Byla e2S-249-467/2017
Dėl UAB „ALZIDA“ valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. G. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams UAB „ALZIDA“, A. S. ir L. G. dėl UAB „ALZIDA“ valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „ALZIDA“, A. S. ir L. G., prašydama pripažinti, kad UAB „ALZIDA" valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. posėdžiuose priimti sprendimai yra neteisėti, pažeidžia bendrovės tikslus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bendrovės įstatams, valdybos darbo reglamentui bei protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje nustatyti UAB „ALZIDA" laikiną paprastąjį turto administravimą, administratoriumi paskiriant UAB „Valeksa“, laikino administravimo laikotarpiu administratoriui suteikti visas bendrovės įstatuose bei Akcinių bendrovių įstatyme (toliau –ABĮ) numatytas vadovo (direktoriaus) teises ir pareigas, įpareigojant laikinąjį administratorių perimti visą bendrovės turtą bei dokumentus; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą neregistruoti UAB „ALZIDA" valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d., 2016 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio protokolų ir susijusių bendrovės duomenų pakeitimų Juridinių asmenų registre. Prašymą grindė tuo, kad neteisėtai išrinktos vadovės L. G. vadovavimas bendrovei sukelia ir ateityje gali sukelti neatitaisomą žalą bendrovei, įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bendrovė bus sužlugdyta/ bankrutuos ar bus likviduota. Tokia situacija neatitiktų bendrovės akcininkų, kreditorių ir darbuotojų interesų, sukeltų šiems asmenims didelę žalą, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė UAB „ALZIDA" laikiną paprastąjį turto administravimą, administratoriumi paskiriant UAB „Valeksa“, laikino administravimo laikotarpiu administratoriui suteikė visas bendrovės įstatuose bei ABĮ numatytas vadovo (direktoriaus) teises ir pareigas, įpareigojo laikinąjį administratorių perimti visą bendrovės turtą bei dokumentus. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovė pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikė, kad ji tikėtinai pagrindė savo reiškiamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad ginčo objektas šioje byloje yra UAB „ALZIDA" valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio protokolai, kuriuos ieškovė siekia pripažinti negaliojančiais, todėl pripažino, kad, siekiant užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir išvengti didesnių ieškovės nuostolių, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti VĮ Registrų centrą neregistruoti UAB „ALZIDA" valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio protokolų bei susijusių bendrovės duomenų pakeitimų Juridinių asmenų registre, tačiau vertino, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principą. Tuo tarpu Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t.y. ieškinio dalyku. Ieškovės ieškinio reikalavimas UAB „ALZIDA" valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimus pripažinti negaliojančiais ir prašymas laikinosiomis apsaugos priemonėmis įpareigoti VĮ Registrų centrą neregistruoti UAB „ALZIDA" valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. bei 2016 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio protokolų ir susijusių bendrovės duomenų pakeitimų Juridinių asmenų registre savo turiniu sutampa su ieškinio reikalavimu. Dėl to teismas sprendė, kad negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios iš esmės reikštų ieškinio reikalavimo patenkinimą, kas galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovai L. G. ir A. S. prašo panaikinti nutartį dalyje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis yra be motyvų, kas yra absoliutus nutarties naikinimo pagrindas. Nors teismas rėmėsi kitų teismų praktika, tačiau nenurodė argumentų, neanalizavo ir nepagrindė įrodymais, kodėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįstas. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – bendrovės turto administravimas – neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, be to prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimais ar jų įvykdymu. Ieškovės reikalavimas gali būti visiškai įgyvendintas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Be to ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrins ieškinio reikalavimo įvykdymą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kuris yra išaiškinęs, kad turto administravimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti tik paprastasis, kurio turinys detalizuojamas CK 4.240 straipsnyje. Be to CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik turtinio pobūdžio bylose, o šiuo atveju ieškovė yra pareiškusi neturtinį reikalavimą; be to ši teisės norma negali būti taikoma įmonės valdymui, ji taikytina turto administravimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-226-302/2016).

9Ieškovė L. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo nutartį, išsamiai išanalizavimo byloje esančias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovų L. G. ir A. S. atskirojo skundo ribose, t.y. apeliantams skundžiant tik nutarties dalį, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir neskundžiant nutarties dalies, kurioje ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neapskųstoje dalyje pirmosios instancijos teismo 2016-08-18 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutarties dalį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šioje dalyje atmesti.

13Vienu iš atskirojo skundo argumentų, kuriais yra grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas, apeliantai nurodo tai, kad, jų vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, todėl tai yra absoliutus nutarties naikinimo pagrindas. Tačiau pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tik, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Nagrinėjamu atveju, nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir nėra pakankamai motyvuota, tačiau į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, kiek tai yra susiję su sprendžiamu klausimu, yra atsakyta, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju naikinti apskųstąją teismo nutartį dėl absoliutaus jos negaliojimo nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo (apskųstoji minimos nutarties dalis naikintina kitu pagrindu).

14Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra konstatavimas, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės L. D. ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliantai skunde tvirtina, kad ginčo objektas šioje byloje yra UAB „ALZIDA" valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. posėdžio protokolai, kuriuos ieškovė siekia pripažinti negaliojančiais, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - bendrovės turto administravimas yra nesusijusios su ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimais ar jų įvykdymu, kadangi ieškovės reikalavimas gali būti visiškai įgyvendintas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais iš esmės sutinka.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių gali būti atsakovo turto administratoriaus paskyrimas teismo nutartimi (CPK 145 str. 1 d. 5 p.). Teismų praktikoje nurodyta, kad kaip laikinąją apsaugos priemonę teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje, t. y. bendrovę administruojantis asmuo nėra bendrovės valdymo organas, jis turi savarankiškas jam priskirtas civilines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013) Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2360/2013; 2013-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2542/2013; 2014-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-454/2014; kt.). Taigi paprastuoju turto administravimu yra tik siekiama užtikrinti įmonės turto apsaugą nuo iššvaistymo bei jo tinkamą naudojimą, tačiau nėra apribojama įmonės valdymo organų kompetencija. Pažymėtina, kad būtent įmonės vadovui teisės aktai priskiria pareigą organizuoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą, vykdyti buhalterinių dokumentų apskaitą ir archyvavimą, teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, sudaryti kreditorių bei debitorių sąrašus ir t.t. (ABĮ 37 str. 12 d., LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Pirmosios instancijos teismas į šias nuostatas neatsižvelgė ir jų neanalizavo.

16Nagrinėjamu atveju atsakovo (juridinio asmens) dalyvis (akcininkas) L. D. padavė ieškinį dėl UAB “ALZIDA” valdybos 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (CK 2.82 str. 4 d.). Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. valdybos posėdžio metu nutarta bendrovės vadovą V. D. atšaukti iš UAB „ALZIDA“ vadovo pareigų ir paskirti L. G. laikinai eiti UAB „ALZIDA“ vadovės (direktorės) pareigas. 2016 m. rugpjūčio 9 d. valdybos posėdyje nutarta sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu būtų sprendžiami klausimai dėl bendrovės įstatų keitimo, audito atlikimo, ieškinių ir bylų, kuriose dalyvauja bendrovė, dėl bendrovės turto pardavimo, sutarčių su advokatais nutraukimo ir sudarymo. Taigi pareikštu ieškiniu yra ginčijami atsakovo valdybos posėdžiuose priimti nutarimai, kurie nėra susiję su bendrovės turtu. Vadinasi, šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įmonės turto paprastasis administravimas – iš esmės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais (dalyku), kadangi valdyba priėmė sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, o ne su įmonės turtu. Dėl to, kad ginčijamais valdybos sprendimais nėra daromas tiesioginis poveikis įmonės turtui, kurį būtų būtina apsaugoti, konstatuotina, jog skirti laikiną paprastąjį turto administravimą nebuvo pakankamo ir pagrįsto pagrindo, padarius priešingai, buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013). Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugos.

17Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių specifiką, taip pat neteisingai įvertino tai, kokius padarinius jų taikymas sukeltų atsakovui (juridiniam asmeniui) ir jo veiklai ateityje. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės yra pažeista CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo praktika (pvz.žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartį civilinėje byloje Nr. E2-226-302/2016; kt.), nepagrįstai paskirtas turto administratorius bendrovės valdymui, o ne jos turto administravimui, nesant įstatyme nustatyto pagrindo apribota įmonės vadovo kompetencija. Todėl sutiktina su apeliantais, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju pažeidžia esminius proceso principus ir yra neadekvatus, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, suteikia prioritetą ieškovei.

18Jau minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, jei, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šioje civilinėje byloje ieškovė pareiškė neturtinį reikalavimą dėl bendrovės valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas ieškovės neturtinį reikalavimą, taikė turtinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę – turto administratoriaus paskyrimą. Taigi ir dėl šios aplinkybės skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, kadangi taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra visiškai nesusijusi su ieškinio reikalavimais, o tuo pačiu ir su galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymu. Vadinasi, ieškovei galimai palankus teismo sprendimas gali būti įvykdytas ir netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Juo labiau, kad ir bylos duomenys tvirtina, jog pati ieškovė, pateikdama prašymą dėl ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kaip bendrovės turto administravimas užtikrins jos ieškinio reikalavimų įvykdymą. Šiuo atveju ieškovės argumentai, susiję su jos abejonėmis dėl L. G. gebėjimo tinkamai valdyti bendrovę, nagrinėjamoje proceso stadijoje nėra reikšmingi, kadangi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali/negali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali/negali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

19Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones nebuvo ir nėra pakankamo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje naikintina ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

20Patenkinus atskirąjį skundą, iš ieškovės L. D. atsakovei L. G. priteistina 21 EUR bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, sumokėto paduodant atskirąjį skundą (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatytas UAB „ALZIDA" laikinasis paprastasis turto administravimas, administratoriumi paskiriant UAB „Valeksa“, laikino administravimo laikotarpiu administratoriui suteikiant visas bendrovės įstatuose bei ABĮ numatytas vadovo (direktoriaus) teises ir pareigas, įpareigojant laikinąjį administratorių perimti visą bendrovės turtą bei dokumentus - panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės L. D. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

23Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

24Priteisti iš L. D. 21 EUR (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. G..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „ALZIDA“,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovai L. G. ir A. S. prašo panaikinti nutartį dalyje,... 9. Ieškovė L. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir išvados... 11. Atskirasis skundas tenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Vienu iš atskirojo skundo argumentų, kuriais yra grindžiamas skundžiamos... 14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, spręsdamas... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viena iš laikinųjų... 16. Nagrinėjamu atveju atsakovo (juridinio asmens) dalyvis (akcininkas) L. D.... 17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 18. Jau minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti... 19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 20. Patenkinus atskirąjį skundą, iš ieškovės L. D. atsakovei L. G.... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį,... 23. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties... 24. Priteisti iš L. D. 21 EUR (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų...