Byla 2-780-563/2012
Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir žalos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovei L. V., ieškovės atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovo UAB „Plienas“ atstovei advokatei Valerijai Gusakovskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. V. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Plienas“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 43533,08 Lt turtinės ir 10000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7781,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė nurodė, kad 2005-01-25 tarp UAB „Plienas“ ir jos buvo pasirašyta preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 19/05 dėl statomo buto adresu ( - ). Ieškovė dar prieš sudarant pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį pareiškė atsakovui pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Šalims raštiškai suderinus atliktų darbų defektų ištaisymus, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad jie bus kuo skubiau atlikti, todėl 2005-12-21 ieškovės įgaliotinė I. O. pasirašė notarinę minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovui neištaisius darbų defektų, jau po notarinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. sausio mėn. ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl buto statybos ir vidaus apdailos trūkumų pašalinimo, tačiau suderinti atliktų darbų defektų sąrašo ir darbų šalinimo grafiko šalims nepavyko. Atsakovas nesutiko ir su eksperto A. M., į kurį kreipėsi ieškovė, defektų apžiūros akte nurodytais išorės ir vidaus patalpų apdailos darbų defektais. Trūkumų, atsiradusių įrengiant butą, atsakovas iki šiol nepašalino, ieškovė bute gyventi negali, nors moka komunalinius ir kitus mokesčius, susijusius su buto išlaikymu. Atsižvelgdama į 2011-09-26 teismo ekspertizės akte konstatuotus statybos darbų defektus ir jų pašalinimo kainą, ieškovė prašo priteisti 43533,08 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ne vienerius metus bandydama susitarti su UAB „Plienas“ dėl statybos darbų defektų ištaisymo, ieškovė patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nervinį išsekimą, ieškovei sutriko sveikata, suprastėjo darbingumas. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 10000,00 Lt (t.1, b.l. 3-11, t.2, b.l. 69-74). Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti.

4Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovė įsigijo butą adresu ( - ), su defektais, tą patvirtino ir pats atsakovas savo raštuose, kuriuose nurodė, kad sutinka šalinti defektus. Defektai buvo nustatyti per LR CK 6.698 straipsnyje įtvirtintą 5 metų garantinį laikotarpį. Kadangi atsakovas kiekvienais metais pripažindavo dalį trūkumų, tokiu būdu ieškinio senaties terminas būdavo nutraukiamas. Ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius yra pagrįstas, kadangi įstatymas suteikia ieškovei teisę pasirinkti, ar reikalauti šalinti defektus, ar prašyti atlyginti nuostolius. Mano, kad atsakovo nesutikimo motyvai su teismo ekspertizės aktu yra nepagrįsti ir teismas turėtų vadovautis būtent ekspertizės akto išvadomis.

5Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Plienas“ pripažįsta, jog ginčo bute yra tam tikrų statybos ir vidaus apdailos trūkumų, už kuriuos yra atsakingas atsakovas. Atsakovo darbuotojai ne kartą prašė ieškovės leisti pradėti defektų likvidavimo darbus jos bute, tačiau negavo tam leidimo, todėl atsakovas negali būti laikomas teisiškai atsakingu už tai, kad pati ieškovė nesudarė sąlygų atsakovui vykdyti garantinius įsipareigojimus. Atsakovas patvirtina, kad yra pasirengęs neatlygintinai ieškovės bute pašalinti dalį trūkumų, tai yra trūkumus nurodytus 2007-10-04 apžiūros akte, 2008-11-19 statybinių defektų ir jų likvidavimo terminų nustatymo akte bei 2010-12-19 rašte Nr. 10-310, tačiau atsakovas atsisako pašalinti tariamus defektus, kuriuos nurodo ieškovė ir kurie netrukdo ieškovei naudotis butu pagal įprastinę paskirtį. Kiekviena parduodama prekė – šiuo atveju butas, adresu ( - ), neišvengiamai turi leistinas gamybos paklaidas, kurias reglamentuoja statybos taisyklės. Dėl ieškovės kaltės rimti defektai, dėl kurių nėra ginčo, iki šiol ieškovės bute yra neištaisyti, todėl būtent ieškovė laikytina pažeidusia savo prievolę. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas ir neįrodytas – ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, depresiją ir kt. patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (t.1, b.l. 117-120).

6Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, teismo posėdžio metu papildomai pasisakė dėl nesutikimo motyvų su atliktos ekspertizės išvadomis. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį laiko statybos rangos sutartimi, šiuo atveju teisinga būtų kalbėti apie nupirkto daikto trūkumų šalinimą, tačiau ieškovė yra praleidusi sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės ligos ir atsakovo veiksmų. Prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2005-01-25 ieškovė su atsakovu pasirašė preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19/05, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti ir parduoti ieškovei trijų kambarių butą Nr. ( - ) (vėliau butui suteiktas numeris ( - ) daugiabučiame gyvenamajame name adresu ( - ), Klaipėdoje (t.1, b.l. 16-24). 2005-12-21 ieškovės įgaliotinė I. O. ir atsakovo įgaliotinis D. K. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, butas buvo perduotas ieškovei (t.1, b.l. 27-29). Po notarinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. sausio mėn. ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl buto statybos ir vidaus apdailos trūkumų pašalinimo, tarp šalių vyko susirašinėjimas, 2007-07-10, 2007-10-04 buvo sudaryti ginčo buto apžiūros aktai (t.1, b.l. 35, 37, 38, 39-41, 42-43, 44-46, 47, 48, 49, 50). 2008-05-06 šalys susitarė, kad ieškovė kviesis nepriklausomą statybos ekspertą, kuris nustatys tikslius trūkumus ir defektus, susijusius su ginčo buto statybos ir apdailos darbais (t.1, b.l. 55). 2008-09-02 ieškovė kreipėsi į antstolio Gintaro Kairio kontorą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo (t.1., b.l. 56-62). 2008-11-19 pakartotinai sudaryta komisija tiksliems buto defektams nustatyti. 2009-07-03 ieškovė pateikė atsakovui susipažinimui antstolio G. Kairio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t.2, b.l. 75, 76). Nepavykus šalims susitarti dėl tikslių defektų sąrašo ir jų ištaisymo grafiko, ieškovė 2010-03-22 vėl kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tarp šalių toliau vyko susirašinėjimas (t.1, b.l. 69-70, 71-72, 73-74, 75, 77, 78-79, 104). Ieškovė kreipėsi į atestuotą inžinierių A. M., kuris apžiūrėjo ieškovei priklausantį butą ir 2010-09-14 surašė buto statybos ir vidaus apdailos darbų defektų apžiūros aktą; atsakovas, susipažinęs su aktu 2010-12-19 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad sutinka ne su visais akte nurodytais trūkumais (t.1, b.l. 80-83, 84-87). 2011-01-05 ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovą su pretenzija (t.1, b.l. 99-100), o 2011-02-10 pateikė ieškinį teismui. 2011-05-04 teismo nutartimi paskirta ekspertizė, kurią atlikus buvo pateiktos išvados, kad: ieškovės bute vėjo izoliacija yra įrengta nekokybiškai; bute įrengtų laminuotų grindų dangos įrengimo kokybė netenkina kokybės reikalavimų, įprastai keliamų šios rūšies darbams; vonios patalpoje atliktų grindų ir sienų apdailos plytelėmis darbų kokybė netenkina kokybės reikalavimų; ieškovės bute netinkamai atliktas langų angokraščių sandarinimas; durų įstatymo kokybė netenkina kokybės reikalavimų, įprastai taikomų tokios rūšies darbams; viryklės ištraukėjo anga, virtuvės kanalizacijos ir vandentiekio pajungimas, elektros rozetės sumontavimas virtuvės zonoje neatitinka preliminarios buto pirkimo-pradavimo sutarties priede – brėžinyje pateiktų išmatavimų; buto vidinių pertvarų nuokrypiai nuo vertikalės viršija leistinus nuokrypius; ieškovės bute su pilna apdaila įrengtų pertvarų, sienų, kolonų nuokrypiai viršija nuokrypius, užtikrinančius apdailos darbų kokybę. Atsakovas iš dalies sutinka su teismo eksperto išvadomis, tačiau mano, kad ekspertizės akte apskaičiuota defektų šalinimo suma – 43533,08 Lt yra akivaizdžiai ir nepagrįstai per didelė, pateikė savo buto remonto darbų lokalinę sąmatą už 6885,35 Lt. Be to, atsakovas teigia, kad ieškovė praleido šiam ginčui įstatymu nustatytą 6 mėn. ieškinio senaties terminą ir pareiškė reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo.

9Teisingas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminari, o vėliau ir pagrindinė notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, o ne statybos rangos sutartis, darytina išvada, kad sprendžiant šalių ginčą turi būti taikomos pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančios teisės normos.

10UAB „Plienas“ prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė praleido sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti.

11Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.). Jis turėtų būti pradedamas skaičiuoti atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnį pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimą dėl daikto trūkumų, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. CK 6.338 straipsnio 3 dalies normos pagrindu, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Kokybės garantijos terminai turi svarbią reikšmę pirkimo-pardavimo santykiuose. Garantijos terminas – tai laiko tarpas, per kurį daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kai įstatyme ir/arba sutartyje (CK 6.335 str. 1 d.) nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu šie nustatyti per garantijos terminą. Ieškovė (pirkėja) 2005-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo nusipirko butą. Pagal Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Pažymėtina, kad parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui dėl daikto trūkumų pašalinimo nesąlygojama CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, pirkėjas turi teisę su reikalavimu dėl parduoto daikto trūkumų kreiptis į teismą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų (2011-06-06 Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-265/2011).

12Ieškinio senaties termino eigos pradžia yra teisės į ieškinį atsiradimo diena. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas praleistas, turi būti nustatyta senaties termino eigos pradžia, taip pat tai, ar senaties termino eiga nebuvo nutraukta (CK 1.130 str.). Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie rodo, kad jis pripažįsta prievolę (CK 1.130 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad per įstatymu apibrėžtą namo kokybės garantijos terminą ieškovė keliolika kartų naudojosi teise reikšti pardavėjui pretenzijas dėl parduoto daikto trūkumų (t.1, b.l. 35, 37, 39-41, 42-43, 44-46, 48, 50, 55, 65-67, 69-70, 73-74, 75, 99-100). Atsakymuose į ieškovės pretenzijas atsakovas pripažino, kad ieškovės įsigytame bute yra trūkumų, buvo sudaromos komisijos defektams nustatyti, tariamasi dėl terminų, per kuriuose nustatyti trūkumai bus pašalinti (t.1, b.l. 39-41, 42-43, 47, 49, 55, 65-67, 71-72, 77, 78-79, 84-87, 104). Atsakovas neneigė daikto kokybės trūkumų ir neatsisakė vykdyti savo prievolės dėl trūkumų pašalinimo, todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip nutraukiantys ieškinio senaties terminą. Ieškovė paskutinę pretenziją atsakovui pateikė 2011-01-05, o nesulaukusi atsakymo į teismą su ieškiniu kreipėsi 2011-02-10, todėl laikytina, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.

13Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 str. 2 d.), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 str.), o kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė.

14Byloje nustatyta, kad parduoto buto kokybės garantu tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal 2005-12-21 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas yra pardavėjas atsakovas UAB „Plienas“, todėl jo pareigos ir atsakomybė atsiranda pirmiau nurodytų teisinių nuostatų pagrindu. Darytina išvada, kad šalis siejant pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka atsakovui, kaip pardavėjui, o ne kitiems asmenims. Pats atsakovas pripažino, kad ieškovės įsigytame bute yra statybos ir vidaus apdailos trūkumų, už kuriuos jis yra atsakingas, be to, bylos duomenys – 2007-07-10, 2007-10-04, 2008-11-19 apžiūros aktai, kuriuose atsakovas iš dalies sutinka dėl bute nustatytų defektų, leidžia daryti išvadą, kad dalis buto trūkumų buvo nustatyti jau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir daikto pardavimo metu pirkėjai nebuvo žinomi. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovė dar iki pagrindinės buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo žinojo, kad bute yra tam tikrų defektų ir kreipėsi į atsakovą dėl jų pašalinimo, nepanaikina atsakovo atsakomybės dėl parduoto daikto trūkumų CK 6.327 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė pažeidė šio nekilnojamojo daikto naudojimo (eksploatavimo) taisykles. Atsakovas pardavė butą ieškovei ir kaip pardavėjas pagal įstatymą bei sutartį suteikė kokybės garantiją, todėl jis ir yra atsakingas pirkėjai (ieškovei) už parduoto daikto kokybės trūkumus. Byloje surinkti įrodymai: 2008-09-02 antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atestuoto inžinieriaus A. M. 2010-09-14 surašytas buto statybos ir vidaus apdailos darbų defektų apžiūros aktas, 2011-09-26 teismo ekspertizės akte Nr. 11-09/02 padarytos išvados leidžia konstatuoti, kad atsakovas pardavė ieškovei nekokybišką daiktą. Atsakovo į bylą pateikti rašytinai paaiškinimai ir atsakovo atstovės išsakyta pozicija leidžia daryti išvadą, kad atsakovas iš dalies sutinka su eksperto išvadomis, tačiau nesutinka su ekspertizės akte apskaičiuota defektų šalinimo suma (43533,08 Lt).

15Pažymėtina, kad eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 str.). Tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsakovas turėjo visas galimybes dalyvauti skiriant teismo ekspertizę, parenkant ekspertą bei suformuluojant jam klausimus, ir šiomis galimybėmis aktyviai naudojosi: dalyvavo tiek skiriant teismo ekspertą, tiek renkantis jo kandidatūrą, tiek formuluojant jam klausimus, pateikė pastabas dėl eksperto išvados. Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Teismas nenustatė ekspertizės akto prieštaringumo, tyrimo nebuvimo ar kitų trūkumų, dėl kurių būtų galima abejoti jos patikimumu ir ekspertizės išvadų pagrįstumu. Atsakovas taip pat nepateikė ekspertizės aktą nuginčijančių įrodymų. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovei parduotą nekokybišką daiktą.

16Pagal CK 6.334 straipsnį netinkamos kokybės daiktą nusipirkęs asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš kelių galimybių savo pažeistai teisei apginti. Jis turi teisę reikalauti iš pardavėjo: kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu (ši teisių gynimo teisinė priemonė galima kilnojamojo daikto pardavimo atveju); kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę pasirinkti įstatymo sąlygas ir jo interesus atitinkantį pažeistos teisės gynimo būdą. Taigi įstatymas numato alternatyvias pirkėjo teisių gynimo priemones, kurias jis gali pasirinkti, kai nustatomi jam parduoto daikto kokybės trūkumai. Atsakovas sutinka savo lėšomis taisyti defektus ieškovės įsigytame bute, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka tik su dalimi ekspertizės akte nustatytų buto defektų, teismas laiko, kad ieškovė pasirinko tinkamą teisės gynimo būdą – reikalauja atlyginti išlaidas, reikalingas buto trūkumų šalinimui. Išlaidos pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais – lokalinėmis sąmatomis, sudarytomis eksperto (ekspertizės akto lapai 103-115), todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl 43533,08 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

17Ieškovė taip pat prašo priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007). Ieškovės į bylą pateiktos ją gydančio gydytojo pažymos patvirtina, kad ji turi sveikatos problemų, serga depresija, tačiau šių pažymų pagrindu negalima konstatuoti, kad ieškovė nurodomą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sveikatos pašlijimą ir kt. – patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas.

18Ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

19LR CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, nustatyta, kad ieškovės ieškinys patenkintas 81,32 %. Ieškovė sumokėjo 1410,00 Lt žyminio mokesčio, 3500,00 Lt už teismo ekspertizę, turėjo 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 700,00 Lt išlaidų už procesinių dokumentų paruošimą ir 200,00 Lt išlaidų už ikiteisminių dokumentų rengimą, 435,00 Lt išlaidų už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, 536,00 Lt išlaidų už ikiteismines eksperto paslaugas bei 40,00 Lt dokumentų vertimo išlaidų. Atsakovas turėjo 600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad restruktūrizavimo byla Nr. B2-1192-253/2011, kurioje buvo pareikštas ieškinys, yra nutraukta, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-886-622/2012 UAB „Plienas“ vėl yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl ieškovės sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovei (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Kitos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: ieškovei iš atsakovo priteistina 5213,43 Lt (6411,00 Lt × 81,32 %) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 112,08 Lt (600,00 Lt × 18,68 %) bylinėjimosi išlaidų. Iš šalių viena kitai priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš atsakovo ieškovei priteistina 5101,35 Lt bylinėjimosi išlaidų.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

21ieškinį tenkinti iš dalies.

22Priteisti iš atsakovo UAB „Plienas“ 43533,08 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 43533,08 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-02-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5101,35 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. V..

23Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

24Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė,... 2. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 43533,08 Lt... 3. Ieškovė nurodė, kad 2005-01-25 tarp UAB „Plienas“ ir jos buvo... 4. Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad ieškovė įsigijo butą... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB... 6. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus,... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų... 9. Teisingas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra... 10. UAB „Plienas“ prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi... 11. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 12. Ieškinio senaties termino eigos pradžia yra teisės į ieškinį atsiradimo... 13. Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją... 14. Byloje nustatyta, kad parduoto buto kokybės garantu tiek pagal įstatymą,... 15. Pažymėtina, kad eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto... 16. Pagal CK 6.334 straipsnį netinkamos kokybės daiktą nusipirkęs asmuo turi... 17. Ieškovė taip pat prašo priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.... 18. Ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo... 19. LR CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264,... 21. ieškinį tenkinti iš dalies.... 22. Priteisti iš atsakovo UAB „Plienas“ 43533,08 Lt turtinės žalos... 23. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...