Byla A-3847-438/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (1.7)S-3325-4260-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 2) priteisti dėl Tarnybos darbuotojų kaltės patirtų 860,18 Eur dydžio nuostolių (turtinės žalos) atlyginimą; 3) priteisti 13,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu Tarnybos sprendimu buvo atsisakyta jai suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. surašyti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties. Pažymėjo, kad Tarnyba nepateikė pareiškėjai advokatės A. A. išvados, sprendimą surašė ne ant firminio blanko, Tarnybos sprendimas nebuvo pasirašytas Tarnybos direktorės.

6Atsakovas Tarnyba, kartu atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

7Atsakovas Tarnyba paaiškino, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir atsižvelgus į advokatės A. A. pateiktą išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai yra neperspektyvus. Tarnybos nuomone, pareiškėja neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, todėl jos skundas turėtų būti atmestas.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10Teismas nustatė, kad Tarnybos sprendime nurodyti tiek faktai, tiek ir teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis sprendimas buvo priimtas. Tarnybos sprendime iš esmės buvo pakartoti advokatės išvados argumentai, todėl, teismo vertinimu, Tarnyba neprivalėjo atskirai šią išvadą pateikti pareiškėjai. Tarnybos sprendimas patvirtintas antspaudu ir pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, t. y. Teisės skyriaus vedėjos L. M. pagal Tarnybos direktorės A. B. 2015 m. liepos 16 d. įgaliojimą Nr. T-13-15. Teismas taip pat nustatė, kad Tarnybos sprendimas turi ir kitus dokumentams privalomus rekvizitus (dokumento rengėjo pavadinimą, dokumento datą, dokumento registracijos numerį). Tarnybos sprendime buvo aiškiai išreikšta Tarnybos valia (dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą), jame nurodyta apskundimo tvarka. Taigi, teismas sprendė, kad Tarnybos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualaus teisės akto reikalavimus, todėl vien tai, kad Tarnybos sprendime nėra nurodyti Tarnybos rekvizitai (Tarnybos adresas, telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas, kodas) teismo nelaikytas esminiu Tarnybos sprendimo turinio trūkumu, sudarančiu pagrindą minėtą sprendimą panaikinti. Teismas akcentavo, kad Tarnyba visapusiškai ir išsamiai išanalizavo visas pareiškėjos prašymui išnagrinėti reikšmingas aplinkybes bei detaliai ir aiškiai motyvavo jo faktinį bei teisinį priėmimo pagrindą ir savo sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, Tarnybos sprendimas priimtas ir tinkamai pasirašytas tam įgalioto subjekto, todėl atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus tokių sprendimų turiniui ir formai.

11Išanalizavęs aktualių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jos nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų įstatymų reikalavimus atitinkančiam teismui teiktinam kasaciniam skundui parengti. Įvertinęs šiuo dokumentus nagrinėjamoje byloje, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos argumentai susiję su tuo, jog antstolis be pagrindo pradėjo vykdyti vykdomąjį dokumentą, nėra pakankama prielaida kasaciniam skundui pateikti, nes pareiškėja nepateikė Tarnybai duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka, t. y., kad buvo materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kitų kasacijos pagrindų taip pat nebuvo nustatyta.

12Vertindamas pareiškėjos prašymo perduoti bylą į prokuratūrą, teismas nurodė, kad antstoliui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. vykdomasis raštas buvo išduotas civilinėje byloje Nr. ( - ) (proceso Nr. ( - )), kurioje buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimas už akių pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams L. S. (pareiškėjai) ir J. V. S., o pareiškėjos nurodytas proceso Nr. ( - ) yra susijęs su kita civiline byla, kurioje buvo nagrinėtas pareiškėjos ir J. V. S. skundas dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgęs į tai, kad tai yra dvi skirtingos civilinės bylos, teisminio proceso numeriai taip pat yra skirtingi, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į prokuratūrą.

13Teismas neturėjo pagrindo abejoti Tarnybos per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą pateikto dokumento pasirašymo tikrumu, o Teisės skyriaus vedėjos L. M. Tarnybos atsiliepime nurodyta pavardė „M.“ teismo buvo įvertinta kaip korektūros klaida (rašymo apsirikimas). Teismas taip pat sutiko su Tarnybos atsiliepime nurodytu argumentu, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjos sutuoktiniu J. V. S., nėra susijusios su šioje byloje skundžiamu Tarnybos sprendimu, priimtu pareiškėjos (o ne jos sutuoktinio) atžvilgiu. Akcentavo, kad Tarnybos nedalyvavimas teismo posėdyje jokiu būdu negali būti vertinamas taip, kad Tarnyba nebepalaiko atsiliepime nurodytų savo argumentų, juo labiau tai, teismo vertinimu, nereiškia, kad Tarnyba sutinka su pareiškėjos skundu.

14Teismas sutiko su Tarnybos išvada, kad pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus, kadangi pareiškėja iš esmės nepateikė pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog egzistuoja CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kasacijos pagrindai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Tarnyba skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Nustatęs, kad Tarnybos sprendimas yra teisėtas (nėra esminės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo sąlygos – neteisėtų veiksmų), Teismas neturėjo pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimo ir tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

15III.

16Pareiškėja L. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.

17Nurodo iš dalies tas pačias aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat dėsto faktus, susijusius su byla, kurioje buvo atsisakyta teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taip pat prašo turtinę žalą lygiomis dalimis, t. y. po 210,45 Eur, priteisti iš Tarnybos direktorės A. B., Teisės skyriaus vedėjos L. M., advokatės A. A., Teisės skyriaus vedėjos A. S. Reiškia tokius pačius prašymus, kaip ir pirmosios instancijos teisme (inter alia – kreiptis į prokuratūrą), taip pat prašo prijungti naujus įrodymus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dokumentus bei bylą nagrinėti žodiniame posėdyje.

18Akcentuoja, kad Tarnyba tinkamai neįvertino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. vykdomasis raštas buvo be parašų ir herbo. Nurodo, kad Tarnyba be pagrindo išsiuntė advokatų kontorai pareiškėjos privačius duomenis. Pareiškėja taip pat pažymi, jog jai nebuvo leista susipažinti su advokatės A. A. išvada.

19Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tai, kad Tarnybos sprendime nėra nurodyti Tarnybos rekvizitai (Tarnybos adresas, telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas, kodas) nelaikytina esminiu Tarnybos sprendimo turinio trūkumu. Mano, kad tai konstatavęs pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę. Akcentuoja, kad prarado galimybę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kadangi kasacinį skundą gali surašyti tik advokatas.

20Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismo procesas su numeriu ( - ) (2015 m.) niekaip negalėjo įvykti, kadangi 2014 metų numeris – ( - ). Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neanalizavo. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė analizuoti aplinkybes, susijusias su jos sutuoktiniui teikta teisine pagalba.

21Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

22Tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir nurodo, kad palaiko savo poziciją, argumentus ir motyvus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (1.7)S-3325-4260-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjai L. S. atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. surašyti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo bei neteisėtais Tarnybos veiksmais padarytos turtinės žalos – 860,18 Eur – atlyginimo.

26Ginčijamame 2015 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. (1.7)S-3325-4260-15 Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, advokatės A. A. 2015 m. lapkričio 11 d. išvada bei CPK 346 straipsnio 2 dalimi, nenustatė objektyvių priežasčių, kurioms esant, būtų galima kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, o pareiškėja nepateikė savo prašymą pagrindžiančių įrodymų, t. y. Tarnyba laikė, kad reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas byloje neperspektyvus.

27Prieš pasisakydama dėl kilusio administracinio ginčo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėja apeliaciniame skunde prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

29Taikytinoje ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytą reguliavimą, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, byloje taip yra pateikti ginčui aktualūs įrodymai. Papildomai teisėjų kolegija akcentuoja, jog tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu proceso šalys turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis (teikti paaiškinimus, įrodymus ir kt.) (ABTĮ 51, 53 str.) ir pareiškėja šiomis teisėmis naudojosi (dalyvaudama 2016 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje, teikdama apeliacinį skundą ir kt.).

31Vertindama pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia nurodo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 11–12 straipsniuose konkretizuota, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

32Atsižvelgus į tai, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, aktualios Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, numatančios, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir (ar) atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

33Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/200; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011; 2011 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011; 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra konstatavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010; 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010 ir kt.). Todėl darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vertindama pareiškėjo reikalavimo ginti materialiąją teisę pagrįstumą, neperžengia įstatymų jai nustatytų ribų, priešingai nei teigia pareiškėja.

34Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010 ir kt.).

35Šiuo konkrečiu atveju Tarnyba, gavusi pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (t. I, b. l. 34), turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jos nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų įstatymų reikalavimus atitinkančiam kasaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. ( - ) parengti (t. I, b. l. 108–114).

36Pagal Įstatymo 11 straipsnio 9 dalį, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, Tarnyba turi teisę prašyti advokato išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų.

37Nagrinėjamu atveju Tarnyba, siekdama išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, vadovaudamasi anksčiau aptarta Įstatymo 11 straipsnio 9 dalies teisės norma, 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. (1.7.)-SD-2421-15 kreipėsi į advokatę A. A., prašydama pateikti motyvuotą išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai (t. I. b. l. 33). Advokatės išvada Tarnyboje buvo gauta 2015 m. lapkričio 11 d. (toliau – ir Išvada) (gavimo reg. Nr. (1.7.)GD-2131-1S) (t. I, b. l. 120–121). Išvadoje advokatė pabrėžė, kad šiuo atveju nėra nei vieno CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo kasaciniam skundui pateikti.

38Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnyba nepagrįstai vadovavosi advokatės A. A. Išvada dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai bei nepagrįstai advokatei persiuntė privačius pareiškėjos duomenis, o advokatės Išvada pareiškėjai nebuvo persiųsta.

39Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir konstatuoja, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, Tarnyba turi teisinį pagrindą ir diskrecijos teisę kreiptis į advokatą dėl išvados pateikimo. Tai iš esmės reiškia, kad Tarnyba turi teisę konkrečiu atveju spręsti, ar jai reikalinga advokato teisinė išvada, ar yra pakankamai kitų objektyvių įrodymų tam, kad prašymas būtų teisingai ir pagrįstai išnagrinėtas. Jei Tarnyba nusprendžia kreiptis į advokatą su paklausimu, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, tuomet advokatas turi pareigą pateikti išvadą. Vis dėlto šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad dėl teisinės pagalbos teikimo (neteikimo) galutinį sprendimą priima viešojo administravimo subjektas – Tarnyba, kurio pateikta advokato Išvada nesaisto.

40Vadovaujantis šiais argumentais, atmestinas pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, jog tai, kad advokatės A. A. Išvada nebuvo persiųsta pareiškėjai, patvirtina Tarnybos sprendimo neteisėtumą. Kaip jau buvo akcentuota, galutinį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo priima Tarnyba, ji analizuoja pareiškėjo pateiktus duomenis bei nurodytas aplinkybes, įvertina advokato išvadą, jei tokia yra pateikta, ir, tik įgyvendinusi šias savo pareigas, priima objektyvų sprendimą. Todėl vien pats faktas, kad pareiškėjai nebuvo persiųsta advokatės Išvada, savaime nelemia Tarnybos sprendimo neteisėtumo.

41Nagrinėjamu atveju Tarnyba sprendime analizuoja faktines pareiškėjos prašymo aplinkybes, jas vertina teisiškai CPK 346 straipsnio 2 dalies bei Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų kontekste, taip pat nurodo advokatės Išvados pastabas. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad Tarnybos sprendimas yra nemotyvuotas, t. y. pagrįstas vien nuoroda į Išvadą (kas, nesant pridėtos advokatės Išvados, panaikintų galimybes nustatyti Tarnybos sprendimo turinį).

42Šiame kontekste svarbu paminėti, kad bet koks kreipimasis į advokatą dėl išvados, advokatui nepateikiant konkrečių faktinių aplinkybių (kaip nagrinėjamu atveju nurodo pareiškėja – ir konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos asmeniu bei byla, kurioje prašoma antrinės teisinės pagalbos), neturėtų praktinės reikšmės, advokatui negalint detaliai išanalizuoti susidariusios situacijos ir dėl to neturint galimybių pateikti kompetentingą visapusiška faktinių ir teisinių aplinkybių analize pagrįstą išvadą.

43Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjos Tarnybai pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų turinį, taip pat įvertinusi Išvadoje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išsamiai išdėstytas ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba skundžiamame sprendime nurodytais argumentais ir motyvais pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, o atstovavimas pareiškėjos interesams neperspektyvus, kadangi pareiškėja iš esmės nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog egzistuoja CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. ( - ) pagrindai, būtent: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

44Kaip matyti tiek iš pareiškėjos prašymo Tarnybai, tiek iš skundo bei apeliacinio skundo, pareiškėja iš esmės nesutinka su teismų atliktu faktinių aplinkybių vertinimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasacinio skundo pateikimo galimybes griežtai apriboja anksčiau nurodytas CPK 346 straipsnis, kuris neįtvirtina kasacinio skundo – kaip pakartotinės apeliacijos – galimybės, todėl vien alternatyvi faktinių aplinkybių traktavimo galimybė nesudaro pagrindo su kasaciniu skundu kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kadangi kasacinis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių aplinkybių nenustinėja. Kasacinis teismas analizuoja vien teisės klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2002; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-463-699/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016).

45Akcentuotina, kad tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas, nagrinėdami pareiškėjos argumentus, vadovavosi pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, inter alia susijusiomis su antstolio A. B. galbūt neteisėtas veiksmais. Šiuo aspektu Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. ( - ), konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, jo pagrindu išduotas 2014 m. rugsėjo 2 d. vykdomasis raštas turi visus jam būtinus elementus, parašus bei antspaudus, todėl yra vykdytinas. Atsižvelgus į tai, kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos argumentas, jog į jos teiginį dėl vykdomojo rašto neteisėtumo nebuvo atsižvelgta – Tarnyba, įvertinusi anksčiau aptartą Vilniaus apygardos teismo nutartį, neturėjo teisinio pagrindo (jo nenurodė ir pareiškėja), 2014 m. rugsėjo 2 d. išduoto vykdomojo rašto vertinti kitaip nei tai atliko apeliacinės instancijos teismas.

46Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos pateikta informacija ir dokumentai bei kita bylos medžiaga leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti pareiškėjos prašomą įstatymų reikalavimus atitinkantį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teiktiną dokumentą. Akivaizdu, kad teisinės pagalbos suteikimas tokioje situacijoje, nenustačius ir pareiškėjai nurodžius konkrečių kasacijos pagrindų, neatitiktų bendrųjų Įstatyme apibrėžtų jos teikimo sąlygų, taip pat akivaizdžiai prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principams (Įstatymo 3 str.).

47Pareiškėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jog vien tai, kad Tarnybos sprendime nėra nurodyti Tarnybos rekvizitai (Tarnybos adresas, telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas, kodas) nelaikytina esminiu Tarnybos sprendimo turinio trūkumu.

48Teisėjų kolegija sutinka tiek su pareiškėjos nurodytais tarnybos sprendimo trūkumais, tiek su pirmosios instancijos teismo pateiktu šių trūkumų vertinimu bei jų įtaka Tarnybos sprendimo teisėtumui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų šiuo aspektu nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad aptarti formalūs Tarnybos sprendimo trūkumai neužkirto kelio pareiškėjai identifikuoti sprendimą priėmusį viešojo administravimo subjektą ir jį pasirašiusį įgaliotą asmenį bei tinkamai ir laiku apskųsti šį administracinį teisės aktą teimui.

49Pasisakydama dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti jai turtinę žalą lygiomis dalimis, t. y. po 210,45 Eur, iš Tarnybos direktorės A. B., Teisės skyriaus vedėjos L. M., advokatės A. A., Teisės skyriaus vedėjos A. S., teisėjų kolegija akcentuoja, kad šis reikalavimas gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neteisėti Tarnybos ar kitų asmenų veiksmai nenustatyti, o nenustačius neteisėtų veiksmų, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negali kilti.

50Pareiškėja tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinio teismo prašė perduoti bylą į prokuratūrą. Pareiškėja įtaria, jog Tarnyba yra susijusi su bylų klastojimu, nes tiek ant Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių, tiek ir ant Vilniaus apygardos teismo nutarties yra nurodytas civilinės bylos proceso Nr. ( - ), o vykdomajame rašte nurodytas visai kitas proceso numeris – ( - ). Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad šių aplinkybių Vilniaus apygardos administracinis teismas netyrė.

51Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos nurodomomis civilinėmis bylomis Nr. ( - ) (proceso Nr. ( - )) bei Nr. ( - ) (proceso Nr. ( - )) teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. vykdomajame rašte, priimtame civilinėje byloje Nr. ( - ), buvo padarytas rašymo apsirikimas, t. y. nurodytas ne tas teisminio proceso numeris – turėjo būti nurodytas Nr. ( - ), nors klaidingai nurodytas Nr. ( - ). Antra vertus, 2014 m. liepos 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime už akių, kurio pagrindu ir priimtas vykdomasis raštas, teisminio proceso numeris nurodytas teisingai, t. y. Nr. ( - ).

52Pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje Nr. ( - ) (teisminio proceso Nr. ( - )) buvo nagrinėtas pareiškėjos ir J. V. S. skundas dėl antstolio veiksmų 2014 m. rugsėjo 2 d. vykdomojo rašto pagrindu. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. priimta nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr. ( - ), teisminio proceso Nr. ( - )). Vilniaus apygardos teismas šioje byloje 2015 m. spalio 12 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

53Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tai yra dvi skirtingos civilinės bylos, teisminio proceso numeriai taip pat yra skirtingi, todėl nėra pagrindo daryti įtarimų apie nusikalstamos veikos sudėties pažymių egzistavimą. Rašymo apsirikimas vykdomajame rašte teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl galimo dokumentų klastojimo, kaip kad teigia pareiškėja, todėl nagrinėjamu atveju faktinių pagrindų kreiptis į prokurorą nenustatyta.

54Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos L. S. apeliacinis skundas atmetamas.

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

56Pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą atmesti.

57Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu,... 5. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu Tarnybos sprendimu buvo atsisakyta jai... 6. Atsakovas Tarnyba, kartu atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę,... 7. Atsakovas Tarnyba paaiškino, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas buvo... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad Tarnybos sprendime nurodyti tiek faktai, tiek ir teisės... 11. Išanalizavęs aktualių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo... 12. Vertindamas pareiškėjos prašymo perduoti bylą į prokuratūrą, teismas... 13. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Tarnybos per Lietuvos teismų elektroninį... 14. Teismas sutiko su Tarnybos išvada, kad pareiškėjos reikalavimai yra... 15. III.... 16. Pareiškėja L. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti... 17. Nurodo iš dalies tas pačias aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos... 18. Akcentuoja, kad Tarnyba tinkamai neįvertino, jog Vilniaus miesto apylinkės... 19. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tai,... 20. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismo procesas su numeriu ( - ) (2015 m.)... 21. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą,... 22. Tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir nurodo,... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės... 26. Ginčijamame 2015 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. (1.7)S-3325-4260-15... 27. Prieš pasisakydama dėl kilusio administracinio ginčo teisėjų kolegija... 28. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis... 29. Taikytinoje ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas... 30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytą reguliavimą,... 31. Vertindama pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų... 32. Atsižvelgus į tai, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą,... 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog... 34. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų taikymas siejamas su... 35. Šiuo konkrečiu atveju Tarnyba, gavusi pareiškėjos prašymą suteikti... 36. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 9 dalį, spręsdama dėl antrinės teisinės... 37. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, siekdama išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti... 38. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnyba nepagrįstai vadovavosi... 39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aukščiau nurodytą teisinį... 40. Vadovaujantis šiais argumentais, atmestinas pareiškėjos apeliacinio skundo... 41. Nagrinėjamu atveju Tarnyba sprendime analizuoja faktines pareiškėjos... 42. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad bet koks kreipimasis į advokatą dėl... 43. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjos Tarnybai pateikto prašymo ir... 44. Kaip matyti tiek iš pareiškėjos prašymo Tarnybai, tiek iš skundo bei... 45. Akcentuotina, kad tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas,... 46. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad... 47. Pareiškėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 48. Teisėjų kolegija sutinka tiek su pareiškėjos nurodytais tarnybos sprendimo... 49. Pasisakydama dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti jai turtinę žalą... 50. Pareiškėja tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinio teismo prašė... 51. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos nurodomomis... 52. Pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje Nr. ( - ) (teisminio proceso Nr. (... 53. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą... 54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 56. Pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą atmesti.... 57. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą... 58. Nutartis neskundžiama....