Byla 2-202/2010
Dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalies, kuria netenkintas administratoriaus prašymas patvirtinti RUAB „Šeba“ kreditorių sąrašą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo RUAB „Šeba“ administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalies, kuria netenkintas administratoriaus prašymas patvirtinti RUAB „Šeba“ kreditorių sąrašą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas P. Š. ieškiniu prašė teismo iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Šeba“, kuriai jis vadovauja. Taip pat prašė įmonės restruktūrizavimo plano parengimo laikotarpiui šios įmonės administratoriumi paskirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovui UAB „Šeba“ iškėlė restruktūrizavimo bylą ir įmonės administratoriumi įmonės restruktūrizavimo plano parengimo laikotarpiui iki plano patvirtinimo teisme paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Teismas įmonės kreditoriams nustatė 45 dienų terminą pareikšti savo turtinius reikalavimus restruktūrizuojamai įmonei.

52009 m. rugpjūčio 11 d. RUAB „Šeba“ administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, gavęs įmonės kreditorių prašymus dėl jų turtinių reikalavimų tvirtinimo, pateikė teismui prašymą patvirtinti išvardytų įmonės kreditorių turtinius reikalavimus, o kreditorių reikalavimus, dėl kurių pareiškė prieštaravimus, prašė tvirtinti iš dalies.

6Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi RUAB „Šeba“ administratoriui nustatė terminą pašalinti pateikto prašymo trūkumus. Teismas nurodė, kad iš prašymo turinio nėra aišku, su kurių įmonės kreditorių reikalavimais administratorius visiškai sutinka, o kuriuos reikalavimus iš dalies ginčija. Be to, teismui pateiktame prašyme ir prieštaravimuose nesutampa kreditorių, kurių reikalavimai ginčijami, skaičius.

72009 m. rugpjūčio 26 d. RUAB „Šeba“ administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras pateikė teismui patikslintą prašymą dėl įmonės kreditorių turtinių reikalavimų tvirtinimo, taip pat išdėstė prieštaravimus dėl įmonės kreditorių turtinių reikalavimų, kuriuos ginčija.

8Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi RUAB „Šeba“ administratoriaus prašymo dėl įmonės kreditorių turtinių reikalavimų patvirtinimo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas kreditorių sąrašas turi būti nurodytas restruktūrizavimo plane, kuriame taip pat pateikiami jų reikalavimų dydžiai bei tenkinimo terminai. Todėl teismas kreditorių turtinių reikalavimų tvirtinimo klausimą sprendžia tvirtindamas įmonės restruktūrizavimo planą. Ta pačia nutartimi teismas atnaujino civilinių bylų Nr. B2-2886-605/2009, B2-2931-605/2009, B2-2960-605/2009 nagrinėjimą ir šias bylas prijungė prie nagrinėjamos UAB „Šeba“ restruktūrizavimo bylos, taip pat priėmė įmonės kreditorės A. M. turtinį reikalavimą įmonei.

9Atskiruoju skundu RUAB „Šeba“ administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas netenkino administratoriaus prašymo dėl kreditorių turtinių reikalavimų patvirtinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti RUAB „Šeba“ kreditorių sąrašą. Skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas pritaria įmonės restruktūrizavimo planui, jeigu pripažįsta, kad įgyvendinus pateiktą planą bus atkurtas įmonės mokumas. Pritarimui gauti reikia, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Ši norma įtvirtina, jog restruktūrizavimo planas teismui gali būti teikiamas tvirtinti tik gavus įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti restruktūrizavimo plano projektui.
  2. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės visiškai sutampa su Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 2-712/2007 nagrinėtomis aplinkybėmis. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tik patvirtinus kreditorių reikalavimus, kreditorių susirinkimas gali būti kompetentingas priimti sprendimus iki įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Šio teisminio precedento turi paisyti tos pačios grandies teismai, nagrinėjantys analogiškas bylas.

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar įmonės, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tvirtinami tik kartu su restruktūrizavimo planu, jie turi būti patvirtinti iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme. Siekiant teisingai išspręsti klausimą, susijusį su restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teisių įgyvendinimu laike, reikia atsižvelgti į restruktūrizavimo proceso paskirtį, kreditorių tikslus šiame procese bei jų galimybes tinkamai įgyvendinti savo teises.

12Įmonės restruktūrizavimo proceso pagrindinis tikslas – sudaryti prielaidas ir sąlygas atkurti įmonės, kuri turi laikinų turtinių sunkumų, mokumą. Siekiant šio tikslo, restruktūrizavimo procese būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp restruktūrizuojamos įmonės bei jos kreditorių, kurie sprendžia pagrindinius klausimus tokiame procese, teisėtų interesų. Restruktūrizuojamos įmonės teisės neturi būti įgyvendinamos jos kreditorių sąskaita, t. y. tokios įmonės kreditorių teisės bei teisėti interesai negali būti ignoruojami. Tačiau, visų pirma, svarbu nustatyti, nuo kurio momento asmuo įgyja kreditoriaus teisinį statusą restruktūrizavimo byloje, ar šis statusas siejamas su turtinės reikalavimo teisės į įmonę pareiškimu (potencialus kreditorius), ar su tokio reikalavimo patvirtinimu teismine tvarka (tikrasis kreditorius). Netinkamai išsprendus šį klausimą, gali būti pažeista pusiausvyra tarp restruktūrizuojamos įmonės bei asmenų, kurie siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės turto ir dalyvauti priimant svarbiausius sprendimus restruktūrizavimo byloje.

13Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 2 straipsnio penktojoje dalyje pateikiama kreditoriaus sąvoka siejama su turtinių reikalavimų restruktūrizuojamai įmonei pareiškimu, o ne su jų patvirtinimu teismine tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, pareiškęs reikalavimą įmonei, iš karto tampa kreditoriumi ir įgyja visas kreditoriaus teises, o šio reikalavimo pagrįstumo netikrina nei restruktūrizavimo procedūras vykdantis administratorius, nei jas kontroliuojantis teismas. Nuo to momento, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka pareiškia turtinį reikalavimą įmonei, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, jis laikomas potencialiu kreditoriumi. Tačiau tikrojo kreditoriaus teisinį statusą ir galimybę disponuoti visomis ĮRĮ įtvirtintomis kreditoriaus teisėmis toks asmuo įgyja tik teismine tvarka patvirtinus jo pareikštą reikalavimą. Tokios išvados darytinos sistemiškai išanalizavus ĮRĮ nuostatas. Antai, šio įstatymo 7 straipsnio septintosios dalies 4 punkte įsakmiai nurodoma, jog teismas, priimdamas nutartį iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, turi nurodyti kreditorių reikalavimų pateikimo įmonės administratoriui terminus, kurie turi būti ne trumpesni kaip 30 ir ne ilgesni kaip 45 kalendorinės dienos. Teismas turi teisę atnaujinti kreditoriaus praleistą terminą turtiniam reikalavimui patvirtinti, jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. ĮRĮ nuostatos tiesiogiai nenustato termino, per kurį teismas turi patvirtinti kreditorių turtinius reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių turtinių reikalavimų tvirtinimo įmonei klausimas sprendžiamas įmonės restruktūrizavimo byloje. Restruktūrizuojamos įmonės administratorius, per teismo nutartyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei nustatytą terminą gavęs restruktūrizuojamos įmonės potencialių kreditorių prašymus dėl turtinių reikalavimų tvirtinimo, turi operatyviai įvertinti jų pagrįstumą ir pateikti teismui prašymą juos tvirtinti ar atmesti. Toks prašymas turi būti pateiktas iki įmonės restruktūrizavimo plano svarstymo kreditorių susirinkime. Įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą įvertinti kiekvieno potencialaus kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą ir nutartimi išspręsti pareikštų reikalavimų tvirtinimo klausimą. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinti įmonės kreditorių turtiniai reikalavimai, potencialūs kreditoriai tampa tikraisiais ir įgyja teisę spręsti įmonės restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo klausimą. Vieno iš svarbiausių sprendimų priėmimas restruktūrizavimo procese negali būti patikėtas asmenims, kurių reikalavimai, galbūt, nebus patvirtinti teismine tvarka. Priešingu atveju galėtų susidaryti situacija, kai įmonės potencialieji kreditoriai patvirtintų restruktūrizavimo planą, o teismas netvirtintų jų reikalavimų. Tai reikštų, kad įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą galėtų spręsti asmenys, kurie iš tiesų nėra įmonės kreditoriai. To nenustato ir ĮRĮ nuostatos. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio ketvirtąją dalį įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą gali spręsti tik kreditoriai, kurių reikalavimus teismas yra patvirtinęs. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teismas dar iki įmonės restruktūrizavimo plano tvirtinimo turi patvirtinti kreditorių turtinius reikalavimus įmonei. Būtent šie tikrieji kreditoriai turi teisę spręsti su įmonės tolesniu likimu susijusius klausimus, tarp jų ir restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.

14Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-712/2007, pažymėjo, jog tik teismui patvirtinus įmonės kreditorių turtinius reikalavimus, kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimus iki įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos byloje faktinėmis aplinkybėmis, todėl saisto bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai, 2006 m. lapkričio 8 d., 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimai, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

15Pirmosios instancijos teismas, iš pradžių nustatęs terminą pašalinti restruktūrizuojamos įmonės administratoriaus pateikto prašymo dėl įmonės kreditorių turtinių reikalavimų tvirtinimo trūkumus, vėliau nepagrįstai atsisakė iš esmės juos nagrinėti. Žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias kreditorių turtinių reikalavimų tvirtinimo momentą ir dėl to nepagrįstai iš esmės nenagrinėjo administratoriaus prašymo restruktūrizavimo byloje (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų spręsti įstatymų leidėjo pirmosios instancijos teismui priskirtų klausimų. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalis, kuria teismas netenkino RUAB „Šeba“ administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro prašymo dėl įmonės kreditorių turtinių reikalavimų tvirtinimo, naikintina ir šis klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino RUAB „Šeba“ administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro prašymo dėl įmonės kreditorių turtinių reikalavimų tvirtinimo, panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai