Byla 3K-3-416-469/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. N. ir ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ONDUBALT kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės ONDUBALT ieškinį atsakovui T. N. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjami teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovų atsakomybę už įmonei padarytą žalą, pažeidus pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas BUAB ONDUBALT kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 919 019 Lt (555 786,32 Eur) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

7Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB ONDUBALT iškėlė bankroto bylą, 2011 m. vasario 10 d. nutartimi pripažino UAB ONDUBALT bankrutavusia. Bankroto bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įmonė buvo nemoki jau 2007 metais ir negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. UAB ONDUBALT bankroto byloje yra patvirtintas vienintelio kreditoriaus – Prancūzijos bendrovės „Onduline SA“ 1 959 019 Lt (567 371,12 Eur) reikalavimas, kuris susidarė per 2008 m., t. y. laikotarpiu, kai bendrovė buvo nemoki ir negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Ieškovas teigia, kad bendrovės skola šiam kreditoriui susidarė atsakovui vykdant direktoriaus funkcijas, taip pat tuo laikotarpiu, kai bendrovės akcininkais buvo T. N. ir A. B. Atsakovas skolos Prancūzijos bendrovei „Onduline SA“ susidarymo metu buvo bendrovės direktoriumi ir vienu iš akcininkų iki 2008 m. gruodžio 18 d. Ieškovas nurodo, kad atsakovas buvo UAB ONDUBALT direktoriumi ir akcininku, žinojo apie jo vadovavimo laikotarpiu susidariusią didelę skolą kreditoriui „Onduline SA“, suprato, jog jo vadovaujama bendrovė yra nemoki, tačiau dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nei 2008 m. pradžioje, nei pabaigoje į teismą nesikreipė. Tai, kad UAB ONDUBALT 2007 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, įrodo 2012 m. gruodžio 17 d. eksperto išvada. UAB ONDUBALT įsipareigojimai 2008 m. buvo didinami, teikiant užsakymus „Onduline SA“ ir už juos neatsiskaitant. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatytą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas pažeidė ne tik kaip bendrovės direktorius, bet ir kaip akcininkas. Bendrovės akcininkai T. N. bei A. B., atstovaujami T. N., 2008 m. gruodžio 18 d. pasirašė akcijų pardavimo sutartį, pagal kurią už 2 litus pardavė visas bendrovės akcijas UAB „Sutemas“ ir UAB „Laivininkas“. Teigiama, kad atsakovas bendrovės akcijas perleido esant akivaizdžiai bankroto situacijai, neįsitikinęs akcijų pirkėjų patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolesnę bendrovės veiklą ir skolų kreditoriams mažinimą. Atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė įstatymu nustatytos pareigos esant įmonei nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus. Ieškovo teigimu, žala bendrovei ir jos kreditoriams yra papildomi bendrovės prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai nuo bendrovės nemokumo atsiradimo 2008 metų pradžioje iki 2009 m. lapkričio 2 d., kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, ir sudaro 1 959 019 Lt (567 371,12 Eur). Vykdant UAB ONDUBALT bankroto procesą buvo surasta 70 344,57 Lt (20 373,20 Eur) vertės turto, iš jų 40 000 Lt (11 584,80 Eur) buvo sumokėta kreditoriui „Onduline SA“, o likusi suma buvo panaudota administravimo ir kitoms su bendrovės bankroto procedūra susijusioms išlaidoms padengti. Bendra žalos bendrovei suma yra 1 919 019 Lt (555 786,32 Eur).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino.

10Teismas sprendė, kad atsakovas ieškovo vadovu ir akcininku buvo nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. Teismas nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog 2007–2008 m. įmonė buvo nemoki, taip pat kad įmonė nevykdė jokios veiklos nuo 2009 m. Konstatuota, kad atsakovas žinojo ir suprato, jog su įmonės kreditoriais atsiskaityti nepavyks, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, vykdė veiklą, didindamas įsiskolinimą kreditoriams. 2008 m. gruodžio 18 d. įmonės akcijų pardavimą UAB „Satemas“ ir UAB „Laivininkas“ už 2 Lt (0,58 Eur) teismas vertino kaip atsakovo neteisėtus veiksmus, siekiant išvengti atsakomybės – žalos įmonės kreditoriams atlyginimo. Nei faktinio, nei teisinio pagrindo tikėtis, kad pardavus akcijas naujasis vadovas įmonės veiklą organizuos taip, kad bus vykdomi prisiimti įsipareigojimai, nebuvo. Teismas konstatavo, kad atsakovas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė ne tik kaip įmonės direktorius, bet ir kaip akcininkas, nes ieškovo akcijas perleido žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, neįsitikinęs akcijų pirkėjų patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolesnę įmonės veiklą mažinant ir likviduojant įsiskolinimus kreditoriams. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalo atlyginti žalą, kurią kreditorius „Onduline SA“ patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kadangi bankroto byloje patvirtintas 1 959 019 Lt (567 371,12 Eur) „Onduline SA“ kreditoriaus reikalavimas, o bankroto procedūros metu minėtai įmonei buvo išmokėta 40 000 Lt (11 584,80 Eur), todėl žala sudaro 1 919 019 Lt (555 786,32 Eur).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 6 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovo T. N. ieškovui BUAB ONDUBALT 273 577,70 Lt (79 233,58 Eur) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje turi įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis, pagal kurios nustatytus faktus ir bylos duomenis teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo akcijų perleidimo kaina, įmonės veiklos sustabdymas ir neatkūrimas, UAB „Jonosfera“ skolos mažinimas neteisėtais būdais patvirtina, jog ieškovas de facto tapo nemokus dar iki 2008 m. gruodžio 18 d. Nustatyta, kad „Onduline SA“ ir ieškovas, vykdydami sutartį, savo veiksmais išreiškė valią nesilaikyti „Onduline SA“ sąskaitose faktūrose apibrėžtos atsiskaitymo tvarkos ir terminų (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei iš ieškovo banko sąskaitos, iš kurios vykdyti mokėjimai „Onduline SA“, išrašo, nei iš „Onduline SA“ parengto patiektų prekių ir ieškovo atliktų mokėjimų 2007 metais balanso negalima tiksliai nustatyti, kokios tiksliai PVM sąskaitos faktūros būdavo apmokamos ar kokie buvo faktiniai galutiniai atsiskaitymo terminai, tačiau aišku tik tai, kad mokėjimai įprastai būdavo atliekami po prekių pristatymo įvairiomis sumomis ir nenuosekliai, t. y. ne konkrečiais terminais po prekių gavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, PVM sąskaitų faktūrų sąlygos dėl nuosavybės teisių į prekes perėjimo momento, tarp ieškovo ir „Onduline SA“ susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis, jų vykdymo aplinkybės lėmė, kad su „Onduline SA“ už pristatytas prekes ieškovas turėjo prievolę atsiskaityti po prekių perpardavimo, bet ne po pirkėjų atsiskaitymo, t. y. mokėjimo termino pabaiga sietina su prekių pardavimo momentu. Nurodoma, kad nustatant ieškovo pradelstų įsipareigojimų „Onduline SA“ dydį reikšminga ne visų ieškovui parduotų prekių kaina, bet jo nupirktų ir perparduotų prekių santykis su neapmokėta skola „Onduline SA“. Atsakovas matydamas, kad įmonės skolos auga, viršija bendrovės turimo turto vertę, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtinto įpareigojimo ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Būdamas taip pat ir UAB „Jonosfera“ vadovu, atsakovas turėjo dar 2007 metų pabaigoje numatyti bei suvokti, kad tolesnis ieškovo veiklos vykdymas yra neperspektyvus ir žalingas tiek įmonei, tiek „Onduline SA“. Spręsta, kad jeigu ieškovo finansiniai rodikliai būtų buvę teigiami, akivaizdu, jog įmonė nebūtų nutraukusi vykdytos veiklos, o jos akcijos – neatlygintinai perleistos. Tuo atveju, jeigu ieškovui būtų buvusi laiku iškelta bankroto byla, akivaizdu, kad įmonės skola „Onduline SA“ nebūtų išaugusi, t. y. prekių tiekimas būtų buvęs nutrauktas. Vadovaudamasi kasacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-344/2014, pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo patirta žala yra skirtumas tarp ieškovo skolų „Onduline SA“ 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 18 d. – 273 577,70 Lt (79 233,58 Eur) (1 685 441,30 Lt (488 137,54 Eur) - 1 959 019 Lt (567 371,12 Eur)). Spręsta, kad priteistinos žalos dydžiui vykdant ieškovo bankroto procedūras iš skolininkų išieškotos ir „Onduline SA“ išmokėtos sumos reikšmės neturi, nes jomis padengta tik nedidelė dalis skolos. Faktas, kad civilinėje byloje BUAB „Onduline“ v. UAB „Jonosfera“, bylos Nr. 3K-3-343/2014, ieškovui priteista iš UAB „Jonosfera“ 276 224 Lt (80 000 Eur), nereiškia, jog visa ši suma iš tiesų bus sumokėta (išieškota), ir akivaizdu, kad jos neužteks visiems „Onduline SA“ reikalavimams patenkinti. Dėl tokio priteistinos žalos galimo mažinimo pagrindo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu dėl atsakovo veiksmų bendra išaugusi ieškovo skolų suma bankroto procedūrų metu būtų padengta, atsakovas įgytų reikalavimo teisę susigrąžinti kreditoriams nepaskirstytą likutį vadovaujantis nepagrįsto praturtėjimo institutu (CK 6.242 straipsnis).

13III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas T. N. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės mokumo aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas privalėjo kreiptis į teismą 2007 m. gruodžio 31 d., nes įmonė tariamai buvo nemoki, tačiau tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Šiai situacijai taikytina ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d. Byloje atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kol jis buvo bendrovės vadovas, vyko atsiskaitymai su pagrindiniu kreditoriumi „Onduline SA“. Per 2008 m., iki bendrovės akcijų pardavimo, ieškovui buvo sumokėta 1 745 351 Eur. Dėl to nepagrįsta išvada, kad 2007 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki ir atsakovas pažeidė savo įsipareigojimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl įmonės nemokumo išvadą padarė tik remdamasis bendrovės balansu, kai kiti bylos duomenys patvirtina priešingą išvadą. 2007 m. gruodžio 31 d. atsakovas matė galimybę tęsti bendrovės veiklą ir vykdyti mokėjimui kreditoriui. Bendrovės vadovui buvo pateiktas 2008 m. balandžio 22 d. akcininkų patvirtintas bendrovės balansas, jo duomenimis, bendrovė veikė pelningai. Įmonės vadovui atsakomybė nustatyta tik dėl veiksmų tyčia siekiant pažeisti kreditorių interesus arba esant dideliam neatsargumui. Pažymėtina, kad teisinės nuostatos dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti aiškinamos tokiu būdu, kuris trukdytų bendrovės vadovams prisiimti riziką visomis priemonėmis siekti tęsti įmonės veiklą, net ir tais atvejais, kai bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais. Siekiant įvertinti aplinkybę, ar bendrovės vadovas galėjo ir turėjo numatyti, kad bendrovė gali tapti nemoki, turi būti įvertinta ir socialinė aplinka, kurioje veikė bendrovė ir jos vadovas, šiuo atveju buvusi finansinė krizė. 2007 m. pabaigoje dar nebuvo jokių ženklų, iš kurių būtų matyti finansinės ekonominės krizės požymiai. Dėl to 2007 m. pabaigoje, 2008 m. pradžioje nebuvo galimybės net prognozuoti, į kokią sudėtingą situaciją pateks visas Lietuvos ūkis, ypač statybų sektorius, kuriame ir veikė ieškovas. Dėl krizės atsakovas negalėjo sutikti su 2008 m. antroje pusėje pateiktu „Onduline SA“ reikalavimu pakeisti sutartį dėl prekių tiekimo, reikalaujant mokėti už prekes avansu. Finansinė krizė taip pat svarbi ne tik ieškovo akcijų pardavimo faktui, bet ir akcijų kainai. Atsakovas pateikė įrodymų, kad krizės laikotarpiu daugybės tuo metu pelningai veikiančių įmonių akcijos buvo parduotos už simbolinę vieno lito kainą. V. B. (V. B.), naujasis bendrovės vadovas, paaiškinimuose patvirtino, kad ieškovas buvo normaliai veikianti įmonė. Dėl to atsakovas teigia, kad naujieji akcininkai ir vadovai nevykdė savo įsipareigojimo ir neinvestavo į ieškovą ir galimai pasisavino gautus šios įmonės turtą bei pinigus, tačiau akcijų pardavimo metu nebuvo jokio pagrindo abejoti veiklos tęsimu.
  2. Dėl žalos dydžio ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo. 2007 m. balanso nuoraše numatyti per vienerius metus atliktini mokėjimai visiems kreditoriams buvo 1 770 469 Lt (512 763,26 Eur), o bankroto byloje patvirtintas vienintelio ieškovo kreditoriaus „Onduline SA“ reikalavimas yra 1 919 019 Lt (555 786,32 Eur). Skirtumas tarp šių sumų, t. y. kreditorių reikalavimų išaugimo nuo 2007 m. pabaigos, kai ieškovas tvirtina, jog įmonė buvo nemoki, iki reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo, sudaro mažesnę sumą, t. y. 148 550 Lt (43 023,05 Eur). O apeliacinės instancijos teismas žalos dydį apskaičiavo kaip skirtumą tarp „Onduline SA“ patvirtinto reikalavimo ieškovo bankroto byloje ir kreditoriui susidariusių ieškovo įsipareigojimų 2007 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą, kad apmokėjimo už prekes atidėjimo terminai buvo, bet jie sueidavo, kai prekes ieškovas parduodavo tretiesiems asmenims, nesiremdamas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentuodamas, kad priešingas aiškinimas lemtų nesąžiningos situacijos sukūrimą ieškovui. Tačiau pagal ieškovo banko sąskaitų išrašus buvo galima išvesti vidutinius, 5–6 mėn., atsiskaitymo terminus. Teismas neargumentavo, kodėl atsakovo teikti argumentai neturi įtakos nutarties priėmimui, taip pat spręsdamas, jog ekspertės išvada yra pagrįsta, nepaaiškino, kodėl ji nedera su paties teismo motyvais.

15Atsiliepimu į atsakovo T. N. kasacinį skundą ieškovas BUAB ONDUBALT prašo kasacinį skundą atmesti ir tenkinti jo kasacinį skundą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės mokumo aiškinimo. Vien ta aplinkybė, kad įmonė, vadovaujama atsakovo, nors ir nuostolingai, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas neįrodė, kad buvo pagrindas, leidžiantis tęsti įmonės veiklą, matyti teigiamas įmonės perspektyvas. Nustatydamas įmonės nemokumo momentą teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą: sąskaitas faktūras, buhalterinės apskaitos registrus, įmonės balansus ir kt. Atsakovas, būdamas direktorius UAB „Jonosfera“, pareiškė ieškinį iškelti šiai įmonei bankroto bylą remdamasis vien įmonės balanso duomenimis, todėl nepagrįsti argumentai, kad remiantis vien balanso duomenimis negalima inicijuoti bankroto bylos iškėlimo .
  2. Dėl žalos dydžio ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. byloje Nr. 3K-3-343/2014 pagal BUAB ONDUBALT ieškinį UAB „Jonosfera“ dėl papildomo susitarimo pripažinimo iš dalies ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiais, ir skolos priteisimo nustatytos aplinkybės, turinčios prejudicinę galią ir šioje byloje: akcijų perleidimo sandoris buvo nesąžiningas, T. N. priklausančių UAB ONDUBALT akcijų perleidimas vertinamas kaip jo neteisėti veiksmai, siekiant išvengti atsakomybės. Prieš akcijų perleidimą ir vėliau UAB ONDUBALT jokios ūkinės veiklos nebevykdė, produkcijos iš „Onduline SA“ nebepirko, tik gautais pinigais atsiskaitinėjo su kitais asmenimis. Atsakovas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo pateiktu šalių susiklosčiusių santykių aiškinimu, kad už pristatytas prekes ieškovas turėjo atsiskaityti po prekių perpardavimo. Vien ta aplinkybė, kad teismo pateiktas sutartinių santykių išaiškinimas skiriasi nuo šalių pateiktų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nesudaro pagrindo laikyti teismą pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Darydamas tokią išvadą dėl apmokėjimo už prekes teismas vertino įrodymų visumą: „Onduline SA“ bendrųjų pardavimo sąlygų nuostatas, ieškovo finansinių ataskaitų rinkinį ir kt. Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo, o vertina jų visumą. Taip pat neprivaloma atskirai motyvuoti, kodėl su ekspertizės išvada yra sutinkama (CPK 218 straipsnis), tačiau nepaisant to teismas pateikė paaiškinimus dėl byloje pateiktos ekspertizės išvados.

16Kasaciniu skundu ieškovas BUAB ONDUBALT prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 6 d. nutarties dalį dėl žalos dydžio ir ją grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl žalos dydžio aiškinimo. Sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės apimties į turto netekimą būtina atsižvelgti taip pat, kaip ir į skolų kreditoriams išaugimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad bendrovei jau esant nemokiai jos turtas reikšmingai sumažėjo, t. y. nuo 571 682 Eur 2007 m. pabaigoje iki 20 373,19 Eur bendrovės bankroto metu. Iš turimų duomenų matyti, kad bendrovėje buvo konkretus materialusis turtas ir nėra pagrįstų dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, nes jis natūra turėjo būti perduotas administratoriui. Taigi nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – buvusių vadovų – kaltės, ir nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, vadovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai finansiniuose dokumentuose. Taigi norint tinkamai nustatyti bendrovei padarytą žalą, dera atsižvelgti į bendrovės turto praradimą, pavėlavus inicijuoti bankroto procedūrą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovo balansas yra nepatikimas, tai turi būti remiamasi 2007 m. gruodžio 31 d. balanse fiksuotu ieškovo turto dydžiu, t. y. 571 682 Eur, o bankroto procedūros metu buvo 20 373,19 Eur faktinio bendrovės turto, tai reiškia, kad bendrovės turtas sumažėjo 551 308,91 Eur. V. B. patvirtino, kad atsakovas jokių bendrovės atsargų jam neperdavė. Jokie atsiskaitymai su kreditoriumi „Onduline SA“ skoloms dengti naudojant bendrovės turtą nebuvo vykdomi. Įmonės vadovas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas, perduotas tretiesiems asmenims, jei tam yra teisinis pagrindas.

17Atsiliepimu į ieškovo BUAB ONDUBALT kasacinį skundą atsakovas T. N. prašo kasacinį skundą atmesti ir tenkinti jo kasacinį skundą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl žalos dydžio aiškinimo. Ieškovas nei teikdamas ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodęs, kad jo patirta žala pasireiškė ir bendrovės turto sumažėjimu, todėl negali to reikalauti kasaciniame teisme, nes tai reikštų ieškinio pagrindo keitimą ir ginčo ribų peržengimą. Bylos duomenys patvirtina, kad turtas buvo ne tik 2007 m. gruodžio 31 d., bet ir 2008 m. gruodžio 18 d., todėl visi reikalavimai dėl bendrovės turto sumažėjimo turi būti reiškiami asmenims, perėmusiems bendrovės akcijas ir vadovavimą bendrovei. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas, veikdamas kaip bendrovės vadovas, perdavė naujųjų akcininkų įgaliotam asmeniui V. B. bendrovės turtą: 439 042,08 Lt (127 155,38 Eur), 20 479,05 Eur grynaisiais pinigais ir 2076,83 Lt (601,49 Eur) negrynaisiais pinigais, taip pat prekes sandėlyje. Rašytiniai įrodymai (bendrovės balansai) patvirtina, kad turtas 2008 m. gruodžio 18 d., palyginti su 2007 m. pabaigoje buvusiu bendrovės turtu, ne sumažėjo, o priešingai –buvo šiek tiek išaugęs. Teismas nepagrįstai rėmėsi ne rašytiniais įrodymais, bet V. B. žodžiais, nes šis asmuo nagrinėjamoje byloje nebuvo apklaustas kaip liudytojas, be to, jis atstovavo asmenims, kurie įsigijo bendrovės akcijas. Ieškovas, prašydamas grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenurodė, kodėl bylos negalima išnagrinėti kasaciniame teisme. Grąžinus bylą ieškovas vis tiek negalės keisti ieškinio pagrindo ir reikalauti žala laikyti bendrovės turto sumažėjimą.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl įmonės vadovo atsakomybės, kai žala padaryta pažeidžiant pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo

21Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, – klausimas. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė.

22CPK 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, pagal kurią kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Dėl šios teisės normos taikymo, t. y. kasacinio teismo išaiškinimų konkrečioje byloje privalomumo, yra pasisakęs kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Saurida“ v. UAB „Satirus“, bylos Nr. 3K-3-439/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-128/2014; kt.).

23Nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka pirmą kartą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartyje konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai reikiama apimtimi neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. tinkamai nebuvo nustatinėjamas momentas, kada atsakovas suprato ar turėjo suprasti, kad ieškovo finansinė situacija yra sunki (jis negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais), taip pat nenustatytas momentas, nuo kada atsakovui kilo pareiga inicijuoti ieškovui bankroto bylos iškėlimą bei netinkamai nustatytas žalos atsiradimo ir didėjimo laikotarpis. Nurodytų įrodymų tyrimo ir vertinimo trūkumams ištaisyti byla buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Reina“ v. L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė, kad įmonė jau 2007 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir atsakovas nuo tada pažeidė savo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą. Spręsdamas dėl ieškovo mokumo apeliacinės instancijos teismas sprendime tyrė ir vertino visus byloje pateiktus įrodymus, tarp jų – ir pateiktus įmonės balansų duomenis. Byloje nustatyta, kad, 2008 m. gruodžio 16 d. ieškovo balanso duomenimis, turto vertė buvo 2 317 442,75 Lt (671 177,81 Eur) (iš jų pirkėjų įsiskolinimas buvo 1 236 624,13 Lt (358 151,10 Eur)), o per vienerius metus tiekėjams mokėtinos skolos buvo 2 274 365,85 Lt (658 701,88 Eur), iš jų 1 959 019 Lt (567 371,12 Eur) (sudarė skola „Onduline SA“; 2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis, turto vertė buvo 1 973 904 Lt (571 682,11 Eur) (iš jų per vienerius metus gautinos sumos buvo 1 558 436 Lt (451 354,26 Eur)), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 1 770 469 Lt (512 763,26 Eur) (iš jų mokėtini per vienerius metus 1 685 441,30 Lt (488 137,54 Eur)). Nustatyta, kad didžiąją ieškovo 2007 m. balanse įrašyto turto dalį sudarė paties atsakovo valdomos įmonės UAB „Jonosfera“ ir „Sia Lebens“ įsiskolinimai, t. y. 1 558 069 Lt (451 247,97 Eur), už nupirktą iš ieškovo „Onduline SA“ produkciją, todėl spręsta, kad atsakovas, kaip skolininko vadovas, žinojo, ar vienas iš pagrindinių ieškovo skolininkų ketino mažinti susidariusius įsiskolinimus. Lyginant 2007 ir 2008 m. balansus matyti, kad ieškovo skolininkų įsipareigojimai per tuos metus sumažėjo nedidele dalimi. Vertindamas paties ieškovo pradelstus įsipareigojimus teismas vadovaudamasis sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis aiškino ieškovo ir „Onduline SA“ PVM sąskaitas faktūras ir sprendė, kad su „Onduline SA“ už pristatytas prekes ieškovas turėjo prievolę atsiskaityti po prekių perpardavimo, bet ne po pirkėjo atsiskaitymo, t. y. mokėjimo termino pabaiga buvo sietina su prekių pardavimo momentu. Dėl to reikšminga ne visų ieškovui parduotų prekių kaina, vertinant ieškovo pradelstų įsipareigojimų dydį „Onduline SA“, bet ieškovo nupirktų ir perparduotų prekių santykis su neapmokėta skola „Onduline SA“. Priešingai nei atsakovas teigia, remdamasis byloje nustatytų įrodymų visetu, o ne tik įmonės balansais, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad 2007 m. gruodžio 31 d. pradelsti ieškovo įsipareigojimai „Onduline SA“ buvo lygūs 1 513 290,30 Lt (438 279,16 Eur), o tai lemia, jog ieškovo pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė pagal ĮBĮ nemoki buvo jau nuo 2007 m. gruodžio 31 d. Byloje pateiktos ekspertės 2012 m. gruodžio 17 d. išvadoje taip pat konstatuota, kad jau 2007 m. gruodžio 31 d. ieškovas buvo nemokus. Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje pateiktų įrodymų visumą pagrįstai sprendė, kad įmonės nemokumo faktas tuo metu atsakovui turėjo būti žinomas, tačiau jis vis tiek toliau tęsė įmonės veiklą didindamas skolas. Teismas vertindamas ieškovo finansinės padėties kitimą per 2008 m. nurodė, kad ieškovo finansinė padėtis per 2008 m. tik pablogėjo, ieškovo įsiskolinimas „Onduline SA“ tik augo ir viršijo įmonės turimo turto vertę: padidėjo pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis, įmonė neatkūrė savo mokumo, ieškovas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. „Onduline SA“ už prekes sumokėjo 6 151 995,32 Lt (1 781 741 Eur), o iš jo nupirko prekių už 6 515 217,94 Lt (1 886 937,54 Eur). Įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Ondubalt“ v. UAB „Jonosfera“, konstatuota, kad ieškovas vykdytą ūkinę komercinę veiklą sustabdė dar iki 2008 m. gruodžio 18 d., kai atsakovas perleido jam priklausančias įmonės akcijas už 2 Lt (0,58 Eur). Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad atsakovas teismo posėdyje dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo pats patvirtino, jog pardavė įmonę, nes nematė galimybės atsiskaityti su kreditoriais, įmonę pardavė nebeveikiančią. Dėl to atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl įmonės galimybės tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams po įmonės akcijų pardavimo atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esantys ir teismų ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovo siekis toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą nedavė teigiamų rezultatų ir įmonė nesugebėjo subalansuoti esamos situacijos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad tai, jog ieškovas faktiškai vykdė, nors ir nuostolingą, ūkinę komercinę veiklą iki 2008 m. gruodžio 18 d., negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio vertinimo taip pat nekeičia atsakovo nurodoma aplinkybė – tuo metu buvusi finansinė krizė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės vadovas, laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momentą.

26Dėl žalos dydžio tinkamo nustatymo

27Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nuotekų priežiūra“ v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Reina“ v. L. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).

28Atsakovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį, nes žala buvo apskaičiuota kaip skirtumas tarp ieškovo skolų „Onduline SA“ 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 18 d., o turėjo būti vertinamas skirtumas tarp visų ieškovo įsipareigojimų 2007 m. gruodžio 31 d. ir bankroto procedūrų metu likusio nepatenkinto „Onduline SA“ reikalavimo.

29Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidė nuo 2007 m. gruodžio 31 d., šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-344/2014, pateiktas išaiškinimas (CPK 362 straipsnio 2 dalis), kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustatęs nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galės konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktais išaiškinimais, nes vertindamas žalos dydį nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 18 d. rėmėsi tik ieškovo skola vienam kreditoriui „Onduline SA“, nors turėjo vertinti ieškovo bendrą, visiems kreditoriams, įsipareigojimų dydį tuo momentu. Įmonės vadovas atsako už žalos visiems kreditoriams padidėjimą nuo pareigos iškelti bankroto bylą atsiradimo momento iki savo įgaliojimų pabaigos. Aplinkybė, kad pareiga iškelti ieškovui bankroto bylą atsirado 2007 gruodžio 31 d., esant pradelstiems įsipareigojimams vien tik „Onduline SA“, nesudaro pagrindo išskirti tik šio kreditoriaus pradelstų reikalavimų kaip žalos, nuo kurios skaičiuojamas žalos padidėjimas, nes pirmiau nurodytą datą iškėlus bankroto bylą bendrovės finansinius reikalavimus sudarytų visi tuo metu buvę nepatenkinti įsipareigojimai kreditoriams. Byloje nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 31 d. ieškovo skola visiems kreditoriams buvo 1 770 469 Lt (512 763,26 Eur), todėl ši suma turėjo būti vertinama sprendžiant dėl žalos padidėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo jo valdymo laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad ieškovas faktiškai ūkinę komercinę veiklą vykdė iki 2008 m. gruodžio 18 d. ir šiuo laikotarpiu vienintelis įmonės kreditorius buvo „Onduline SA“, kurio reikalavimo dydį sudarė ieškovo įsipareigojimai, susidarę iki 2008 m. spalio 30 d., toks pat reikalavimo dydis Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo bankroto byloje, t. y. skolos dydis faktiškai nutraukus veiklą nekito, bankroto procedūros metu liko nepatenkintas 1 919 019 Lt (555 786,32 Eur) dydžio „Onduline SA“ finansinis reikalavimas. Dėl to pagrįstai atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad būtent šių dydžių, t. y. 1 770 469 Lt (512 763,26 Eur) ir 1 919 019 Lt (555 786,32 Eur), skirtumą (148 550 Lt (43 023,05 Eur)) galima vertinti kaip įmonės nuostolius, patirtus dėl jos vadovo, atsakovo, neteisėtų veiksmų (neveikimo).

30Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

31Ieškovas BUAB ONDUBALT kasaciniame skunde iškelia įmonės turto netekimo kaip ieškovui atsakovo padarytos žalos dydžio klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas bendrovės turto sumažėjimo klausimą iškėlė tik kasaciniame teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo šio klausimo svarstyti.

32Dėl kitų kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų ir yra teisiškai nereikšmingi.

33Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsiradimo momentą, atsakovo ieškovui padarytos žalos didėjimo laikotarpį, tačiau vertindama žalos dydį nepagrįstai rėmėsi ne visų tuo metu buvusių ieškovo kreditorių, o tik vienintelio – „Onduline SA“ skolos dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas, priteistiną iš atsakovo sumą sumažinant iki 148 550 Lt (43 023,05 Eur).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35Teisėjų kolegija pažymi, kad, iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: ieškovui patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36Atitinkamai įvertinus prašytų ir patenkintų reikalavimų santykį (patenkinta 7,7 proc. viso ieškinio reikalavimo), bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant šią bylą teismuose perskirstomos atsakovui iš ieškovo priteisiant 6922,50 Lt (2004,89 Eur) atstovavimo išlaidų, 614,92 Lt (178,09 Eur) išlaidų teismo ekspertizei apmokėti, valstybei iš atsakovo priteisiant 1785,63 Lt (517,15 Eur) žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis) ir 4,38 Lt (1,27 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu teismuose.

37Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 13,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasaciniame teisme teisėjų kolegija patenkino atsakovo kasacinio skundo reikalavimus, tai šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 6 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

40,,Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.

41Priteisti iš T. N. (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ONDUBALT (j. a. k. 300547378) 54 607,85 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus septynis Eur 85 ct) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 178,09 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

42Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ONDUBALT (j. a. k. 300547378) T. N. (duomenys neskelbtini) 2004,89 Eur (du tūkstančius keturis Eur 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

43Priteisti valstybei iš T. N. (duomenys neskelbtini) 518,42 Eur (penkis šimtus aštuoniolika Eur 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

44Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ONDUBALT (j. a. k. 300547378) 13,31 Eur (trylika Eur 31 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje nagrinėjami teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovų... 6. Ieškovas BUAB ONDUBALT kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 7. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB ONDUBALT... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas sprendė, kad atsakovas ieškovo vadovu ir akcininku buvo nuo 2006 m.... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 12. Prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje turi įsiteisėjusi Panevėžio... 13. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas T. N. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 15. Atsiliepimu į atsakovo T. N. kasacinį skundą ieškovas BUAB ONDUBALT prašo... 16. Kasaciniu skundu ieškovas BUAB ONDUBALT prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 17. Atsiliepimu į ieškovo BUAB ONDUBALT kasacinį skundą atsakovas T. N. prašo... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl įmonės vadovo atsakomybės, kai žala padaryta pažeidžiant pareigą... 21. Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės,... 22. CPK 362 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, pagal... 23. Nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka pirmą kartą, Lietuvos... 24. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė... 26. Dėl žalos dydžio tinkamo nustatymo... 27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 28. Atsakovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė... 29. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas pareigą kreiptis dėl... 30. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų ... 31. Ieškovas BUAB ONDUBALT kasaciniame skunde iškelia įmonės turto netekimo... 32. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį... 36. Atitinkamai įvertinus prašytų ir patenkintų reikalavimų santykį... 37. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 13,31 Eur bylinėjimosi... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 40. ,,Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti.... 41. Priteisti iš T. N. (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai uždarajai akcinei... 42. Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ONDUBALT (j. a. k.... 43. Priteisti valstybei iš T. N. (duomenys neskelbtini) 518,42 Eur (penkis šimtus... 44. Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ONDUBALT (j. a. k.... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...