Byla e2-8441-769/2018
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

2sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

3dalyvaujant atsakovei L. J.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovėms L. J., L. P. ( dabartinė pavardė „N.“) dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

5Teismas

Nustatė

6ieškovas 2018-10-05 ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, pateikė teismui patikslintą ieškinį prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka 854,93 Eur; priteisti ieškovo naudai iš atsakovių 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovo naudai iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį – 19,00 Eur, užmokestį už Gyventojų registro tarnybos išrašą – 0,84 Eur, užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą – 0,86 Eur. Ieškovas nurodė, kad su draudėja D. L. sudarė draudimo sutartį Nr. 301-0006920, kuria remiantis buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis adresu Lieporių g. 21-86, Šiauliai. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 920,12 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2016-10-12 ir 2016-11-30 dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovei L. J. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu ( - ), dėl ko buvo aplietas draudėjos butas. Dėl 2016-10-12 įvykio buvo išmokėta 808,37 Eur dydžio draudimo išmoka, dėl 2016-11-30 įvykio buvo išmokėta 111,23 Eur draudimo išmoka. Ieškovo prašoma priteisti skola yra apskaičiuota taikant 808,37 Eur išmokai 8 proc. nusidėvėjimą.

72018 m. spalio 8 d. atsakovė L. N. (buvusi P.) teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi yra reikalaujama nepagrįstai ir neįrodytai didelė pinigų suma, kas neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų; „sąsajų savo veiksmų su įvykiais“ 2016-10-12 ir 2016-11-30 neįžvelgia.

82018 m. spalio 23 d. atsakovė L. J. teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodydama, kad iš dalies sutinka su pareikštu ieškiniu, L. P. padarė nuostolį dėl savo kaltės; ji visiškai prisiėmė atsakomybę už žalos atlyginimą; per visą laikotarpį negavo jokios informacijos iš L. P. apie įmokas, ir visą žalos administravimo procesą, nors domėjosi apie eigą. Nurodo, kad kaip buto savininkė prisiima dalį atsakomybės ir prašo padalinti 854,93 Eur dydžio nuostolius abiem atsakovėms L. J. ir L. P. per pusę (t.y. kiekvienai po 427,465 Eur). Nesutinka su ieškovo prašymu priteisti ieškovo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

9Teismo posėdžio metu atsakovė L. J. paaiškino, jog yra buto, esančio ( - ), savininkė, gyvena Klaipėdoje, įvykio metu bute gyveno nuomininkė L. P.; apie įvykį sužinojo iš ERGO Insurance SE, nuomininkė buvo nuvykusi pas atstovus prisiėmė visą atsakomybę už padarytą žalą. Su paskaičiuotos žalos dydžiu sutinka, prieštaravimų neturi. Bendraujant jai su namo pirmininku tapo žinoma, kad nuomininkė, norėdama prieš šildymo pradžią išleisti orą iš radiatoriaus, atsuko netinkamą kranelį, dėl ko išsiliejo didelis kiekis vandens, buvo aplietos ir nuomojamo buto grindys, padaryta žala; vamzdžiai buvo sandarūs, techniškai naujai pakeisti. Nuomininkė buvo neatsakinga, neprisiimanti atsakomybės už savo veiksmus. Nėra tikra, bet girdėjo, kad antrą kartą nuomininkė apliejo kaimynus, kai netinkamai naudojo skalbimo mašiną. Atsakovė L. J. nežinojo, kad nuomininkė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų dėl žalos atlyginimo, mano, kad ir toliau ji vengs skolos mokėjimo, todėl prašo teismo padalinti 854,93 Eur sumą per pusę, įsipareigoja savo dalį iš karto sumokėti.

10Ieškovas 2018-12-03 pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti visą prašomą sumą.

11Atsakovė L. N. (buvusi P.) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovei L. N. (buvusi P.) nedalyvaujant.

12Teismas konstatuoja:

13Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

15Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. liepos 29 d. tarp L. J. ir L. P. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 1, pagal kurią nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teise naudotis gyvenamąja patalpa,– dviejų kambarių butu su rūsiu, esančiu adresu ( - ), buto plotas 43 kv. m., patalpų nuomos trukmė: nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. (e. b. l. 51, 53-54). Iš gyventojų turto ir ACA draudimo liudijimo Nr. 301-0006920 matyti, kad turtas, esantis Lieporių g. 21-86, Šiauliai, buvo apdraustas; draudimo laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d., draudžiamieji įvykiai – ugnis, gamtinės jėgos, vanduo, trečiųjų asmenų tyčinė veika, stiklo dužimas (e. b. l. 4). D. L. pranešė ERGO Insurance SE, kad žala atsirado 2016-10-12 dėl kaimynų ( duomenys neskelbtini) veiksmų išleidžiant orą iš radiatoriaus,-buvo užlietas butas, apgadintos lubos, sienos (e. b. l. 5). 2016-10-13 Defektiniame akte nurodyta, kad nuorinant radiatorių 5 aukšte buvo paleistas vanduo, kuris apliejo žemiau esantį 86 butą, apgadintos lubos, sienos, grindys, pažeista elektros instaliacija, sulieti baldai (e. b. l. 6-7). 2016-11-13 D. L. išmokėta 808,37 Eur draudimo išmoka už 2016-10-12 įvykį (e. b. l. 8-9). Iš Lokalinės sąmatos matyti, kad atliktų darbų bute ( - ), vertė 838,37 Eur su PVM (e. b. l. 10). D. L. pateikė ERGO Insurance SE antrą pranešimą apie žalą dėl 2016-11-30 įvykusio apliejimo iš 89 buto; po ankstesnio įvykio buvo atliktas viso buto remontas 2016-11-24 (e. b. l. 11). 2016-12-01 Defektiniame akte nurodyta, kad po atlikto remonto vėl aplietas butas, apgadintos virtuvės lubos, sienos (e. b. l. 12). 2016-12-12 D. L. išmokėta 111,23 Eur draudimo išmoka už 2016-11-30 įvykį (e. b. l. 13-14). 2016 m. gruodžio 14 d. L. P. pateikė prašymą ERGO Insurance SE dėl žalos Nr. 6920-0301-2-001 atlyginimo regreso tvarka, kuriuo prašė leisti jai žalą atlyginti dalimis (per 12 kartų). Pirmąją įmoką - 61,98 Eur - įsipareigojo sumokėti iki 2017 m. sausio 18 d., o kitas įmokas - po 61,98 Eur - įsipareigojo sumokėti iki kiekvieno mėnesio 18 d., visa suma turėjo būti sumokėta iki 2017 m. gruodžio 18 d.

16CK 6.1015 str. 1 d. numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

17Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovių L. J. ir L. N. (buvusi P.) nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka 854,93 Eur. Atsakovė L. N. (buvusi P.) teigia, jog sąsajų savo veiksmų su įvykiais įvykusiais 2016-10-12 ir 2016-11-30 neįžvelgia, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tokie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti,-jie atmestini. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent dėl atsakovės kaltų veiksmų, jos neatidumo, nesugebėjimo tinkamai paruošti buto radiatorius šildymo sezonui butas, esantis ( - ) buvo užlietas vandeniu. 2016-10-13, 2016-12-01 defektiniuose aktuose nurodyta, kad nuorinant radiatorių 5 aukšte buvo paleistas vanduo, kuris apliejo žemiau esantį 86 butą, apgadintos lubos, sienos, grindys, pažeista elektros instaliacija, sulieti baldai. Atsakovė nuomos sutarties pagrindu įvykio metu gyveno nuomojame bute, adresu ( - ) (nuomos trukmė – nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.), todėl jos kaltė dėl žalos padarymo tiek 2016-10-12, tiek 2016-11-30 apliejant kaimynės butą yra įrodyta. Be to, 2016 m. gruodžio 14 d. L. P. pati pateikė prašymą ERGO Insurance SE dėl žalos Nr. 6920-0301-2-001 atlyginimo regreso tvarka, kuriuo sutiko su žalos paskaičiavimu ir prašė leisti jai žalos atlyginimo regreso tvarka sumą 743,70 Eur mokėti dalimis (per 12 kartų) iš to darytina išvada, jog atsakovė pripažino, kad dėl jos neteisėtų veiksmų ieškovui atsirado žala ( 133 b. l.). Be to, tame pačiame prašyme atsakovė L. P. įsipareigojo sumokėti ieškovui ir 145 eurų baudą už netinkamą sutarties sąlygų vykdymą, tačiau atsiliepime į ieškinį teismui aiškino, jog reikalaujama suma yra nepagrįsta, neįrodytai didelė, savo kaltės „neįžvelgia“. Teismo nuomone, tokie atsakovės prieštaringi teiginiai ir veiksmai ( visiškas pripažinimas dėl padarytos žalos 2016 metais ir įsipareigojimas per metus laiko ją atlyginti, bei visiškas kaltės neigimas 2018 metais) įrodo tik atsakovės L. P. nesąžiningumą, atsakomybės vengimą. Ieškovas, įrodinėdamas padarytą žalą, pateikė lokalinę sąmatą, kurioje įvardinti darbai ir medžiagos, reikalingi buto remontui, bei nuotraukas. Ieškovo pateiktose nuotraukose užfiksuoti bute Nr.86 sulieti tapetai, lubos, kilimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikytina, jog ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas, apskaičiuota žala yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

18CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 str. Jeigu užliejimo įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Patalpų savininko (valdytojo) veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties atsitiko toks įvykis savininko (valdytojo) patalpoje, dėl jo nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) ( Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-120-794/2016). Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad buto Nr. 89 įvykių metu teisėta valdytoja pagal 2016 m. liepos 29 d. tarp L. J. ir L. P. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 1 buvo L. P., todėl atsakovei, kaip teisėtai buto valdytojai, dėl nerūpestingumo, neatidumo sudariusiai sąlygas žalai kilti taikytina civilinė atsakomybė,- atsakovė L. P., norėdama prieš šildymo pradžią išleisti orą iš radiatoriaus, atsuko netinkamą kranelį, dėl ko išsiliejo didelis kiekis vandens, buvo aplietos ir nuomojamo buto grindys ir buto Nr.86 sienos, lubos, baldai, padaryta žala, tarp žalos atsiradimo ir atsakovės L. P. kaltų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl darytina išvada, kad yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos taikyti atsakomybę.

19LR Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio nuostatos numato šalių teises ir pareigas. Atsakovas byloje turi teisę teikti paaiškinimus, įrodymus , <...>, pripažinti ieškinį <...>. Teismo posėdžio metu dalyvavusi L. J. prašė taikyti jai dalinę atsakomybę, įsipareigodama pusę reikalaujamos sumos nedelsdama sumokėti ieškovui, nurodžiusi, kad su kita atsakove, buvusia L. P. jau bylinėjosi teisme dėl butui Nr.89 padarytos žalos atlyginimo, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių buvo priversta ieškinio atsisakyti, - nori kuo greičiau užbaigti šį teismo procesą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, į įstatyme reglamentuotas proceso šalių teises, atsakovei L. J. pripažinus pusę reikalaujamos žalos, teismui nustačius L. P. kaltę dėl žalos atsiradimo, ieškinys dėl 854,94 Eur nuostolių atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovių ieškovei priteistina po po ½ reikalaujamos sumos.

20Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius duomenis, jog žalą pasižadėjusi atlyginti L. P. savo pažado netesėjo, nustatytą piniginės prievolės įvykdymo terminą praleido, ieškovui iš atsakovės L. P. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018 m. birželio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus atsakovės L. J. paaiškinimus, jos nežinojimą apie neįvykdytą ieškovui prievolę, atsižvelgiant į paties kreditoriaus veiksmus, jam tinkamai ir laiku neteikiant buto savininkei informacijos apie prievolės nevykdymą, tačiau iš karto kreipiantis su ieškiniu į teismą, įvertinus L. J. sutikimą geranoriškai sumokėti 50 procentų reikalaujamos žalos dydžio, bet atsisakant mokėti palūkanas, kompensuojamos palūkanos iš atsakovės L. J. nepriteistinos.

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro – 19,00 Eur žyminis mokestis, užmokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą – 0,84 Eur, užmokestis už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą – 0,86 Eur (e. b. l. 20-22). Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, laikant, kad patenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui priteistina 18,63 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 18,26 Eur. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir Valstybei priteistinos iš atsakovės L. N. ( buv. P.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

23patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

24Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvoje filialą, įmonės kodas 302912288, iš atsakovės L. J., asmens kodas ( - ), 427,46 Eur (keturi šimtai dvidešimt septyni eurai 46 ct) žalos atlyginimo.

25Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvoje filialą, įmonės kodas 302912288, iš atsakovės L. N. (buvusi P.), asmens kodas ( - ), 427,47 Eur (keturi šimtai dvidešimt septyni eurai 47 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018 m. birželio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,63 Eur (aštuoniolika eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

26Kitą ieškinio dalį atmesti.

27Priteisti į Valstybės biudžetą iš atsakovės L. N. (buvusi P.), asmens kodas ( - ), 18,26 Eur ( aštuoniolika eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pasirinktą banko sąskaitą, įmokos kodas 5660).

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,... 2. sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,... 3. dalyvaujant atsakovei L. J.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. ieškovas 2018-10-05 ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance... 7. 2018 m. spalio 8 d. atsakovė L. N. (buvusi P.) teismui pateikė atsiliepimą... 8. 2018 m. spalio 23 d. atsakovė L. J. teismui pateikė atsiliepimą į... 9. Teismo posėdžio metu atsakovė L. J. paaiškino, jog yra buto, esančio ( -... 10. Ieškovas 2018-12-03 pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.... 11. Atsakovė L. N. (buvusi P.) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį... 12. Teismas konstatuoja:... 13. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. liepos 29 d. tarp L. J. ir... 16. CK 6.1015 str. 1 d. numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 17. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovių L. J. ir L. N. (buvusi P.)... 18. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar... 19. LR Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio nuostatos numato šalių teises ir... 20. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 23. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.... 24. Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO... 25. Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO... 26. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 27. Priteisti į Valstybės biudžetą iš atsakovės L. N. (buvusi P.), asmens... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...