Byla e2A-821-265/2017
Dėl 2016-07-19 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-3257 dalies panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Duomenys neskelbtini“ dėl 2016-07-19 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-3257 dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas prašė panaikinti 2016-07-19 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3257 darbo byloje Nr. APS-3–11436/2016 ir priimti naują sprendimą – įpareigoti, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Duomenys neskelbtini išmokėtų priklausančią 2 mėnesių išeitinę išmoką (700 Eur) ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką ne dėl ieškovo kaltės iki sprendimo priėmimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, jog 2016-07-19 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-3257 jo prašymas tenkintas iš dalies, panaikintas 2016-05-31 UAB „Duomenys neskelbtini“ direktoriaus įsakymas NR. 59, kuriuo J. V. skirta drausminė nuobauda - griežtas papeikimas. Reikalavimai dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išieškojimo ir dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo uždelsus atsikaityti darbo sutarties nutraukimo dieną išieškojimo, atmesti. Nurodė, jog nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kad atsakovė pagrįstai neišmokėjo išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną. Taip pat nesutinka su komisijos konstatavimu, jog atsakovė įrodė visas sąlygas drausminei atsakomybei taikyti. Paaiškino, kad ieškovui yra 70 metų, turi lėtinių ligų, todėl nebegalėjo dėl sveikatos būklės tęsti darbinės veiklos, nes paskutiniu metu paūmėjus ligai dažnai turėdavo nedarbingumo pažymėjimą. 2016-05-30, paskutinę nedarbingumo dieną, atvyko į UAB „Duomenys neskelbtini“ ir pateikė direktoriui prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2016-05-31. Prašymas buvo patenkintas, atleistas iš darbo 2016-05-31 pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau darbdavys atleidimo dieną neišmokėjo visų priklausančių išmokų, t. y. nesumokėjo 2 mėnesių išeitinės išmokos. 2016-05-31 UAB „Duomenys neskelbtini“ administracijoje buvo pateikti dokumentai, su kuriais susipažino ir pasirašė, taip pat ir su įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, buvo padaryti įrašai darbo sutartyje, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Gavęs įmoką į banko sąskaitą iš UAB „Duomenys neskelbtini“ suprato, kad sumokėtos ne visos išmokos, pagal gautą sumą tai buvo tik kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pradėjus teirautis apie išeitinę išmoką, buvęs direktorius el. laišku atsakė, kad 2016-05-31 jam skirta nuobauda, apie kurios skyrimą ieškovui nebuvo žinoma. Įsakymo kopiją „Dėl nuobaudos skyrimo“ atsiuntė elektroniniu paštu, kurio 2 punkte nurodytas kitas atleidimo straipsnis – Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1, 2.
  3. Atsakovė UAB „Duomenys neskelbtini“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovui pagrįstai nebuvo priteista išeitinė kompensacija, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija ginčą išnagrinėjo ne formaliai, bet atsižvelgė į faktinius duomenis, t. y. į UAB „Gargždų geležinkelis" pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, kad atsakovui buvo parengtas įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir jį atsakovė UAB „Duomenys neskelbtini“ ketino atleisti dėl neigiamų motyvų, t. y. pagal DK 136 str. 3 d. 1, 2 p. nuostatas. Nurodė, kad nutraukiant su ieškovu 1996-06-20 sudarytą darbo sutartį atleidimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus neįrašytas siekiant nesukliudyti ieškovui susirasti naują darbovietę, tačiau atleidžiant jis buvo įspėtas apie jo atleidimą dėl neigiamų motyvų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2016-07-19 sprendimo Nr. DGKS-3257 dalį dėl 2 mėnesinių išmokų išmokėjimo ir už uždelsimą atsiskaityti. Priteisė iš atsakovės UAB „Duomenys neskelbtini“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką – 700,00 Eur (septyni šimtai eurų), 700,00 Eur vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo J. V. naudai. Priteisė iš atsakovės UAB „Duomenys neskelbtini“ 32,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
  2. Darbdavio elgesį, kad jis, motyvuodamas žmogiškuoju faktoriumi, nurodė, jog J. V. atleido pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį, siekiant nesukliudyti ieškovui susirasti naują darbovietę, tačiau atleidžiant įspėjo apie nuobaudos paskyrimą bei atleidimą pagal Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, tačiau su įsakymu pasirašytinai nesupažindino, o apie priimtą įsakymą informavo tik pranešimu, teismas vertino kritiškai, kaip siekiamybę nesumokėti darbuotojui priklausančių išmokų.
  3. Pažymėjo, jog 2016-07-25 įsakymu Nr. 79 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba neturi reikšmės nagrinėjamos bylos atveju, kadangi nėra galimybės taikyti drausminę nuobaudą darbuotojui, su kuriuo darbo santykiai jau yra nutrūkę
  4. Konstatavo, kad atsakovė UAB „Duomenys neskelbtini“ nutraukė darbo sutartį ir 2016-05-31 darbuotoją atleido iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį (įgijus teisę į senatvės pensiją), dėl ko jam turėjo būti išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
  5. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nesilaikė DK 127 str. 2 d. numatyto 14 dienų termino įspėti darbdavį dėl ketinimų nutraukti darbo sutartį bei į tai, kad ieškovas nuo 2016-02-03 iki 2016-05-30 sirgo, negalėjo vykdyti savo pareigų, ir darbdaviui teko ieškoti, kas tas pareigas atliks, išmoką už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2800 Eur sumažino iki 700 Eur.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo J. V. ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės UAB " Duomenys neskelbtini " naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

109.1. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės prieštarauja ieškovo atstovo išdėstytoms aplinkybėms. Teismas nesiėmė veiksmų prieštaravimams pašalinti.

119.2. Ieškovui teikti prašymą atleisti jį iš darbo pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį nebuvo pagrindo, nes būdamas senatvės pensininku dirbo pas atsakovę, problemų su sveikata jis turėjo ir anksčiau, tačiau šios problemos jam dirbti netrukdė, medicininių pažymų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl sveikatos būklės nebegali toliau dirbti ir tęsti darbinius santykius, atsakovei pateikta nebuvo.

129.3. Teismas neįsigilino į atsakovės pateiktus dokumentus, kurie yra susiję su darbo tvarkos nustatymu pačioje bendrovėje, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nesupažindino ieškovo su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo nenorėdama mokėti išeitinės kompensacijos.

139.4. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų - filmuotos medžiagos, liudytojų parodymų, nevertino ir ginčijamoje dalyje priimto darbo Ginčų komisijos sprendimo motyvų, nepasisakė dėl atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų - susirašinėjimo internetu rašytinės medžiagos bei atsakovės priimtų norminių aktų, reguliuojančių darbo tvarką UAB " Duomenys neskelbtini ".

149.5. Teismas situaciją įvertino itin formaliai, neatsižvelgė į faktines aplinkybes. Teismas neįvertino, kad atsakovė tik iš žmogiškosios pusės sutiko, kad ieškovo atleidimo pagrindas būtų nurodytas DK 127 straipsnio 2 dalis, neatsižvelgė, kad ieškovui buvo paaiškinta, jog dėl jam skirtos drausminės nuobaudos piniginė kompensacija nebus išmokama.

  1. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1510.1. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. nebuvimu, nepagrįsti, kadangi ieškovas prašymo nutraukti darbo sutartį dieną buvo pensininkas ir pagal tuo metu galiojusią DK 127 straipsnio 2 dalies redakciją turėjo teisę pasinaudoti šiuo darbo sutarties nutraukimo pagrindu.

1610.2. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo nurodytų aplinkybių prieštaringumu. Ieškovo teisinė pozicija nesikeitė, nesikeičia ir nesikeis - atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai neišmokėjo jam išeitinės išmokos. Pažymėtina, jog ieškovas, net jei būtų galėjęs dalyvauti teismo posėdžiuose, nebūtų nurodęs jokių naujų aplinkybių - visos jos buvo pateiktos rašytiniuose paaiškinimuose bei ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, taip pat procesiniuose dokumentuose.

1710.3. Jokių įrašų oficialiuose dokumentuose, kuriuose nurodomi atleidimo pagrindai apie ieškovo J. V. atleidimą kitu pagrindu nei pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nėra.

1810.4. Kadangi ieškovas J. V. darbo sutartį nutraukė DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, tai atsakovė UAB „Duomenys neskelbtini“ turėjo jam išmokėti jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ši ieškovo teisė į išeitinę išmoka yra absoliuti, darbdavys turi pareigą, o ne teisę ją išmokėti.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20Apeliacinis skundas atmestinas

21

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl išeitinės išmokos priteisimo, todėl šį komisijos sprendimą panaikino ir ieškovo naudai priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (700 Eur) bei 700 Eur vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iš dalies tenkino ieškinį. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė neįvertinęs atsakovės pateiktų įrodymų, Darbo ginčų komisijos sprendimo motyvų, nėra pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei įvertinus į bylą pateiktus įrodymus yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
  5. Nagrinėjamuoju atveju ieškovo pagrindinis reikalavimas buvo panaikinti 2016-07-19 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3257 darbo byloje Nr. APS-3–11436/2016 ir priimti naują sprendimą – įpareigoti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ išmokėtų priklausančią 2 mėnesių išeitinę išmoką 700 Eurų ir už uždelsimą atsiskaityti ne dėl ieškovo kaltės, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką iki sprendimo priėmimo dienos.
  6. Teismas, nagrinėdamas šį ginčą, turėjo nustatyti, ar darbdavys turi pareigą išmokėti išeitinę išmoką atleidžiant darbuotoją pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.
  7. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės pareigos išmokėti išeitinę išmoką atleidžiant darbuotoją pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, vadovavosi aktualia teismų praktika, patikrino sąlygas, kurios nustatytos DK 127 straipsnio 2 dalyje ir įvertino jų teisėtumą, pateikdamas motyvus, kodėl ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, buvo pripažintos įrodytomis, o atsakovės įrodinėjamos aplinkybės – ne.
  8. Pažymėtina, kad šioje byloje, nagrinėjant klausimą dėl darbdavio pareigos atleidžiant darbuotoją pagal DK 127 str. 2 d. išmokėti išeitinę išmoką buvimo/nebuvimo, nėra pagrindo aiškinti aplinkybių, susijusių su drausminės nuobaudos ieškovui skyrimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiaiškino drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių, tai yra pagrįstai nevertino filmuotos medžiagos, neapklausė liudytojų ir pan.
  9. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neapklausęs ieškovo, taip užkirsdamas kelią pašalinti prieštaravimus tarp ieškovo ir atsakovės. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė skunde nenurodo jokių konkrečių prieštaravimų, kuriuos pirmosios instancijos teismas privalėjo pašalinti. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jokių prieštaravimų dėl išeitinės išmokos išmokėjimo fakto nėra, kadangi jo pozicija šiuo klausimu bylos nagrinėjimo metu niekuomet nesikeitė. Kaip matyti iš procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdyje, fakto, jog išeitinė išmoka ieškovui nebuvo išmokėta, neginčija ir atsakovė.
  10. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, jog atsakovė, motyvuodama žmogiškuoju faktoriumi, J. V. iš darbo atleido pagal Lietuvos Respublikos DK 127 straipsnio 2 dalį siekiant nesukliudyti ieškovui susirasti naują darbovietę, tačiau atleidžiant įspėjo apie nuobaudos paskyrimą bei atleidimą pagal Lietuvos Respublikos DK 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus.
  11. Pažymėtina, kad kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymui lemiamą reikšmę turi jo valios įstatymo reikalaujama forma išreiškimas. Darbuotojo valios turinys, t. y. darbuotojo siekiamas tikslas, apibrėžia teisėto darbuotojo atleidimo iš darbo ribas. DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principai: įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Šioje teisės normoje suformuluotos bendrosios darbo santykių dalyvių tarpusavio elgesio taisyklės nagrinėjamos bylos atveju reiškia ir tai, kad darbdavys turi vertinti jam pateiktą darbuotojo pareiškimą atleisti iš darbo ne tik formalios jo atitikties įstatymo reikalaujamai formai, bet ir visų su šiuo darbuotoju susijusių darbo santykių kontekste.
  12. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus, jog ieškovui nebuvo pagrindo teikti prašymo atleisti jį iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, atmeta kaip nepagrįstus. DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų, jeigu jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškovas J. V. dirbo UAB „Duomenys neskelbtini“ būdamas senatvės pensininku, todėl atsižvelgiant į tai, kad jokie teisės aktai nenumato darbuotojui, išreiškusiam valią darbo sutartį nutraukti vadovaujantis DK 127 str. 2 d., tai yra įgijus teisę į senatvės pensiją, pareigos pagrįsti prašymą konkrečiomis aplinkybėmis ar faktais, darytina išvada, jog ieškovas turėjo teisę nutraukti darbo sutartį savo pareiškimu pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (įgijus teisę į senatvės pensiją).
  13. Kaip jau minėta šios nutarties 21 p., teismų praktikoje pripažįstama, kad kai darbuotojas pageidauja savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį, DK 127 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymui lemiamą reikšmę turi jo valios įstatymo reikalaujama forma išreiškimas.
  14. Nagrinėjamu atveju ieškovas J. V. pateikė rašytinį prašymą atleisti jį iš darbo 2016-05-31 pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, atsakovė šį prašymą patenkino - 2016-05-31 įsakymu Nr. 16-10 ieškovas J. V. atleistas iš UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovaujantis DK 127 straipsnio 2 dalimi (įgijus teisę į senatvės pensiją). Šios nutarties 22 p. apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pareiškimo padavimo dieną buvo pensininkas ir, vadovaujantis DK 127 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę pasinaudoti šiuo darbo sutarties nutraukimo pagrindu.
  15. Nustatyta, kad darbo sutartyje Nr. 6 padarytas įrašas apie darbo sutarties nutraukimą - darbo sutartis nutraukta nuo 2016-0-31 pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (įgijus teisę į senatvės pensiją). Su įsakymu bei darbo sutarties nutraukimu ieškovas supažindintas pasirašytinai. Šis atleidimo pagrindas nurodytas ir viešuosiuose registruose. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės argumentus, jog atsakovė ketino ieškovą atleisti kitu pagrindu, tačiau iš humanistinių paskatų nurodė kitą atleidimo pagrindą.
  16. Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
  17. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimo iš darbo pagrindus bei tvarką imperatyviai reglamentuoja teisės aktai, todėl nuostatos, susijusios su darbo santykių pabaiga, negali būti aiškinamos plečiamai. Pritartina ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvams, kad atsakovės nurodoma praktika, jog darbuotojo atleidimo pagrindas oficialiuose dokumentuose nurodomas vienas, tačiau jam nemokamos privalomos sumokėti išmokos, kadangi jis žodžiu įspėtas apie kitą atleidimo pagrindą - „atleidimą dėl neigiamų motyvų“, yra netoleruotina.
  18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, ieškovui išreiškus savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbdaviui sutikus su darbuotojo pageidaujama atleidimo iš darbo data, šalių darbo sutartis buvo nutraukta būtent DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu. Darbo teisėje vyrauja imperatyvusis teisinio reglamentavimo metodas, t. y. darbo santykių dalyvių teises ir pareigas įsakmiai nustato darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme.
  19. Išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžiai ir laikotarpis, už kurį jie apskaičiuojami, yra nustatyti imperatyviai, todėl darbdavys ar teismas negali jų pakeisti ar sumažinti nesant įstatyme nustatyto pagrindo. Siekimas sumažinti šias išmokas ne įstatyminiu pagrindu reikštu darbuotojo teisiu ir garantijų, įtvirtintu įstatyme, pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. Z. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008).
  20. DK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus šio Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Kadangi ieškovas darbo sutartį nutraukė DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsakovė turėjo jam išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kadangi atsakovė nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl išeitinės išmokos priteisimo.
  21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

22Dėl bylos procesinės baigties

  1. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai) bei materialines teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė prašymą atlyginti 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu.
  2. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytos maksimalios sumos, todėl atsakovės apeliacinį skundą atmetus iš jos priteistina ieškovui 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš atsakovės UAB „Duomenys neskelbtini“, įmonės kodas Duomenys neskelbtini, 900 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. V., a. k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas prašė panaikinti 2016-07-19 Darbo ginčų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. 9.1. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovo ieškinyje nurodytos faktinės... 11. 9.2. Ieškovui teikti prašymą atleisti jį iš darbo pagal Darbo kodekso 127... 12. 9.3. Teismas neįsigilino į atsakovės pateiktus dokumentus, kurie yra susiję... 13. 9.4. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų - filmuotos medžiagos,... 14. 9.5. Teismas situaciją įvertino itin formaliai, neatsižvelgė į faktines... 15. 10.1. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su pagrindo nutraukti darbo... 16. 10.2. Taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo... 17. 10.3. Jokių įrašų oficialiuose dokumentuose, kuriuose nurodomi atleidimo... 18. 10.4. Kadangi ieškovas J. V. darbo sutartį nutraukė DK... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,... 20. Apeliacinis skundas atmestinas... 21.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 22. Dėl bylos procesinės baigties
          1. Vadovaudamasis... 23. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme
              24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 25. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš atsakovės UAB „Duomenys neskelbtini“, įmonės kodas...