M. ir jos brolio gyvenamosiose patalpose daugiau kaip trejus metus po O. M. mirties, taigi, jei ji ir būtų priklausiusi pareiškėjų motinai, E. M. ją pasiėmė jau pasibaigus 6 mėnesių įstatymo nustatytam terminui palikimui priimti. Tas pats pasakytina ir apie tėvelių nuotrauką, kurią E. M. teigia radęs minėtoje spintoje. Liudytoja J. R., be to, patvirtino pareiškėjos A. A. nurodytas aplinkybes, kad minėta spinta ir kiti E. M. pasiimti baldai priklausė ne O. M., bet M. M., kadangi J. R. pati buvo juos jam padovanojusi. Tokius liudytojos parodymus patvirtino suinteresuotasis asmuo – pareiškėjų brolis R. M., ne tik nurodęs, kad tokios spintos jų šeimos namuose nebuvo, spinta yra tetos J. R. iš Kauno, bet ir tai, kad J. R. baldus jam ir broliui E. atidavė tik po M. mirties. Nors liudytojas H. D. teismo posėdžio metu aiškino, kad spintą ir kitus baldus iš kolūkio skirtos gyvenamosios patalpos išsivežė labai greitai po O. M. mirties, teismas sprendė, kad tokius jo parodymus paneigia ne tik liudytojos J. R., suinteresuotojo asmens R. M., bet ir liudytojos Paparčių seniūnijos seniūnės L. B. parodymai. Teismas pažymėjo, kad byloje analizuojami įvykiai vyko maždaug prieš penkiolika metų, taigi neatmetama galimybė, jog proceso dalyviai ir liudytojai gali ne visai tiksliai juos atsiminti. O. M. mirė rudenį (1997 m. rugsėjį), M. M. – taip pat rudenį (2000 m. spalį), taigi, net jei dėl kaimynystės liudytojas H. D. nebūtų suinteresuotas padėti E. M., neatmetama galimybė, kad pareiškėjas ir liudytojas H. D. gali klysti dėl metų, t. y. kurių metų rudenį jie paėmė daiktus. Teismas sprendė, jog aptariamą spintą ir kitus baldus E. M. pasiėmė jau po M. M. mirties ( - ). Nors pareiškėjas nurodė, kad iki mama buvo gyva, dažnai ją lankė, su ja bendravo, prižiūrėjo, rūpinosi, po jos mirties ir dabar tvarko jos kapavietę, jei jis negali, tvarko jo šeimos nariai, turi tėvelio A. M. nuotrauką, teismas vertino, jog šie veiksmai, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pakankami jo kaip įpėdinio valios įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) išreiškimui. Teismas nustatė, kad pareiškėja A. A. per įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą priėmė O. M. palikimą, nes paėmė, prižiūrėjo, naudojo ir tvarkė motinai priklausiusius asmeninius ir namų apyvokos daiktus, mamos daiktai liko pas ją, ji viena savo lėšomis ją palaidojo, sutvarkė kapavietę, pastatė paminklą, prižiūri jos kapą, pareiškėja rūpinosi O. M. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimu, tvarkė žemės nuosavybės dokumentus. Visu motinos turtu A. A., kaip įstatyminė įpėdinė, rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi kaip savo turtu, faktiškai naudojasi ir valdo visą motinai priklausantį turtą, todėl ji faktiškai yra priėmusi visą palikimą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Pareiškėjas E. M. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą ir patenkinti jo pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po motinos O. M. mirties. Nurodo, jog teismas vienašališkai, neobjektyviai, visiškai nevertindamas byloje surinktos medžiagos ir liudytojų parodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi liudytojas H. D. paaiškino, kad po motinos mirties E. M. pasiėmė iš motinos namų spintą, stalą, kėdes ir nuotrauką. Liudytojas padėjo baldus pakrauti ir iškrauti, pats juos parvežė į pareiškėjo namus. Seniūnijos darbuotoja patvirtino, kad šie daiktai buvo motinos bute. Pareiškėjas pateikė teismui nuotrauką spintos ir tėvų nuotrauką, kurią pasiėmė. Teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino. Visi A. A. liudytojai ir suinteresuoti asmenys yra artimi giminaičiai ir jų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Teismo posėdyje A. A. aiškino, kad motina O. M. apskritai nieko neturėjo – nė vieno savo daikto, nes buvo mėgstanti išgerti, tačiau savo atsiliepime į jo pareiškimą jau nurodė, kad pasiėmė mamos drabužius, namų apyvokos daiktus (indus, patalynę), lovą, staliuką, komodą, veidrodį, bet teismui apie šiuos daiktus jokių įrodymų nepateikė. Jos teiginiai yra labai prieštaringi ir nenuoseklūs.

11Atsakovė A. A. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog teismas remdamasis suinteresuoto asmens R. M., kuris yra apelianto (pareiškėjo) brolis, bei liudytojų J. R. ir seniūnės L. B. parodymais paneigė liudytojo H. D. nurodytas daiktų paėmimo aplinkybes, tai išsamiai išanalizuodamas priimtame sprendime. Taipogi iš liudytojų J. R., L. B., suinteresuoto asmens R. M. paaiškinimų neginčytinai nustatyta, kad apelianto minimi daiktai priklausė O. M. broliui M. M. ir jie buvo paimti jau po pastarojo mirties 2000 m. rudenį, kai tuo tarpu O. M. jau buvo mirusi ( - ). Liudytoja L. B. detaliai paaiškino esmines aplinkybes, kad apelianto E. M. nurodomus daiktus (spintą kėdes, stalą) ji tame būste mačiusi ir po O. M. mirties, būste gyvenant M. M.. Tokiu būdu paneigtas apelianto E. M. nurodytas teiginys, kad po motinos O. M. mirties jis paėmė šiuos daiktus, kadangi minėti daiktai po O. M. mirties dar kelis metus buvo gyvenamojoje patalpoje, esančioje ( - ), be to, jais naudojosi ir jie priklausė M. M.. L. B. nurodytos aplinkybės visiškai patvirtina jos atsiliepime į pareiškimą bei paaiškinimuose nurodytas faktines aplinkybes, kad kai ji sergančią motiną O. M. vežėsi pas save į namus, pasiėmė visus motinos drabužius, namų apyvokos daiktus (indus, patalynę) ir baldus: lovą, staliuką, komodą, veidrodį, nuotraukas bei tėčio A. M. portretą ir visi šie daiktai liko pas ją namuose po motinos mirties, o gyvenamajame būste ( - ), kur gyveno motina O. M. su savo broliu M. M., liko motinos broliui M. M. priklausantys daiktai. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens R. M., liudytojų J. R. ir L. B. paaiškinimų, tai jau po motinos brolio M. M. mirties minėtus daiktus pasiėmė apeliantas E. M. ir suinteresuotas asmuo R. M.. Suinteresuotų asmenų parodymus teismas vertino atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, tame tarpe ir rašytinius įrodymus (išrašus iš medicininių dokumentų), kurie laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais bei turi didesnę įrodomąją galią. Liudytoja L. B., kuri yra Paparčių seniūnijos seniūnė, nėra pareiškėjos A. A. giminaitė, draugė ar pažįstama, šiai liudytojai teismo sprendimas neturi jokios reikšmės ar įtakos. Tuo tarpu liudytoja J. R. bei suinteresuoti asmenys R. M., L. L., D. A. ir N. A. yra ne tiktai pareiškėjos A. A., bet tuo pačiu ir apelianto (pareiškėjo) E. M. artimi giminaičiai, jiems kaip mirusios O. M. seseriai, vaikams arba anūkams yra geriausiai žinomos visos palikimo priėmimo aplinkybes, kurias jie ir nurodė teismui.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos O. M. mirties ( - ) faktiškai pradėjo valdyti ir priėmė visą motinai priklausantį turtą. Pareiškėjas E. M. – pareiškėjos brolis taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir jis priėmė palikimą po motinos mirties, nurodydamas, jog jis po motinos mirties iš karto pradėjo valdyti jai priklausiusį turtą – iš jos namų pasiėmė motinos spintą, kėdes, stalą, nuotrauką. Pirmosios instancijos teismas E. M. pareiškimą atmetė, kaip neįrodytą, su kuo nesutinka pareiškėjas, iš esmės teigdamas, kad buvo netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai.

15Dėl CK 587 straipsnio 2 dalies (1964 m. Civilinis kodeksas) taikymo ir įrodymų vertinimo

16Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

17Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas vienašališkai, neobjektyviai, visiškai nevertindamas byloje surinktos medžiagos ir liudytojų parodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tačiau nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis suinteresuoto asmens R. M., kuris yra ne tik pareiškėjos, bet ir apelianto (pareiškėjo) brolis, bei liudytojų J. R. ir L. B. parodymais pagrįstai paneigė liudytojo H. D. parodymus. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent: suinteresuotas asmuo R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog tokios spintos jų šeimos namuose nebuvo, spinta yra tetos J. R. iš Kauno, teta J. R. baldus jam ir broliui E. M. atidavė tik po M. M. mirties, po jo mirties ta spinta buvo dar ten, kur jis gyveno, nes buvo sutarę, kad baldus paims po M. M. mirties; liudytoja J. R. taip pat patvirtino, jog spintą ir kitus E. M. minimus daiktus jis pasiėmė ne po O. M., bet po M. M. mirties, tas pats pasakytina ir apie tėvelių nuotrauką, kurią E. M. teigia radęs minėtoje spintoje, minėta spinta ir kiti E. M. pasiimti baldai priklausė ne O. M., bet M. M., kadangi J. R. pati buvo juos jam padovanojusi. Be to, teismas byloje esančią Paparčių seniūnijos pažymą (t. 1, b. l. 137), kurioje nurodyta, kad palikėjos ir jos brolio M. M. gyvenamojoje patalpoje buvo laikomi visi palikėjai priklausantys daiktai, pagrįstai vertino, kaip parengtą visiškai formaliai, pagal užsakiusio asmens pageidavimą, kadangi pažymos duomenys skiriasi tiek nuo byloje apklaustų asmenų, tiek nuo pačios pažymą pasirašiusios seniūnės L. B. parodymų. Bylos baigtimi nesuinteresuota liudytoja L. B. pripažino, kad Paparčių seniūnijos išduotoje pažymoje buvo konstatuota, jog daiktai asmeninės nuosavybės teise priklausė O. M. todėl, kad M. M. nebuvo deklaruotas tame name, o O. M. tas būstas buvo suteiktas, jame buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, ir lankantis jiems gyvenant šiame būste daiktų buvo. Ši liudytoja taip patvirtino, kad M. M. likus būste ir po O. M. mirties jame liko ir daiktai, kurie nebuvo išvežti susirgus O. M.. Taigi šie liudytojos parodymai paneigia apelianto teiginį, jog jis po motinos mirties jai priklausiusius daiktus paėmė, kadangi minėti daiktai dar trejus metus (iki M. M. mirties) buvo gyvenamojoje patalpoje, esančioje ( - ), jais naudojosi ir jie priklausė M. M.. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog byloje analizuojami įvykiai vyko maždaug prieš penkiolika metų, taigi neatmetama galimybė, jog tam tikras aplinkybes tvirtinantis asmuo jas gali ne visai tiksliai atsiminti. Todėl teismas, vertindamas liudytojo H. D. parodymus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad O. M. mirė rudenį (1997 m. rugsėjį), M. M. – taip pat rudenį (2000 m. spalį), dėl ko neatmetama galimybė, kad liudytojas H. D. gali klysti dėl metų, t. y. kurių metų rudenį jie paėmė daiktus.

18Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė tiek pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, išsamiai įvertino ir išanalizavo byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas tiek į kiekvieną įrodymą atskirai, tiek sąsajoje su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nepažeidė nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl tinkamai įvertinęs įrodymus, teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei padarė motyvuotas, bylos medžiaga pagrįstas išvadas. Teismas nepažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų sprendime nurodė, kuriais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais remiamasi (tais, kurie pagrindžia pareiškėjos A. A. reikalavimus), o kuriais nesiremiama ir dėl kokių priežasčių (teismas nesivadovavo liudytojo H. D. parodymais, kadangi jie prieštarauja kitų liudytojų – J. R., R. M., L. B. parodymams, rašytiniams įrodymams, o Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Paparčių seniūnijos pažymą, kuria remiasi apeliantas, vertino, kaip parengtą visiškai formaliai, pagal jas užsakiusio asmens pageidavimą).

19Apeliantas (pareiškėjas) apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog teisme apklausti pareiškėjos A. A. liudytojai ir suinteresuoti asmenys yra artimi giminaičiai, todėl teismas jų parodymus ir paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad pareiškėja A. A., kreipdamasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nurodė visus suinteresuotus asmenis (tame tarpe ir apeliantą E. M.), kurie pateikė teismui savo paaiškinimus ir kuriuos teismas įvertino atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. R. ir suinteresuoti asmenys R. M., L. L., D. A. ir N. A. yra ne tik pareiškėjos A. A., bet ir apelianto E. M. artimi giminaičiai, todėl šis faktas nepagrindžia jų šališkumo dėl giminystės. Be to, jų parodymai ir paaiškinimai tarpusavyje sutapo, jie neprieštaravo vieni kitiems, taip pat ir rašytiniams byloje esantiems įrodymams. Taigi nenustatyta jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti šių asmenų parodymų, paaiškinimų objektyvumu. Liudytoja L. B. yra Paparčių seniūnijos seniūnė, ir byloje nėra nustatyta, kad ji būtų suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais ir pagrįstai jais vadovavosi. Be to, CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis, ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Todėl atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog teismo posėdžio metu buvo apklausti pareiškėjos A. A. pasikviesti liudytojai ir suinteresuoti asmenys, pažymėtina, jog apeliantas E. M. turėjo tokias pačias procesines teises kaip ir pareiškėja pateikti teismui prašymą apklausti liudytojus. Be to, apeliantas bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas advokatės, kuri turėjo pareigą tinkamai atstovauti pareiškėjo interesams bei išaiškinti jam teisę teikti papildomus įrodymus ar apklausti liudytojus.

20Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pareiškėjos A. A. teiginiai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, ji teismo posėdyje nurodė, kad motina O. M. apskritai neturėjo nė vieno daikto, o atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pasiėmė mamos drabužius, namų apyvokos daiktus (indus, patalynę), lovą, staliuką, komodą, veidrodį. Šis apelianto nurodomas argumentas laikytinas nepagrįstu, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėja A. A. tiek pateiktame teismui pareiškime, tiek apklausiama teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, jog pareiškėja mama rūpinosi, ją prižiūrėjo, pablogėjus sveikatai atsivežė į savo butą Ukmergėje kartu su O. M. daiktais, rūbais, iš mamos buto susirinko visus mamos daiktus: veidrodį, lovą, spintelę, komodą, indus. Suinteresuotų asmenų R. M., L. L. ir D. A. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtino minėtas aplinkybes, o apeliantas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė.

21Taigi pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų visumos (byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų) pagrįstai sprendė, kad būtent pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, siekdama jį valdyti kaip savo. Pareiškėjos A. A. valią priimti po mamos mirties palikimą be nurodytų įrodymų patvirtina jos veiksmai atkuriant palikėjos nuosavybės teises į žemę. Ir priešingai, pareiškėjas E. M. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais būtų siekęs priimti turtą ir jį valdyti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje nustatytų aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Pareiškėja A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto E. M. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byloje nėra jokių A. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, šios išlaidos iš apelianto jai nepriteistinos.

24Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti... 5. Pareiškėjas E. M. taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu A. A.... 8. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji po savo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Pareiškėjas E. M. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti... 11. Atsakovė A. A. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę... 15. Dėl CK 587 straipsnio 2 dalies (1964 m. Civilinis kodeksas) taikymo ir... 16. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą... 17. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame... 18. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių... 19. Apeliantas (pareiškėjas) apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog teisme... 20. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pareiškėjos A. A. teiginiai yra... 21. Taigi pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų visumos... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Pareiškėja A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš... 24. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 25. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti...