Byla 2-1291-117/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria apeliantė išbraukta iš kreditorių sąrašo uždarosios akcinės bendrovės „Visantera“ bankroto byloje Nr. B2-51-460/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės N. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria apeliantė išbraukta iš kreditorių sąrašo uždarosios akcinės bendrovės „Visantera“ bankroto byloje Nr. B2-51-460/2015.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi UAB „Visantera“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo centras“. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų kreditiniai reikalavimai, sąrašas 2011 m. sausio 19 d., 2011 m. balandžio 21 d., 2011 m. birželio 13 d., 2011 m. spalio 17 d., 2012 m. sausio 17 d., 2012 m. kovo 19 d., 2014 m. birželio 4 d. nutartimis patikslintas.

5Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtintas N. A. 188 000 Lt dydžio kreditinis reikalavimas. Kreditorius K. V. teismui pateikė prašymą iš kreditorių sąrašo išbraukti N. A., skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „Visantera“ ir N. A. buvo sudaryta įrangos pirkimo–pardavimo sutartis, nors iš tiesų tai buvo paskola įmonei apyvartinėms lėšoms. Pagal minėtą sutartį mokėjo palūkanas N. A. sutuoktiniui, kuris, sužinojęs apie bendrovei gresiantį bankrotą, pradėjo reikalauti pasirašyti vekselį. Kreditorius K. V. 2010 m. balandžio 12 d. asmeniškai N. A. pasirašė 188 000 Lt neprotestuotiną vekselį, dėl to įmonės buhalterė nebeįtraukė N. A. skolos į bendrą kreditorių sąrašą. Pasirašant vekselį, faktiškai abiejų šalių susitarimu, įvyko novacija, pradinis skolininkas buvo pakeistas nauju, o UAB „Visantera“ prievolė grąžinti N. A. 188 000 Lt skolą pasibaigė. N. A. dėl vekselio kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris 2013 m. gruodžio 2 d. priėmė teismo įsakymą dėl 188 000 Lt skolos ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo. Kreditoriaus teigimu, N. A., reikalaudama tos pačios skolos iš UAB „Visantera“ siekia gauti naudos 2 kartus ir tuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

6Bankroto administratorius su kreditoriaus pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad įmonės dokumentai patvirtina, jog įmonė skolinga N. A. 188 000 Lt.

7Kreditorė N. A. atsiliepime prašė pareiškimą atmesti ir skirti baudą K. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. sutartyje aiškiai įvardintos sutarties sąlygos ir šalių įsipareigojimai. Tai buvo realus sandoris, ką patvirtina minėtos sutarties priedas, kuriuo ji sutiko, kad pinigai būtų grąžinti jai, o įrangą atsakovas perleistų kitiems asmenims. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina tai, kad jis dar asmeniškai iš N. A. pasiskolino 188 000 Lt ir laiku negrąžino.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi kreditoriaus K. V. prašymą tenkino, išbraukė iš BUAB „Visantera“ kreditorių sąrašo N. A. su 188 000 dydžio kreditiniu reikalavimu. K. V. ir N. A. prašymus dėl baudos paskyrimo teismas atmetė.

10Teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutarties tikslas buvo ne katilų pirkimas, o grynųjų pinigų įnešimas į įmonės sąskaitą, o tikroji šalių valia buvo paskolinti pinigus, todėl minėta įrangos pirkimo-pardavimo sutartis vertintina kaip paskolos sutartis. Teismas taip pat nustatė, kad įmonė 188 000 Lt paskolos negrąžino. Šių duomenų kontekste vertindamas K. V. 2010 m. balandžio 12 d. N. A. pasirašytą neprotestuotiną vekselį, teismas nurodė, kad vekselio paskirtis – asmeniškai užtikrinti N. A. suteiktą 188 0000 Lt dydžio paskolą įmonei. Tai reiškia, kad faktiškai abiejų šalių susitarimu įvyko novacija. Teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad N. A., suteikusi 188 000 Lt dydžio paskolą UAB „Vistantera“, gavo jos grąžinimo užtikrinimą asmeniškai K. V. pasirašius vekselį. Dėl to teismas konstatavo, kad N. A. nepagrįstai įrašyta į kreditorių sąrašą su 188 000 Lt kreditiniu reikalavimu.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Apeliantė N. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį ir kreditoriaus prašymą dėl jos išbraukimo iš kreditorių sąrašo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neįvertino to, kad kreditoriaus K. V. prašymas neatitinka įstatymo reikalavimo, nes kreditinis reikalavimas nurodytas litais, o ne eurais.
  2. Teismas nenurodė argumentų, kodėl tarp apeliantės ir UAB „Visantera“ 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarytą sutartį įvardijo ne kaip įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, o kaip paskolos sutartį. Taip pat teismas nepagrįstai patikėjo K. V. teiginiu, kad jis, pasirašydamas vekselį, perėmė UAB „Visantera“ įsiskolinimą, nes minėtame vekselyje nėra nurodyta apie piniginio įsipareigojimo perėmimą. K. V. paskolinta pinigų sumą nėra susijusi su įmonės „Visantera“ skola jai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nėra įrodymų, kad K. V. būtų perėmęs UAB „Visantera“ skolas ir dėl to surašęs vekselį. Be to, teismas neįvertino to, kad K. V. vekselis surašytas 2010 m. balandžio 12 d., kai dar nebuvo iškelta bankroto byla.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp apeliantės ir K. V. įvykdo novacija. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. priėmė teismo įsakymą, K. V. jokių prieštaravimų nepateikė, taigi pripažino skolą ir nieko neužsiminė apie novaciją.

12Atsakovas BUAB „Visantera“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad neturi duomenų apie teisinius santykius, siejančius apeliantę ir K. V., todėl prašo dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

13Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius K. V. prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės argumentas, jog jos kreditinis reikalavimas turėjo būti nurodytas eurais, o ne litais yra formalaus pobūdžio. Pažymi, kad UAB „Visantera“ prievolė grąžinti N. A. 188 000 Lt skolą pasibaigė novacijos būdu 2010 m. balandžio 12 d., kai K. V. asmeniškai prisiėmė prievolę grąžinti tokio pat dydžio skolą. N. A. per antstolį vykdo išieškojimą iš K. V. asmeniškai, todėl neturi pagrindo reikalauti antrą kartą tos pačios skolos iš įmonės. K. V. pažymi, kad dar nuo 2010 m. pradžios jam buvo žinoma apie itin blogą įmonės finansinę padėtį, gresiantį bankrotą. Tuo metu buvo areštuotos visos įmonės piniginės lėšos bankuose. Taigi, pasirašydamas vekselį K. V. jau žinojo apie bendrovei gresiantį bankrotą.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

16Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria N. A. išbraukta iš BUAB „Visantera“ kreditorių sąrašo su 188 000 Lt dydžio kreditiniu reikalavimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas,

17Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „Visantera“ ir N. A. sudaryta įrangos (šildymo katilų) pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu N. A. 2008 m. rugsėjo 12 d. pervedė UAB „Visantera“ 188 000 Lt dydžio avansą (1 t., 22-23 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi UAB „Visantera“ iškelta bankroto byla, vėlesnėmis teismo nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. 2014 m. gegužės 19 d. apeliantė N. A. kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu įtraukti ją į kreditorių sąrašą. Administratorius, patikrinęs 2009 m. rugsėjo 12 d. banko išrašą, neprieštaravo šiam apeliantės prašymui, todėl teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi įtraukė į kreditorių sąrašą N. A. ir patvirtino jos 188 000 Lt dydžio kreditinį reikalavimą (1 t., 20-21, 25 b. l.). 2015 m. kovo 24 d. kreditorius K. V. kreipėsi į teismą su prašymu išbraukti N. A. iš kreditorių sąrašo ir nurodė, kad jis 2010 m. balandžio 12 d. pasirašė neprotestuotiną vekselį N. A. 188 000 Lt sumai ir taip asmeniškai prisiėmė UAB „Visantera“ skolą. Pažymėjo, kad pagal minėtą vekselį 2013 m. gruodžio 2 d. teismo įsakymu priteista iš jo 188 000 Lt dydžio skola, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, todėl nėra pagrindo antrą kartą tos pačios skolos reikalauti iš įmonės (2 t., 120-122 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad K. V. 2010 m, balandžio 12 d. pasirašyto vekselio N. A. paskirtis – užtikrinti N. A. suteiktą 188 000 Lt dydžio paskolą įmonei, o tai reiškia, kad faktiškai abiejų šalių susitarimu įvyko novacija. Pirmosios instancijos teismo manymu, N. A., suteikusi 188 000 Lt dydžio paskolą įmonei, gavo jos grąžinimo užtikrinimą asmeniškai K. V. pasirašius vekselį, dėl to N. A. buvo nepagrįstai įrašyta į kreditorių sąrašą. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu išbraukti ją iš kreditorių sąrašo, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp jos ir UAB „Visantera“ sudaryta ne įrangos pirkimo-pardavimo, o paskolos sutartis. Taip pat apeliantė nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad K. V. būtų perėmęs įmonės skolą ir dėl to pasirašęs vekselį. Apeliantės teigimu, K. V. paskolinta 188 000 Lt suma, dėl kurios vyksta išieškojimas, yra niekaip nesusijusi su įmonės „Visantera“ skola jai. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija ir pasisako.

18Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ignalinos rajono savivaldybė v. UAB „Nekilna“, bylos Nr. 3K-3-421/2013). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai svarbūs siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr.3K-3-323/2010; kt.).

19Kaip minėta, 2008 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „Visantera“ ir N. A. sudaryta įrangos (šildymo katilų) pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu apeliantė pervedė UAB „Visantera“ 188 000 Lt dydžio avansą. Apeliantė teigia, kad tai buvo realus sandoris dėl įrangos pirkimo, ką, jos nuomone, patvirtina tai, kad tarp šalių buvo pasirašytas šios sutarties priedas, kuriuo šalys sutarė pakeisti sutarties sąlygas , t. y. laiku negaudama sutartos įrangos, ji sutiko, kad jai būtų grąžinti pinigai, o įranga perleista kitiems asmenims. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 30-9-00145-13, apklausta liudytoja N. A. parodė, kad „sutartis pasirašyta joje nurodytu laiku, kada pasirašytas priedas neprisimenu. Aš tik pasirašiau pačią sutartį, o visus klausimus, susijusius su šildymo katilų pirkimu su UAB „Visantera“ direktoriumi K. V. sprendė mano vyras A. A.. Aš pati asmeniškai į šiuos klausimus nesigilinau ir jų nesprendžiau <...> aš negaliu atsakyti į klausimą, ar patys katilai buvo nupirkti ar ne“ (baudž. byla, t. 1, 140-141 b. l.). Apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad „<...> pokalbio su K. V. metu, pastarasis manęs paprašė paskolinti pinigų, sakydamas, kad jo vadovaujamai firmai UAB „Visantera“ šiuo metu sekasi gerai, tačiau trūksta apyvartinių lėšų. Aš Kęstučiui pasakiau, kad jam kaip fiziniam asmeniui pinigų nepaskolinsiu, o jo vadovaujamai bendrovei galiu, kadangi susipažinau su jo pateiktu bendrovės balansu ir kitais pateiktais dokumentais. K. V. man pasakė, kad paruoš sutartį, kurioje nurodys, kad jo vadovaujama bendrovė parduos 10 šilumos katilų „Winverter“ mano žmonai už sumą, kuri bus lygi paskolos sumai. Pačių katilų pagal šią sutartį perkama nebus, o pinigai bus naudojami bendrovės veikloje.“<...>“ skolinant pinigus buvo aptarta, kad ateityje, K. V. vystomam verslui išaugus, jis mane priims į dalininkus, arba, kokia tai forma išmokės premiją, priklausomai nuo paskolintų pinigų sumos.“<...> “Neprisimenu kada, aš nujausdamas, kad kažkas su UAB „Visantera“ negerai, aš K. V. paprašiau grąžinti pinigus, ir tam, kad tai užtikrinti buvo pasirašytas priedas prie 2008-09-10 sutarties“ (baudž. byla, t. 1, 142-143 b. l.). Apklaustas įtariamuoju K. V. patvirtino A. A. nurodytas aplinkybes dėl 2008 m. rugsėjo 10 d. sutarties sudarymo aplinkybių, sutarties tikslo, t. y. kad minėta sutartis sudaryta turint tikslą paskolinti įmonei pinigų (baudž. byla, 2 t., 40-42 b. l.). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog sutarties tikslas buvo ne katilų pirkimas, o grynųjų pinigų įnešimas į įmonės sąskaitą, o tikroji šalių valia buvo paskolinti/pasiskolinti pinigus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „Visantera“ ir N. A. sudaryta įrangos pirkimo sutartis vertintina kaip paskolos sutartis (CK 6.870 str., CPK 185 str.).

20Byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonė 188 000 Lt skolos N. A. negrąžino. Dėl to, kaip minėta, apeliantė 2014 m. birželio 4 d. teismo nutartimi buvo įtraukta į įmonės kreditorių sąrašą su 188 000 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Ginčas kilo dėl to, ar 2010 m. balandžio 12 d pasirašydamas vekselį, K. V. asmeniškai užtikrino N. A. suteiktą 188 000 Lt dydžio paskolą įmonei. Apeliantė teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog K. V., pasirašydamas vekselį, perėmė įmonės skolą ir nurodo, kad K. V., 2010 m. balandžio 12 d. asmeniškai dar kartą pasiskolino iš jos 188 000 Lt pinigų sumą, kurios išieškojimą vykdo antstolis.

21Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 12 d. K. V. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo 2010 m. gruodžio 15 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti N. A. 188 000 Lt ir kurio pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. priėmė teismo įsakymą dėl šios skolos išieškojimo iš K. V. (civilinė byla Nr.L2-1522-794). K. V. prieštaravimų dėl jo nereiškė, 2010 m. balandžio 12 d. vekselio neginčijo. Tačiau nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl K. V. pasirašyto vekselio paskirties, teisėjų kolegijos manymu, svarbu įvertinti jo išdavimo aplinkybes. K. V. nurodo, kad vekselis buvo pasirašytas pareikalavus apeliantės vyrui A. A., sužinojus apie įmonei „Visantera“ gresiantį bankrotą, kaip garantija, kad 188 000 Lt suma bus grąžinta N. A.. Tuo tarpu, kaip minėta, apeliantė teigia, kad K. V. iš jos dar ir asmeniškai pasiskolino 188 000 Lt sumą. Teisėjų kolegija, įvertinus bylos medžiagą, taip pat iš FNTT prie LR VRM išreikalautos baudžiamosios bylos Nr. 30-9-00145-13 medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais.

22Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2013 m. vasario 11 d. N. A. (jos atstovas A. A.) kreipėsi į Klaipėdos AVPK I policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą K. V. atžvilgiu dėk sukčiavimo. Minėtame prašyme apeliantė nurodė, kad 2010 m. balandžio 12 d. paskolino K. V. 188 000 Lt, kurių jis negrąžino. Be to, nurodė, kad šiuos pinigus ji pasiskolinusi iš M. S. H. bei prie prašymo apeliantė pridėjo 2008 m. rugsėjo 11 d. sutartį su M. S. H., kurioje nurodyta, kad N. A. ir A. A. pasiskolino iš M. S. H. 235 000 Lt (baudž. byla, 1 t., 175, 178 b. l.). Išnagrinėjus šį prašymą, 2013 m. vasario 21 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius sukčiavimo nusikaltimo požymių, nes susitarimas tarp N. A. ir K. V. dėl paskolintų 188 000 Lt buvo patvirtintas vekseliu. Nutarime pažymėta, kad pareiškėja turi teisę civiline tvarka išsiieškoti skolą (baudž. byla, 1 t., 186 b. l.). Tačiau apeliantė tuo metu nesikreipė civiline tvarka dėl 188 000 Lt pinigų sumos išieškojimo iš K. V., o 2013 m. vasario 26 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Visanteros“ direktoriaus K. V. galimai pasisavintos 188 000 Lt sumos, sumokėtos UAB „Visantera“ pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. sutartį (baudž. byla, 1 t, 3 b. l.). 2013 m. lapkričio 15 d. skyriaus prokurorė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Minėtame nutarime nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarytos įrangos pirkimo pardavimo sutarties tikslas buvo apyvartinių lėšų suteikimas UAB „Visantera“, K. V. N. A. pervestų 188 000 Lt nepasisavino, o juos panaudojo kaip bendrovės apyvartines lėšas. K. V. šio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nurodė, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą, jis susitiko su A. A. ir įvykus pokalbiui dėl negrąžintos skolos, pastarajam paprašius, K. V., kaip fizinis asmuo pasirašė vekselį 188 000 Lt sumai. Dėl to N. A. nebuvo įtraukta į teismui pateiktą kreditorių sąrašą (baudž. byla, 2 t., 40-41 b. l., 69-80 b. l.). Kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L2-15221-794/2013, kurioje priimtas teismo įsakymas N. A. naudai išieškoti 188 000 Lt skolą iš K. V., su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo N. A. kreipėsi 2013 m. lapkričio 18 d., t. y. iš karto po nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo, kuriame buvo išaiškinta apeliantei galimybė kreiptis dėl 188 000 Lt skolos išieškojimo iš K. V. civilinio proceso tvarka. Šios aplinkybės (įvykių eiga) leidžia daryti išvadą, kad apeliantė, tiek kreipdamasi į Klaipėdos AVPK I policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. V. atžvilgiu dėl sukčiavimo, t. y. negrąžinant 188 000 Lt pagal pasirašytą vekselį, tiek kreipdamasi į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įmonei „Visantera“ įmokėtų pinigų pasisavinimo, siekė susigrąžinti tuos pačius 188 000 Lt, kuriuos ji 2008 m. rugsėjo 12 d. pervedė UAB „Visantera“ pagal 2008 m. rugsėjo 10 d. sutartį. Šią išvadą patvirtina ir apeliantės nurodomas šių pinigų gavimo šaltinis, t. y. minėtus pinigus, kaip nurodė pati apeliantė prašyme Klaipėdos AVPK I policijos komisariatui, ji su vyru buvo pasiskolinę iš M.S. H. pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. sutartį. Apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo dėl galimo svetimo UAB „Visantera“ turto pasisavinimo byloje Nr. 30-9-00145-13, N. A. parodė, kad „2008-09-12 mokėjimo nurodymais, mano vyro nurodymu, iš savo asmeninės sąskaitos SEB banke į UAB „Visantera“ sąskaitą pervedžiau avansą sumoje 188 000 Lt, pagal mano anksčiau pasirašytą sutartį dėl katilų pirkimo. <...>Šiuos pinigus aš ir mano vyras 2008 m. rugsėjo 11 d. pasiskolinome iš M. S. H. (baudž. byla, 2 t., 99-100 b. l.). Taigi iš šių duomenų matyti, kad apeliantė tiek dėl 2008 m. rugsėjo 12 d. UAB „Visantera“ pervestų pinigų, tiek dėl pagal vekselį K. V. perduotų pinigų nurodo tą patį pinigų gavimo šaltinį, t. y. pinigus ji pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. sutartį pasiskolino iš M. S. H.. Pažymėtina, kad minėta sutartimi iš M. S. H. buvo pasiskolinta 235 000 Lt suma (baudž.byla, 1 t., 178 b. l.), dėl to apeliantė negalėjo iš šių pinigų 188 000 Lt pervesti ir įmonei „Visantera“, ir dar tokią pačią pinigų sumą vėliau perduoti K. V. pagal vekselį.

23Taip pat pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, gavus apeliantės skundą, buvo panaikintas, ikiteisminis tyrimas atnaujintas, papildomai apklausti liudytojais N. ir A. A., įtariamuoju papildomai apklaustas K. V. ir 2014 m. vasario 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas (taip pat ir dėl galimo N. ir A. A. 188 000 Lt pasisavinimo) vėl nutrauktas. Minėtame nutarime konstatuota, kad tiek N. ir A. A., tiek K. V. sudarydami įrangos pirkimo sutartį suprato ir žinojo šios sutarties tikslą – apyvartinių lėšų suteikimas įmonei, kurias įmonės savininkas K. V. panaudojo kaip bendrovės apyvartines lėšas; pagal K. V. parodymus nustatyta, kad jis neneigia gavęs 188 000 Lt, tačiau nurodė, kad po pokalbio su A. A. dėl skolos, pastarajam paprašius, K. V. kaip fizinis asmuo pasirašė vekselį N. A. naudai dėl 188 000 Lt; dėl to ji nebuvo įtraukta į įmonės „Visantera“ kreditorių sąrašą, kad nebūtų išieškoma dviguba suma, t. y. 188 000 Lt iš K. V., kaip fizinio asmens, ir įmonės „Visantera“ kaip juridinio asmens. Prokurorė konstatavo, kad šiuo atveju N. ir A. A. nebuvo kliūčių ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, kas ir buvo padaryta, ką patvirtina 2013 m. gruodžio 2 d. teismo įsakymas (baudž. byla, 2 t., 113-126 b. l.). Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2014 m. kovo 27 d. nutarime, atmesdama N. A. skundą, be kita ko pažymėjo, kad abejonių kelia tiek pačios N. A. parodymai, kurie prieštarauja jos vyro A. A. parodymams, tiek ir A. A. parodymų pagrįstumas bei jų nuoseklumas. Nutarime pažymėta, kad „A. A. papildomos liudytojo apklausos metu parodė, kad jo žmona N. A. K. V. kaip fiziniam asmeniui paskolino 188 000 Lt ir UAB „Visantera“ paskolino 188 000 Lt. Tačiau pati N. A.“ nurodo, kad į UAB „Visantera“ sąskaitą pervedė 188 000 Lt, o dėl K. V. išduoto neprotestuotino vekselio nieko nurodyti negali, nes visus klausimus, susijusius su šio vekselio išdavimu, sprendė vyras A. A.. Tai rodo, kad tiek pareiškėja, tiek jos vyras, kuris inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą, o vėliau ir skundų teikimą, įvykių eigą nurodo skirtingai“. Taip pat nutarime pažymėta, kad priešingai nei pareiškėjos ir jos vyro, visų kitų proceso dalyvių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo nuoseklūs ir argumentuoti, atitinkantys ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis (baudž. byla, 2 t., 134-137 b. l.). Pažymėtina, kad K. V. dėl įmonei „Visantera“ N. A. pervestos 188 000 Lt sumos, ikiteisminio tyrimo metu visose apklausose nuosekliai tvirtino, kad A. A. paprašius, jis, kaip fizinis asmuo pasirašė vekselį 188 000 Lt sumai ir taip asmeniškai garantavo, kad šią sumą grąžins N. A.. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo spręsti, jog apeliantė antrą kartą paskolino K. V. kaip fiziniam asmeniui 188 000 Lt sumą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesutiktina su apeliante, kad ji, pervedusi įmonei 188 000 Lt, nesulaukusi tinkamo skolos grąžinimo, žinodama, kad įmonė yra bankrutuojanti, dar kartą tik jau UAB „Visantera“ direktoriui K. V. paskolino tą pačią pinigų sumą – 188 000 Lt. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad vekselis surašytas 2010 m. balandžio 12 d., kai bankroto byla UAB „Visantera“ dar nebuvo iškelta, tačiau pažymėtina, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2010 m. balandžio 8 d., o bankroto byla iškelta 2010 m. birželio 19 d. Taigi, vekselio pasirašymo metu įmonės finansinė padėtis jau buvo sunki.

24Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad K. V., pasirašydamas vekselį, asmeniškai užtikrino N. A. suteiktą 188 000 Lt dydžio paskolą įmonei „Visantera“ (CPK 185 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė išbraukti N. A. iš BUAB „Visantera“ kreditorių sąrašo su 188 000 Lt dydžio finansiniu reikalavimu.

25Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 263 str. 1 d., 302, 338 str.).

26Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi UAB... 5. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtintas N. A.... 6. Bankroto administratorius su kreditoriaus pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad... 7. Kreditorė N. A. atsiliepime prašė pareiškimą atmesti ir skirti baudą K.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi kreditoriaus K.... 10. Teismas nustatė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. įrangos pirkimo – pardavimo... 11. Apeliantė N. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 12. Atsakovas BUAB „Visantera“ bankroto administratorius atsiliepime į... 13. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius K. V. prašo palikti... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria N. A.... 17. Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „Visantera“ ir N. A.... 18. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 19. Kaip minėta, 2008 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „Visantera“ ir N. A. sudaryta... 20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonė 188 000 Lt skolos N. A. negrąžino.... 21. Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 12 d. K. V. pasirašė paprastąjį... 22. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2013 m. vasario 11 d. N. A.... 23. Taip pat pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas nutraukti... 24. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių... 25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos... 26. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 27. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti...