Byla 2-1246-117/2015
Dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-4543-302/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-4543-302/2015, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas D. S. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams AB „Šiaulių bankas“, Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarei V. Š., antstolei R. G., bankrutavusiai UAB „NBG grupė“ dėl Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 punkto, laidavimo sandorio ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo, neteisėtai išieškotų sumų grąžinimo, tretieji asmenys UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, R. K., kuriuo prašė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais, išnagrinėjus bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą:

    1. pripažinti 2005-12-14 d. Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 punkte nurodytą D. S. (a/k duomenys neskelbtini) laidavimo sandorį negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento;
    2. pripažinti negaliojančiu nuo pasirašymo momento 2005-12-14 d. Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 punktą;
    3. pripažinti 2005-12-14 d. Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 punkte nurodytą garantiją negaliojančia nuo jos pasirašymo momento;
    4. pripažinti 2005-12-14 d. Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 4.1.1.3 punkte nurodytą vekselį negaliojančiu nuo jo surašymo momento;
    5. pripažinti negaliojančiu Vilniaus m. 21-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-VŠ 1370, išduotą 2007-07-03 d. AB Šiaulių bankui, ir jį panaikinti;
    6. įpareigoti antstolę R. G. ir AB Šiaulių banką solidariai grąžinti neteisėtai nusirašytas iš D. S. banko sąskaitų lėšas: iš viso 2 165,08 Lt Lt, įskaitant padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo sumų neteisėto nusirašymo dienos iki grąžinimo dienos (įskaitytinai);
    7. UAB NBG grupė laiduotojų prievolę atsakovui AB Šiaulių bankui sumažinti iki 59 290 Lt.
    8. skirti atsakovui AB Šiaulių bankas maksimalią 20 000 Lt baudą skiriant ieškovui D. S. ir D. S. ankstesniame teisminiame procese atstovavusiai valstybės institucijai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai patirtoms išlaidoms ir nuostoliams atlyginti už sąmoningą teismo (-ų) klaidinimą, melagingų aplinkybių (pa)teikimą teismui, tyčinį kliudymą teismui nustatyti tikrąsias faktines ir teisines aplinkybes, nepagrįstą D. S. turto areštą ir išieškojimą nuo 2007 metų ir kita bei priteisti visas turėtas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriame yra nustatytas apribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka neprieštarauja suinteresuoto asmens Konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui; taip pat ištirti, ar Konstitucijai ir minėtiems principams neprieštarauja CPK 370 straipsnio 5 dalis. Pareiškėjas taip pat prašė dėl blogos turtinės padėties atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje ir kitų bylinėjimosi išlaidų už šį prašymą dėl proceso atnaujinimo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti 2 033 Eur dydžio žyminį mokestį mokėtiną už prašymą dėl proceso atnaujinimo bei aiškiai, glaustai ir nedviprasmiškai nurodyti reiškiamo prašymo motyvus, pagrindą ir pateikti jį pagrindžiančius įrodymus bei pašalinti kitus nutartyje išvardintus prašymo trūkumus.

6Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo prašyme nurodomas aplinkybes apie jo sunkią sveikatos būklę, negalėjimą dirbti, taip pat nepateikė duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi jokio turto, sąskaitose piniginių lėšų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, o pagal pateiktus duomenis nėra galimybės spręsti apie sunkią pareiškėjo turtinę padėtį, teismas nustatė terminą sumokėti 2033 Eur dydžio žyminį mokestį.

7Teismas, preliminariai įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, sprendė, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, tačiau jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios paaiškėjo jau po bylos išnagrinėjimo, prašyme nenurodė, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas surašė didelės apimties prašymą, tačiau jame iš esmės cituoja tik teismų praktiką, įstatyme įtvirtintus išaiškinimus, atkartoja argumentus, kuriuos buvo išdėstęs apeliaciniame skunde, tačiau nenurodė proceso atnaujinimo motyvų, pagrindo. Be to, pareiškėjas prašymą grindžia ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, tačiau nenurodė kokią konkrečią teisės normą taikant teismai, nagrinėdami ieškovo ieškinį, pažeidė ar pritaikė per klaidą, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už prašymą dėl proceso atnaujinimo; prijungti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir perduoti pirmosios instancijos teismui atlikti kitus būtinus veiksmus šioje civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo D. S. ir apeliantą 100 proc. atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Dėl to nutarties dalis, kuria apeliantas įpareigotas mokėti žyminį mokestį, turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
  2. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, prašyme, pareikšime suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto, teisinė ginčo santykio kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys, pareiškimas, prašymas yra pakankamai aiškus, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turi būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Apeliantas sutinka, kad jo procesinio dokumento turinio supratimas dėl jo pasirinktos dėstymo specifikos yra apsunkintas, tačiau pažymi, kad tik nesuvokiamas, o ne apsunkintas teksto dėstymas sudaro pagrindą konstatuoti procesinio dokumento trūkumą. Apeliantas teigia, kad jis aiškiai nurodė visus CPK 369 straipsnio reikalaujamus elementus, todėl jo prašymo turinys atitinka šio straipsnio reikalavimus. Apeliantas nurodė, kokiu pagrindu jis prašo atnaujinti procesą byloje, o tai, jog tiksliai nenurodyta teisės norma, kurioje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pagrindas atsisakyti priimti prašymą. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas privalo įvardinti teismų padarytas aiškiais teisės normos taikymo klaidas, tačiau prašyme yra pateiktos aplinkybės ir išdėstyti teisiniai argumentai, kad abiejų teismų buvo padaryta ne viena, o visa eilė materialiosios ir procesinės teisės normos taikymo pažeidimų.
  3. Teismas nepakankamai atsižvelgė situacijos specifiką, kad apeliantas yra fizinis asmuo, profesionalia teisininko pagalba nesinaudoja, pagal savo suvokimą surašė didelės apimties prašymą dėl proceso atnaujinimo. Be to, teismas neatliko išaiškinimo pareigos ir, nustatydamas prašymo trūkumus, juos išdėstė lakoniška forma.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri aptarta CPK 370 straipsnyje. Remiantis nurodytoje teisės normoje įtvirtintu reglamentavimu laikytina, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš kelių savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, o kai reikia – teismas taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Pažymėtina, kad kitų klausimų sprendimas prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas.

12Skundžiama nutartimi teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nustatė, kad apelianto prašymas neatitinka CPK 369 straipsnio reikalavimų (nenurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, motyvai, nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų proceso atnaujinimo pagrindo buvimą), nesumokėtas žyminis mokestis, todėl teismas nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Kaip matyti iš bylos, Vilniaus apygardos teismas, gavęs apelianto atskirąjį skundą, 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi iš dalies jį tenkino, panaikino 2015 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria apeliantui nustatytas terminas sumokėti 2 033 Eur dydžio žyminį mokestį ir atleido apeliantą nuo žyminio mokesčio šioje civilinėje byloje mokėjimo. Apelianto atskirąjį skundą dėl kitos skundžiamos nutarties dalies perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas nustatė terminą pašalinti skundžiamoje nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, t. y., aiškiai, glaustai ir nedviprasmiškai nurodyti reiškiamo prašymo motyvus, pagrindą ir pateikti jį pagrindžiančius įrodymus.

13Pagal CPK 369 straipsnio 1 dalį, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.

14Iš apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad apeliantas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 dviem pagrindais, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Skundžiamoje nutartyje teismas kaip šalintinus trūkumus nurodė tai, kad apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nenurodė proceso atnaujinimo motyvų, pagrindo (t.y., nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios paaiškėjo jau po bylos išnagrinėjimo), nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą; o prašymą grįsdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nenurodė kokią konkrečią teisės normą taikant, tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdami ieškovo ieškinį, pažeidė ar pritaikė per klaidą, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis aiškiai nurodė visus penkis CPK 369 straipsnio reikalaujamus prašymo elementus, todėl jo prašymas atitinka minėto straipsnio reikalavimus.

15CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, prašyme atnaujinti procesą turi nurodyti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio, jame pareiškėjas cituoja teismų praktiką, įstatyme įtvirtintus išaiškinimus bei nurodo argumentus dėl jo manymu neteisingai pritaikytų teisės normų nagrinėjant jo ieškinį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes jis laiko naujai paaiškėjusiomis ir nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą pašalinti šiam trūkumui, t. y. apeliantas turi aiškiai nurodyti, kurias prašyme nurodytas aplinkybes jis laiko naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą procesui atnaujinti ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 366 str. 1 d. 2 p.,369 str.).

16Kaip minėta, apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo buvimu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, paliekant jį nepakeistu, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas privalo įvardinti tiek Vilniaus apygardos teismo sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, pareiškėjas prašyme turi nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, o šių aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Prašyme dėl proceso atnaujino apeliantas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą, kurioje procesą prašoma atnaujinti, buvo padarytos, jo nuomone, aiškios teisės normų taikymo klaidos: dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos netinkamo taikymo ir aiškinimo, dėl apeliacinės instancijos teismo nepagrįsto atsisakymo ištirti papildomus rašytinius įrodymus, dėl pažeistų proceso teisės normų, reglamentuojančių tinkamą ir teisėtą teismo procesą, dėl neišreikalautų įrodymų iš trečiųjų asmenų, dėl bylos nepagrįsto nesustabdymo, dėl materialinės teisės normų ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių sandorius ir tikrąjį sutarties šalių valią (CK 1.5, 1.63 str.), sutartis ir sutarčių aiškinimą (CK 6.193-6.195 str.), profesinei atsakomybei keliamų reikalavimų (CK 6.38 str. 2 d., 6.256 str. 3 d.), dėl suklydimo (CK 1.90 str.), ekonominio spaudimo, susidėjusių sunkių aplinkybių, apgaulės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, netinkamo aiškinimo ir taikymo (CK 1.91 str.), nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių vekselio ir vekselio įgijėjo santykius, taip pat hipotekos, laidavimo santykius reglamentuojančių normų netinkamo aiškinimo ir taikymo, dėl proceso normų, reglamentuojančių įrodymų rinkimą, vertinimą netinkamo aiškinimo ir taikymo (CPK 159 str., 176-185 str., 199 str.) ir kt. Taigi prašyme atnaujinti procesą apeliantas nurodė aplinkybes (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytus materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimus), kurios, jo manymu, gali būti vertinamos kaip aiškios teisės normų taikymo klaidos. Ar nurodytos aplinkybės įeina į apelianto nurodomo pagrindo (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) atnaujinti procesą sudėtį, spręs teismas, turintis prerogatyvą jas teisiškai kvalifikuoti, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą nurodyti kokią konkrečią teisės normą taikant, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami ieškovo ieškinį, pažeidė ar pritaikė per klaidą, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tuo tarpu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto numatytu pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismo sprendimas (nutartis, įsakymas, nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas, teikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu, tuo pačiu prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas (ta apimtimi, kuriame nustatytas apribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu dėl teismo sprendimų, kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, o kiti asmenys – tik jei pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Priklausomai nuo to, kokį procesinį sprendimą priims teismas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, priklausys pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą šiuo pagrindu išsprendimas, tačiau teismas pirmiausia turi išspręsti pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu priėmimo klausimą.

17Remdamasis pirmiau paminėtais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, priėmimo, pažeidė šio klausimo nagrinėjimą reglamentuojančias CPK 370 straipsnio pirmosios dalies normas ir dėl to šioje dalyje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Todėl apelianto D. S. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo, naikinama ir pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiamos nutarties dalis, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu trūkumus, paliekama nepakeista.

18Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo ir pareiškėjo D. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Nutarties dalį, kuria pareiškėjas D. S. įpareigotas pašalinti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu trūkumus, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai