Byla 1A-640-478/2018
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t. y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, nuteistajam V. (V.) V., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t. y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) bauda.

3Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinta.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

51.

6V. V. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 14 d. ( - ) apygardos teisme, ( - ), teisiamojo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo, davė melagingus parodymus, kad 2010 m. spalio 9 d., atvykęs prie ( - ) sporto halės, iš automobilio išlipęs nebuvo ir tą dieną prie ( - ) sporto halės nebuvo sužalotas, o ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus šlaunyje jis patyrė krisdamas nuo dviračio kaime dar iki 2010 m. spalio 9 d. ir pagalbos 2010 m. spalio 9 d. niekam nekvietė.

72.

8Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos.

92.1.

10Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netiksliai vertino teisminio nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, nevertino ir neatsižvelgė į dalį įrodymų bei aplinkybių, patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties jo veiksmuose nebuvimą, tokiu būdu padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) pažeidimą, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

112.2.

12Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą įpareigojimą teismui įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu jis buvo nuteistas. Teismas jį kaltu pripažino vien todėl, kad taip nurodė Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendyje. Teismas savo nuosprendį iš esmės grindžia 2012 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Teismas, vertindamas įrodymus, vienareikšmiai atkartoja minėto teismo nuosprendžio turinį ir juo vadovaujasi, o šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų nevertina.?

132.3.

14Teismas nurodo, kad jis, būdamas pripažintas nukentėjusiuoju, turėjo procesinę teisę apskųsti 2012 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė. 2012 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis nepakeistas, įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad jam 2012 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis nesukėlė jokių tiesioginių pasekmių, todėl pagrindo pasinaudoti apeliacijos teise nebuvo. Neturėdamas teisinio išsilavinimo, jis negalėjo įžvelgti apeliacijos nepateikimo netiesioginių pasekmių. Apeliacijos nepadavimas savaime nereiškia, kad sutinkama su nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis.

152.4.

16Vertinant įrodymus, vienas iš pagrindinių akcentų yra ekspertės S. B. parodymai, kad savo išvadą ji tvirtina, jog žaizdos ant jo kūno yra šautinės. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaujasi tiek ekspertės išvada, tiek ekspertės paaiškinimu, tačiau nenurodo, kad posėdžio metu, duodama parodymus, ekspertė teigė, kad jai žinoma, jog yra buvę atvejų, kai tokia pati žaizda (taip pat atrodanti) buvo padaryta suduodant vamzdžiu (posėdžio garso įrašas). Esant tokiai ekspertės nuomonei, manytina, kad ekspertė nėra tvirtai įsitikinusi dėl šautinės žaizdos pobūdžio, priešingai, nei nurodo teismas. Jei galima tokią žaizdą padaryti suduodant vamzdžiu, tai kodėl manytina, kad negalima tokios žaizdos padaryti kitu būdu, pavyzdžiui, nukritus nuo dviračio. Be to, pačioje išvadoje nurodoma, kad žaizdos galėjo būti padarytos iš šaunamojo ginklo, t. y. tik galėjo būti padarytos, bet ne yra padarytos. Šiuo atveju, esant skirtingiems paaiškinimams, ekspertės pozicija kelia abejonių, todėl teismas neturėtų vadovautis šios ekspertės pateiktais duomenimis ir jų vertinti.

172.5.

18Teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į tikimybių pusiausvyros principą, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą galima daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Būtent išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad žaizda atsirado nukritus su dviračiu. Tą patvirtina liudytojo gydytojo radiologo D. R. parodymai bei išvada, kad apžiūrint rentgenu svetimkūnių nematyti, taip pat liudytojos A. M. parodymai, kad neprisimena fakto, jog būtų jį gydžiusi, ekspertės S. B. parodymai, kad yra buvę atvejų, kai tokia pati žaizda (taip pat atrodanti) buvo padaryta suduodant vamzdžiu. Teismas taipogi visiškai nevertino jo telefoninių pokalbių, pareigūnų tarnybinių pranešimų.

192.6.

20Pirmosios instancijos teismas nuosprendį iš esmės grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, netiksliai vertindamas teismo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumą, o jam palankius įrodymus, kaip ekspertės, liudytojų apklausos metu duotus parodymus, apylinkės teismas vertino netiksliai, tai yra jam nepalankiai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.

213.

22Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

234.

24Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

255.

26Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir nesuvaržant įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis), apylinkės teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir padarė teisingą išvadą dėl V. V. kaltės, jam davus melagingus parodymus.

276.

28Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, t. y. atsakomybei kilti pakanka bet kurio alternatyvaus veiksmo nustatymo. Šiuo atveju apeliantui yra inkriminuotas melagingų parodymų davimas, jį apklausiant kaip nukentėjusįjį.

297.

30Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą, nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-566-895/2015). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015).

318.

32Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. V. 2011 m. lapkričio 14 d. ( - ) apygardos teisme, ( - ), teisiamojo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiamas kaip nukentėjęs asmuo, davė parodymus, kad 2010 m. spalio 9 d., atvykęs prie ( - ) sporto halės, iš automobilio išlipęs nebuvo ir tą dieną prie ( - ) sporto halės nebuvo sužalotas, o ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus šlaunyje patyrė krisdamas nuo dviračio kaime, pagalbos 2010 m. spalio 9 d. niekam nekvietė (b. l. 49-52). Šie parodymai pripažinti melagingais, įvertinus Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio turinį, V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-01201-10 metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat šios bylos nagrinėjimo metu, analizuoti ir ekspertės, liudytojų parodymai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga, todėl teigti, kad apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį priėmė vien įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio pagrindu, nėra pagrįsta. Buvo įvertintas įrodymų visetas, nė vienam įrodymui neteikiant išskirtinumo.

339.

34Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. ir T. V. buvo kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, 253 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo nužudyti du ir daugiau asmenų dėl chuliganiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupėje. Tarp asmenų, kuriuos pasikėsinta nužudyti, buvo įvardytas ir V. V.. Tačiau pastarasis neigė, jog 2010 m. spalio 9 d. buvo pašautas, jo teigimu, sužalojimas šlaunies srityje atsirado po kritimo nuo dviračio, tačiau teisėjų kolegija šį sužalojimo padarymo mechanizmą atmeta kaip melagingą. Atkreiptinas dėmesys, kad V. V. 2011 m. balandžio 5 d. liudytojo apklausos metu nurodė, jog nežino, kur ir kada buvo sužalotas, apie sužalojimą, kurį ant jo kūno rado medicinos ekspertai, nieko paaiškinti negalėjo (b. l. 34-35). Apklausos apygardos teisme metu V. V. jau buvo sugalvojęs versiją, kas galėjo nutikti jo kairės kojos šlauniai, t. y. jis neva susižalojo kaime, krisdamas nuo dviračio. Žaizda buvo nedidelė, todėl jis jos nesureikšmino. Kritimas nuo dviračio buvo kelios savaitės iki medikų apžiūros. Vis dėlto, šios versijos nepatvirtina nei ekspertė S. B., nei gydytojas radiologas D. R..

3510.

362010 m. spalio 26 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3250/10(02) (b. l. 39-40), patvirtina, kad V. V. kairėje šlaunyje rastos liestinės šautinės žaizdos, lydimos žaizdų supūliavimo, kurios galėjo būti padarytos 2010 m. spalio 9 d., šaunant iš šaunamojo ginklo, nemažiau dviejų šūvių pasėkoje, sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertė S. B. šią išvadą buvo patvirtinusi 2012 m. sausio 17 d. Kauno apygardos teisme ir nurodžiusi, kad V. V. tirta žaizda kojoje nėra būdinga griuvimui, nėra padaryta susitrenkus buku daiktu, o yra grynai šautinė žaizda. Kad tai šautinė žaizda, ji neabejojo, dvejojo tik dėl to, ar tai kiauriniai ar liestiniai sužalojimai. Todėl V. V. nukreipė atlikti radiogramą dėl galimų svetimkūnių dubens srityje. Radiogramos buvo atliktos, svetimkūnių nerasta, todėl sužalojimai vertinti kaip liestiniai (b. l. 44). Ekspertė S. B. buvo apklausta ir analizuojamoje byloje. Pirmosios instancijos teisme ji paliudijo, kad pilnai tvirtina savo 2010 m. spalio 26 d. išvadą. Net ir praėjus tiek metų, ji puikiai atsiminė tuo metu apžiūrėtas žaizdas, paties žmogaus neprisiminė, bet žaizdos jai įsiminė, nes tai išskirtinis atvejis. Ekspertė parodė, kad žaizdos tikrai yra šautinės, dėl to jokių abejonių nekilo. Buvo aiškinamasi dėl kiaurinio sužalojimo. Žaizdos buvo ovalios formos ir buvo audinio defektas. Nukristi nuo dviračio, kad gautųsi toks defektas, neįmanoma. Krentant nuo dviračio bus muštinė, plėštinė žaizda. Ekspertė pažymėjo ir tai, kad jai V. V. apžiūros metu neminėjo, jog krito nuo dviračio, jis aiškino, kad neatsimena, kaip atsirado žaizdos, jas pamatė atsitiktinai (b. l. 105-106).

3711.

38Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ekspertė pirmosios instancijos teisme teigė, kad jai žinoma, jog yra buvę atvejų, kai tokia pati žaizda (taip pat atrodanti) buvo padaryta suduodant vamzdžiu. Esant tokiai ekspertės nuomonei, nuteistasis mano, kad ji nėra tvirtai įsitikinusi dėl šautinės žaizdos pobūdžio. Siekiant patikrinti šiuos nuteistojo teiginius, buvo perklausytas 2018 m. vasario 21 d. teisiamojo posėdžio, kurio metu apklausta ekspertė S. B., garso įrašas, kadangi byloje esančiame posėdžio protokole minėti ekspertės teiginiai neužfiksuoti. Garso įrašas patvirtina, kad ekspertė apklausos metu prisiminė vieną labai seniai, jai dar besimokant rezidentūroje, buvusį atvejį, kai žaizda, padaryta metaliniu strypu, buvo sumaišyta su šautine žaizda. Tačiau šį atvejį ekspertė nurodė, kaip visiškai išimtinį, atsitiktinį. Nagrinėjamu atveju S. B. konkrečiai nurodė požymius, kuo V. V. padarytas sužalojimas skiriasi nuo žaizdos, kuri susidarytų krentant nuo dviračio, dėl savo duotos išvados ji visiškai nedvejojo. Todėl jokių abejonių dėl šautinės žaizdos pobūdžio nekyla ir aukštesnės instancijos teismui.

3912.

40Liudytoju apklaustas gydytojas radiologas D. R. parodė, kad rentgeno išvada yra visiškai nesusijusi su specialisto išvada Nr. G 3250/10(02), nes ji nei prieštarauja, nei patvirtina minėtos išvados teiginius. Jei kulka tik užkabina ir nieko nelieka, tai nieko nesimato ir rentgenogramoje. Šiuo atveju jokių svetimkūnių nerasta (b. l. 113-114). Teisėjų kolegija sprendžia, kad traumos mechanizmo nustatymui rentgenograma nėra informatyvi, šiuo atveju ji tik padėjo ekspertei S. B. nustatyti, ar šautinė žaizda buvo kiauryminė, ar liestinė. Abejoti ekspertės išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes ekspertė turi aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, yra įgijusi medicinos gydytojos specialybę, kvalifikaciją atlikti gyvų ir mirusių asmenų tyrimus. Taigi, jos kompetencija teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Tuo tarpu apelianto parodymai nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Iš pradžių jis neva nieko nežinojo apie žaizdą, vėliau žinojo, bet nesureikšmino, nesigydė, galiausiai prisiminė nukritęs nuo dviračio. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepastebėti kojoje esančios žaizdos objektyviai neįmanoma, juo labiau, kad žaizda pūliavo. Akivaizdu, jog V. V. bandė nuslėpti kojos sužalojimo mechanizmą, duodamas parodymus teisme jis melavo, todėl yra pagrįstai pripažintas kaltu.

4113.

42V. V. melagingi parodymai apėmė ne tik kairės kojos sužalojimo padarymo aplinkybes, tačiau ir tai, kad jis 2010 m. spalio 9 d. pagalbos niekam nekvietė, atvykęs prie ( - ) sporto halės, iš automobilio išlipęs nebuvo. Šios 2011 m. lapkričio 14 d. teisiamojo posėdžio metu melagingai nurodytos aplinkybės paneigtos paties nuteistojo nenuosekliais parodymais, taip pat 2012 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuotais įrodymais. Šiame nuosprendyje detaliai aptarti 2010 m. lapkričio 26 d. protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant operatyvinius veiksmus užfiksuoti duomenys bei prie protokolo pridėtų pokalbių suvestinių turinys. Nustatyta, kad D. T. ir V. V. tarėsi kartu vykti į ( - ) sporto halėje vyksiantį bušido turnyrą. Kalbėta apie turimus bilietus. Pakeliui buvo pasiimtas A. U.. Atvykęs prie ( - ) sporto halės, V. V. skambino L. M., klausė, kur šis pasistatė automobilį. Netrukus fiksuotas pokalbis, kurio metu V. V. ragina kitą vyrą kviesti greitąją pagalbą, kito pokalbio metu jis nenustatytą vyrą ragina greičiau surinkti kuo daugiau draugų ir atvažiuoti pas juos prie halės. Šios Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu nustatytos aplinkybės paneigia nuteistojo apylinkės teisme dėstytą versiją, kad jis į renginį ( - ) sporto halėje vyko neturėdamas kvietimo, bet tikėdamasis jį gauti. D. T. turėjo parūpinti kvietimus, tačiau jų negavo. Jis dar tikėjosi per kitus sportininkus gauti pakvietimą, tačiau taip pat negavo. Todėl, nepatekęs į renginį, nuvyko į miesto centrą (b. l. 96-97). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas 2011 m. apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad į renginį vyko vienas, t. y. nesitarė susitikti su D. T., be to, bilieto jis neturėjo, būtų jį pirkęs prie halės. Į renginį nenuėjo, nes negavo bilieto ar tiesiog persigalvojo, neprisimena (b. l. 34-35). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis parodymus pakeitė būtent dėl jo telefoninių pokalbių analizės, t. y. bandė priderinti savo parodymus prie nustatytų įvykio aplinkybių.

4314.

44Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje telefoniniais pokalbiais, kaip atskiru įrodymu, nebuvo remtasi, vadovautasi įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, todėl iš naujo tirti telefoninių pokalbių turinio, nes apeliantas jau nebeprisimena, ką tuo metu kalbėjo, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad V. V. 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio neskundė, neginčijo teismo medicinos eksperto išvados, jokių pastabų dėl to, kad jis yra nepagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju, nedarė. Nors apeliacinio skundo nepadavimas savaime nereiškia, kad sutinkama su nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis, tačiau ši aplinkybė taip pat reikšminga visų analizuojamų įrodymų kontekste. Darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai melavo, kas neleido 2012 m. nagrinėtoje byloje nustatyti objektyvios tiesos.

4515.

46Liudytojo L. M. parodymai šioje byloje nėra reikšmingi, nes jie nei patvirtina, nei paneigia apeliantui inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. L. M. paliudijo, kad įvykio dieną V. V. jam skambino ir teiravosi dėl bilietų į renginį, tačiau bilietų jis negavo, todėl perskambino ir tai pasakė nuteistajam. Koks įvykis vyko prie ( - ) sporto halės, jis nežino (b. l. 127). A. M. paliudijo, kad V. V. yra jos buvusio vyro draugas. Ji yra gydytoja ir dirba ( - ) klinikose. Neprisimena, ar nuteistasis buvo kada nors į ją kreipęsis, kad jam padėtų. Jo gydžiusi tikrai neprisimena. V. V. galėjo nebent teirautis dėl draugo sveikatos būklės, bet vadovaudamasi paciento teisių apsauga, ji tokių duomenų neteikia (b. l. 122). 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu nustatyta, kad tuo metu, kai L. D. dėl šautinių žaizdų buvo gydomas ( - ) klinikų Mišrių traumų skyriuje, į A. M. kreipėsi V. V., kuris prašė sužinoti sveikatos būklę tuo metu Mišrių traumų skyriuje besigydančio draugo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. parodymai netiesiogiai patvirtina, jog 2010 m. spalio 9 d. apšaudymo metu buvo sužeistas ne tik L. D., tačiau ir V. V., kuris per pažintis domėjosi draugo sveikata, o pats į medikus nusprendė nesikreipti, siekdamas nuslėpti įvykdytą nusikaltimą. Jei nuteistasis nebūtų buvęs įvykio vietoje, tuomet nebūtų žinojęs apie L. D. šautinį sužalojimą ir jam nebūtų reikėję nedelsiant kreiptis į draugo žmoną, kad ši informuotų apie esamą sužeistojo sveikatos būklę, prašant pakalbėti su draugą prižiūrinčiais gydytojais dėl geresnės jo priežiūros.

4716.

48Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. V. veiksmuose yra visi būtini BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai (tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji), todėl jo atžvilgiu priimtas teisėtas ir pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, kurį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50nuteistojo V. (V.) V. apeliacinį skundą atmesti.

51Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki... 4. Teisėjų kolegija... 5. 1.... 6. V. V. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 14 d. ( - ) apygardos... 7. 2.... 8. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m.... 9. 2.1.... 10. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netiksliai vertino teisminio... 11. 2.2.... 12. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje... 13. 2.3.... 14. Teismas nurodo, kad jis, būdamas pripažintas nukentėjusiuoju, turėjo... 15. 2.4.... 16. Vertinant įrodymus, vienas iš pagrindinių akcentų yra ekspertės S. B.... 17. 2.5.... 18. Teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į tikimybių pusiausvyros... 19. 2.6.... 20. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį iš esmės grindė tik kaltinimui... 21. 3.... 22. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo... 23. 4.... 24. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.... 25. 5.... 26. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teisėjų... 27. 6.... 28. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą,... 29. 7.... 30. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad melagingi... 31. 8.... 32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. V. 2011 m. lapkričio 14 d. ( - )... 33. 9.... 34. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. ir T. V. buvo kaltinami pagal BK... 35. 10.... 36. 2010 m. spalio 26 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3250/10(02) (b.... 37. 11.... 38. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ekspertė pirmosios instancijos teisme... 39. 12.... 40. Liudytoju apklaustas gydytojas radiologas D. R. parodė, kad rentgeno išvada... 41. 13.... 42. V. V. melagingi parodymai apėmė ne tik kairės kojos sužalojimo padarymo... 43. 14.... 44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje telefoniniais... 45. 15.... 46. Liudytojo L. M. parodymai šioje byloje nėra reikšmingi, nes jie nei... 47. 16.... 48. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. V. veiksmuose yra visi būtini BK 235... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. nuteistojo V. (V.) V. apeliacinį skundą atmesti.... 51. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama....