Byla 2-145-196/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-5522-653/2017, kuria atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. G. prašymą.
  2. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašyme nenurodė nei vieno iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo faktinių pagrindų, be to, iš prašyme išdėstytų argumentų visumos akivaizdu, jog pareiškėjas siekia ne atnaujinti civilinį procesą, o apskųsti jam nepalankų teismo sprendimą, nes prašymą grindžia nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentais. Pareiškėjas nėra patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016, kurioje, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, S. G. prašė panaikinti 2015-07-09 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-68 ir priteisti ieškovui iš atsakovo VšĮ Vilniaus miesto psichikos centro 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
  3. Teismas pažymėjo, jog S. G. jau yra pasinaudojęs įstatymo nustatyta teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Per tris mėnesius nuo minėtos nutarties priėmimo pareiškėjas turėjo teisę paduoti kasacinį skundą, tačiau byloje nėra duomenų, jog šia teise jis būtų pasinaudojęs.
  4. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad pareiškėjo S. G. prašymas laikytinas skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016, o šio sprendimo apskundimo teise pareiškėjas jau yra pasinaudojęs, todėl pareiškėjo prašymą atsisakė priimti.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Pareiškėjas S. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016. Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme netinkamai buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-494-553/2016, nes šią bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė išsakyti savo argumentus, dėl to byla buvo išnagrinėta netinkamai. Pareiškėjo kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo atsisakyta priimti, todėl pareiškėjas neturi jokių kitų galimybių ginti savo pažeistas teises. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepriimtas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Tačiau teisė į proceso atnaujinimą, kaip ir kiekviena procesinė teisė, turi būti įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Prašymas atnaujinti procesą yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis yra pradedama proceso atnaujinimo procedūra. Šiam procesiniam dokumentui be bendrųjų procesiniams dokumentams taikomų reikalavimų, įtvirtintų CPK 111 straipsnyje, taikomi ir specialūs reikalavimai, nustatyti CPK 369 straipsnyje.
  4. Teismas, spęsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju aktuali CPK 370 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia tokio pareiškimo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
  5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad pareiškėjas prašyme nenurodė nei vieno iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo faktinių pagrindų, taip pat iš prašyme išdėstytų argumentų visumos nustatęs, kad pareiškėjas siekia ne atnaujinti civilinį procesą, o apskųsti jam nepalankų teismo sprendimą, kai šia sprendimo apskundimo teise jau yra pasinaudojęs, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir CPK 370 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymą atsisakė priimti.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pateiktą apelianto prašymą kvalifikavo kaip skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016. Iš byloje pateikto apelianto prašymo matyti, kad juo prašoma būtent atnaujinti peržiūrėjimą civilinės bylos Nr. 2-494-553/2016. Nors apelianto prašymas atnaujinti byloje procesą grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, kad teismas, nagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-494-553/2016, nenurodė kokiais įstatymais remiasi, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė byloje išsakyti savo argumentų, nevertinti kai kurių liudytojų parodymai bei pareiškėjui nepagrįstai nustatyta psichinė liga, apeliantui nenurodant konkrečių CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo teisinių pagrindų, tačiau apeliantas prašyme nurodo, kad pagal CPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatą prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apeliantas byloje pateiktu prašymu siekia būtent proceso atnaujinimo, o ne teikia skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016. Šią išvadą patvirtina ir atskirajame skunde apelianto nurodytas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-494-553/2016.
  7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apelianto pateiktas prašymas neatitinka prašymo atnaujinti procesą turiniui keliamų reikalavimų ar net kilus klausimui, kokių padarinių apeliantas siekia, turėjo pagrindą nustatyti jam terminą trūkumų šalinimui (CPK 370 str. 1 d.). Tik nustačius terminą trūkumų pašalinimui galėjo būti užtikrintas apelianto teisės būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars) įgyvendinimas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Taip pat pažymėta, kad šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
  8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo įstatymo nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų šalinimo klausimą, o tik po to atitinkamai spręsti dėl pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo tolesnės procesinės eigos galimybių. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

4Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. G. prašymo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai