Byla 2-804-553/2018
Dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui A. Z. (L. Z. teisių ir pareigų perėmėjui) dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo.

3Teisėja,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atsakovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkino, pripažino 2009 m. rugpjūčio 13 d. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DT-3064 dėl buto/patalpos – buto su rūsiu, esančio ( - ), negaliojančia, taikė vienašalę restituciją: įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei butą/patalpą – butą su rūsiu, esantį ( - ), priteisė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.
  2. Atsakovas A. Z. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iki kasacinio teismo sprendimo priėmimo dienos taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą. Nurodo, kad nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir turi teisę kreiptis dėl minėtos nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka. Antstoliui pradėjus vykdymą ir grąžinus ginčo turtą išieškotojai, galimai palankaus apeliantui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes išieškotoja galės suvaržyti nuosavybės teises į butą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi atsakovo A. Z. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
  2. Teismas nurodė, kad pagal CPK 363 straipsnio 1 dalį sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Teismas nustatė, kad atsakovas nėra pateikęs kasacinio skundo, todėl vien ketinimas jį teikti nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Teismo vertinimu, prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nenurodė pagrįstų argumentų, patvirtinančių šių priemonių taikymo būtinybę.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovas A. Z. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
  1. Apeliantas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad nesutinka su teismų priimtais sprendimais jo atžvilgiu ir ketina kreiptis į kasacinę instanciją, todėl nesuprantamas teismo argumentus, kad šis ketinimas yra deklaratyvus. Apeliantas kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, kuri jam buvo suteikta ir tai parodo, kad ketinimas kreiptis į kasacinį teismą nėra deklaratyvus.
  2. Nesuprantamos teismo abejonės dėl atsakovui galimai palankaus kasacinio teismo sprendimo, kadangi tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali nuspręsti palankus ar nepalankus bus sprendimas po kasacinio skundo išnagrinėjimo. Esą ne nuo apelianto priklausančių priežasčių jis negalėjo teisiškai pagrįsti savo įsitikinimo, jog kasacinis teismas gali priimti sprendimą jo naudai.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi esą jis paaiškino, jog ieškovė ketina parduoti ginčo butą, o ginčo butas yra apelianto ir jo nepilnamečių vaikų vienintelė gyvenamoji vieta.
  1. Ieškovė K. D. pateikė atsiliepimą į pateiktą atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Apeliantas nenurodė ieškinio reikalavimo, kurio užtikrinimui būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepateikė duomenų, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad atsakovui palankus sprendimo priėmimas yra įmanomas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atskirojo skundo pateikimo dienai yra paduotas kasacinis skundas.
  2. Apeliantas nepagrįstai remiasi CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto norma, kadangi pagal šią normą išieškojimas vykdant teismo sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria stabdyti vykdymo veiksmus.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą iki kasacinio teismo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apelianto teiginiai dėl kreipimosi į kasacinį teismą su skundu yra deklaratyvūs, kadangi jis kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o tai esą patvirtina apelianto realų ketinimą teikti kasacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto poziciją vertina nepagrįsta. Visų pirma būtina įvertinti tai, kad klausimas dėl kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, yra sprendžiamas CPK 363 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. tiek iki kasacinio skundo priėmimo, tiek po jo priėmimo šį klausimą, o taip pat ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžia kasacinis teismas. Antra, CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu sustabdyti išieškojimą vykdymo procese galima tuomet, kai yra paduotas skundas dėl antstolio veiksmų ar panašiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013 išaiškino, kad ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo. Taigi, bet kuriuo atveju sprendimo vykdymo sustabdymas yra galimas tik tuomet, kai konkretus procesas yra pradėtas, o ne tik ketinama jį pradėti.
  4. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog apeliantas kasacinio skundo nėra pateikęs. Taip pat teismas nustatė, kad apeliantas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo realų ketinimą kreiptis į kasacinį teismą su skundu dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka. Apeliantas šių aplinkybių jokiu būdu nepaneigė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog vien tik kreipimasis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo nepatvirtina apelianto realaus ketinimo kreiptis į kasacinį teismą.
  5. Apeliantas nutarties nepagrįstumą taip pat grindžia aplinkybėmis dėl jam galimai palankaus sprendimo priėmimo kasacinės instancijos teisme ir rizikos, kad pasunkės arba bus neįmanoma įvykdyti kasacinio teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog apeliantas 2018 m. kovo 20 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, kurį 2018 m. kovo 28 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, todėl atmetami apelianto skundo argumentai dėl galimai palankaus jo atžvilgiu sprendimo priėmimo kasacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, jog jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017).
  6. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
  7. Kadangi kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodyti argumentai nebeturi įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

5Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Atskirojo skundo netenkinti.

7Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai