Byla 2K-566-895/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės ir išteisintojo A. M. apeliaciniai skundai atmesti

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, išteisintajam A. M., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Mačiulienės ir išteisintojo A. M. apeliaciniai skundai atmesti.

2Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu A. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. M. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-171-11 būdamas pripažintas nukentėjusiuoju, kuris 2011 m. kovo 29 d. 16.15 val. pranešė policijos įstaigai ir 2011 m. kovo 29 d. 17.25 val. davė parodymus kaip liudytojas apie tai, kad J. M., K. L. ir M. M. 2011 m. kovo 29 d. įsibrovė į jam priklausantį ( - ) kaime esantį ūkinį pastatą ir pagrobė jo turtą, 2011 m. balandžio 13 d., nuo 9.00 iki 10.00 val., papildomai apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas ir pasirašęs dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariate (Šiauliai, Purienų g. 48) Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai L. Š. davė melagingus parodymus, kad 2011 m. kovo 29 d. prieš jį nepadaryta nusikalstama veika, t. y. niekas į jam priklausantį ūkinį pastatą įsibrovęs nebuvo ir jo turto nepagrobė.

5Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą sprendimą.

7Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus nuosprendį grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir vadovavosi prielaidomis (kad A. M. yra nusivylęs teisėsaugos darbu, todėl tyrėjai ir pasakė netiesą; neapklausęs tyrėjų L. Š. ir A. T., padarė prielaidas dėl šių asmenų galimo parodymų turinio), neatsižvelgė į bylos aplinkybes, galėjusias iš esmės paveikti teismo išvadas, ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nepaneigęs byloje surinktų kaltinančių įrodymų. Dėl to teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas padarytų esminių BPK pažeidimų neištaisė.

8Prokuroras pažymi, kad motyvas nėra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, todėl jo įrodinėti nereikia. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuomone, tyrėja L. Š. turėjo išsiaiškinti priežastį, kodėl A. M. duoda prieštaringus parodymus, kodėl važiuoja po metalo supirktuves ieškodamas pavogtų daiktų, jeigu iš jo nieko nepavogė. Teismas, įvertinęs 2011 m. balandžio 13 d. A. M. apklausos protokolą, padarė išvadą, kad atliekamam ikiteisminiam tyrimui labiau pakenkė ne tai, kad A. M. davė prieštaringus parodymus, bet tai, kad tyrėja netinkamai jį apklausė ir nebandė aiškintis parodymų kitimo priežasties, kai A. M. ne tik pats davė parodymus, bet ir atsakinėjo į tyrėjos klausimus. Prokuroro prašymas apklausti tyrėją L. Š. ir pašalinti kilusias abejones buvo atmestas, nors tik tyrėja gali parodyti, kaip vyko A. M. apklausa, kokiame kontekste A. M. pasisakė apie jam priklausančių vogtų daiktų paieškas, nes teisme A. M. ne kartą parodė, kad jau anksčiau ne kartą buvo įvykdytos vagystės iš tų pačių patalpų, metalo supirktuvėje savo daiktų jis galėjo ieškoti ir dėl ankstesnių vagysčių. Supirktuvėje sutiktam pareigūnui A. T. parodžius paimtą metalą, kuris supirktuvės darbuotojo buvo pateiktas kaip vagių atvežtas 2011 m. kovo 29 d. iš A. M. patalpų, A. M. neigė atpažįstantis savo daiktus, tai parodo jo sąmoningą norą klaidinti teisėsaugos pareigūnus. Siekiant ištirti šias aplinkybes ir atskleisti A. M. tyčios kryptingumą, buvo tikslinga apklausti ir tyrėją A. T.. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog A. M. tyčia davė melagingus parodymus, sąmoningai melavo ir slėpė bylai reikšmingus įrodymus.

9Apeliacinės instancijos teismas sutiko su teismo išvada, kad A. M. 2011 m. balandžio 13 d. duotų parodymų negalima vertinti kaip melagingų, nes iš teisme duotų jo parodymų matyti, kad jis, atvykęs pas tyrėją į apklausą ir sužinojęs, jog po įvykio nebuvo atliktos kratos, nebuvo sulaikyti veiką padarę asmenys, buvo nusivylęs teisėsaugos institucijos darbu, todėl pasakė, kad niekam pretenzijų neturi ir parodymų nedavė, tik atsakė į tyrėjos užduodamus klausimus, į klausimus atsakinėjo spontaniškai ir norėjo kuo greičiau išeiti. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad kaip liudytojas apklausiamas A. M. parodymus davė ne laisva valia, o veikiamas tyrėjos. Prokuroras pažymi, kad, prieš užrašant tyrėjai A. M. parodymus, jis buvo pasirašęs dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jo išsakyti žodžiai šiuo atveju negali būti vertinami kitaip nei parodymų davimas. Apeliacinėje nutartyje taip pat konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog A. M. duodamas parodymus suprato, kad jo parodymai suklaidins tyrėją atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. kad jis suvokė savo veiksmų pavojingumą. Prokuroras pažymi, kad šio nusikaltimo objektas – normali ikiteisminio tyrimo institucijų veikla, kuri dėl melagingų A. M. parodymų buvo sutrikdyta, gerokai pailgėjo ikiteisminio tyrimo trukmė, siekiant surinkti reikšmingus duomenis, nustatyti padarytą žalą ir pan. Prokuroro teigimu, A. M. sąmoningai klaidino policijos pareigūnus ir jo tyčia buvo kryptinga. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl iš A. M. priklausančių patalpų padarytų vagysčių buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Taigi, vertinant A. M. tyčią, ypač svarbu tai, kad jis aktyviai dalyvavo ne viename baudžiamajame procese, turėjo skirtingus procesinius statusus, puikiai suvokė kiekvieno atliekamo veiksmo esmę ir jo padarinius. Be to, A. M. yra darbingo amžiaus, turintis aukštesnįjį išsilavinimą. Taigi, prokuroro įsitikinimu, A. M. suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus parodymus. Tokios pareigos ir atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą liudytojas ir nukentėjusysis A. M. patvirtino savo parašu. A. M. taip pat suvokė, kad pateikė tikrovės neatitinkančius parodymus. Suprasdamas daromos veikos pavojingumą, jis norėjo, kad būtent tokia informacija būtų užfiksuota proceso dokumentuose ir panaudota byloje.

10Kadangi pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas privalėjo itin kruopščiai išnagrinėti bylą ir patikrinti teismo išvados dėl A. M. nekaltumo pagrįstumą. Kasatoriaus nuomone, siekiant išsamiai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teisme buvo būtina atlikti įrodymų tyrimą, nes teisiamojo posėdžio protokole tam tikri išteisintojo A. M. parodymai fiksuoti nenuosekliai ir neišsamiai, net prieštaringai, o siekiant įvertinti įrodymų visumą, buvo būtina apklausti tyrėjus L. Š. ir A. T., aiškintis ir šalinti asmenų parodymų prieštaravimus, atlikti kitus tyrimo veiksmus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, užuot pašalinęs padarytus esminius BPK pažeidimus, padarė prielaidomis grįstas išvadas: apklausti tyrėjus netikslinga, nes liudytojams būtų užduodami labai detalūs klausimai apie tikslintinas aplinkybes ir prisiminti tikslias detales apie nagrinėjamus įvykius praėjus tokiam laiko tarpui, atsižvelgiant į liudytojų darbo pobūdį, būtų itin sudėtinga ir jų įrodomoji vertė būtų abejotina. Apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai laikytini esminiais, nes, neištaisius pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų ir neištyrus bylos įrodymų visumos, buvo sukliudyta išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir padaryti teisingas išvadas dėl A. M. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 329 straipsnio 4 punktą, nepanaikino nepagrįsto nuosprendžio ir nepriėmė naujo.

11Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo T. Grušo kasacinis skundas netenkintinas.

12Dėl BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo, įrodymų vertinimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka

13Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

14Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335-895/2015). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015).

15Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nors tikslas ir motyvas nėra būtinieji BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau neretai, siekiant išsiaiškinti šios veikos tyčios turinį, jos kryptingumą, atsižvelgtina ir į atitinkamų parodymų davimo tikslus ir motyvus. Galimos ir tokios teisinės situacijos, kai asmens veikos pripažinimas (ar nepripažinimas) melagingų parodymų davimu, taip pat ir tiesioginės tyčios nustatymas (nenustatymas) tokio pobūdžio nusikaltimuose daugiausiai priklauso ir nuo asmens veikos tikslų bei motyvų teisingo įvertinimo. Tai itin aktualu, kai melagingų parodymų davimą reikia atskirti nuo atsisakymo ar vengimo duoti parodymus, t. y. nuo veikų, kurios nėra baudžiamos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, o užtraukia procesinių priemonių taikymą.

16Šioje byloje A. M. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-171-11 būdamas pripažintas nukentėjusiuoju, kuris 2011 m. kovo 29 d. pranešė policijos įstaigai ir davė parodymus kaip liudytojas apie tai, kad buvo pagrobtas jo turtas, 2011 m. balandžio 13 d. papildomai apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas ir pasirašęs dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, tyrėjai L. Š. davė melagingus parodymus, kad 2011 m. kovo 29 d. prieš jį nepadaryta nusikalstama veika, t. y. niekas į jam priklausantį ūkinį pastatą įsibrovęs nebuvo ir jo turto nepagrobė.

17Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad A. M., 2011 m. balandžio 13 d., atvykęs pas tyrėją į apklausą ir sužinojęs, jog po įvykio nebuvo atliktos kratos, nebuvo sulaikyti veiką padarę asmenys, buvo nusivylęs teisėsaugos institucijų darbu, todėl pasakė, kad niekam pretenzijų neturi, ir parodymų nedavė, tik atsakė į tyrėjos užduodamus klausimus, į juos atsakinėjo spontaniškai ir norėjo kuo greičiau išeiti. Taip pat buvo nustatyta, kad per vėlesnes 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. apklausas A. M., apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-171-11, atsisakė duoti parodymus. Už tai, kad 2011 m. birželio 30 d. apklausos metu A. M. atsisakė duoti parodymus, jam buvo paskirta procesinė priemonė – bauda.

18Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria teismų vertinimui, kad minėti A. M. veiksmai 2011 m. balandžio 13 d. apklausos metu nelaikytini melagingų parodymų davimu. Nors A. M. parodymuose ir galima įžvelgti tam tikrų neteisingų duomenų pateikimo elementų, tačiau visame jau paminėtų, teismų nustatytų aplinkybių kontekste (ypač apibūdinančių jo tyčios kryptingumą), tokie jo parodymai nevertintini kaip melagingų parodymų davimas BK 235 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo atveju A. M. elgesys 2011 m. balandžio 13 d. apklausos metu iš esmės reiškia atsisakymą duoti parodymus, kuris negali būti tapatinamas su melagingų parodymų davimu. Šiame kontekste taip pat pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentacijai ir darant išvadą dėl tiesioginės tyčios nebuvimo A. M. veikoje – kad A. M. dėl 2011 m. kovo 29 d. padarytos veikos (jo turto pagrobimo) bylos nagrinėjimo teisme metu davė parodymus apie jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes ir pareiškė civilinį ieškinį.

19Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų teismų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio pažeidimų prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismų pripažintos įrodytomis veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

20Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

21Antai iš bylos medžiagos matyti, kad teismų sprendimai dėl A. M. išteisinimo buvo grindžiami liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Įrodymai buvo tiriami ir vertinami, liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Vieni įrodymai buvo gretinami su kitais ir būtent įrodymų viseto analizė leido teismams padaryti motyvuotą išvadą, kad A. M. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

22Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Teismų sprendimuose visi įrodymai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių (BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktai).

23Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad, siekiant išsamiai išnagrinėti bylą, apeliacinės instancijos teisme buvo būtina atlikti įrodymų tyrimą, nes teisiamojo posėdžio protokole tam tikri išteisintojo A. M. parodymai fiksuoti nenuosekliai ir neišsamiai, net prieštaringai, o siekiant įvertinti įrodymų visumą, buvo būtina apklausti tyrėjus L. Š. ir A. T..

24Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. Pagal susiformavusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas dėl papildomo įrodymų tyrimo reikalingumo sprendžia atsižvelgdamas į tai, ar pirmosios instancijos teisme visi bylos įrodymai ištirti, ar jų tyrimas išsamus, siekiant išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti prieštaravimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2010).

25Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo surinktus įrodymus, priimdamas nuosprendį visapusiškai ir objektyviai juos įvertino, išvadas pagrindė byloje nustatytų aplinkybių analize. Su tokia motyvuota apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Taigi nėra pagrindo teigti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje privalėjo atlikti įrodymų tyrimą. Taip pat pažymėtina, kad šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendė teismo posėdžio metu ir dėl jo pasisakė. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai nurodyta, kodėl nebuvo tikslinga teisminio nagrinėjimo metu apklausti L. Š. ir A. T.. Kaip minėta, teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas.

26Atsižvelgdama į minėtus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes padarė teisingą išvadą, jog A. M. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismai, priimdami sprendimus dėl A. M. išteisinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nesilaikė iš BPK 320 straipsnio 3 dalies kylančių reikalavimų.

27Taigi konstatuotina, kad pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (BPK 369 straipsnis) nenustatyta.

28Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu A. M.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą,... 4. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje... 5. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015... 6. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių... 7. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1... 8. Prokuroras pažymi, kad motyvas nėra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 235... 9. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su teismo išvada, kad A. M. 2011 m.... 10. Kadangi pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių,... 11. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros... 12. Dėl BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo, įrodymų vertinimo ir bylos... 13. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą,... 14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad melagingi parodymai, duoti... 15. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nors tikslas ir motyvas nėra... 16. Šioje byloje A. M. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu... 17. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad A. M., 2011 m. balandžio 13 d.,... 18. Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo... 19. Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų teismų... 20. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys... 21. Antai iš bylos medžiagos matyti, kad teismų sprendimai dėl A. M.... 22. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK... 23. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad, siekiant išsamiai išnagrinėti... 24. Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos... 25. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad... 26. Atsižvelgdama į minėtus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų... 27. Taigi konstatuotina, kad pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir naikinti... 28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 29. Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros...