Byla 2-747-180/2018
Dėl žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui dėl žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas S. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui dėl žalos atlyginimo.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė ieškovui 10-ies dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktame pareiškime nėra nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 str. 2 d. 2 p.), procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu (CPK 111 str. 2 d. 3 p.).
  3. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovo prašyme nėra aiškiai nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, numatyti CPK 366 straipsnyje ir motyvai (CPK 369 str. 1 d. 2-3 p.), nepateikti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 1 d. 8 p., 369 str. 2 d.). Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3-is mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kada sužinojo ar turėjo sužinoti minėtas aplinkybes, nepaaiškino aplinkybių, kuriomis grindžiamas šio CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 str. 1 d. 4 p).
  4. 2018 m. vasario 19 d. ieškovas S. G., vykdydamas teismo įpareigojimus ištaisyti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė CPK 111 straipsnio 2 dalies 2-3 punktuose įtvirtintus būtinus bylos šalių duomenis. Taip pat ieškovas nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindas šiuo atveju yra netinkamas civilinės bylos Nr. 2-494-553/2016 išnagrinėjimas. Ieškovas tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą minėtoje byloje, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, vadovavosi melagingais jį atstovavusios advokatės parodymais. Taip pat ieškovas tvirtina, kad teismo procese jam nebuvo suteikta teisė ginti savo teisių.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovo S. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė nei vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Todėl atitinkamai negalima spręsti, ar ieškovas nepraleido CPK 368 straipsnyje numatytų pareiškimo pateikimo terminų. Net jei laikyti, kad ieškovo argumentai yra artimiausi CPK 368 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam pagrindui – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas sprendimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas – ieškovas nenurodė, ar yra koks nors įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėk nusikalstamos veikos, kuriame būtų nurodyta minėta aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo.
  3. Faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, jog ieškovas siekia atnaujinti procesą kitu CPK 368 straipsnyje numatytu pagrindu, pareiškime nenurodyta.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovas S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Vilniaus apygardos teismo teisėja J. Š. nenori, kad būtų ištaisyti neteisėti Vilniaus apygardos teismo veiksmai. Taip pat nurodyta teisėja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 176, 177, 178 ir 185 straipsniuose.
    2. Teisėja J. Š. manipuliuoja melagingais advokatės parodymais, duotais civilinėje byloje Nr. 2-494-533/2016.
    3. Ieškovas buvo uždarytas į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, remiantis melagingais jį atstovavusios advokatės parodymais.
  3. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nėra gauta.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė teismui 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį dėl priverstinio stacionarinio gydymo psichiatrijos įstaigoje (civilinės bylos Nr. S2-13647-127/2011) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. (civilinės bylos Nr. A2-5522-653/2017) ir 2018 m. vasario 27 d. (civilinės bylos Nr. 2-3109-653/2018) nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį (civilinės bylos Nr. 2-145-196/2018).
  3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas pateikė teismo nutartis, kurios nėra įrodymai šioje byloje, jų prie bylos neprijungia ir nevertina sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
  4. Bylos duomenimis ieškovas S. G., pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo 2016 m gegužės 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016 iš esmės rėmėsi vienintele aplinkybe, dėl tariamai melagingų jį atstovavusios advokatės parodymų. Ieškovo vertinimu, tai lėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismui 2018 m. vasario 8 d. nutartimi aiškiai bei pagrįstai nurodžius, kad ieškovas savo prašyme nenurodė nei vieno iš CPK 366 straipsnyje įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo bei prašymo atnaujinti procesą motyvų (CPK 369 str. 1 d. 2-3 p.), nepateikė dokumentų ir kitų įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 8 p., 369 str. 2 d.) bei kada sužinojo ar turėjo sužinoti minėtas aplinkybes (CPK 369 str. 1 d. 4 p.)., nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
  5. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio (šiuo atveju prašymo atnaujinti procesą byloje) trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio, taip pat ir prašymo atnaujinti procesą byloje, turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio/prašymo atnaujinti procesą byloje. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
  6. Ieškovas S. G., vykdydamas teismo įpareigojimus ištaisyti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindas šiuo atveju yra netinkamas civilinės bylos Nr. 2-494-553/2016 išnagrinėjimas, nes Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą minėtoje byloje, vadovavosi melagingais jį atstovavusios advokatės parodymais.
  7. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės teismų instancinėje sistemoje būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).
  8. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 111, 135 bei 369 straipsniuose nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, o kai reikia – teismas taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Pažymėtina, kad kitų klausimų sprendimas prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1246-117/2015). Pagal CPK 369 straipsnio 1 dalį, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.
  9. Atsižvelgdamas į teismų praktiką bei atsakovo prašymą, teismui pateiktą po nutarties šio prašymo trūkumams ištaisyti termino nustatymo, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas savo prašyme nenurodė nei vieno iš CPK 366 straipsnyje įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo bei prašymo atnaujinti procesą motyvų (CPK 369 str. 1 d. 2 p., 3 p.), nepateikė dokumentų ir kitų įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 8 p., 369 str. 2 d.). Minėta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3-is mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.). Tačiau ieškovas nenurodė kada sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytas terminų skaičiavimas (CPK 369 str. 1 d. 4 p). Ieškovas iš esmės dėsto analogiškas aplinkybes, kurias nurodė pirminiame prašyme atnaujinti procesą. Be to, aplinkybę dėl melagingų advokatės parodymų ieškovas nurodė ir apeliaciniame skunde teismui, kuriuo skundė minėtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m gegužės 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi (civilinė bylos Nr. 2-145-196/2018), kuria pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, dėl šios aplinkybės pasisakė ir nurodė, kad šis ieškovo argumentas nepagrįstais jokiais įrodymais.
  10. Ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos J. Š. nenoro ištaisyti tariamai neteisėtus Vilniaus apygardos teismo veiksmus bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo visiškai nepagrįsti, nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku bei iš esmės prieštarauja protingumo kriterijui.
  11. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
  12. Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

4Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai