Byla 2A-11-159/2013
Dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant S. M., dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovui advokatui S. Č., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plienas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-780-563/2012 pagal ieškovės L. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir dėl 43 533,08 Lt turtinės ir dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 43 533,08 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-01-25 su atsakove UAB „Plienas“ sudarė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19/05 dėl statomo buto, esančio adresu ( - ). Ieškovė prieš sudarydama pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį pareiškė atsakovei pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Šalims raštiškai suderinus atliktų darbų defektų ištaisymus, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad jie bus kuo skubiau atlikti. 2005-12-21 ieškovės įgaliotas asmuo I. O. pasirašė pas notarę ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė po pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl buto statybos ir vidaus apdailos trūkumų pašalinimo, tačiau suderinti atliktų darbų defektų sąrašo ir darbų šalinimo grafiko šalims nepavyko. Atsakovė nesutiko su eksperto A. M., į kurį kreipėsi ieškovė, defektų apžiūros akte nurodytais išorės ir vidaus patalpų apdailos darbų defektais. Trūkumų, atsiradusių įrengiant butą, atsakovė iki šiol nepašalino. Ieškovė negali bute gyventi, nors moka komunalinius ir kitus mokesčius, susijusius su buto išlaikymu. Atsižvelgdama į

42011-09-26 teismo ekspertizės akte konstatuotus statybos darbų defektus ir jų pašalinimo kainą, ieškovė prašė priteisti 43 533,08 Lt turtinės žalos atlyginimą. Ieškovė patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nervinį išsekimą, ieškovei sutriko sveikata, suprastėjo darbingumas, nes ne vienerius metus bandė susitarti su UAB „Plienas“ dėl statybos darbų defektų ištaisymo. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 10 000 Lt (t. 1, b. l. 3–11, t. 2, b. l. 69–74).

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Plienas“ 43 533,08 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 43 533,08 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-02-11 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 101,35 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. V.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad per įstatymo apibrėžtą namo kokybės garantijos terminą ieškovė keletą kartų naudojosi teise reikšti pardavėjai pretenzijas dėl parduoto daikto trūkumų. Atsakovė neneigė daikto kokybės trūkumų ir neatsisakė vykdyti savo prievolės dėl trūkumų pašalinimo, todėl tokius atsakovės veiksmus teismas vertino kaip nutraukiančius ieškinio senaties terminą. Ieškovė paskutinę pretenziją atsakovei pateikė 2011-01-05. Ieškovė, nesulaukusi atsakymo, į teismą su ieškiniu kreipėsi 2011-02-10, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Parduoto buto kokybės garantu tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal 2005-12-21 pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas yra pardavėja atsakovė UAB „Plienas“, todėl už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka atsakovei kaip pardavėjai, bet ne kitiems asmenims. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė pažeidė Nekilnojamojo daikto naudojimo (eksploatavimo) taisykles. Atsakovė pardavė butą ieškovei ir kaip pardavėja pagal įstatymą bei sutartį suteikė kokybės garantiją, todėl ji ir yra atsakinga pirkėjai (ieškovei) už parduoto daikto kokybės trūkumus. Teismas konstatavo, kad ieškovė pasirinko tinkamą teisės gynimo būdą – reikalauja atlyginti išlaidas, reikalingas buto trūkumų šalinimui. Išlaidos pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais – lokalinėmis sąmatomis, sudarytomis eksperto (ekspertizės akto lapai 103–115). Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, sprendime padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 43 533,08 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovės į bylą pateiktos ją gydančio gydytojo pažymos patvirtina, kad ji turi sveikatos problemų, serga depresija, tačiau remiantis šiais požymiais teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nurodomą 10 000 Lt neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sveikatos pašlijimą ir kt. – patyrė būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė (t. 2, b. l. 119–124).

6Atsakovė UAB „Plienas“ 2012-05-07 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimo dalis dėl 43 533,08 Lt turtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Plienas“ ieškovei L. V.. Dėl šių sprendimo dalių priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad teismas savo iniciatyva pakeitė ieškinio pagrindą, nes ieškovė savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, jog atsakovė neįvykdė 2005-01-25 preliminarios sutarties sąlygų, tuo tarpu teismas pripažino, kad atsakovė netinkamai įvykdė 2005-12-21 buto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nes neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus. Teismas netinkamai aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, nes iš pirkimo–pardavimo sutarčių kylantiems teisiniams ginčams nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2005 metais (t. 2, b. l. 130–132).

7Ieškovė L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo

82012-04-06 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovė netinkamai įvykdė preliminarios sutarties sąlygą – pastatyti namą su jame esančiais butais, nes butas pastatytas netinkamai. Atsakovė pripažinusi statybos defektus ilgai jų nepašalino, nepagrįstai delsė. Ieškovės sudaryta preliminari buto pirkimo–pardavimo bei pirkimo–pardavimo sutartis atitinka vartojimo sutarties sąlygas, todėl rangovas privalo pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti. Statybos defektai buvo pastebėti garantijos galiojimo laikotarpiu, todėl ieškinio senatis neturi būti taikoma (t. 2, b. l. 136–138).

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2005-01-25 ieškovė su atsakove sudarė preliminariąją būsimo buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19/05. 2005-12-21 ieškovės įgaliotas asmuo I. O. ir atsakovės įgaliotas asmuo D. K. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, butas buvo perduotas ieškovei (t. 1, b. l. 27–29). Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl ginčo buto vidaus apdailos darbų trūkumų pašalinimo. Per nustatytus terminus nepašalinus ginčo buto trūkumų, kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

11Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad atsakovės atlikti buto apdailos darbai su trūkumais, todėl priteisė ieškovei 43 533,08 Lt turtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis teismo išvadomis.

12Dėl teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius

13Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė ieškinio pagrindą, nes turėjo vertinti ieškinio pagrįstumą, remdamasis ginčo buto preliminariąja sutartimi. Šie motyvai atmestini kaip nepagrįsti.

14Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Tačiau faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas skiriasi. Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius, t. y. nustatyti teisinį ieškinio pagrindą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d.,

156.200 str.). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Dėl to nustatant teisinį ieškinio pagrindą svarbu tinkamai aiškinti sutarties sąlygas, nustatyti sutartimi sulygtas šalių teises ir pareigas, sutarties tikslą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 str. ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Via Unica“ v. UAB ,,Interselas“, UAB ,,Hansa lizingas“, Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. K. , bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. K. , bylos Nr. 3K-3-258/2009; kt.).

16Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo šalys sudarė dvi sutartis: 2005-01-25 preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19-05 (t. 1, b. l. 16–24) ir pagrindinę 2005-12-21 buto pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 27–29). Vadovaujantis CK 6.165 str. 1 d. preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys ateityje įsipareigoja sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Konstatuotina, kad sudarius pagrindinę sutartį, preliminarioji sutartis praranda savo paskirtį, sutarties sąlygos negali būti privalomai vykdytinos, nes šios sutarties tikslas – sudaryti pagrindinę sutartį, yra pasiektas. Dėl tokios preliminariosios ir pagrindinės sutarties sąveikos, po 2005-12-21 ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2005-01-25 sudarytos preliminariosios sutarties sąlygos dėl buto statybos ir apdailos darbų yra svarbios tik aiškinant ir analizuojant pardavėjo įsipareigojimus dėl sutarties objekto, t. y. ar parduodamas turtas atitiko šalių susitarimą.

17Iš bylos duomenų nustatyta, kad daikto, šiuo atveju būsimo buto, kokybės reikalavimai šalių buvo nustatyti 2005-01-25 preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje, jos priede Nr. 1 (t. 1, b. l. 16–24). Šalių 2005-12-21 sudarytoje pagrindinėje buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamas butas yra nebaigtas statyti, pardavėja įsipareigojo atsakyti už parduodamo daikto trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po turto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos (t. 1, b. l. 27, 28). Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė nuolat reiškė pretenzijas atsakovei dėl buto apdailos darbų ir kokybės (t. 1, b. l. 35, 37, 38, 39–41, 42–43, 44–46, 47, 48, 49, 50, 69–70, 71–72, 73–74, 75, 77, 78–79, 104). Atsakovė sutiko iš dalies, kad atlikti darbai nekokybiški, buvo deramasi dėl darbų rūšies ir jų atlikimo terminų (t. 1, b. l. 80–83, 84–87). Esant tokiems įrodymams teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė atsakovės atliktų buto statybos ir apdailos darbų trūkumų nustatymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, neperžengė faktinio ieškinio pagrindo, šalių teisinius santykius tinkamai kvalifikavo pagal pagrindinės sutarties nuostatas, t. y. kad atsakovė pažeidė pagrindinės sutarties sąlygas dėl parduodamo daikto kokybės.

18Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal sutartį ir pagal CK 6.327 str. 3 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu. Nuostata, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, reiškia, kad jis atsako už pirkimo–pardavimo sutarties dalyką sudarančių daiktų kiekį, svorį, asortimentą, komplektiškumą, kokybę ir kt. Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatyti CK 6.333 str. nuostatose. Pagal CK 6.399 str., jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 str. taisyklės. Jeigu pardavėjas su pirkėju neaptarė parduodamo daikto trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas, sutartyje apibūdinamas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d.). Minėtoje teisės normoje yra nustatyti alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai, t. y. nuo ieškovės priklauso, kokiais savo teisių gynimo būdais ji pasinaudos, be to, ji gali keisti pasirinktą savo teisių gynimo būdą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pirmiausia prašė pašalinti daikto trūkumus, t. y. atlikti buto apdailos darbus pagal šalių susitarimą bei ištaisyti nurodytus neatitikimus bei broką. Atsakovė fakto, kad atlikti darbai yra su trūkumais, neneigė, tačiau sutiko tik su dalimi ieškovės nurodytų apdailos darbų trūkumų, kurių per sutartus terminus neištaisė. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad šalims nesusitarus dėl konkrečių atliktinų darbų, ieškovė gindama savo teises pagrįstai pareikalavo priteisti išlaidas, skirtas ištaisyti nekokybiškai atliktiems darbams.

19Dėl senaties termino

20Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl parduoto daikto trūkumų. Teisėjų kolegija šiuos motyvus atmeta kaip nepagrįstus.

21Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškiniams dėl parduodamų daiktų trūkumų yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad po pagrindinės sutarties sudarymo ieškovė aktyviais veiksmais siekė apginti savo teises, t. y. nuolat reiškė pretenzijas pardavėjai (t. 1, b. l. 35, 37, 39–41, 42–43, 44–46, 48, 50, 55, 65–67, 69–70, 73–74, 75, 99–100). Atsakovė sutiko, kad ieškovės įsigytame ginčo bute yra trūkumų, buvo sudaromos komisijos defektams nustatyti, tariamasi dėl terminų, per kuriuos nustatyti trūkumai bus pašalinti (t. 1, b. l. 39–41, 42–43, 47, 49, 55, 65–67, 71–72, 77, 78–79, 84–87, 104). Atsakovė neneigė daikto kokybės trūkumų ir neatsisakė vykdyti savo prievolės dėl trūkumų pašalinimo, todėl tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip nutraukiantys ieškinio senaties terminą, t. y. ieškovė nesusitaikė su savo teisių pažeidimu, aktyviais veiksmais siekė apginti savo teises, todėl pripažintina, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

22Be to, sudarius pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė pagal CK 6.338 str. įgijo teisę pareikšti reikalavimą dėl daikto trūkumų per garantijos terminą. Konstatuotina, kad parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjos teisė pareikšti reikalavimą pardavėjai dėl daikto trūkumų pašalinimo neribojama CK 1.125 str. nustatytu terminu. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, pirkėjas turi teisę su reikalavimu dėl parduoto daikto trūkumų kreiptis į teismą. Šiuo atveju atsakovė sutiko su dalimi atliktų darbų trūkumų, žadėjo juos ištaisyti, todėl CK 1.125 str. 5 d. 2 p. norma netaikytina.

23Dėl ekspertizės išvadų

24Apeliantė teigia, kad teismas iš esmės neįvertino statybinės ekspertizės išvadų ir atsakovės prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų. Šie motyvai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

25Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ir neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi ne tik teismo ekspertizės išvada, bet ir kitais rašytiniais įrodymais, t. y. šalių susirašinėjimo dokumentais (pretenzijomis, apžiūros aktais), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, atestuoto inžinieriaus apžiūros aktu bei teismo ekspertizės išvada. Konstatuotina, kad atsakovė skiriant teismo ekspertizę nepateikė jokių klausimų, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, teismo ekspertizės išvadas iš esmės neigia jos pačios pateiktais skaičiavimais. Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas. Atsakovės kitokia nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik atsakovės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad teismas atskirai nepasisakė dėl vieno iš įrodymų – atsakovės prieštaravimų dėl ekspertizės, neduoda pagrindo kitokiai išvadai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas anksčiau nurodytų procesinės teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą ir ekspertizės akto išvadoms nesuteikė didesnės įrodomosios galios.

26Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK

27326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Kiti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

30Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 43 533,08 Lt... 4. 2011-09-26 teismo ekspertizės akte konstatuotus statybos darbų defektus ir... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-06 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. Atsakovė UAB „Plienas“ 2012-05-07 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo... 7. Ieškovė L. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto... 8. 2012-04-06 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2005-01-25 ieškovė su atsakove sudarė... 11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad atsakovės... 12. Dėl teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius... 13. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo... 14. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą konstatuota, kad pagal... 15. 6.200 str.). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai... 16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo šalys sudarė dvi sutartis:... 17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad daikto, šiuo atveju būsimo buto, kokybės... 18. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal sutartį ir pagal CK 6.327 str. 3 d.... 19. Dėl senaties termino ... 20. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė praleido sutrumpintą... 21. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 22. Be to, sudarius pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė pagal... 23. Dėl ekspertizės išvadų... 24. Apeliantė teigia, kad teismas iš esmės neįvertino statybinės ekspertizės... 25. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal... 26. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, įvertinusi skundžiamo teismo... 27. 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).... 28. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai neturi teisinės reikšmės priimto... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 30. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti...