Byla 2A-2308-392/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, suinteresuoti asmenys LR Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1648-141/2015 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, suinteresuoti asmenys LR Generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas D. K. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, 47.330,10 Lt (13.707,74 Eur) turtinę žalą, 300.000 Lt (86.886 Eur) neturtinę žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-11-11 jis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka dėl nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymo. 2009-11-13 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri įstatymų nustatyta tvarka buvo tęsiama iki 2012-06-28. 2011-03-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43/2010 ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2012-06-28 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65/2012 Vilniaus apygardos teismo 2011-03-07 nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – ieškovas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį buvo pilnai išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu būdu ieškovas neteisėtame sulaikyme išbuvo 2 dienas, o neteisėtame suėmime – 959 dienas. Ieškovas, remdamasis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad įstatymas įpareigoja valstybę atlyginti visą žalą atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo ir neteisėto sulaikymo, nepriklausomai nuo to, ar kurie nors pareigūnai dėl žalos padarymo yra kalti ar nekalti. Ieškovo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo neįvykdyta pareiga objektyviai, visapusiškai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, surinkti visus įrodymus, o pirmosios instancijos teisme šie pažeidimai nebuvo ištaisyti ir buvo neteisingai vertinami byloje surinkti įrodymai. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovui buvo pareikšti įtarimai, po to kaltinimai, jis buvo laikinai sulaikytas, vėliau suimtas, po to buvo atiduotas teismui ir nuteistas. Šie neteisėti veiksmais turėjo žymios įtakos ieškovo darbo ir sveikatos praradimui, laisvės suvaržymui, reputacijai ir kitiems praradimams (b.l. 2-10).

4Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR teisingumo ministerijos, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vien ieškovo išteisinimo faktas nepatvirtina policijos pareigūnų, prokurorų ar teismo neteisėtų veiksmų sulaikant, suimant ir nuteisiant ieškovą. Baudžiamosios bylos faktinė medžiaga buvo pakankama pagrįstai manyti, kad ieškovas padarė jam inkriminuotą veiką. Tai, kad tarp byloje esančių įrodymų yra prieštaravimu, nustatyta tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Šios aplinkybės negalėjo būti žinomos sprendžiant sulaikymo ir suėmimo taikymo ieškovo atžvilgiu klausimą. Procesinės prievartos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas buvo tikrinamas teismų, kurie nenustatė jų neteisėtumo. Ieškovas neįrodė policijos pareigūnų, prokurorų ar teismo neteisėtų veiksmų, todėl jo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. Be to, ieškovo reikalaujama priteisti turtinė ir neturtinė žala yra teorinė ir nepagrįsta (b.l. 59-63).

5Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-28 nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011-03-07 apkaltinamąjį nuosprendį ir ieškovą pagal BK 150 straipsnio 4 dalį išteisino, nėra pagrindas savaime konstatuoti, jog su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir kiti tyrimo veiksmai atlikti pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismo atliktas kitoks nei pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ir nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatyme nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai tiriant bei vertinant įrodymus baudžiamajame procese, kad buvo neteisėtai atliktas ikiteisminis tyrimas ar padaryti esminiai BPK pažeidimai. Ieškovas ne tik neįrodė, kad jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti policijos pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmai, bet taip pat nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta žala (b.l. 53-57).

6Suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Suinteresuoto asmens teigimu, ieškovas nenurodė, kokie konkretūs policijos pareigūnų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai veiksmai buvo neteisėti, neįrodytas šių pareigūnų neapdairumas, neįrodyta, kad pareigūnai veikė aiškiai nekvalifikuotai ar nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Baudžiamasis procesas byloje nebuvo pernelyg užsitęsęs ir vyko protingą laikotarpį. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Teismo ar prokuroro sprendime nėra nurodyta, kad nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, kad ieškovo atžvilgiu neteisėtai pritaikytos procesinės prievartos priemonės. Ieškovas neįrodė, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o nurodyta neturtinė žala nepagrįstai didelė (b.l. 66-69).

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui D. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, 10.000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią dalį ieškinio atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo sulaikytas dėl nusikaltimo padarymo nuo 2009-11-11 iki 2009-11-13. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomojo priemonė – suėmimas. Kardomoji priemonė buvo tęsiama iki 2012-06-28. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ pateiktą informaciją dėl mažametės tvirkinimo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko įstatymo nustatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tikrindami gautą informaciją iš mažametės globos įstaigos, pranešimus ir pačios mažametės nukentėjusiosios parodymus. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, baudžiamosios bylos medžiaga, buvo pakankamas pagrindas įtarti, jog ieškovas padarė nusikalstamą veiką, todėl kardomoji priemonė – suėmimas buvo tęsiama iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Kardomosios priemonės paskyrimo ir pratęsimo teisėtumas buvo tikrinamas nustatyta tvarka. Byloje nėra jokio procesinio sprendimo, kuriame būtų konstatuotas ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ar teismo veiksmų neteisėtumas sulaikant ir suimant ieškovą bei pratęsiant suėmimo terminą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė nepagrįstais ieškovo teiginius dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų jį sulaikant ir suimant, pratęsiant suėmimo terminus bei perduodant baudžiamąją bylą teismui. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas dirbo iki sulaikymo, kad turėjo nuolatines pajamas ar prieš suėmimą siekė įsidarbinti, tačiau to negalėjo padaryti dėl to, jog buvo sulaikytas ir suimtas. Iki sulaikymo ieškovas nedirbo ir neturėjo pajamų aštuonis mėnesius, o jo darbo pajamos iki 2009 m. kovo mėn. ir 2012-2013 metais buvo ženkliai mažesnės, nei reikalaujama priteisti negautų pajamų suma. Teismo vertinimu, byloje nesant įrodymų apie ieškovo patirtą turtinę žalą, jos dydį bei priežastinį ryšį tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Tuo pačiu teismas nusprendė netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2011-03-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-28 priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Teismo nuosprendyje nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio grindimas visiškai ar iš dalies neteisingais mažametės parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, prieštarauja BPK nuostatoms. Ieškovas buvo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-03-07 nuosprendžiu ieškovas buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ir nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme, todėl ieškovui atlygintina neturtinė žala, kurią jis patyrė dėl neteisėto nuteisimo. Nors išteisinamasis nuosprendis savaime nėra pagrindas atlyginti žalą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į išteisinimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismo nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes (apkaltinamojo nuosprendžio grindimas visiškai ar iš dalies neteisingais mažametės parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai) bei vadovaujantis CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.250, 6.272 straipsnių nuostatomis, teismas pripažino, kad dėl neteisėto nuteisimo ieškovas patyrė neturtinę žalą ir pagrįstai ją reikalauja priteisti iš atsakovo įstatyme nustatytais pagrindais. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į ieškovo ieškinyje ir teismo posėdžio metu dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nurodytus motyvus dėl jo patirtų išgyvenimų, nepatogumų ir kt. Ieškovo nurodytus motyvus vertino visumoje su ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, charakterizuojančiais ieškovo asmenybę bei vadovavosi teisingumo ir sąžiningumo kriterijais. Atsižvelgdamas į visą tai, teismas nusprendė ieškovui iš atsakovo priteisti 10.000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 103-106).

8Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą ir ieškinį tenkinti pilna apimtimi, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-28 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65/2012 kaip ieškovo išteisinimo pagrindą nurodė tokias faktines aplinkybes „Pirmosios instancijos teismas nuteisė D. K. remdamasis prieštaringais ir abejotinais įrodymais. Esant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje prieštaravimų ir neaiškumų, apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir imtis visų būtinų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų veiksmų, kad nuosprendyje neliktų prieštaravimų, abejonių, prielaidų. <...> Apkaltinamojo nuosprendžio grindimas visiškai ar iš dalies neteisingais mažametės parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, D. K. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jau nuo pat ieškovo laikino sulaikymo ir pirmojo suėmimo paskyrimo mažametės parodymai buvo tokie patys ir nekito, t. y. buvo visiškai ar iš dalies neteisingi – jau 2009-11-11 ir 2010-03-25 apklausų metu mažametė davė prieštaringus parodymus, kurie aiškiai prieštaravo 2009-11-11 specialisto išvadai Nr. G4367/09(01) ir kitos mažametės 2009-12-18 ir 2010-03-25 parodymams bei 2009-11-16 Specialisto išvadai Nr. G4422/09(01), o taip pat Vaiko raidos centro Epikrizei Nr. 862L. Jau nuo 2009-11-11, kai ieškovas buvo laikinai sulaikytas, policijos pareigūnai, prokurorai ir teismai turėjo tuos pačius identiškus duomenis, kuriuos turėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai juos vertindami, dėl ko net iki 2012-06-28 ieškovui neteisėtai buvo apribota laisvė dėl neteisėto laikino sulaikymo ir neteisėto suėmimo. Remiantis iš dalies ar visiškai neteisingais mažametės parodymais ieškovas buvo laikinai sulaikytas, laikinai suimtas, po to suėmimas ieškovui buvo tęsiamas ir galiausiai jis buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu realia laisvės atėmimo bausme. Policijos pareigūnai, prokurorai, teismai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios turėjo pareigą tinkamai įvertinti bylos duomenis ir įrodymus, kurie nedavė jokio pagrindo teigti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, todėl nebuvo nei laikino sulaikymo, nei suėmimo, nei ieškovo pripažinimo kaltu pirmosios instancijos teisme pagrindų ir sąlygų. Pasielgę priešingai, policijos pareigūnai, prokurorai, teismai pažeidė savo bendrąją pareigą nedaryti niekam žalos ir nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, padarė žalą ieškovui bendrais suderintais veiksmais (neveikimu). Yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėti veiksmai, pasireiškę policijos pareigūnų, prokurorų, teismų neatidumu ir nerūpestingumu vykdant savo pareigas ir vertinant ikiteisminio tyrimo duomenis ir baudžiamosios bylos įrodymus, žala, kuri pasireiškė ieškovo neteisėtu laikinu sulaikymu, neteisėtu suėmimu ir galiausiai neteisėtu nuteisimu, tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi jeigu policijos pareigūnai, prokurorai, teismai būtų tiek atidūs ir rūpestingi, kaip konkrečiomis sąlygomis buvo būtina, būtų teisingai įvertinę nuo pat pradžių turimus duomenis ir įrodymus, jokia žala ieškovui nebūtų padaryta, nes jis nebūtų nei laikinai sulaikytas, nei suimtas, nei nuteistas. Ieškovo teigimu, neturi teisinės reikšmės tai, kad kardomųjų priemonių paskyrimo ir pratęsimo teisėtumas buvo tikrinamas nustatyta tvarka ir nutartys buvo pripažintos teisėtomis. Šiuo atveju kiekvienu atveju, kai ieškovui buvo skiriama kardomoji priemonė suėmimas ir kai ji buvo tęsiama, prokurorai ir teismai, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teismai, tikrinę kardomosios priemonės paskyrimo ir tęsimo teisėtumą, nebuvo tiek atidūs ir rūpestingi, kaip buvo būtina, kadangi jie turėjo tuos pačius ikiteisminio tyrimo duomenis ir baudžiamosios bylos įrodymus, t. y. įrodymus, kad mažametės parodymai buvo visiškai ar iš dalies neteisingi. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti turtinę žalą. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovo motyvai, jog laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpiu jis galėjau dirbti ir gauti darbo užmokestį, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas dirbo iki laikinojo sulaikymo ir suėmimo – nuo 2008-01-01 iki 2009-03-13, nuo 2009-07-01 iki 2009-07-24, o taip pat ir po išteisinimo bei paleidimo iš suėmimo – nuo 2012-07-30 iki 2013-04-08, nuo 2013-02-26 iki 2013-12-31, o taip pat nuo 2013-12-31 iki dabar. Ieškovas ir iki laikino sulaikymo bei suėmimo ir po paleidimo iš suėmimo buvo darbingas asmuo, nors ir su nedideliais pertrūkiais, dirbo daugmaž pastoviai. Todėl labiau yra tikėtina aplinkybė, kad per tuos beveik trejus metus, kol buvo neteisėtai sulaikytas ir suimtas, ieškovas tikrai būtų dirbęs ir gavęs darbo užmokestį. Be to, tikėtina, kad ieškovas galėjo gauti būtent darbo užmokestį, atitinkantį privačiame sektoriuje statistinį vidutinį darbo užmokestį. Su tuo nesutikdamas teismas turėjo nustatyti, kokia būtų pagrįsta ir teisinga ieškovui priteistina negautų pajamų ir atitinkamai turtinės žalos suma. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai jam priteisė tik nedidelę dalį reikalautos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nepagrįstai nevertino faktinės aplinkybės, kad ieškovui neturtinė žala buvo padaryta ne tik dėl neteisėto nuteisimo, bet ir dėl neteisėto laikino sulaikymo bei neteisėto suėmimo. Be to, priteisdamas ieškovui neturtinės žalos atlyginimą tik 10.000 Eur, teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir ieškovui padarytos neturtinės žalos mąstą. Teismas neatsižvelgė į ieškovo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pasekmes tiek ieškovo, tiek jo vaikų gyvenimui bei ateičiai. Neatsižvelgė į tas faktines aplinkybes, kad ieškovas nuo pat baudžiamosios bylos iškėlimo iki išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo, beveik trejus metus, būdamas visiškai nekaltas, patyrė tęstinius neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, parado reputaciją. Dėl neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ir neteisėto nuteisimo ieškovui buvo neteisėtai apribota viena iš pagrindinių, esminių ir brangiausių žmogaus teisių – teisė į laisvę, laisvą judėjimą. Didelius neigiamus išgyvenimus ir sukrėtimus dėl šių neteisėtų pareigūnų veiksmų taip pat patyrė ieškovo šeimos nariai – mažamečiai vaikai, kurie neteisėtai buvo išskirti su tėvu, buvo išblaškyti pas įvairius giminaičius, neturėjo pastovių namų, ilgą laiką buvo vadinami pedofilo vaikais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovą pripažino kaltu įvykdžius nusikaltimą, kurį gali įvykdyti tik pedofilas, labai sunkų nusikaltimą, kuris visuomenėje yra vertinamas kaip ypatingai ciniškas ir neigiamai, tuo labiau, kad ieškovas buvo pripažintas nuskriaudęs mažametę mergaitę, kuriai gyvenimas ir taip nebuvo lengvas – tėvo neturėjo, motina pastoviai girtavo, dėl ko mažametė buvo apgyvendinta vaikų globos namuose. Tai sukėlė ieškovui dar didesnes moralines kančias, dvasinius išgyvenimus, ypatingą pažeminimą. Ieškovas turėjo išsikraustyti iš savo manų, savo pastovios gyvenamosios vietos, glausti pas savo seserį, kadangi iki neteisėto sulaikymo jis gyveno nedideliame kaime, kuriame visi visus pažįsta asmeniškai ir tokios sunkios dėmės nusiplauti jam nepavyksta iki šiol. Be to, teismas neįvertino ir tos faktinės aplinkybės, kad ieškovas neteisėtai kalinamas buvo net 961 dienas, dėl tokio nusikaltimo padarymo, kuris ir kalinimo įstaigoje buvo vertinas ypatingai neigiamai. Dėl to buvo iškilęs pavojus ieškovo sveikatai ir net gyvybei. Tai neigiamai veikė ieškovo psichiką, dėl ko jam teko dėti labai daug psichologinių pastangų, kad tai iškęsti ir nepakelti prieš save rankos. Ieškovas iki šiol jaučia tokios būsenos ir atitinkamai neteisėtų pareigūnų veiksmų neigiamas pasekmes – jam sunku susikaupti, sunku užmigti, jis nuolat jaučia nerimą, pabunda naktimis, nesąmoningai jausdamas anksčiau išgyventą įtampą ir pavojų savo sveikatai ir netgi gyvybei. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad žiniasklaidos priemonės be jokių skrupulų, nelaukdamos galutinių teismų sprendimų, įvardino ieškovą nusikaltėliu, išprievartavusiu mažametę. Neteisingos ir ypatingai neigiamos informacijos apie ieškovas paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse iki šiol daro neigiamą įtaką ne tik ieškovo, bet ir jo vaikų gyvenimams, santykiams su aplinkiniais. Iš aukščiau išdėstytų argumentų, kurių nepagrįstai neįvertino teismas, akivaizdžiai matyti, kad ieškovui turėjo būti priteista gerokai didesnė neturtinė žala, ieškovas įsitikinęs, kad jo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 86.886 Eur yra adekvatus, pateisinamas ir ne per didelis. Ieškovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti, nors ir buvo toks prašymas ir pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (b.l. 108-114).

9Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR teisingumo ministerijos, teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą ir sumažinti ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 4.500 Eur. Atsakovas nurodo, kad teismo motyvai, kurių pagrindu buvo tenkinta dalis ieškovo reikalavimų, nėra pakankami bei išsamūs, dėl kai kurių svarbių aplinkybių teismas apskritai nepasisakė, todėl šiuo atveju dėl netinkamo motyvavimo buvo priimtas teisiškai nepagrįstas teismo sprendimas. Teismo motyvai, kurių pagrindu ieškovui buvo priteista 10.000 Eur neturtinė žala, susideda iš dviejų sakinių. Sprendime nėra nurodyti nei konkretūs įrodymai, nei ieškovo paaiškinimai, nei kitos aplinkybės, kurių pagrindu teismas priteisė būtent tokio dydžio žalą. Atsakovo nuomone, tokia abstrakčiais ir itin lakoniškais argumentais paremta teismo išvada neatitinka civilinio proceso normų reikalavimų. Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, sunkiausius išgyvenimus, sudarančius neturtinę žalą, ieškovas patyrė dėl sulaikymo ir suėmimo taikymo, tačiau sulaikymas ir suėmimas nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl šių veiksmų pasekmės negali turėti įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas buvo nuteistas 2011-03-07 nuosprendžiu, išteisintas 2012-06-28 nuosprendžiu, t. y. nuteisimas truko beveik 1 metus ir 4 mėnesius, ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme, informacija apie baudžiamąją bylą buvo paskelbta viešai. Tačiau tuo pačiu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog šią informaciją paskelbė valdžios institucijos, taip pat atmestini ieškovo argumentai, jog jis patyrė neigiamas pasekmes dėl išsiskyrimo su mažamečiais vaikais, nes ieškovui tėvystės teisės buvo apribotos dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad anksčiau jam buvo taikytas administracinis areštas, o šiuo metu gyvena su vaikais, tėvystės teisės jam yra grąžintos. Byloje nėra jokių duomenų (medicininių dokumentų ar pan.) apie pablogėjusią ieškovo fizinę ar psichinę būklę. Vertinant priteistos neturtinės žalos pagrįstumą būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose ar savo aplinkybėmis itin artimose bylose, pvz., 1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-22 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-284/2010 paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovei buvo priteista 7.000 Lt (~2.000 Eur) dėl per ilgo proceso ir neteisėto nuteisimo, trukusio 1 metus ir 2 mėnesius, už sunkų nusikaltimą; 2) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-23 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-563/2014 ieškovui priteisė 12.000 Lt (~3.500 Eur) dėl neteisėto nuteisimo, trukusio apie 3 metus, už sunkų nusikaltimą ir neteisėto suėmimo; 3) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-05 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-4/2014 ieškovėms priteisė atitinkamai 52.000 Lt (~15.000 Eur) ir 42.000 Lt (~12.000 Eur) neturtinės žalos už jų šeimos nario neteisėtą suėmimą ir nuteisimą laisvės atėmimo bausme, kurios atlikimo metu nuteistasis mirė įkalinimo įstaigoje. Palyginus šių bylų faktines aplinkybes matyti, jog nagrinėjamosios bylos faktinės aplinkybės yra beveik identiškos pirmosioms dvejoms, tačiau pagal priteistos sumos dydį teismas ją prilygino bylai, kurioje kaip netiesioginė neteisėtų valdžios institucijų pasekmė buvo mirtis. Akivaizdu, jog teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, be to, skundžiamame sprendime nenurodė jokių argumentų, kurie būtų sąlygoję šį nukrypimą. Esamas pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, kuris turėtų vadovautis suformuotą teismų praktika ir sumažinti ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo nuomone, tinkama ir protinga satisfakcija už neteisėtą nuteisimą ieškovui neturėtų viršyti 4.500 Eur (b.l. 118-121).

10Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra teismui pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, apeliacinio skundo. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas dėl netinkamo motyvavimo priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, kad abstrakčiais ir lakoniškais argumentais paremta teismo išvada neatitinka civilinio proceso normų reikalavimų. Teismas priteisė ieškovui 10.000 Eur neturtinei žalai dėl neteisėto nuteisimo atlyginti, neįvertindamas tų aplinkybių, kad ieškovas didžiausius neigiamus išgyvenimus patyrė ne dėl neteisėto nuteisimo, o dėl kardomosios priemonės – suėmimo, kuris nebuvo pripažintas neteisėtu, taikymo; neigiamas pasekmes dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos informacijos ieškovas patyrė ne dėl pareigūnų veiksmų; dėl išsiskyrimo su mažamečiais vaikais atsakingas pats ieškovas, nes dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo jam buvo apribota tėvo valdžia; byloje nėra jokių įrodymų dėl pablogėjusios ieškovo sveikatos būklės. Be to, teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose ir priteisė ieškovui neturtinę žalą, kuri aiškiai per didelė, neatitinkanti teismų praktikos panašiose bylose (b.l. 130-131).

11Ieškovas D. K. atsiliepimu teismo prašo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą atmesti. Ieškovo teigimu, nors atsakovas teisingai teigia, kad priteistinos neturtinės žalos dydžiui reikšmės turi aplinkybės, jog ieškovo nuteisimas truko beveik 1 metus ir 4 mėnesius, ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir buvo nuteistas net 7 metų realaus laisvės atėmimo bausme, informacija apie ieškovą ir jo tariamai padarytą labai sunkų, visuomenėje griežtai smerkiamą, nusikaltimą buvo paskelbta viešai, tačiau atsakovas nepateikia jokių argumentų, kodėl ir kokia apimtimi šios aplinkybės turėtų mažinti ieškovui priteistos neturtinės žalos didį iki atsakovo prašomo 4.500 Eur dydžio. Atsakovas apeliaciniame skunde nutyli kitas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui aplinkybes, apie kurias išsamiai pasisakyta ieškovo apeliaciniame skunde, kurios patvirtina, kad ieškovui priteistos neturtinės žalos dydį reikia ne mažinti, bet priešingai – didinti. Be to, nepagrįsti ir atsakovo teiginiai, kad teismas, priteisdamas 10.000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ir neteisėto nuteisimo ieškovui buvo neteisėtai suvaržytos ne bet kokios, bet vienos iš pagrindinių, esminių ir brangiausių žmogaus teisių bei laisvių – teisė į laisvę, laisvą judėjimą, teisingą teismą. Toks neteisėtas esminių teisių ir laisvių suvaržymas lemia ir daug didesnės neturtinės žalos padarymą, o atitinkamai ir didesnės neturtinės žalos priteisimą (b.l. 144-146).

12Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR teisingumo ministerijos, atsiliepimu teismo prašo ieškovo D. K. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti. Teisėsaugos ar kitų valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, jis nėra preziumuojamas. Teismas pagrįstai nagrinėjo, ar iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad valstybės institucijos baudžiamojo proceso metu būtų veikusios netinkamai. Suėmimo pagrindas – pagrįstas įtarimas padarius nusikaltimą – reikalauja ne teisėto asmens pripažinimo kaltu, tačiau teisėto suėmimo. Tam, kad būtų galima pateisinti asmens suėmimą, įtarimo pagrįstumas gali būti ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu, todėl faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie pat įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose. Suėmimo pagrindas yra pagrįstas įtarimas, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką. BPK 122 straipsnyje yra įtvirtinti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos: suėmimas gali būti skiriamas, jeigu egzistuoja pagrįstas manymas, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys naujus nusikaltimus. Iš teismo nutarčių, kuriomis ieškovui buvo skirtas ir pratęstas suėmimas, matyti, jog teismas atkreipė dėmesį į šias aplinkybes: ieškovas buvo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, jis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, piktnaudžiavo alkoholiu ir nebuvo susietas tampriais socialiniais ryšiais, todėl egzistavo prielaida, kad gali bėgti ir slėptis, ieškovui buvo apribotos tėvystės teisės, be to, ieškovas galėjo daryti poveikį nukentėjusiajai, nes gyvena šalia, ir buvo duomenų, jog nukentėjusiajai buvo bandoma daryti poveikį. Taigi, šių aplinkybių visuma buvo pakankamas pagrindas suėmimui skirti. Atsakovas taip pat nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra ne vienas įrodymas, kuriame kompetentingi specialistai (teismo psichologai, psichiatrai, kiti gydytojai) yra konstatavę, jog mažametė nėra linkusi meluoti, todėl buvo pagrindo manyti, jog ji iš tiesų patyrė ieškovo seksualinę prievartą, atitinkamai padarė nusikaltimą. Šios aplinkybės yra pabrėžtos net Lietuvos apeliacinio teismo priimtame išteisinamajame nuosprendyje. Taigi, teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas neįrodė jam skirtos kardomosios priemonės – suėmimo neteisėtumo ir atsakovui pareiga atlyginti žalą šiuo atveju neatsiranda. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovo prašoma priteisti turtinė žala, susidedanti iš tariamai negautų pajamų (darbo užmokesčio), nėra įrodyta. Turtinė žala negali būti teorinė ar menama, ieškovas privalo įrodyti, jog jis tikrųjų būtų gavęs vidutinį darbo užmokestį dirbdamas privačiame sektoriuje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis suėmimo metu būtų dirbęs ir būtų gavęs statistinį vidutinį darbo užmokestį, pagrįstai šį reikalavimą atmetė. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą dėl neteisėto nuteisimo, atsižvelgė į visas ieškovo nurodytas aplinkybes, be to, ir taip priteisė suformuotos teismų praktikos neatitinkančią sumą. Tenkinus ieškovo reikalavimą visa apimtimi būtų iškreipti lygiateisiškumo ir teisingo žalos atlyginimo principai. Kai kurios ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su patirtais išgyvenimais, neatitinka byloje esančių įrodymų, pvz., ieškovas teigia, kad dėl suėmimo jis buvo atskirtas nuo mažamečių vaikų, tačiau pamiršta paminėti, jog jo tėvystės teisės buvo apribotos, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei vaikai, nei sugyventinė suėmimo laikotarpiu susitikti nepageidavo. Teiginiai, jog ieškovas ir šiuo metu jaučia neigiamas pasekmes, nėra pagrįsti patikimais rašytiniais įrodymais, pvz., medicininiais dokumentais, taigi, teisinio pagrindo priteisti ieškovui visą reikalaujamą sumą nėra (b.l. 135-138).

13Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu teismo prašo ieškovo D. K. apeliacinį skundą atmesti. Suinteresuoto asmens teigimu, baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad procesas numatytais pagrindais pasibaigė be ieškovo nubaudimo baudžiamąja tvarka. Procesinės prievartos priemonės buvo atliktos pagal įstatyme numatytus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos. Sulaikymo ar suėmimo faktas savaime nesuteikia ieškovui teisės reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovas laikinai sulaikytas esant BPK 140 straipsnyje numatytiems pagrindams bei siekiant 119 straipsnyje nustatytų tikslų, t. y. esant pagrįstam įtarimui, kad ieškovas padarė BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą, taip pat BPK 122 straipsnyje nustatytiems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms. Ieškovas buvo suimtas 2009-11-13 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi ir suėmimo terminas teismo nutartimis buvo tęsiamas vadovaujantis BPK 122 straipsnyje numatytais reikalavimais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad ieškovas bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais: laikinai apribota tėvo valdžia mažamečių vaikų atžvilgiu, nedirba, nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos), trukdys procesui, darydamas poveikį nukentėjusiajai ir liudytojams (tokių duomenų byloje yra). Taigi, procesinių prievartos priemonių skyrimas, suėmimo termino tęsimai atlikti BPK XI ir XII skyriuose nustatyta tvarka, pagrindais bei sąlygomis. Be to, procesinių prievartos priemonių paskyrimo ir pratęsimo teisėtumas buvo tikrinamas nustatyta tvarka, byloje nėra jokio procesinio sprendimo, kuriame būtų konstatuotas pareigūnų ar teismo veiksmų neteisėtumas sulaikant ir suimant ieškovą bei pratęsiant suėmimo terminą. Baudžiamosios bylos duomenimis ikiteisminis tyrimas 2009-11-09 pradėtas pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą, kuriame nurodyta, jog globos namų globotinė socialinei darbuotojai papasakojo apie tai, kad jai gyvenant Kabelių kaime ją žagino kaimynas (ieškovas). Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo ištirti ir skiriant procesines prievartos priemones byloje buvo duomenų, leidžiančių manyti, jog ieškovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje. Tęsiant suėmimo terminą, kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leido pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis iki laikino sulaikymo dirbo, turėjo nuolatinių pajamų ar siekė įsidarbinti. Ieškovas neįrodė realios, o ne tikėtinos galimybės gauti ieškinyje nurodomo dydžio pajamas iš teisėtos veiklos. Statistinis vidutinis darbo užmokestis, kaip negautų pajamų dydžio apskaičiavimo kriterijus, nėra tinkamas įrodinėjamai žalai ir jos dydžiui nustatyti, nes jis objektyviai neįrodo ieškovo negautų pajamų sumos. Be to, teismas nustatė, kad ieškovo ankstesnės darbinės pajamos buvo ženkliai mažesnės, nei reikalaujama priteisti negautų pajamų suma. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių taikymo, nes ieškovo atžvilgiu jį sulaikant, suimant bei tęsiant suėmimo terminą buvo atlikti teisėti veiksmai, o teisėtais veiksmais padaryta žala yra neatlyginama. Be to, ieškovo prašoma atlyginti neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinkanti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų bei teismų praktikos iš esmės panašiose bylose (b.l. 132-134).

14Suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos prašo ieškovo D. K. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą ir sumažinti ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 4.500 Eur (b.l. 140).

15Ieškovo D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

17Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 55-2-00052-09 medžiaga patvirtina, kad Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate nuo 2009-11-09 buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-11-09 pranešimą Nr. SD-998, kuriame nurodyta, jog Valkininkų vaikų globos namų „Spengla“ globotinė K. Č. socialinei darbuotojai prasitarė, kad ją ir kitą mažametę G. G. žagino ir seksualiai prievartavo kaimynas, ieškovas D. K. (baudžiamosios b.l. 4-6, t. I). 2009-11-11 ieškovas buvo sulaikytas, įtariant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje (baudžiamosios b.l. 5-6, t. II). 2009-11-12 ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis apklaustas kaip įtariamasis (baudžiamosios b.l. 11-15, t. II). 2009-11-13 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009-11-13 (baudžiamosios b.l. 19-20, t. II). 2009-12-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovo skundas dėl suėmimo paskyrimo atmestas (baudžiamosios b.l. 31-32, t. II). 2010-01-11 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010-01-13 (baudžiamosios b.l. 35-36, t. II). 2010-01-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovo skundas dėl suėmimo termino pratęsimo atmestas (baudžiamosios b.l. 47-48, t. II). 2010-04-08 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas dar vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2010-04-13 (baudžiamosios b.l. 54-55, t. II). 2010-04-09 Varėnos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje, nesant objektyvių duomenų, kad tokia veika buvo atlikta, ieškovo atžvilgiu nutrauktas (baudžiamosios b.l. 102-103, t. II). 2010-04-27 Vilniaus apygardos teismui perduotas Vilniaus apygardos prokuratūros kaltinamasis aktas dėl ieškovo galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, su baudžiamąja byla (baudžiamosios b.l. 104-109, t. II). 2010-05-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010-05-13 (baudžiamosios b.l. 115-116, t. II). 2010-06-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010-07-13 (baudžiamosios b.l. 144-145, t. II). 2010-07-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ieškovo skundas dėl suėmimo termino pratęsimo buvo atmestas (baudžiamosios b.l. 163-166, t. II). 2010-10-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010-10-13 (baudžiamosios b.l. 19-20, t. III). 2010-11-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ieškovo skundas dėl suėmimo termino pratęsimo atmestas (baudžiamosios b.l. 39-42, t. III). 2011-01-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011-01-13 (baudžiamosios b.l. 84-85, t. III). 2011-03-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-2010 ieškovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo (baudžiamosios b.l. 153-168, t. III). 2012-06-28 Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65/2012 pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – ieškovą pagal BK 150 straipsnio 4 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat panaikino ieškovo atžvilgiu taikytą kardomąją priemonę – suėmimą ir ieškovą iš suėmimo nedelsiant paleido (baudžiamosios b.l. 67-75, t. VI). 2013-01-22 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2013 Vilniaus apygardos prokuratūros kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio atmetė (baudžiamosios b.l. 112-115, t. VI).

182014-06-12 ieškovas D. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ir neteisėto nuteisimo, atlyginimo (b.l. 2-10). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovas, tiek atsakovas (b.l. 108-114, 118-121).

19Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo materialinį teisinį santykį reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aptariama teisės norma reglamentuoja specialiuosius deliktinės civilinės atsakomybės atvejus. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės atsakomybė kyla be atitinkamo subjekto – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros pareigūno ar teismo – kaltės, t. y. įtvirtinta griežtoji deliktinė civilinė atsakomybė. Vadinasi, asmeniui, siekiančiam gauti turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.272 straipsnio 3 dalis), pakanka įrodyti subjekto, įvardyto CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, neteisėtus veiksmus, žalą (jos patyrimo faktą ir dydį) bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Egzistuojant šioms sąlygoms, valstybei kyla pareiga kompensuoti asmens patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, nei padarytoji baudžiamajame procese. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

21Teisėjų kolegija, susipažinusi su prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga, priešingai nei teigia ieškovas, nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota nepagrįstai ir neteisėtai.

22Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi, įstatymas aiškiai nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir tęsiamas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, o būtent nukentėjusiosios K. Č. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje veiksmai ir jų metu nustatyti faktiniai duomenys, teismo medicinos specialisto, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro psichologo išvada, liudytojų I. K., A. B., E. Č., G. E., J. D. parodymai (baudžiamosios b.l. 106-109, t. II). Teisėjų kolegija nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų neteisėtumo pradedant ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą bei atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos, pakankamai operatyviai ir išsamiai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje, priimant procesinius sprendimus, nėra sprendžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, kadangi tai padaryti gali tik bylą nagrinėjantis teismas. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu priimant procesinius sprendimus nebuvo taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo kriterijai kaip priiminėjant nuosprendį, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu, kadangi nei BPK, nei baudžiamojo proceso teisės doktrina tokios pareigos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui nenumato.

23Nustačius, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamą veiką, bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas apskritai buvo negalimas, vertintina, ar teisėtai ieškovui taikyta kardomoji priemonė – suėmimas ir laikinas sulaikymas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (įtariamojo, kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 122 straipsnį suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 6–7 dalys). Pagal BPK 140 straipsnį laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo.

24Teisėjų kolegija, susipažinusi su prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovo atžvilgiu procesinės prievartos priemonės – laikinas sulaikymas ir suėmimas – nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo taikomos laikantis aukščiau nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

25Kaip minėta, baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje. Šie duomenys išsamiai buvo nurodyti kaltinamajame akte bei teismų nutartyse dėl suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo. Procesinių prievartos priemonių skyrimo etapu buvo vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leido pagrįstai manyti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamą veiką, nebuvo būtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarbu ir tai, kad ieškovas buvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numatė tik griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki trylikos metų. Šiuo atveju gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės pakako teismų pagrįstam manymui, kad ieškovas bėgs (slėpsis) nuo teismo, dėl ko jam turi būti skiriama griežčiausia procesinės prievartos priemonė – suėmimas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“). Skiriant ieškovui suėmimą ir pratęsiant jo terminą, teismai vertino ir kitas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes – kad ieškovas neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, buvo išsituokęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, vedė asocialų gyvenimo būdą, nes nuolat girtavo. Svarbu ir tai, kad baudžiamojoje byloje buvo duomenų, jog ieškovas, būdamas laisvėje, gali daryti poveikį mažametei nukentėjusiajai ir liudytojams, siekdamas sau palankios baudžiamosios bylos baigties, nes gerai pažinojo nukentėjusiąją ir jos šeimą (baudžiamosios b.l. 5-6, 19-20, 31-32, 35-36, 47-48, 54-55, 115-116, 144-145, 163-166, t. II, b.l. 19-20, 39-42, 84-85, t. III).

26Aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina, jog egzistavo baudžiamojo proceso įstatyme numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai bei sąlygos, atitinkamai ir laikino sulaikymo taikymo pagrindai bei sąlygos, nagrinėjamoje byloje ieškovas nepaneigė. Kaip minėta, išteisinamojo nuosprendžio ieškovo atžvilgiu priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, tame tarpe procesinių prievartos priemonių taikymo veiksmai, buvo neteisėti.

27Apibendrinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, procesinės prievartos priemonės ieškovo atžvilgiu buvo taikytos ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui esant tiek faktiniams, tiek teisiniams pagrindams bei laikantis baudžiamojo proceso įstatymo numatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šiame etape ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas būtų pažeidę bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.

28Kita vertus, nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko tinkamai. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2011-03-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-2010 ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo (baudžiamosios b.l. 153-168, t. III). Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65/2012 pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – ieškovą pagal BK 150 straipsnio 4 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat panaikino ieškovo atžvilgiu taikytą kardomąją priemonę – suėmimą ir ieškovą iš suėmimo paleisdo nedelsiant (baudžiamosios b.l. 67-75, t. VI). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-22 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2013 Vilniaus apygardos prokuratūros kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio atmetė (baudžiamosios b.l. 112-115, t. VI). Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nuosprendžio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-22 nutarties turinį, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, 2011-03-07 priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminių byloje surinktų įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų, dėl to ieškovas buvo nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kurio jis nepadarė. Vilniaus apygardos teismas nenustatė buvusių neaiškumų ir prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, ką patvirtina apeliacinio teismo proceso eiga ir Lietuvos apeliacinio teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Dėl to Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai netaikė baudžiamajame procese galiojančios taisyklės, jog visos abejonės, kurių negalima pašalinti nagrinėjant bylą teisme, turi būti aiškinamos teisiamojo (ieškovo) naudai – kilus abejonių, ar buvo padarytas nusikaltimas, ar teisiamasis jį padarė, ar teisiamasis kaltas, ar pakanka byloje surinktų įrodymų padaryti tokias neabejotinas išvadas, visais atvejais teisiamasis turi būti išteisintas. Jeigu Vilniaus apygardos teismas nebūtų padaręs nurodytų esminių byloje surinktų įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų, ieškovo atžvilgiu jau pirmojoje instancijoje būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, t. y. nebūtų neteisėto ieškovo nuteisimo ir toliau apeliacinėje instancijoje jo atžvilgiu nebūtų tęsiamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymas. Atlikus visus būtinus įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmus jau pirmosios instancijos teisme, būtų pakankamai aišku, kad ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis buvo kaltinamas, dėl ko toliau riboti jo laisvę griežčiausia kardomąja priemone nebėra pagrindo.

29Apibendrinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas turi teisę į turtinės ir neturinės žalos atlyginimą dėl neteisėto nuteisimo Vilniaus apygardos teismo 2011-03-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-2010 bei neteisėto kardomosios priemonės – suėmimo taikymo bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

30Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo, grindžiamo negautomis ieškovo pajamomis, netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos padarymo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad dėl neteisėto kardomosios priemonės – suėmimo taikymo baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovas negalėjo dirbti ir dėl to negavo pajamų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis ieškovas nuo 2008-01-01 iki 2009-03-13 dirbo individualioje įmonėje „Markizas“, jo mėnesio pajamos buvo apie 1.000 Lt. Nuo 2009-07-01 iki 2009-07-24 ieškovas dirbo Druskininkų savivaldybės paslaugų ūkyje, duomenų apie pajamas ir įmokas nėra, nurodytas nedraudiminis laikotarpis sutampa su jo darbo laikotarpiu nurodytoje įmonėje. Nuo 2012-07-30 iki 2013-04-08 ieškovas dirbo UAB „Alytaus Vista“, jo pajamos buvo apie 850 Lt per mėnesį. Nuo 2013-02-26 iki 2013-12-31 ieškovas yra savarankiškai dirbantis asmuo, jo pajamos yra apie 240,60 Lt per mėnesį (b.l. 95-102). Iš to seka, kad vidutinės ieškovo pajamos iki neteisėto suėmimo ir po to sudarė apie 696,86 Lt per mėnesį (1.000,00 Lt + 850,00 Lt + 240,60 Lt / 3). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neteisėto suėmimo laikotarpiu nuo 2011-03-07 iki 2012-06-28 (baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje laikotarpis), t. y. per 15 pilnų mėnesių ir 15 darbo dienų, ieškovas objektyviai galėjo gauti 10.950,66 Lt (3.171,53 Eur) pajamų. Duomenų, kad ieškovas galėjo tikėtis gauti dar didesnes pajamas, byloje nėra, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam statistinį vidutinį darbo užmokestį netenkintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas – ieškovo ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimas dėl turinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš atsakovo 3.171,53 Eur) negautų pajamų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

32Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo, remdamasis šioje civilinėje byloje ir prie jos prijungtoje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, pagrįstai nustatė egzistuojant neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Negali būti jokių abejonių, kad ieškovas patyrė baimės jausmą, netikrumą dėl savo ateities, stresą, pažeminimą ir kitus neigiamo pobūdžio stiprius emocinius išgyvenimus Vilniaus apygardos teismui 2011-03-07 nuosprendžiu pripažinus ieškovą kaltu padarius nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, t. y. seksualiai išprievartavus mažametę, bei nubaudus ieškovą laisvės atėmimu net septyneriems metams. Reikalauti iš ieškovo pateikti tai patvirtinančius įrodymus būtų nesąžininga ir neteisinga. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme beveik 16 mėnesių ieškovo atžvilgiu buvo neteisėtai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, tokiu būdu neteisėtai suvaržant vieną iš svarbiausių, prigimtinę žmogaus teisę į laisvę, o tai dar labiau sustiprino ieškovo neigiamo pobūdžio emocinius išgyvenimus. Atitinkamai vertintina ir aplinkybė, kad informacija apie ieškovo neteisėtą nuteisimą buvo paviešinta per visuomenės informavimo priemones, nors ir ne valstybės institucijų iniciatyva (b.l. 47-48). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovui turi būti priteistas 10.000 Eur neturinės žalos atlyginimo dydis bei nemano, jog reikėtų šią priteistą sumą mažinti ar didinti. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose apibrėžtas neturtinės žalos atlyginimo maksimalias ribas, o analogiško pobūdžio bylų, kurių aplinkybės būtų identiškos nagrinėjamai bylai, nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 10.000 Eur neturinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl tiek atsakovo, tiek ieškovo skundai neturtinės žalos dydžio klausimu laikytini nepagrįstais.

33Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovo išlaidų, patirtų advokato padėjėjo suteiktai teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Ieškovas buvo pateikęs teismui tokį prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus (b.l. 9, 46). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas advokato padėjėjui už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1.500 Lt. Tuo tarpu ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 13.707,74 Eur turtinės žalos ir 86.886 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo ieškinys yra patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 3.171,53 Eur turtinės žalos ir 10.000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, patenkinus 33 procentus ieškovo reikalavimų, atitinkama dalimi ieškovui priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos – 495 Lt (143,36 Eur) (CPK 93 straipsnis). Įrodymų, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, į bylą nepateikta.

34Kiti ginčo šalių argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

35Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą pakeisti.

37Papildomai priteisti ieškovui D. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, 3.171,53 Eur (tris tūkstančius šimtą septyniasdešimt vieną eurą ir 53 euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 143,36 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir trisdešimt šešis euro centus) atstovavimo išlaidų.

38Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas D. K. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo... 4. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR teisingumo ministerijos,... 5. Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu su ieškiniu... 6. Suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-10 sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR teisingumo... 10. Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra teismui pateikė pareiškimą... 11. Ieškovas D. K. atsiliepimu teismo prašo atsakovo Lietuvos Respublikos,... 12. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR teisingumo ministerijos,... 13. Suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu teismo prašo... 14. Suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų... 15. Ieškovo D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo Lietuvos... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr.... 18. 2014-06-12 ieškovas D. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo materialinį teisinį santykį... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių... 21. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prie nagrinėjamos civilinės bylos... 22. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą,... 23. Nustačius, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant... 24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prie nagrinėjamos civilinės bylos... 25. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių... 26. Aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios patvirtina, jog egzistavo baudžiamojo... 27. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Kita vertus, nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas... 29. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl... 31. Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo... 32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 33. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas... 34. Kiti ginčo šalių argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų... 35. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą pakeisti.... 37. Papildomai priteisti ieškovui D. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR... 38. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą....