Byla e2-10487-793/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovui D. N., atsakovo atstovui advokatui Aivarui Surbliui, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovei Ilonai Kurpavičienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 63 225,00 Eur turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 8 d. apie 20.45 val., garaže, esančiame ( - ), kilusio konfliko metu gindamasis sužalojo D. M., kuris netrukus įvykio vietoje mirė. Dėl šio įvykio ieškovas 2015 m. kovo 8 d., 21.45 val. buvo sulaikytas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 301-1-13894-15. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-361/2016 pripažino ieškovą kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, paskirdamas 9 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-165/2017 panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad ieškovas atėmė gyvybę įgyvendindamas teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas jos ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-895/2018 apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pažymėjo, jog visą laiką nuo 2015 m. kovo 8 d., iki 2017 m. balandžio 18 d. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ieškovas buvo sulaikytas ir suimtas. Teigia, kad procesas truko daugiau kaip dvejus metus, ir visą laiką ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nepadarė nusikalstamos veikos, nes kito asmens gyvybę atėmė esant būtinosios ginties sąlygoms. Nurodo, kad savo reikalavimą kildina iš jo atžvilgiu įvykdyto baudžiamojo proceso, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalis, reikalaujanti nustatyti teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltę, netaikytina. Šiuo atveju yra visos valstybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygos. Neteisėtus (nes nepagrįstus) valstybės institucijų veiksmus patvirtina tai, jog formaliai nustatyta, kad ieškovo veika atitiko BK 129 straipsnio 1 dalies sudėtį. Neteisėti valstybės institucijų veiksmai pasireiškė ir nepagrįstu ieškovo sulaikymu, suėmimu bei nuteisimu, ir tuo, kad laiku nebuvo galutinai ištirtos visos baudžiamajai bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl nurodytų valstybės institucijų veiksmų ieškovui padaryta turtinė žala, kadangi iki sulaikymo ir suėmimo dirbo pagal individualią veiklą, todėl jo pajamos per mėnesį būdavo 451,00 Eur. Ieškovui negalint dirbti jis prarado 11 425,00 Eur. Be to, jam 25 mėnesius ir 10 dienų nenutrūkstamai buvo suvaržyta laisvė. Dėl šios priežasties jis patyrė dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus – buvo atskirtas nuo artimųjų, buvo skaudu žiūrėti, kaip artimieji turi jį lankyti įkalinimo įstaigoje, ir tokia ieškovo padėtis kelia didžiulį dvasinį skausmą jo vaikams. Be to, dėl šio proceso, kuris, kaip paaiškėjo, buvo pradėtas nepagrįstai, visuomenė susidarė nepalankų požiūrį į ieškovą, jį visuomenė priima, kaip žmogų nužudžiusį ir už tai teistą asmenį, kalėjusį įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog valstybė turi pareigą atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą – 51 800,00 Eur, skaičiuojant ją po 70,00 Eur už vieną laisvės atėmimo dieną už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. (e. b. l. 1-9).

62.

7Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ir vykdomas laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei kitų teisės aktų normų, taip pat nepažeidžiant bendros pareigūnų pareigos baudžiamojo persekiojimo metu elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teigia, jog ieškovas nenurodo, kuo pasireiškė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų neteisėtumas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimas taikyti ieškovui laikiną sulaikymą ir teismų sprendimai skiri jam kardomąją priemonę – suėmimą buvo teisėti, nes apie ieškovą surinkta informacija buvo pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad ieškovas galėjo padaryti nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas (ar baudžiamosios bylos nutraukimas) savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Teigia, kad ieškovas nepateikia duomenų, jog baudžiamojo proceso metu jam taikytos procesinės prievartos priemonės būtų taikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus ar pats baudžiamasis procesas būtų pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. neteisėtai. Kadangi prokuroro veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas, todėl objektyviai negali būti ir prievolės dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 66-72).

83.

9Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

104.

11Ieškovas D. N. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog sulaikymas yra reikalingas, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau pabrėžė, kad jo atveju atrodė, jog pareigūnai darbą atlieka su išankstiniu nusistatymu prieš ieškovą. Anot ieškovo, jam nepagrįstai vis buvo pratęsiamas suėmimo terminas. Sutinka, kad pirmas suėmimas buvo reikalingas, tačiau vėliau tam pagrindo nebuvo. Teigia, jog iš jo parodymų jau buvo galima matyti, kad ieškovas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. todėl, kad buvo būtinoji gintis. Turtinę žalą prašo priteisti, kaip negautas pajamas, kurias būtų gavęs, nesant jam suimtam ir vykdant individualią veiklą. Teigia, jog iki šiol jaučia neigiamą visuomenės nusistatymą prieš jį, laikant ieškovą žudiku. Dėl įvykio didelius išgyvenimus patyrė ne tik pats, bet ir jo šeima, itin didelius išgyvenimus jautė dėl to, kad negali padėti šeimai – žmona pradėjo vartoti alkoholį, konfliktuoti su sūnumi, ir galiausiai ieškovo santuoka buvo nutraukta. Nurodo, jog suėmimo metu buvo laikomas kameroje, kurios dydis buvo nepakankamas, kas jam sukeldavo dvasinius išgyvenimus, dėl prasto apšvietimo pablogėjo regėjimas.

125.

13Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovė Ilona Kurpavičienė prašė ieškinį atmesti. Teigia, jog ieškovas buvo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl jis pagrįstai buvo suimtas, ir suėmimo terminas pagrįstai buvo pratęsiamas. Pažymi, kad 2015 m. balandžio 9 d. suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams. Ši teismo nutartis buvo apskųsta, tačiau skundas buvo netenkintas. Trečią kartą suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams. Atkreipia dėmesį, jog net po to, kai Klaipėdos apygardos teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, buvo prašoma pakeisti kardomąją priėmonę, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Atsižvelgiant į tai mano, jog nebuvo atlikti jokie neteisėti pareigūnų veiksmai, susiję su kardomosios priemonės paskyrimu. Pažymi, jog tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismas nepasisakė, jog pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus įvertino neteisėtai. Baudžiamosios bylos nutraukimas dėl ieškovo išteisinimo nereiškia pareigūnų atliktų veiksmų neteisėtumo.

146.

15Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Aivaras Surblys prašė ieškinį tenkinti. Teigia, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria ieškovas išteisintas, patvirtina, kad visas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu, įskaitant ir suėmimą, buvo neteisėtas. Patvirtino, jog pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau, būtent ją atlikus apeliacinės instancijos teisme, ieškovas buvo išteisintas. Teigia, kad pareigūnai ir teismas pažeidė rūpestingumo pareigą. Paaiškino, jog ieškovui neteisėtai daugiau nei dvejus metus buvo apribota laisvė, dėl ko jis patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir didžiulius dvasinius išgyvenimus.

167.

17Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

18Teismas konstatuoja:

19ieškinys tenkintinas iš dalies.

208.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 8 d. apie 20.45 val., garaže, esančiame ( - ), kilusio konfliko metu ieškovas sužalojo D. M., kuris netukus įvykio vietoje mirė. Dėl šio įvykio ieškovas 2015 m. kovo 8 d., 21.45 val. buvo sulaikytas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 301-1-13894-15. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-361/2016 pripažino ieškovą kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskirdamas 9 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose (e. b. l. 10-18). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-165/2017 panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad ieškovas atėmė gyvybę įgyvendindamas teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas jos ribų (e. b. l. 19-28). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-895/2018 apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (e. b. l. 29-36). Ieškovui nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., t. y., kol Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį ir bylą nutraukė, esant ieškovo baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, buvo taikytos kardomosios priemonės, t. y. nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2015 m. kovo 9 d. jis buvo sulaikytas, o nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. jis buvo suimtas (suėmimo terminą vis pratęsiant) (e. b. l. 37, 38-40). Ieškovas dėl jo neteisėto nuteisimo prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės 11 425,00 Eur turtinės bei 51 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

229.

23Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtindamas, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-2/2012).

24Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir pirmosios instancijos teismo neteisėtų veiksmų.

2510.

26Ieškovas, prašydamas priteisti iš valstybės žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio pagrindu ir įrodinėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei pirmosios instancijos teismo veiksmų neteisėtumą, nurodo, kad neteisėti valstybės institucijų veiksmai pasireiškė nepagrįstu ir neteisėtu ieškovo sulaikymu, suėmimu, nuteisimu bei tuo, jog laiku nebuvo galutinai ištirtos visos baudžiamajai bylai reikšmingos aplinkybės, ir laiku nebuvo atskleista, kad ieškovas veikė esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Teigia, jog ieškovas nuo pat pradžių nurodė, kad sužalojo nukentėjusįjį gindamasis nuo pradėto pavojingo kėsinimosi, nepaisant to, baudžiamasis procesas buvo tęsiamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ieškovas nuteistas. Tačiau apeliacinės instancijos atlikęs papildomus tyrimo veiksmus (paskyręs pakartotinę ekspertizę) ir pakartotinį įrodymų tyrimą, nustatė, kad ieškovas veikė būtinosios ginties sąlygomis. Pabrėžė, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, prašė teismo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Anot ieškovo, šios aplinkybės galėjo būti atskleistos anksčiau. Atsižvelgiant į tai teigia, kad ieškovas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi jo veiksmuose buvo baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis.

2711.

28Įvertinus ieškovo ieškinio argumentus matyti, kad iš esmės D. N. teigimu, valstybės neteisėti veiksmai pasireiškė Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. sausio 11 d. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. N. pripažintas kaltu, padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taip pat, kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas, pirmasis suėmimas buvo reikalingas, tuo tarpu vėliau pratęsti suėmimą nebuvo tikslinga, kadangi tam nebuvo pagrindo, todėl galėjo būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės.

2912.

30Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas (baudžiamosios bylos nutraukimas) savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnis, 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

3113.

32Bylos duomenimis jau nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendis, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikintas ir vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, baudžiamoji byla nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad D. N. atėmė gyvybę D. M. įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

3314.

34Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir ją nutraukdamas dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, priešingai, nei pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų pakankamumą. Pažymėtina, jog iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžio matyti, kad teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat vadovaudamasis specialisto pateikta išvada ir teisiamojo posėdžio metu eksperto D. V. duotais parodymais, konstatavo, kad kaltinamasis pateikė painią mirties versiją, teigdamas, jog peilis nukentėjusiajam įsmigo grumtynių metu. Tokia kaltinamojo versija yra neįtikima, ir, teismo įsitikinimu, sugalvota ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad pagrindinio sužalojimo padarymo mechanizmas, kaip nurodo kaltinamasis, neįtikėtinas. Ekspertas paneigė galimybę, jog toks sužalojimas galėjo atsirasti vyrams vartaliojantis. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad susidariusios situacijos negalima vertinti kaip kilusios dėl būtinosios ginties, todėl D. N. veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

3515.

36Vertinant valstybės (šiuo konkrečiu atveju teismo) veiksmus neteisėtumo aspektu pažymėtina, jog tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu D. N. patvirtino, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, prašė, jog būtų paskirta pakartotinė ekspertizė. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2015 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolas. Teismas prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo atmetė argumentuodamas, jog specialisto pateikta išvada pakankamai išsami, iliustruota, todėl kitos ekspertizės skyrimas būtų perteklinis (e. b. l. 51-53). Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, siekdamas išsamiai išsiaiškinti D. M. sužalojimo peiliu mechanizmą ir patikrinti D. N. parodymų apie šio sužalojimo aplinkybes teisingumą, paskyrė teismo medicinos ekspertizę. Ekspertizės metu teismo medicinos ekspertai, susipažinę su byloje nustatytomis aplinkybėmis, nuteistojo D. N. parodymais bei kitais įrodymais konstatavo, jog pagrindinis sužalojimas D. M. galėjo būti padarytas nuteistojo D. N. apklausose nurodytu laiku ir būdu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių kitų įrodymų, paneigiančių D. N. parodymus bei patvirtinančių jo kaltę dėl tyčinio D. M. nužudymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo D. N. inkriminuotos veikos subjektyviosios pusės, t. y. jo veikos motyvų, tikslo ir kaltės rūšies. Teismo nuosprendyje D. M. gyvybės atėmimo aplinkybės išsamiai nebuvo išaiškintos, apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo išdėstyti D. N. kaltę neginčijamai patvirtinantys įrodymai. Teismo išvada, kuria jis konstatavo, jog negalima daryti išvados, kad D. N. nužudė D. M. gindamasis ar peržengdamas būtinosios ginties ribas, yra deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuota ir nepagrįsta surinktais įrodymais.

3716.

38Minėta, jog siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo motyvus, kurių pagrindu baudžiamoji byla D. N. atžvilgiu nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, teismo padarytos išvados iš esmės neatitiko bylos faktinių aplinkybių. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje patvirtino, nors kaltinamojo D. N. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekito ir buvo nuoseklūs, tačiau Klaipėdos apygardos teismas juos atmetė kaip neįtikinamus, ir remdamasis eksperto subjektyviu paaiškinimu, kuris nėra savarankiškas įrodymų šaltinis.

3917.

40Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje byloje turi būti išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Padarytos veikos kvalifikavimas atliekamas vertinant, ar padaryta veika atitinka konkrečiame baudžiamajame įstatyme, šiuo atveju BK 129 straipsnyje, aprašytos nusikalstamos veikos visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tuo tarpu bent vieno iš jų nebuvimas lemia išvadą, jog nusikalstama veika nepadaryta.

4118.

42Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę, lėmusią, kad D. N. buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo D. N. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei atmetė būtiniosios ginties galimybę tinkamai neįvertinęs nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje subjektyviųjų požymių buvimo, netiksliai įvykdė procesinę pareigą išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas (BPK 305 str. 1 d. 3 p.), dėl ko, kaip jau minėta, buvo padaryta teisės taikymo klaida. Šį faktą patvirtina, ne tik apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, bet ir kasacinis teismas, palikdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o baudžiamąją bylą nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, negali būti pagrindu konstatuoti, kad vykusiame baudžiamajame procese ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo veiksmai. Pažymėtina, jog ieškovas ieškiniu iš esmės net neginčijo, kad prokuratūra, ikiteisminio tyrimo institucija ar teismas veikė netinkamai, aplaidžiai ir atliko tyčinius veiksmus.

4319.

44Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi baudžiamąją bylą nutraukė nustačius, kad D. N. veikė būtinosios ginties situacijoje ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, todėl visas baudžiamasis procesas, įskaitant sulaikymą ir suėmimą laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., buvo nepagrįstas ir neteisėtas.

4520.

46Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant laikino sulaikymo, suėmimo teisėtumą, aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas asmens laisvės suvaržymo pagrindas; ši nuostata turi būti taikoma kartu su Konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis sulaikymo ar suėmimo teisėtumo teisminės kontrolės garantijomis. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, buvimas yra būtina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga (pvz., 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02). Tačiau, besitęsiant suėmimui, tik pagrįsto įtarimo griežčiausiai procesinės prievartos priemonei taikyti nepakanka. EŽTT praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad įtariamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionaliniai teismai. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (pvz., B. prieš Lietuvą; 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje M. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 29798/02). Sprendimas dėl asmens suėmimo turi būti priimamas laikantis teismo proceso rungtyniškumo principo, užtikrinant asmeniui teisę į veiksmingą gynybą (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37975/97) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. 3K-3-487-915/2015).

4721.

48Bylos duomenimis nustatyta, kad D. N. 2015 m. kovo 8 d., 21.45 val. buvo sulaikytas, o sulaikymo protokolas surašytas 2015 m. kovo 9 d., 0.25 val. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi D. N. vienam mėnesiui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog sutinka, kad pirmasis suėmimas buvo reikalingas, todėl teismas dėl pirmojo suėmimo pagrįstumo detaliau nepasisako. Vėliau suėmimo terminas ieškovui buvo pratęsiamas. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi D. N. suėmimas pratęstas trims mėnesiams. Ieškovas, nesutikdamas su minėta nutartimi, apskundė ją Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi D. N. skundo netenkino, nurodydamas, jog įvertinus įtariamąjį (nutarties priėmimo metu buvusį ieškovo statusą) charakterizuojančias aplinkybes, nesant galimybių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nutarė, kad D. N. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai (e. b. l. 41-44). 2015 m. liepos 2 d. nutartimi suėmimo terminas D. N. pratęstas dviem mėnesiams nuo 2015 m. liepos 8 d. (e. b. l. 49). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkino D. N. prašymo pakeisti kardomąją piemonę – suėmimą – švelnesne kardomąja priemone. Argumentavo, jog nėra teisinio pagrindo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą – į švelnesnę, nes ja nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyto tikslo – netrukdomo nuosprendžio įvykdymo, jei, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, jis liktų nepakeistas ar nepanaikintinas (e. b. l. 38-40).

4922.

50Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu D. N. kardomosios procesinės priemonės (suėmimo) pratęsimas pirmą kartą, t. y. trims mėnesiams, buvo tikrinamas instancine tvarka. Skundas dėl suėmimo pratęsimo buvo atmestas. Vėlesnių nutarčių dėl suėmimo termino ieškovui pratęsimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, D. N. neskundė. Pažymėtina, jog teismui sprendžiant klausimą dėl ieškovo suėmimo termino pratęsimo buvo atsižvelgta į aplinkybes, kad D. N. įtariamas labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, be kita ko, ieškovas jau buvo teistas už tyčinį fizinį smurtą, padarytą prieš savo sutuoktinę (buvusią), teistumas nebuvo išnykęs, taip pat bylos medžiagos visuma sudarė pagrindą daryti išvadą, jog alkoholio vartojimas iššaukia agresyvų D. N. elgesį. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2015 m. kovo 9 d. ir nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2016 m. sausio 10 d. (iki Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos) ieškovui kardomoji priemonė sulaikymas/suėmimas buvo pritaikytas/pratęstas pagrįstai.

5123.

52Dėl vėlesnio ieškovo suėmimo laikotarpio teisėtumo nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. bus pasisakyta tolimesniuose sprendimo punktuose.

53Dėl priežastinio ryšio, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

5424.

55Sprendimo 9 punkte minėta, kad viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ryšio buvimas. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

5625.

57Įvertinus aukščiau teismo nustatytų ir išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju valstybės pareigūnų nepakankamas rūpestingumas ir atidumas dėl ko padaryta esminė teisės taikymo klaida (neteisėtumas CK 6.272 straipsnio prasme) – šiuo atveju konkrečiai teismo – dėl netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų visumos, dėl išsamiai nesiaiškintų D. N. parodymų pagrįstumo, dėl neanalizuotos ieškovui inkriminuotos veikos subjektyviosios pusės – yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirtais baudžiamajame procese turtiniais ir neturtiniais nuostoliais, dėl kurių dydžio pasisakytina atskirai.

58Dėl turtinės žalos atlyginimo.

5926.

60Ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 11 425,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad iki sulaikymo ir suėmimo vykdė individualią veiklą ir dirbo pagal verslo liudijimą, todėl kiekvienais metais deklaruodavo gaunamas pajamas ir mokėdavo mokesčius. Vidutiniškai per mėnesį jo pajamos siekdavo 451,00 Eur.

6127.

62CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CPK 12 ir 178 straipsniai numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Teismų praktikoje pažymima, kad remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007).

6328.

64Bylos duomenimis nustatyta, ieškovo pajamos iš individualios veiklos 2014 m. siekė 451,00 Eur (e. b. l. 60-62). Nors metinę pajamų deklaraciją D. N. už 2014 m. pateikė tik 2018 m. balandžio 8 d. (e. b. l. 133), tačiau šį faktą pateisina aplinkybė, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. buvo sulaikytas/suimtas. Minėtu laikotarpiu D. N. negalėjo verstis individualia veikla ir gauti iš jos pajamų. Pažymėtina, nors ieškovas iš individualios veiklos negalėjo gauti pajamų visą laikotarpį, skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos 2015 m. kovo 8 d. iki paskutinės suėmimo dienos pabaigos 2017 m. balandžio 18 d., tačiau vertinant šį faktą aukščiau šiame teismo sprendime nustatytų aplinkybių visumoje, t. y. jog teismas nustatė, kad nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2016 m. sausio 10 d. kardomoji priemonė – suėmimas D. N. buvo skirtas/pratęstas teisėtai ir pagrįstai, todėl laikytina, kad realiai negautos ieškovo pajamos (jam padaryta turtinė žala) turi būti skaičiuojamos nuo neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atlikimo dienos – padarytos esminės teisės taikymo klaidos, lėmusios neteisėtą ieškovo nuteisimą (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos).

6529.

66Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog akivaizdu, kad nuo to momento, kai Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, iki kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo D. N. apeliacinį skundą ir 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti esant būtinosios ginties situacijai bei neperžengiant būtinosios ginties ribų, ieškovas negalėjo vykdyti individualios veiklos ir gauti už ją pajamų. Visa tai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. egzistuoja valstybės neteisėtų veiksmų ir D. N. padarytos turtinės žalos priežastinis ryšys.

6730.

68Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistini 6 870,21 Eur turtinės žalos atlyginimui ((451,00 Eur x 15 mėn.) + (15,03 Eur x 7 d.)) ieškovo D. N. naudai.

69Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7031.

71Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 51 800,00 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant ją už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. (740 dienų) už kiekvieną laisvės atėmimo dieną po 70,00 Eur. Teigia, jog padarytos neturtinės žalos dydį vertina atsižvelgdamas į tai, jog pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai, kuri pagal to pačio straipsnio 2 punkto a papunktį prilyginama dviejų minimalių gyvenimo dydžių baudai. Anot ieškovo, dėl to, kad jam 25 mėnesius ir 10 dienų nenutrūkstamai buvo suvaržyta laisvė, jis patyrė dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus – buvo atskirtas nuo artimųjų, buvo skaudu žiūrėti, kaip artimieji turi jį lankyti įkalinimo įstaigoje, kad tokia ieškovo padėtis kelia didžiulį dvasinį skausmą jo vaikams. Be to, dėl šio proceso, kuris, kaip paaiškėjo, buvo pradėtas nepagrįstai, visuomenė susidarė nepalankų požiūrį į ieškovą, jį visuomenė priima, kaip žmogų nužudžiusį ir už tai teistą asmenį, kalėjusį įkalinimo įstaigoje.

7232.

73Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, kad buvo laikomas kameroje, kurios dydis buvo nepakankamas, kameroje nebuvo gero vėdinimo, ir visa tai jam sukeldavo dvasinius išgyvenimus, o dėl prasto apšvietimo pablogėjo regėjimas. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog ginčai dėl kalinimo sąlygų ir iš to keliami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjami ne bendrosios kompetencijos, o administraciniuose teismuose, todėl dėl aukščiau nurodytų ieškovo argumentų, kurių pagrindu jis įrodinėja patirtą neturtinę žalą, plačiau nepasisakytina, kadangi tai nėra šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykas.

7433.

75CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.). Be šių kriterijų, nagrinėjamos kategorijos bylose papildomai taikytini ir specifiniai kriterijai, kurie įtvirtinti Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme. Minėto įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto laiką, ir kitas neturtinės žalos pasekmes, taip pat kitokias aplinkybes.

7634.

77Nagrinėjamoje civilinėje byloje jau nustatyta, kad ieškovas buvo sulaikytas/suimtas nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo D. N. pripažintas kaltu, padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, priimtas 2016 m. sausio 11 d., o 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamoji byla išnagrinėta apeliacine tvarka priimant nutartį, kurios pagrindu baudžiamoji byla nutraukta, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei. Pažymėtina, jog tarp padarytos neturtinės žalos ir aukščiau nustatytų neteisėtų valstybės veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina tai, kad neigiami padariniai ieškovui atsirado dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, kuris vis dar buvo tęsiamas nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. sausio 11 d. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir nubaudus D. N. laisvės atėmimo bausme devyneriems metams, kardomoji priemonė – suėmimas, palikta. Pripažinus, kad iš esmės ieškovui esminę įtaką padarė Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu, darytina išvada, kad neturtinė žala D. N. turi būti priteistina ne nuo jo sulaikymo dienos – 2015 m. kovo 8 d., o nuo neteisėtų valstybės veiksmų atlikimo – apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos – 2016 m. sausio 11 d. Tokią išvadą leidžia daryti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtam nuteisimui konstatuoti pakanka paties sprendimo neteisėtumo fakto pripažinimo, pavyzdžiui, kai nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012). Neteisėtas nuteisimas skaičiuojamas ne nuo atitinkamo procesinio dokumento įsiteisėjimo, o nuo jo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nenustatyta, kad su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, t. y. ieškovo sulaikymas, jo suėmimas ir suėmimo terminų pratęsimas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos, buvo neteisėti, šios aplinkybės nėra konstatuotos ir paminėtuose visų trijų instancijų teismų procesiniuose sprendimuose. Teismo vertinimu, byloje esančių ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, o pagal ikiteisminio tyrimo institucijos turimą medžiagą buvo pagrindas iškelti baudžiamąją bylą. Vadovaujantis išdėstytu ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 8 d. iki 2016 m. sausio 10 d. atmestinas.

7835.

79Ieškovas neturtinės žalos dydį apskaičiuoja vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų a papunkčiais pagal kuriuos viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai, o ši prilyginama dviejų minimalių gyvenimo (toliau – MGL) dydžių baudai. Šiai dienai 2 MGL yra 76,00 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovas vieną nelaisvėje buvimo dieną įvertina 70,00 Eur.

8036.

81Pažymėtina, jog BK 65 straipsnis reglamentuoja bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Pagal BK 65 straipsnį paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1), o vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BPK 65 straipsnio 1 ir 2 dalies a punktai). Aptariama teisės norma, įtvirtinta BK 65 straipsnyje, reguliuoja visai kitokias situacijas ir nėra niekaip susijusi su žala ir (ar) jos apskaičiavimu, kai nustatomi neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, todėl ieškovo nurodomas neturtinės žalos apskaičiavimo būdas nagrinėjamu atveju laikytinas netinkamu.

8237.

83Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

8438.

85Teismas sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog ilgas ir neteisėtas suėmimo laikotarpis (baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme) – 15 mėnesių ir 7 dienos – D. N. sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, pablogino jo reputaciją, kadangi jis buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo – padarymą, buvo apriboti šeimos ryšiai su žmona (buvusia) ir nepilnamečiais vaikais (e. b. l. 54, 55-56, 57-59), susidarė nepalankus visuomenės požiūris jo atžvilgiu, nurodyto suėmimo laikotarpiu ieškovas negalėjo užsiimti individualia veikla ir gauti už ją pajamas, tačiau pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo dydis ieškovui turi atitikti konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.

8639.

87Neturtinė žala dėl pusės metų suėmimo trukmės buvo nustatyta 3 475,00 Eur (12 000,00 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014), dėl 15 mėnesių ir 15 dienų neteisėto suėmimo trukmės – 10 000,00 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2A-2308-392/2015), kitais atvejais sąlygiškai panašiose bylose neturtinės žalos atlygis buvo nustatytas toks: keturių mėnesių trukmės neteisėto suėmimo atveju – 2 896,00 Eur (10 000,00 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).

8840.

89Vadovaujantis išdėstytu laikytina, jog teisinga ieškovui už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., t. y. už 464 suėmimo dienas, priteisti 11 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, už kiekvieną neteisėto suėmimo dieną skaičiuojant po 25,00 Eur.

9041.

91Patenkinus ieškinį iš dalies, tenkintinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas ir iš atsakovės ieškovui priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 18 470,21 Eur (6 870,21 Eur turtinės ir 11 600,00 Eur neturtinės žalos) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

92Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9342.

94Šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą yra įstatymo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio priteisimo klausimas nespręstinas, kadangi jis atlygintinas iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

9543.

96Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

9744.

98Ieškovas už advokato paslaugas sumokėjo 1 000,00 Eur (e. b. l. 64). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, todėl proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai (kas sudaro 29,21 procentus), iš atsakovės ieškovui priteistina 292,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

99Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

100ieškinį tenkinti iš dalies.

101Priteisti ieškovui D. N., asmens kodas ( - ) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 6 870,21 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt Eur 21 ct) turtinės žalos atlyginimui, 11 600,00 Eur (vienuolika tūkstančių šešis šimtus Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos 18 470,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 292,10 Eur (du šimtus devyniasdešimt du Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

102Kitą ieškinio dalį atmesti.

103Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 63 225,00... 6. 2.... 7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės... 8. 3.... 9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 10. 4.... 11. Ieškovas D. N. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį... 12. 5.... 13. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 14. 6.... 15. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Aivaras Surblys prašė... 16. 7.... 17. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo... 18. Teismas konstatuoja:... 19. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 20. 8.... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 8 d. apie 20.45 val., garaže,... 22. 9.... 23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1... 24. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir pirmosios instancijos teismo... 25. 10.... 26. Ieškovas, prašydamas priteisti iš valstybės žalos atlyginimą CK 6.272... 27. 11.... 28. Įvertinus ieškovo ieškinio argumentus matyti, kad iš esmės D. N. teigimu,... 29. 12.... 30. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje... 31. 13.... 32. Bylos duomenimis jau nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio... 33. 14.... 34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas,... 35. 15.... 36. Vertinant valstybės (šiuo konkrečiu atveju teismo) veiksmus neteisėtumo... 37. 16.... 38. Minėta, jog siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai... 39. 17.... 40. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies... 41. 18.... 42. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad... 43. 19.... 44. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017... 45. 20.... 46. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant laikino sulaikymo, suėmimo... 47. 21.... 48. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. N. 2015 m. kovo 8 d., 21.45 val. buvo... 49. 22.... 50. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo metu D.... 51. 23.... 52. Dėl vėlesnio ieškovo suėmimo laikotarpio teisėtumo nuo 2016 m. sausio 11... 53. Dėl priežastinio ryšio, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.... 54. 24.... 55. Sprendimo 9 punkte minėta, kad viena iš būtinųjų sąlygų valstybės... 56. 25.... 57. Įvertinus aukščiau teismo nustatytų ir išdėstytų aplinkybių visumą... 58. Dėl turtinės žalos atlyginimo.... 59. 26.... 60. Ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 11 425,00 Eur turtinės... 61. 27.... 62. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba... 63. 28.... 64. Bylos duomenimis nustatyta, ieškovo pajamos iš individualios veiklos 2014 m.... 65. 29.... 66. Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško... 67. 30.... 68. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos... 69. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 70. 31.... 71. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 51 800,00 Eur neturtinę... 72. 32.... 73. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, kad buvo laikomas... 74. 33.... 75. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 76. 34.... 77. Nagrinėjamoje civilinėje byloje jau nustatyta, kad ieškovas buvo... 78. 35.... 79. Ieškovas neturtinės žalos dydį apskaičiuoja vadovaujantis BK 65 straipsnio... 80. 36.... 81. Pažymėtina, jog BK 65 straipsnis reglamentuoja bausmių sudėjimo ir keitimo... 82. 37.... 83. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos... 84. 38.... 85. Teismas sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog ilgas ir neteisėtas... 86. 39.... 87. Neturtinė žala dėl pusės metų suėmimo trukmės buvo nustatyta 3 475,00... 88. 40.... 89. Vadovaujantis išdėstytu laikytina, jog teisinga ieškovui už laikotarpį nuo... 90. 41.... 91. Patenkinus ieškinį iš dalies, tenkintinas ir išvestinis ieškovo... 92. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 93. 42.... 94. Šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo,... 95. 43.... 96. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 97. 44.... 98. Ieškovas už advokato paslaugas sumokėjo 1 000,00 Eur (e. b. l. 64). Ieškovo... 99. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 100. ieškinį tenkinti iš dalies.... 101. Priteisti ieškovui D. N., asmens kodas ( - ) iš atsakovės Lietuvos... 102. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 103. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...