Byla 2A-158/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant ieškovo atstovui S. P. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Swedbank“ ir atsakovų R. D. , D. D. , S. D. , P. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2724-232/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Swedbank“ ieškinį atsakovams R. D. , D. D. , S. D. , P. D. , uždarajai akcinei bendrovei ,,Dailima“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Dailima“, P. D. , D. D. , S. D. , R. D. 239 366,52 Lt skolos, sutartines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2,5 proc. metų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-11-15 kreditavimo sutartimi suteikė atsakovui UAB „Dailima” 230 000 kreditą, numatytas kredito grąžinimo terminas 2012-11-15. Už prievolių pagal kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą laidavo atsakovai P. D. ir S. D. pagal 2007-11-16 pasirašytas laidavimo sutartis. Kredito gavėjas prisiimtų savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamai nevykdė, per papildomai nustatytą terminą mokėtinų sumų nesumokėjo, todėl kredito sutartis buvo nutraukta. Laiduotojai ir skolininkas yra laikytini solidariai atsakingais už prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties įvykdymą, todėl skola yra priteistina solidariai iš atsakovų. Laidavimo sutartys buvo sudarytos laiduotojų sutuoktiniams sutinkant. Laiduotojų sutuoktinės pareiškė, kad žino apie laidavimo sutarčių ir kredito sutarties sudarymą, šiems sandoriams pritarė bei patvirtino, kad laidavimo sutarčių sąlygos neprieštarauja šeimos interesams. Todėl atsakovėms D. D. ir R. D. kyla solidari pareiga atsakyti pagal kredito sutartį.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu atsakovų prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė, ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovo AB ,,Swedbank“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Dailima“, P. D. , S. D. , 210 000 Lt negražintą kredito dalį, 12 655,98 Lt palūkanų, 4 177,63 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo 2009-08-19 (bylos iškėlimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, 5 497,65 Lt žyminio mokesčio, išieškojimą nukreipiant į atsakovo UAB „Dailima“ turtą atsakovų P. D. ir D. D. santuokinį turtą, S. D. ir R. D. santuokinį turtą, P. D. asmeninį turtą ir S. D. asmeninį turtą. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovo į bylą pateiktos kredito ir laidavimo sutarčių kopijos patvirtina, jog atsakovas UAB „Dailima“ 2007-11-15 buvo sudaręs su ieškovu kredito sutartį Nr. 07-131272-IN, kurios dalyku tapo banko (ieškovo) atsakovui suteiktas tikslinės paskirties 230 000 Lt kreditas, nekilnojamojo turto – parduotuvės su sandėliais nuomojamame žemės sklype įsigijimui adresu (duomenys neskelbtini). Kredito gražinimo terminas – 2012-11-15, dalinių gražinimų terminai buvo nustatyti atskiru grafiku (b. l. 33,34). Kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamas vykdymas buvo užtikrintas ne tik įgyto turto, tapusio kredito suteikimo tikslu, bei turtinių (nuomos) teisių į žemės sklypą įkeitimu (b. l. 6-9), bet ir atsakovų P. ir S. D. laidavimu (b. l. 25-28). Laidavimo sutartimis atsakovai P. ir S. D. įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai, visu savo turtu atsakyti ieškovui, jeigu kredito gavėjas atsakovas UAB „Dailima“ netinkamai vykdys visas ar dalį prievolių pagal kreditavimo sutartį. Teismo teigimu, abiejų laidavimo sutarčių tekstai analogiški, jų 7 punkte numatytos sąlygos, kad kredito gavėjui (UAB „Dailima“) nevykdant ar netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, Bankas turi teisę pasirinkti, kokią prievolės užtikrinimo priemonę realizuoti ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto turto, atvirkščiai bylos eigoje, (triplike) patys atsakovui nurodė, kad ieškovas jau kreipėsi į hipotekos teismą ir pradėjo realizuoti savo teisę atgauti įsiskolinimą realizuojant įkeistą turtą. Atsakovės D. ir R. D. yra atsakovų P. ir S. D. sutuoktinės, pasirašiusios laidavimo sutartyse, kad joms žinoma apie sutuoktinių sudaromas laidavimo sutartis, kurios, jų nuomone, neprieštaraujančios šeimų interesams. Todėl teismas nurodė, kad sutinkamai su CK 3.109 straipsnio 1 dalies, numatančios prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto, atvejus, 5 punktu, savo ruožtu numatančiu, kad taip turi būti vykdomos visos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išieškojimas šiuo atveju nukreiptinas tiek į atsakovų UAB „Dailima“, P. ir S. D. asmeninį turtą tiek į jų santuokinį su D. ir R. D. turtą. Taip pat teismas nurodė, kad nors ieškovas jo prašomą priteisti 239 366,52 Lt sumą įvardija kaip skolą, iš jo paties ieškinio turinio matyti, jog šią sumą sudaro: 210 000 Lt negražinto kredito 12 655,98 nesumokėtų palūkanų, 15 768 Lt delspinigių už laiku negražintą kredito dalį ir 942,54 Lt delspinigių nuo laiku nesumokėtų palūkanų. Delspinigiai paskaičiuoti remiantis kreditavimo sutarties 7.2 punktu po 0,08 procento nuo pradelstos sumos už dieną. Tokius delspinigius atsižvelgdamas į nusistovėjusią teismų praktikoje nuomonę, kad protingas delspinigių dydis yra 0,02 procento už uždelstą dieną, teismas sumažino ir priteisė viso 4 177,63 Lt delspinigių.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12Ieškovas AB ,,Swedbank“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria sumažintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 0,08 proc. sutartinių netesybų dydis iki 0,02 proc., panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo naudai iš atsakovų UAB ,,Dailima“, P. D. ir S. D. solidariai priteisti 15 768 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 942,54 Lt delspinigių už priskaičiuotas ir nesumokėtas palūkanas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 239 366,52 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2009-08-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 5 787 Lt bylinėjimosi išlaidas, taip pat bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Skunde nurodo, kad, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 3 dalimi teismas gali netesybas sumažinti, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį teismo mažinamos neprotingai didelės netesybos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Šiose teisės normose įtvirtintas minimalus sutartinių netesybų dydis, kuris gali būti teismo sumažintas, kai jis aiškiai per didelis, bet ne daugiau, negu kreditoriaus patiriami nuostoliai. Tokiu būdu įstatymas nustato reikalavimą teismui sutartinių netesybų mažinimą atlikti tik įvertinus šalių sutartyje iš anksto apibrėžtų netesybų nepagrįstumą, nustačius kokius nuostolius kreditorius patyrė dėl sutarties pažeidimo. Kadangi skundžiamame sprendime dėl netesybų dydžio nepagrįstumo nėra atliktas įstatymo nustatytas sutartinių netesybų dydžio vertinimas, o pateikta bendrojo pobūdžio nuoroda į nusistovėjusią teismų praktiką, toks sprendimo motyvas laikytinas netinkamu materialinės teisės normų išaiškinimu ir taikymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio, nes priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negali būti vieno konkretaus sutartinių netesybų dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir dėl to turi būti mažinamos. Atsižvelgiant į tai, konkrečių sutartinių netesybų dydžio vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Remiantis išdėstytu, šalių sudarytoje Kredito sutartyje nustatytas 0,08 proc. dydžio delspinigių dydis atitinka komercinio sandorio šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl skundžiamu sprendimu sutartinės netesybos sumažintos nepagrįstai ir neteisėtai.

13Atsakovai R. D., D. D. , S. D. , P. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-3454-553/2010, atsakovui UAB ,,Dailima“ buvo iškelta bankroto byla. Teismas nagrinėjamos bylos nesustabdė, neperdavė jos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kas sąlygojo imperatyvių CPK normų pažeidimą (CPK 163 str. 5 p.). CPK normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisė normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Ši įstatymo nuostata nedaro išimties byloms, kuriose reikalavimai pareikšti solidariems atsakovams, iš kurių vienam iškelta bankroto byla.

152. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą atsakovams nedalyvaujant, kuriems apie posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Šis proceso teisės normų pažeidimas apribojo atsakovų teisę teisme žodžiu duoti paaiškinimus, atsakovai prarado galimybę teismo posėdžio metu pareikšti prašymą dėl bylos sustabdymo ir perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Šaukimas į teismo posėdį atsakovui UAB ,,Dailima“ po bankroto bylos iškėlimo turėjo būti siunčiamas ne buvusiam direktoriui P. D. , o paskirtam bankroto administratoriui.

16Ieškovas AB ,,Swedbank“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo skunde nurodytais motyvais atmesti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo UAB ,,Dailima“ atstovai bei apeliantai žinojo apie bankroto bylos įmonei inicijavimą, taip pat bankroto bylos iškėlimą, tačiau apie tai neinformavo teismo, todėl teismas CPK 163 straipsnio 5 punkto reikalavimų nepažeidė.

17Atsakovai R. D., D. D. , S. D. , P. D. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime nurodo, kad teismas, mažindamas priteistinų netesybų dydį atsižvelgė į svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad dalis prievolės pagal sutartį yra įvykdyta, atsakovo UAB ,,Dailima“ finansinė būklė yra sunki, vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Ieškovas teigdamas, kad teismas be pagrindo sumažino sutartimi nustatytas netesybas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad priteistos netesybos nepadengia dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.

18Atsakovas BUAB ,,Dailima“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, išskyrus reikalavimą priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 6 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2009-08-19 iki visiško sprendimo įvykdymo, atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, atmesti atsakovų R. D. , D. D. , S. D. , P. D. prašymą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodo, kad:

191. Pagrįsta teismo sprendimo dalis, kurioje sutartinių netesybų dydis sumažintas nuo 0,08 proc. iki 0,02 proc. už uždelstą dieną, nes netesybos atlieka ne baudimo, o kompensuojamą funkciją, šiuo atveju sudarantis 29,2 procentus metinių palūkanų nuo įsiskolinimų sumos, yra nepagrįstai didelis, todėl buvo pagrįstai sumažintas.

202. Atmestinas ieškovo prašymas priteisti 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2009-08-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, skaičiavimas. Taip pat pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

213. Atsakovas BUAB ,,Dailiam“ sutinka su ieškovo reikalavimu dėl 210 000 Lt priteisimo iš atsakovų ir nemano, kad bylą reikia grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes taip būtų pažeidžiami CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai.

23IV. Apeliacinio teismo argumentai

24Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

26Dėl ieškovo apeliacinio skundo

27Ieškovo apeliaciniame skunde keliami netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, sprendžiant dėl kredito sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) sumažinimo.

28Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas ieškiniu prašytą priteisti sutartinių netesybų (delspinigių) sumą iki 4 177,63 Lt , t. y. iki 0,02 proc. dydžio, pažeidė netesybas ir jų mažinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

29Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. , bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

30Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB ,,Swedbank“ ir atsakovo UAB „Dailima“ 2007 m. lapkričio 15 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-131272-IN, kurios pagrindu atsakovui UAB ,,Dailima“ buvo suteiktas 230 000 Lt kreditas. Minėtos kredito sutarties 7.2 punkte buvo nustatyta, kad kredito gavėjas (UAB ,,Dailima“) praleidęs sutartyje numatytus kredito grąžinimo, palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. 2007 m. lapkričio 16 d. laidavimo sutartimis atsakovai Petras ir S. D. įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai, visu savo turtu atsakyti ieškovui, jeigu kredito gavėjas atsakovas UAB „Dailima“ netinkamai vykdys visas ar dalį prievolių pagal kreditavimo sutartį. Ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovas UAB ,,Dailima“ prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamai nevykdė, prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Dailima“, P. D. , D. D. , S. D. , R. D. 210 000 negrąžinto kredito, 12 655,98 Lt palūkanų, 15 768 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 942,54 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas UAB ,,Dailima“ netinkamai vykdė savo prievoles pagal kredito sutartį, skundžiamu sprendimu tenkino ieškinio dalį dėl 210 000 Lt negražinto kredito, 12 655,98 Lt palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų, o ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas solidariai iš atsakovų 4 177,63 Lt delspinigių. Teismas ieškovo prašomus priteisti delspinigius sumažino motyvuodamas tuo, kad 2007 m. lapkričio 15 d. kredito sutarties 7.2 punkte nustatytos 0,08 proc. dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, o pagal teismų praktiką protingas delspinigių dydis yra 0,02 procento už uždelstą dieną.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą svarstytas „aiškiai per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje L. A. D. v. Gyvenamųjų namų statybos bendrija “Krantas-2”, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Glass Market” v. UAB “Lygiakraštis”, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316; kt.). Iš šių nutarčių galima daryti išvadą, kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiškiai per didelės. Tačiau ši išvada nereiškia, kad yra suformuota Lietuvos teismų praktika, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

32Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkretų netesybų dydį – 0,02 proc., nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų dydžio) nustatymą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Dėl to, mažinant netesybų dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Nagrinėjamu atveju netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl atsižvelgdama į prievolės pobūdį, skolos dydį, sutarties laisvės principą, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2007 m. lapkričio 15 d. kredito sutartimi nustatytos 0,08 proc. dydžio netesybos šiuo atveju laikytinos atitinkančiu teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) bei šalių interesų pusiausvyrą. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovo naudai solidariai iš atsakovų priteista 4 177,63 Lt delspinigių, keistinas, padidinant priteistinų delspinigių sumą iki 16 710,54 Lt.

35Dėl atsakovų apeliacinio skundo

36Atsakovų apeliaciniame skunde keliamas CPK 163 straipsnio 5 punkto taikymas nagrinėjamoje byloje. Apeliantų teigimu, atsakovui UAB ,,Dailima“ iškėlus bankroto bylą pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą ir perduoti ją UAB „Dailima“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

37Pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai, nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla.

38Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-3454-553/2010, atsakovui UAB ,,Dailima“ buvo iškelta bankroto byla. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2010 m. kovo 15 d. Taigi pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas buvo priimtas po bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismui būtų pranešta apie bankroto bylos atsakovui UAB ,,Dailima“ iškėlimą.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinant CPK 163 straipsnio 5 punkto normos taikymą nagrinėjant civilines bylas nurodytu pagrindu negali būti sustabdyta ir perduota įmonės bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui ta civilinė byla, kurioje yra priimtas, bet dar neįsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat kuri nagrinėjama apeliacine ar kasacine tvarka. Tokiu atveju byla bendra tvarka išnagrinėjama apeliacinės instancijos ar kasaciniame teismuose ir bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įstatymo nustatyta tvarka išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 626 str. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „SEB VB lizingas“ v. V. Š. , bylos Nr. 3K-3-124/2007).

40Todėl nagrinėjamoje byloje, nors teismas formaliai ir turėjo sustabdyti bylą ir perduoti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad abi bylos nagrinėjamos tame pačiame – Vilniaus apygardos teisme, byla išnagrinėta tuojau po to, kai atsakovui iškelta bankroto byla, šis pažeidimas nelaikytinas tokiu pažeidimu, kuriuo remiantis būtų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą bankrutuojančios UAB ,,Dailima“ administratorius nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir, kad nepalaiko atsakovų apeliacinio skundo. Todėl BUAB ,,Dailima“ bankroto administratoriaus pozicija ginčo klausimu išreikšta.

41Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, nes atsakovams apie teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta.

42Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pripažįstamas toks, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kurį priėmęs asmuo privalo esant pirmai galimybei jį perduoti adresatui (CPK 123 str. 5 d.).

43Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams apie 2010 m. vasario 26 d. paskirtą teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei R. D. teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas 2010 m. sausio 20 d. asmeniškai, šiai atsakovei taip pat buvo įteiktas jos vyrui S. D. skirtas teismo šaukimas (b. l. 85, 88). Teismo šaukimas siųstas atsakovui UAB ,,Dailima“ 2010 m. sausio 20 d. buvo įteiktas bendrovės direktoriui bei atsakovui šioje byloje P. D. asmeniškai (b. l. 87). Atsakovams P. D. ir D. D. skirti teismo šaukimai 2010 m. sausio 20 d. buvo įteikti atsakovo P. D. motinai O. D. (b. l. 84, 86). Taigi nors atsakovams S. D. ir D. D. šiuo atveju teismo šaukimai nebuvo įteikti asmeniškai, tačiau atsakovų nurodytu gyvenamosios vietos adresu teismo šaukimai apie šio posėdžio laiką ir vietą buvo įteikti kartu gyvenantiems šeimos nariams, toks įteikimas pagal įstatymo reikalavimus laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas įteikimui adresatui asmeniškai.

44Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovai nepaneigė aplinkybės, jog jiems apie pirmosios instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta. Dėl nurodyto atmestinas apeliantų argumentas, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu.

45Patenkinant ieškovo apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 5 787 Lt žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovų P. D. , D. D. , S. D. , R. D. (CPK 88, 93 str.). Taip pat pagal bylos duomenis ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 376 Lt žyminį mokestį, kuris grąžintinas ieškovui (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti.

48Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo AB ,,Swedbank“ (į. k. 112029651) naudai solidariai iš atsakovų UAB „Dailima“ (į. k. 152131429), P. D. (a. k. ( - ) S. D. (a. k. ( - ) priteista 4 177,63 Lt delspinigių.

49Priteisti ieškovo AB ,,Swedbank“ naudai solidariai iš atsakovų UAB „Dailima“, P. D. , S. D. 16 710,54 Lt (šešiolika tūkstančių septynis šimtus dešimt litų, 54 ct) delspinigių.

50Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui AB ,,Swedbank“ iš atsakovų UAB „Dailima“ P. D. , D. D. , S. D. , R. D. priteista 5 497,65 Lt žyminio mokesčio.

51Priteisti ieškovui AB ,,Swedbank“ 5 787 Lt žyminio mokesčio iš atsakovų P. D. , D. D. , S. D. , R. D. lygiomis dalimis.

52Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

53Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovui AB ,,Swedbank“ 376 Lt (tris šimtus septyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2010-04-13 mokėjimo nurodymą Nr. 138324.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė ... 5. Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu atsakovų prašymą... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 12. Ieškovas AB ,,Swedbank“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 13. Atsakovai R. D., D. D. , S. D. , P. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 14. 1. Teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos... 15. 2. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą atsakovams nedalyvaujant, kuriems... 16. Ieškovas AB ,,Swedbank“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo... 17. Atsakovai R. D., D. D. , S. D. , P. D. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį... 18. Atsakovas BUAB ,,Dailima“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Vilniaus... 19. 1. Pagrįsta teismo sprendimo dalis, kurioje sutartinių netesybų dydis... 20. 2. Atmestinas ieškovo prašymas priteisti 6 proc. procesines palūkanas už... 21. 3. Atsakovas BUAB ,,Dailiam“ sutinka su ieškovo reikalavimu dėl 210 000 Lt... 23. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 24. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Dėl ieškovo apeliacinio skundo ... 27. Ieškovo apeliaciniame skunde keliami netesybas reglamentuojančių teisės... 28. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas ieškiniu... 29. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB ,,Swedbank“ ir atsakovo UAB... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą svarstytas „aiškiai per... 32. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad... 35. Dėl atsakovų apeliacinio skundo... 36. Atsakovų apeliaciniame skunde keliamas CPK 163 straipsnio 5 punkto taikymas... 37. Pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju,... 38. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d.... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aiškinant CPK 163... 40. Todėl nagrinėjamoje byloje, nors teismas formaliai ir turėjo sustabdyti... 41. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas pirmosios... 42. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutus sprendimo negaliojimo... 43. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams apie 2010 m. vasario 26 d. paskirtą... 44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovai... 45. Patenkinant ieškovo apeliacinį skundą bei pakeičiant pirmosios instancijos... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 47. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti.... 48. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo AB ,,Swedbank“ (į. k. 112029651)... 49. Priteisti ieškovo AB ,,Swedbank“ naudai solidariai iš atsakovų UAB... 50. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui AB ,,Swedbank“ iš atsakovų UAB... 51. Priteisti ieškovui AB ,,Swedbank“ 5 787 Lt žyminio mokesčio iš atsakovų... 52. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 53. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti iš valstybės...