Byla eAS-536-629/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Vytauto Didžiojo universiteto ir Mykolo Romerio universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Vytauto Didžiojo universiteto ir Mykolo Romerio universiteto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Šiaulių universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Vilniaus dailės akademija ir Vilniaus universitetas) dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – ir VDU) ir Mykolo Romerio universitetas (toliau – ir MRU) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. V-796 ir 2020 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-837; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ir Ministerija) iš naujo išnagrinėti ir įvertinti VDU 2020 m. gegužės 22 d. prašymą Nr. 1-496 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“; 3) įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti ir įvertinti MRU 2020 m. gegužės 25 d. prašymą Nr. 3AE (11.21 E-403)-399 „Dėl Mykolo Romerio universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“.

6Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas, sustabdyti ginčijamą individualų administracinį aktą. Šį prašymą grindė argumentais, kad, jei nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Skundžiamu įsakymu Ministerija aukštosioms mokykloms paskirstė valstybės vardu skolintas lėšas, o ne suplanuotas valstybės biudžeto lėšas. Tretieji suinteresuoti asmenys yra perkančiosios organizacijos ir paskirstytas lėšas turės naudoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, o terminas panaudoti lėšas yra labai trumpas, todėl tikėtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys nedelsdami pradės viešojo pirkimo procedūras ir naudoti skirtas lėšas. Todėl kyla rizika, kad valstybės vardu paskolintos lėšos bus panaudotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir teisėtus pareiškėjų interesus, o valstybės biudžetui kiltų nepriimtinai didelė našta papildomai skolintis lėšų, siekiant atitaisyti neteisėtu Ministerijos įsakymu padarytą žalą.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-837 ir įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti ir įvertinti VDU 2020 m. gegužės 22 d. prašymą Nr. 1-496 bei MRU 2020 m. gegužės 25 d. prašymą Nr. 3AE (11.21 E-403)-399; pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. V-796, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

8Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-796 yra norminis administracinis aktas, o dėl jo teisėtumo ištyrimo kompetentingas spręsti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Priėmus nagrinėti pareiškėjų skundo dalį dėl 2020 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. V-837, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai turės galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalyje nustatytu reguliavimu.

9Dėl pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nurodė tik galbūt kilsiančias reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintinos daugiau kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu. Todėl šios aplinkybės nelaikytinos tomis, dėl kurių pareiškėjams būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ar taptų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo įsakymo priėmimo. Įvertinęs prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, jos įtaką kitiems asmenims, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą bei proceso šalių interesų pusiausvyrą.

10II.

11Pareiškėjai VDU ir MRU atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. V-796 panaikinimo ir šią skundo dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat 2020 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. V-837 galiojimą, išsprendžiant klausimą iš esmės.

12Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-796 neatitinka norminiam aktui taikomų kriterijų, todėl laikytinas individualiu administraciniu aktu. Skundžiamu 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-796 pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. V-744, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-796 yra norminis aktas. Pareiškėjų teigimu, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-796 nesukuria teisės normų, juo Ministerija tik įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“, kuriuo Vyriausybė paskirstė valstybės vardu pasiskolintas lėšas asignavimų valdytojams ekonomikos skatinimo tikslu, t. y. Ministerija tik paskirstė lėšas konkretiems gavėjams. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-796 pakeistas lėšų paskirstymo kriterijus nėra į ateitį galiojanti, plačiam subjektų ratui privaloma teisės norma. Be to, 2020 m. gegužės 19 d. įsakyme yra konkrečia data apibrėžtas trumpas prašymų pateikimo terminas (iki 2020 m. gegužės 25 d.), todėl laikytina, kad įsakymo galiojimo metu yra tiksliai žinomas subjektų, kuriems jis yra skirtas, skaičius, t. y. įsakymas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei ir yra vienkartinio taikymo teisės aktas. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, jog nei 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. V- 744, nei 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-796 nebuvo paskelbti Teisės aktų registre.

13Pareiškėjai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta taikyti jų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kada kils didesnė žala – ar tuo atveju, jeigu bus laikinai sustabdytas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. V-837 galiojimas, kuriuo buvo paskirstytos lėšos valstybinėms aukštosioms mokykloms, ar tada, jei toks įsakymas bus paliktas galioti ir paskirto finansavimo pagrindu suinteresuoti subjektai pradės viešųjų pirkimų procedūras. Pareiškėjų manymu, didesnė žala kils tuomet, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus pritaikyta, kadangi egzistuoja reali grėsmė, kad teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, jo įvykdymas pasidarytų negalimas dėl to, kad skundžiamu įsakymu paskirstytos lėšos jau būtų įsisavintos kitų asmenų. Be to, Ministerija paskirstė valstybės vardu skolintas lėšas, kurios skirtos išimtinai COVID-19 sukeltos pandemijos ir ekonominės krizės pasekmėms mažinti. Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad renovavus jų bendrabučius būtų sukurtos geresnės gyvenimo sąlygos studentams bei pareiškėjų svečiams, būtų pritraukiama daugiau studentų, tikėtina, padidėtų pastatų energetinio efektyvumo klasė, sumažėtų pastatų išlaikymo kaštai. Pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas pareiškėjų pateikti konkrečius dokumentus, pagrindžiančius galimas materialines pasekmes, pareiškėjams perkėlė nepagrįstai didelę įrodinėjimo naštą, kadangi tokių dokumentų pareiškėjai neturi ir gali tik prognozuoti bendrabučių renovacijos naudą.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15III.

16Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. V-796 panaikinimo, taip pat nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

17Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. V-796

18Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. V-796 panaikinimo, kadangi šį įsakymą laikė norminiu teisės aktu.

19Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr. 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019; kt.). Be to, primintina, kad teisės akto priskyrimo norminiam ar individualiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-624/2018).

20Norminis administracinis aktas visada yra visuotinai privalomas. Kad tam tikras aktas būtų pripažintas norminiu, be kitų nurodytų požymių, turi būti nustatyta, kad jame įtvirtintos elgesio taisyklės turi visuotinio privalomumo požymį, t. y. norminiu administraciniu aktu nustatomos elgesio taisyklės yra privalomos subjektams, siekiantiems įgyvendinti įstatymais jiems suteikiamas teises – jose sukuriamos elgesio normos, kurių pagrindu subjektams atsiranda naujos teisės ir pareigos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019).

21Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 458, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, nutarė skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų asignavimų valdytojams (pagal priedą) – 345 000 000 eurų priemonių plano 4 tikslo „Skatinti ekonomiką“ priemonei „Spartinti investicijų programas – skirti papildomų lėšų“ įgyvendinti (1.4 p.). Nutarimo priedo „Valstybės vardu pasiskolintų lėšų paskirstymas asignavimų valdytojams“ 9.13 eilutėje Ministerijai, kaip asignavimų valdytojai, skirtos lėšos mokslo ir studijų studentų bendrabučiams atnaujinti.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 458, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-744 sudarė Valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo komisiją (toliau – ir Komisija) (1 p.), patvirtino jos darbo reglamentą (3.1 p.), taip pat nustatė valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo kriterijus (3.2.1–3.2.3 p.) bei prašymų pateikimo ir lėšų panaudojimo terminus (5 p.). Aptariamo įsakymo 4.1 ir 4.2 punktais Komisijai pavesta išnagrinėti valstybinių aukštųjų mokyklų prašymus dėl bendrabučių atnaujinimo finansavimo, sudaryti bendrą siūlomų finansuoti valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučių sąrašą ir pateikti jį švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti. Minėtu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtinto Komisijos darbo reglamento 15 punkte nustatyta, kad valstybinių aukštųjų mokyklų prašymus dėl bendrabučių atnaujinimo finansavimo Komisija išnagrinėja ir atrenka bendrabučius, siūlomus įtraukti į finansuojamų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučių sąrašą, atsižvelgdama į lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo kriterijus bei Ministerijos finansines galimybes.

23Taigi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-744 yra nustatyta bendra privaloma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 458 Ministerijai, kaip asignavimų valdytojai, paskirtų lėšų administravimo tvarka, t. y. nustatyta prašymų pateikimo data, konkretūs šių lėšų skyrimo prašymus pateikusioms aukštosioms mokykloms kriterijai bei bendrabučių atnaujinimo projektų įgyvendinimo terminas. Šiomis nuostatomis reglamentuojami tam tikri visuomeniniai santykiai – sukuriamos elgesio taisyklės, skirtos reguliuoti teisinius santykius tarp asignavimų valdytojo ir būsimų lėšų gavėjų. Priešingai, nei atskirajame skunde teigia pareiškėjai, 2020 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-744 galiojimas yra nukreiptas į ateitį ir yra skirtas rūšiniais požymiais apibūdintų asmenų ratui – remdamasi šiame įsakyme patvirtintais kriterijais Komisija turi atskirai įvertinti kiekvieno rūšiniais požymiais apibrėžto subjekto (valstybinės aukštosios mokyklos) prašymą dėl bendrabučių atnaujinimo finansavimo. Nagrinėjamu atveju nepagrįstais laikytini ir pareiškėjų argumentai, kad 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-744 Ministerija paskirstė lėšas konkretiems gavėjams, kadangi lėšos konkretiems gavėjams buvo paskirtos kitu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-837, priimtu atsižvelgiant į Komisijos siūlymą, pateiktą valstybinių aukštųjų mokyklų prašymus įvertinus būtent pagal 2020 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr. V-744 įtvirtintus kriterijus.

24Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog akto nepaskelbimas nustatyta tvarka nekeičia fakto, jog jis yra norminis teisės aktas, t. y. galimas akto nepaskelbimas gali būti pripažintas procedūriniu pažeidimu, tačiau įtakos jo pripažinimui norminiu nedaro.

25Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, įvertinus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-744 turinį, darytina išvada, kad šis įsakymas yra norminis teisės aktas.

26Pareiškėjai į pirmosios instancijos teismą kreipėsi prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. V-796, kuriuo buvo pakeistas 2020 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-744 2.3.2 punktas, t. y. vienas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo kriterijų. Šioje byloje nustačius, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. V-744 yra norminis teisės aktas, 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-796 taip pat laikytinas norminiu teisės aktu.

27Vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2020 m. liepos 1 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. V-796 panaikinimo, kaip nepriskirtiną šiam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

28Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

29ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

30Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas. Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

31Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodo, kad, nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tretieji suinteresuoti asmenys nedelsdami pradės viešojo pirkimo procedūras ir pradės naudoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-837 skirtas lėšas, todėl kyla rizika, kad valstybės vardu paskolintos lėšos bus panaudotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir teisėtus pareiškėjų interesus, o valstybės biudžetui kils nepriimtinai didelė našta papildomai skolintis lėšų, siekiant atitaisyti neteisėtu įsakymu padarytą žalą. Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad Ministerija paskirstė valstybės vardu skolintas lėšas, kurios skirtos išimtinai COVID-19 sukeltos pandemijos ir ekonominės krizės pasekmėms mažinti. Be to, renovavus pareiškėjų bendrabučius, būtų sukurtos geresnės gyvenimo sąlygos studentams bei pareiškėjų svečiams, būtų pritraukiama daugiau studentų, tikėtina, padidėtų pastatų energetinio efektyvumo klasė, sumažėtų pastatų išlaikymo kaštai.

32Įvertinusi pareiškėjų skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindė galbūt kilsiančios žalos.

33Pareiškėjų teiginiai dėl jiems galbūt kilsiančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, pagrįsti tik teorinio pobūdžio prielaidomis, spėjimais, todėl nelaikytini įrodančiais būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (žalos atsiradimo) niekaip nepagrindžia ir pareiškėjų argumentai, susiję su bendrabučių renovacijos nauda. Be to, pareiškėjų argumentus dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos paneigia jų pačių nurodytos aplinkybės, kad teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą (t. y. panaikinus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-837), siekiant atitaisyti Ministerijos padarytą žalą, valstybė turės papildomai skolintis lėšų, t. y. pareiškėjai pripažįsta, kad finansavimas, kurio jie siekia keldami ginčą teisme, bus įmanomas ir nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad į teismą pareiškėjai kreipėsi gindami savo privačius interesus (siekdami finansavimo), jiems teisės aktais nėra suteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą, todėl jų argumentai dėl žalos valstybės biudžetui nėra pagrindas šioje byloje taikyti jų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

34Bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Kaip atskirajame skunde pažymi pareiškėjai, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-837 paskirstė valstybės vardu skolintas lėšas, skirtas COVID-19 sukeltos pandemijos ir ekonominės krizės pasekmėms mažinti, taigi neapibrėžtam laikui sustabdžius visų valstybės specialiai ekstremaliai situacijai suvaldyti konkrečiai sričiai (mokslo ir studijų studentų bendrabučiams atnaujinti) skirtų lėšų panaudojimą, nukentėtų būtent viešasis interesas.

35Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

36Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad, nors skundžiamos 2020 m. liepos 1 d. nutarties motyvacinėje dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nesuformulavo jokio teismo nutarimo šiuo klausimu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į 2020 m. liepos 1 d. nutarties motyvacinėje dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išdėstytus teismo argumentus, taip pat į tai, kad nutartis priimta, be kita ko, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsniu, pareiškėjams išaiškinta nutarties dalies netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės apskundimo tvarka, o iš pareiškėjų atskirojo skundo argumentų matyti, kad jiems buvo aiškus pirmosios instancijos teismo nutarimo šiuo klausimu turinys, minėtas pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties trūkumas laikytinas formaliu ir nesudaro pagrindo ją panaikinti.

37Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą 2020 m. liepos 1 d. nutartį, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Pareiškėjų Vytauto Didžiojo universiteto ir Mykolo Romerio universiteto atskirąjį skundą atmesti.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.