Byla 2-74-943/2017
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atmestas prašymas sustabdyti sprendimo vykdymą, civilinėje byloje Nr. A2-842-883/2016 pagal pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-296-372/2013 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjas A. P. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-296-372/2013 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
  2. Pareiškėjas prašo sustabdyti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria išdėstytas minėto sprendimo vykdymas, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-296-372/2013, vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas atnaujinti procesą.
  3. Prašymas sustabdyti sprendimo vykdymą grindžiamas tuo, kad antstolis reikalauja įvykdyti sprendimą, neatsižvelgdamas į jo vykdymo išdėstymą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti sprendimo vykdymą.
  2. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas gali būti stabdomas tik išimtiniais atvejais, todėl vien neigiami sprendimo vykdymo padariniai pareiškėjui nėra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Be to, teismui nepateikta įrodymų, kad sprendimo vykdymo atgręžimas taptų neįmanomas, todėl nenustatyta grėsmė būsimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo, priimto atnaujinus procesą civilinėje byloje, įvykdymui.

7

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti teismo sprendimo vykdymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus apie paaiškėjusius išieškotojos nesąžiningus veiksmus.
    2. Egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti, nes ieškovė (išieškotoja pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą) nuolat gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, byloje nėra įrodymų, kad ji bus pajėgi sugrąžinti iš pareiškėjo priverstinai išieškomas sumas. Be to, paaiškėjusios naujos aplinkybės, susijusios su neteisėtu ieškovės elgesiu, nulemia grėsmę sprendimo vykdymo atgręžimo perspektyvoms.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė D. P. teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovas A. P. piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą, nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškove. Per visą išieškojimo laikotarpį iš atsakovo buvo išieškota tik 213,55 Eur, nors Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas kas mėnesį mokėti ieškovei po 400 Eur. Dėl to nėra grėsmės dėl galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. sprendimo įvykdymo atgręžimo.
    2. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai, susiję su neteisėtais ieškovės veiksmais, nepagrįsti įrodymais.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantas iki bylos nagrinėjimo apeliacine rašytinio proceso tvarka pradžios pateikė teismui prašymą priimti naujus įrodymus ir naujus įrodymus, t. y. ieškinio JAV Ilinojaus valstijos Cooc apygardos teismui kopiją ir antstolio prašymo, skirti apeliantui baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, pateikto teismui, kopiją.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kaip matyti iš teismui pateikto A. P. ieškinio atsakovei D. P., ieškinys JAV Ilinojaus valstijos Cooc apygardos teisme įregistruotas 2015 m. lapkričio 22 d. Vadinasi, šis įrodymas (dokumentas) galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu atnaujinti procesą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste. Kadangi CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia šio papildomo įrodymo prie bylos medžiagos neprijungti ir jo nevertinti.
  3. Antstolis R. K. Šiaulių apylinkės teismui prašymą skirti A. P. baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą pateikė 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. po klausimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio aplinkybėmis buvo grindžiamas tiek prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirasis skundas, pažymi, kad teikiamas įrodymas teismui yra prieinamas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir gali būti vertinamas CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kadangi šio įrodymo vertinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia jį prijungti prie bylos medžiagos ir vertinti kartu su kitais įrodymais.

14Dėl bylos esmės

  1. Pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti procesą padavė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą tol, kol bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Ši priemonė atitinka laikinąsias apsaugos priemones, įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
  2. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
  3. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016).
  4. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-296-372/2013 pagal pareiškėjo A. P. prašymą. Taigi darytina išvada, kad viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio (prašymo) pagrįstumas – neegzistuoja. Nors dėl minėtos Šiaulių apygardos teismo nutarties pareiškėjas yra padavęs atskirąjį skundą, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl galbūt pareiškėjui palankaus įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, o tai pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
  5. Neįrodžius pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai netaikytos. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apelianto dėstomų aplinkybių, susijusių su realia grėsme, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir apeliantas neįrodė grėsmės sprendimo įvykdymo atgręžimo galimybei (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sprendimas nėra vykdomas, todėl negali kilti ir grėsmė jo įvykdymo atgręžimui (t. 2, b. l. 27). Šią aplinkybę patvirtina ir apelianto teismui pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad antstolis kreipėsi į teismą su prašymu skirti apeliantui baudą už antstolio patvarkymų nevykdymą, kuriais pastarasis, kaip UAB „Ardma“ ir UAB „Arvija“ direktorius, buvo įpareigotas daryti išskaitas iš skolininko A. P. darbo užmokesčio. Tai, kad prašymas sustabdyti sprendimo vykdymą buvo grindžiamas tuo, jog antstolis reikalauja įvykdyti sprendimą, neatsižvelgdamas į jo vykdymo išdėstymą, taip pat nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje. Nurodytų antstolio atliekamų priverstinio vykdymo veiksmų teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  6. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.