Byla BIK-308/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nutarties ir baudžiamąja byla

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo T. D. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 19 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Nustatė

2Nuteistasis T. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei nutartį ir bylą jam nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, vertino tik dalį bylos įrodymų arba tai darė nevisapusiškai, nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti įrodymų visetą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, nepatikrinęs apeliacinio skundo tiek, kiek buvo prašoma – ir BPK 320 straipsnio 3 dalį.

3Nuteistojo T. Dobožinsko kasacinį skundą atsisakytina priimti.

4Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

5Kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų. Kasacinio skundo turinys patvirtina, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 227 straipsnio 2 dalis) taikymas grindžiamas vien lakonišku teiginiu, kad kitas nuteistasis byloje A. T. negali būti prilygintas valstybės tarnautojui pagal BK 230 straipsnio 3 dalies nuostatas bei traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir nesutikimu su šiuo klausimu išdėstyta apeliacinės instancijos teismo išvada, tačiau nenurodant išsamių teisinių argumentų dėl teismų galimai padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų.

6Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas argumentuojamas taip pat ne teisiniais argumentais, nurodančiais, kad pažeidimas yra esminis, o savaip interpretuojant bylos įrodymus (slapta darytą nuteistųjų pokalbio įrašą, specialisto išvadą, specialistų paaiškinimus), aiškinant, kad teismai atmetė tam tikrus gynybos prašymus, išsamiai netyrė, nesiaiškino ir nevertino tam tikrų skunde išdėstytų bylos aplinkybių.

7Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-150/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

8Nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, tačiau nenurodoma, kokių esminių nuteistojo T. D. apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo, vien teigiant, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai ir nevisapusiškai.

9Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

10Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

Nutarė

11Atsisakyti priimti nuteistojo T. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ryšiai