Byla 3K-3-322/2014
Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą atsakovui UAB „TeleSATpressa“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami teisės klausimai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų nustatymo.

5Pareiškėja V. K. prašė atlikti juridinio asmens UAB „TeleSATpressa“ veiklos tyrimą ir pašalinti K. K. iš UAB „TeleSATpressa“ valdytojo pareigų; laikinai (iki 18 mėnesių po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo) UAB „TeleSATpressa“ visuotinio akcininkų susirinkimo nario K. K. balsavimo teisę perduoti pareiškėjai V. K.; panaikinti UAB „TeleSATpressa“ valdytojo K. K. sprendimus dėl 2003 m. balandžio 30 d. ir 2007 m. sausio 31 d. UAB „TeleSATpressa“ ir K. K. leidybos įmonės sudarytų panaudos sutarčių; suteikti V. K. teisę sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą ir jame nuspręsti dėl naujo direktoriaus paskyrimo, nustatant trijų mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodytai teisei įgyvendinti.

6Pareiškėjos nuomone, UAB „TeleSATpressa“ valdymo organai ir jų nariai veikia netinkamai, vykdo netinkamą juridinio asmens veiklą. K. K. leidybos įmonė naudojasi UAB „TeleSATpressa“ patalpomis, įranga, vykdo tą pačią veiklą, perima užsakymus bei juos vykdo. Pareiškėjos nuomone, tokia veikla nėra suderinama su UAB „TeleSATpressa“ tikslais, pažeidžia įstatymus ir sukelia interesų konfliktą. UAB „TeleSATpressa“ valdytojas neteikia pareiškėjai prašomos informacijos apie K. K. leidybos įmonės ir UAB „TeleSATpressa“ sudarytas sutartis, atsisako išduoti pažymą apie UAB „TeleSATpressa“ akcininkus ir pan.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: pašalino K. K. iš UAB „TeleSATpressa“ valdytojo pareigų; UAB „TeleSATpressa“ akcininko K. K. balsavimo 4000 vnt. paprastosiomis akcijomis teisę laikinai šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perdavė bendrovės akcininkei V. K.; kitą prašymo dalį paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad UAB „TeleSATpressa“ buvo įsteigta 1991 m. gegužės 14 d. UAB „TeleSATpressa“ valdytoju nuo 1991 m. gegužės 2 d. yra paskirtas vienas iš bendrovės akcininkų K. K. Bendrovės veiklos rūšys – laikraščių leidyba, spausdinimo paslaugos, knygų, laikraščių, raštinės reikmenų prekyba, reklama. K. K. 2001 m. kovo 2 d. įsteigė individualią įmonę K. K. leidybos įmonę, kuri 2011 m. sausio 4 d. pertvarkyta į UAB „Kosto leidyba“, ši bendrovė įregistruota ir vykdo veiklą tuo pačiu adresu kaip ir UAB „TeleSATpressa“, bendrovės veiklos rūšys – leidyba, spausdinimo paslaugos, knygų, laikraščių, raštinės reikmenų prekyba, reklama. Bendrovės vadovu nuo 2011 m. sausio 3 d. paskirtas vienintelis bendrovės akcininkas K. K. Teismas nustatė, kad pareiškėja V. K. yra atsakovo UAB „TeleSATpressa“ akcininkė, kuriai priklauso 4000 paprastųjų vardinių akcijų, akcininkui K. K. priklauso 4000 paprastųjų vardinių akcijų, kas iš viso per abu sudaro 80 proc. įmonės akcijų, likusios akcijos priklauso kitiems bendrovės akcininkams. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs to pagrindu nustatytas ginčo faktines aplinkybes, sprendė, kad pasitvirtino pareiškėjos nurodomi faktai apie netinkamą, neefektyvų bendrovės valdymą, kad bendrovės valdytojas savo pareigas atliko nesąžiningai, veikė bendrovei nelojaliai, veikė savo kaip akcininko ir savo įsteigtos individualios įmonės interesais, todėl dėl netinkamo bendrovės veiklos organizavimo, nesąžiningų valdytojo veiksmų, netinkamo valdytojo bendrovės valdymo mažėjo bendrovės turtas, pelningumas, prastėjo jos ekonominiai rodikliai, bendrovės valdytojas slėpė ir neteikė informacijos vienam iš akcininkų. Teismas šias išvadas padarė atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes: bendrovės valdytojas K. K., būdamas paskirtas tiriamos byloje bendrovės valdytoju, 2001 metais įkūrė savo individualią įmonę tuo pačiu adresu, kuri vertėsi ta pačia veiklos rūšimi, kaip ir įmonė, kurios veikla tiriama nagrinėjamoje byloje, buvo abiejų įmonių vadovas (valdytojas), sudarinėjo sandorius tarp susijusių įmonių, taip neišvengė situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštaravo juridinio asmens interesams, neatlygintinai sandoriais perleisdamas ar suteikdamas neatlygintinai naudotis bendrovės „TeleSATpressa“ turtą savo individualiai įmonei ir savo individualios įmonės turtą bendrovei „TeleSATpressa“, supainiojo savo ir valdomos bendrovės turtą, nenurodė kitiems juridinio asmens dalyviams apie pirmiau nurodytas aplinkybes, taip K. K. iš esmės pažeidė įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus ir pareigas juridinio asmens valdymo organui (CK 2.87 straipsnis). Teismas nurodė, kad K. K. įsteigtos leidybos įmonės veikla identiška jo vadovaujamos bendrovės veiklai – laikraščių leidyba, spausdinimo paslaugos, knygų, laikraščių, raštinės reikmenų prekyba, reklama, abi bendrovės įregistruotos tuo pačiu adresu, veiklą vykdo tose pačiose patalpose, naudojasi tomis pačiomis gamybos priemonėmis. Teismas laikė, kad įrodyta, jog K. K. nuo 2001 metų buvo abiejų susijusių įmonių vadovas (valdytojas). Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad K. K. iš esmės pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad 2003 m. balandžio 30 d., 2007 m. sausio 31 d. UAB „TeleSATpressa“ perdavė savo turtą neatlygintinai naudotis K. K. įmonei, 2007 m. gegužės 10 d., 2008 m. rugpjūčio 31 d. panaudos sutartimis K. K. įmonė perdavė savo turtą neatlygintinai naudotis UAB „TeleSATpressa“. Teismo nuomone, šios nustatytos aplinkybės patvirtina tą faktą, kad K. K. supainiojo juridinio asmens turtą su savo asmeniniu turtu, tokiu būdu iš esmės pažeidė CK 2.87 straipsnio 2 dalies, 3 dalies, 4 dalies ir 6 dalies nuostatas. Teismas sprendė, kad pasitvirtino pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog dėl nesąžiningo ir netinkamo valdytojo K. K. veiksmų, valdant bendrovę, bendrovės pajamingumas, turtas sumažėjo, todėl pareiškėja patyrė turtinę žalą. Teismas laikė, kad įrodyta, jog pareiškėja negalėjo pasinaudoti turima teise dalyvauti bendrovės akcininkų susirinkimuose, jai nebuvo teikiama jos prašoma informacija. Teismas sprendė, kad K. K. negali toliau eiti UAB „TeleSATpressa“ valdytojo pareigų. Teismo nuomone, yra tikimybė, kad K. K., pasinaudodamas akcininko balsavimo teise, gali trukdyti kitiems akcininkams pašalinti nustatytus bendrovės veiklos organizavimo ir jos valdymo trūkumus, suformuoti valdymo organus, todėl tikslinga visuotinio akcininkų susirinkimo nario K. K. balsavimo teisę laikinai šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės akcininkei V. K. (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kad būtų suformuoti (paskirti, pasamdyti) įmonės valdymo organai ir pertvarkyta bendrovės veikla.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens K. K. ir atsakovo UAB „TeleSATpressa“ apeliacinius skundus, 2013 m. spalio 23 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria K. K. pašalintas iš UAB „TeleSATpressa“ valdytojo pareigų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į UAB „TeleSATpressa“ vadovo pareigų, numatytų CK 2.87 straipsnyje, pažeidimus, padarė išvadą apie K. K. kaip UAB „TeleSATpressa“ vadovo veiklos netinkamumą. Teisėjų kolegija sutiko su apeliantų argumentais, kad įstatymas leidžia taikyti tik vieną iš CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, kurias parinkdamas teismas privalo atsižvelgti į jos efektyvumą. Teisėjų kolegija sprendė, kad, atsižvelgiant į K. K., kaip UAB „TeleSATpressa“ akcininko, galimą trukdymą pašalinti UAB „TeleSATpressa“ veiklos organizavimo trūkumus, nagrinėjamu atveju vienintelė efektyvi priemonė yra UAB „TeleSATpressa“ akcininko K. K. balsavimo 4000 vnt. paprastosiomis akcijomis teisės laikinas perdavimas akcininkei V. K., o klausimas dėl dabartinio UAB „TeleSATpressa“ vadovo atšaukimo ir naujo rinkimo paliktinas spręsti UAB „TeleSATpressa“ visuotiniam akcininkų susirinkimui.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisinius padarinius. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. įmonė „Megaskalė“ v. UAB „Karmo“, bylos Nr. 3K-3-541/2008). Teismai nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos, nes teismų sprendimai sukėlė teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui, kuris nebuvo įtrauktas į bylą.

132. Nebuvo tinkamai laikytasi išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nebuvo tinkamai kreiptasi į juridinį asmenį dėl netinkamos veiklos nutraukimo (CK 2.126 straipsnio 2 ir 3 dalys), todėl teismas turėjo pareiškimą atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pareiškėjos reikalavimas nutraukti netinkamą veiklą suformuluotas abstrakčiai ir jame nenurodyti tie veiklos trūkumai, dėl kurių buvo atliktas ekspertinis tyrimas.

143. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju teismai įvertino tik pareiškėjos prašymu surinktus įrodymus ir atsisakė tenkinti atsakovo bei suinteresuoto asmens prašymus rinkti įrodymus. Panaudos sutarčių sudarymą teismas įvertino kaip faktą, kad kasatorius pažeidė CK 2.87 straipsnio 2, 3, 4, 6 dalių nuostatas. Panaudos sutartys tik dalis tarpusavio sandorių, kurie iš esmės yra abipusiškai naudingi mainai. Teismas netenkino prašymo ištirti šias aplinkybes ir netyrė visų sudarytų sandorių. Teismas nepasisakė dėl atsiliepime nurodytų argumentų, kad nuosavo kapitalo sumažėjimas nepriklauso nuo kasatoriaus veiksmų, nes turtas per dešimt metų objektyviai nusidėvėjo. Lygindamas UAB „TeleSATpressa“ ir UAB „Kosto leidyba“ veiklos pelningumą, teismas nepagrįstai laikė, kad šių įmonių veikla yra tapati. Nors šių įmonių veiklos žymimos vienodu kodu, tačiau iš esmės skiriasi. Be to, ekspertas privalėjo įvertinti, kad UAB „TeleSATpressa“ įregistruota, reorganizavus laikraštį „Televizijos savaitė“, iš kurio leidybos pajamos buvo gaunamos tik dėl jos valdytojo neatlygintinai perduotų asmeninių neturtinių teisių. Nurodytos faktinės aplinkybės buvo reikšmingos siekiant nustatyti kasatoriaus, kaip atsakovo valdymo organo, veiklos tinkamumą, tačiau, pažeidžiant rungimosi principą, liko nenustatytos. Kasatoriaus nuomone, bylos esmė nebuvo atskleista, nes nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nustatyti reikšmingi sprendimui priimti faktai.

154. Bendrovės akcijos kasatoriui yra ne tik vertybiniai popieriai, bet ir teisė vykdyti profesinę veiklą, kurią jis pradėjo 1990 m. birželio 9 d. išleisdamas pirmąjį jam asmeniškai priklausančio laikraščio „Televizijos savaitė“ numerį. 1991 m. gegužės 14 d. laikraštis „Televizijos savaitė“ buvo reorganizuotas į UAB „TeleSATpressa“. Balsavimo akcijomis teisės perdavimas yra kasatoriaus teisės vykdyti profesinę veiklą paneigimas. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993) nurodyta, kad žurnalistika priklauso nuo informavimo priemonių, įeinančių į korporacijų struktūras, kuriose reikia skirti leidėjus, savininkus ir žurnalistus. Turi būti garantuojama ne tik informavimo priemonių laisvė, bet ir ginama bei saugoma nuo vidinio spaudimo laisvė informavimo priemonėse (10 punktas). Žinių perdavimo organizacijos privalo save laikyti ypatingomis socialinėmis ekonominėmis žinybomis, kurių komercinius tikslus turi riboti vienos iš pagrindinių teisių užtikrinimo diktuojamos sąlygos (11 punktas). Teismai suinteresuoto asmens balsavimo teisę perduodami bendrovės akcininkei V. K., nesusijusiai su žurnalistika ir iki tol nedalyvavusiai UAB „TeleSATpressa“ valdymo ir jos veiklos organizavimo procese, neatsižvelgė į UAB „TeleSATpressa“ vykdomos leidybinės veiklos specifiką. Perduodami pareiškėjai balsavimo teisę, teismai kartu jai suteikė teisę tiesiogiai ir netiesiogiai spręsti dėl leidinių turinio. Teismai nesilaikė reikalavimų, nustatytų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993).

16Atsiliepimais į kasacinį skundą pareiškėja V. K. ir atsakovas UAB „TeleSATpressa“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai į kasacinį skundą grindžiami tokiais argumentais:

171. Kasatorius, būdamas atsakovo UAB „TeleSATpressa“ vadovu, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Be to, nors atsakovui atstovavo ir advokatas, tačiau posėdžių metu pasisakydavo ir pats kasatorius. Kasatorius teisme pasisakė ne tik kaip UAB „TeleSATpressa“ vadovas, bet ir kaip atsakovo akcininkas. Taigi, nors kasatorius nebuvo įtrauktas bylos šalimi, tačiau naudojosi visomis bylos šalies teisėmis ir pareigomis.

182. Vadovaujantis CK 2.126 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja ir kitas įmonės akcininkas ne kartą kreipėsi į atsakovą UAB „TeleSATpressa“ reikalaudami nutraukti netinkamą veiklą (2006 m. balandžio 7 d., 2008 m. gruodžio 18 d., 2009 m. sausio 16 d., 2009 m. balandžio 16 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. gegužės 7 d.).

193. Kasatorius ginčija tik ekspertizės ataskaitą, tačiau neginčija faktų, kad buvo įkurta K. K. leidybos įmonė (pagal UAB „TeleSATpressa“ įstatų 10.3 punktą valdytojas negali būti kitos įmonės vadovu), sudaromi sandoriai tarp susijusių įmonių, atsakovas veikė nuostolingai, visuotinių akcininkų susirinkimų nebuvo šaukiami, informacija akcininkei neteikiama. Teismai, visapusiškai, objektyviai įvertinę visus byloje esančius įrodymus bei jų visetą, padarė pagrįstas išvadas dėl netinkamos kasatoriaus, kaip UAB „ TeleSATpressa“ vadovo, veiklos (CK 2.131 straipsnio 1 dalis).

204. Balsavimo akcijomis teisės perdavimas nėra kasatoriaus teisės vykdyti profesinę veiklą paneigimas, nes jis netrukdomai gali ir toliau vykdyti savo profesinę veiklą, ką ir daro, t. y. dirba UAB „Kosto leidyba“ ir leidžia savaitraštį „Šimtas procentų“. Juolab kad suinteresuotas asmuo buvo atsakovo valdytojas, t. y. atliko įmonės vadovo, o ne leidinių redaktoriaus ar žurnalisto funkcijas.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų nustatymo (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas)

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepasiūlę ieškovui patraukti kasatorių atsakovu ir priimtais teismų sprendimais kasatoriaus balsavimo akcijomis teisę laikinai šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perdavę kitai bendrovės akcininkei pažeidė proceso teisės normas (CPK 43 straipsnio 2 dalis, 266 straipsniai) ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. įmonė „Megaskalė“ v. UAB „Karmo“, bylos Nr. 3K-3-541/2008). CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas, t. y. teismo sprendimas, individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, ieškovo prašymu teismas gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Teismui vis dėlto nusprendus dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šių teisės normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-343/2010).

25Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju teismų padaryti proceso teisės normų pažeidimai neužkirto kelio kasatoriui K. K. pasinaudoti procesinėmis teisėmis, kurias CPK suteikia atsakovui: jis dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, pasinaudojo teise paduoti apeliacinį ir kasacinį skundus ir kt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad kasatorius pats būdamas atsakovu kaip juridinio asmens vadovas ir akcininkas procesinėmis teisėmis būtų naudojęsis kitaip negu naudojosi dalyvaudamas byloje kaip atsakovo atstovas (juridinio asmens vadovas), pavyzdžiui, atsiliepime į ieškinį ar apeliaciniame skunde būtų nurodęs kitas aplinkybes ar pan.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismų padarytas proceso teisės normų pažeidimas, nors formaliai ir atitinka CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvirtintą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, bet, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, negali būti vertinamas kaip toks. Priešinga išvada reikštų formalų teisės taikymą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis) bei civilinio proceso tikslo – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių neįgyvendinimą (CPK 2 straipsnis).

27Dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi

28Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas juridinio asmens dalyviams teisines priemones kontroliuoti juridinio asmens valdymą, nustatė privalomą išankstinę ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pareiškimas dėl juridinio asmens tyrimo gali būti teismui paduotas tik tuo atveju, jei pareiškėjas prieš tai kreipėsi į juridinį asmenį, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą, ir suteikė jam protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Šiame straipsnyje pabrėžiama, kad juridiniam asmeniui pateikiamame pareiškime turi būti konkrečiai nurodoma netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Khartli“ v. UAB Diagnostikos poliklinika, bylos Nr. 3K-3-16/2005).

29Kasatorius nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į UAB „TeleSATpressa“ ir konkrečiai įvardijo netinkamą veiklą (pvz., 2009 m. balandžio 27 d. reikalavime atsakovui nurodyta, kad kasatorius vadovauja dviem įmonėms ir tai sukelia interesų konfliktą (T. 1, b. l. 30). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja neįvykdė CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

30Dėl netinkamos bendrovės vadovo veiklos

31Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „TeleSATpressa“, kurios valdytojas buvo kasatorius, veiklos rūšys – laikraščių leidyba, spausdinimo paslaugos, knygų, laikraščių, raštinės reikmenų prekyba, reklama; kasatorius 2001 m. kovo 2 d. įsteigė individualią įmonę, kuri 2011 m. sausio 4 d. pertvarkyta į UAB „Kosto leidyba“, ši bendrovė įregistruota ir vykdo veiklą tuo pačiu adresu kaip ir UAB „TeleSATpressa“, bendrovės veiklos rūšys – leidyba, spausdinimo paslaugos, knygų, laikraščių, raštinės reikmenų prekyba, reklama, jos vadovu nuo 2011 m. sausio 3 d. paskirtas kasatorius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tiktai faktų, jog kasatorius buvo vadovas dviejų įmonių, kurių vienos savininkas yra jis, o kitos – jis su kitais asmenimis, abiejų įmonių veiklos sritis pagal veiklos klasifikatorių yra tokia pati, kurios tarpusavyje sudarinėjo sandorius to paties asmens – kasatoriaus vienvaldiškais sprendimais, be kitų įmonės dalyvių pritarimo, pagrindu galima daryti išvadą, kad kasatorius pažeidė CK 2.87 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas pareigas būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens tikslams. Pažymėtina, kad kasatorius taip pat pažeidė UAB „TeleSATpressa“ įstatų 10.3 punktą, kad valdytojas negali būti kitos įmonės vadovu. Kadangi vien pirmiau nurodytų aplinkybių (dėl kurių ginčo byloje nėra) pakanka konstatuoti netinkamą bendrovės vadovo veiklą, tai nėra pagrindo išvadai, kad teismai pažeidė proceso teisės normas, netirdami visų sandorių, kuriuos sudarė kasatoriaus vadovaujamos įmonės, nenustatinėdami, ar šie sandoriai, kaip visuma, naudingi abiem įmonėms, taip pat nenustatinėdami kitų kasaciniame skunde nurodytų faktinių aplinkybių.

32Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos siekiant nustatyti atsakovo valdymo organų veiklos tinkamumą, taip pat nebuvo atskleista bylos esmė, atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog pirmiau nurodytų aplinkybių pakako konstatuoti netinkamą bendrovės vadovo veiklą ir šioje civilinėje byloje nebuvo reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, tai civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismai priimtuose sprendimuose neturėjo pagrindo vertinti ir nustatyti aplinkybių, kad dėl nesąžiningų ir netinkamų valdytojo K. K. veiksmų valdant bendrovę sumažėjo bendrovės pajamingumas, turtas, akcijų vertė, kad pareiškėja patyrė turtinę žalą.

33Dėl Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993) taikymo

34Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neatsižvelgė į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. I-1046.

35Siekiant išsiaiškinti, ar ši rezoliucija taikytina nagrinėjamoje byloje, svarbu išsiaiškinti jos priėmimo tikslą, turinį ir teisinę galią. Rezoliucijos anotacijoje nurodyta, kad „Asamblėja patvirtina šiuos žurnalistikos etikos principus ir mano, kad jų turėtų laikytis žurnalistai visoje Europoje“, taigi rezoliucija pirmiausiai skirta žurnalistams ir nustato rekomenduojamus jų etikos principus. Rezoliucijoje taip pat numatyta, kad žurnalistika priklauso nuo informavimo priemonių, kurios įeina į tam tikrų korporacijų struktūras, todėl reikia skirti leidėjus, savininkus ir žurnalistus, turi būti garantuojama ne tik informavimo priemonių laisvė, bet ir ginama bei saugoma nuo vidinio spaudimo laisvė ir pačiose informavimo priemonėse (10 punktas). Pažymėtina, kad šis punktas siekia atkreipti dėmesį į situacijas, kai visuomenės informavimo priemonės savininko ar leidėjo vertybės galbūt prieštarauja žurnalisto pareigai faktus ir duomenis pateikti objektyviai, o nuomonę reikšti sąžiningai ir etiškai (4 ir 5 punktai). Rezoliucijos 11 punkte nurodoma, kad visuomenės informavimo priemonės yra ne tik įprastiniai verslo subjektai, bet ir žinybos, kurių komercinius tikslus riboja jų siekis užtikrinti vieną pagrindinių asmens teisių. Taigi rezoliucijoje siūloma atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenės informavimo priemonių savininkų ar leidėjų vertybės ar ideologinės nuostatos neturėtų sukurti spaudimo žurnalistams visuomenės informavimo priemonės viduje. Tokį šių nuostatų aiškinimą patvirtina ir 1993 m. liepos 17 d. Pranešimas apie žurnalistikos etiką Nr. 6854, kurio pagrindu ir buvo priimta minėta rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, rezoliucijos nuostatomis siekiama rekomenduoti visuotinai priimtinus žurnalistikos standartus, atkreipti dėmesį į žurnalistų pareigą faktus ir duomenis pateikti objektyviai, o nuomones – etiškai ir sąžiningai, bei į situacijas, kai galbūt išsiskiria savininko ar leidėjo ideologiniai įsitikinimai ir žurnalisto pareiga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993) nuostatos neteikia pagrindo daryti išvadą, kad kasatorius savo kaip žurnalisto teises gali įgyvendinti tik naudodamasis visuomenės informavimo priemonės savininko teisėmis, todėl vien laikinas savininko teisių ribojimas savaime nelaikytinas ir teisės vykdyti profesinę veiklą paneigimu.

36Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos turi rekomendacinę, o ne privalomąją galią (Europos Tarybos Statuto 22–23 straipsniai). 1995 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. I-1046 Lietuvos Respublikos Seimas tik pritaria rezoliucijai ir rekomenduoja konkretiems asmenims (žurnalistams bei kitiems spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių darbuotojams, valstybės bei savivaldos institucijų pareigūnams) laikytis pagrindinių rezoliucijoje išdėstytų etikos principų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1, kuriame nurodyta, kad teismai šia rezoliucija turi vadovautis nagrinėdami bylas dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo paskleidimą, taip pat pažymėta, kad rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio tarptautinės teisės aktas, kuriame išdėstytų principų rekomenduojama laikytis visuomenės informavimo priemonių žurnalistams ir darbuotojams, taip pat valstybės ir savivaldybės pareigūnams.

37Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog teismai nesilaikė reikalavimų, nustatytų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje dėl žurnalistikos etikos Nr. 1003 (1993), nepagrįsti.

38Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad jį naikinti ar pakeisti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40Atmetus kasacinį skundą iš kasatoriaus priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kasaciniame teisme patirta 55,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš kasatoriaus.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

43Priteisti iš K. K. ( - ) 55,89 Lt (penkiasdešimt penkis Lt 89 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami teisės klausimai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,... 5. Pareiškėja V. K. prašė atlikti juridinio asmens UAB „TeleSATpressa“... 6. Pareiškėjos nuomone, UAB „TeleSATpressa“ valdymo organai ir jų nariai... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo K. K. prašo panaikinti Lietuvos... 12. 1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, tik esant atsakovui, kaip... 13. 2. Nebuvo tinkamai laikytasi išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos,... 14. 3. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę,... 15. 4. Bendrovės akcijos kasatoriui yra ne tik vertybiniai popieriai, bet ir... 16. Atsiliepimais į kasacinį skundą pareiškėja V. K. ir atsakovas UAB... 17. 1. Kasatorius, būdamas atsakovo UAB „TeleSATpressa“ vadovu, dalyvavo... 18. 2. Vadovaujantis CK 2.126 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja ir kitas įmonės... 19. 3. Kasatorius ginčija tik ekspertizės ataskaitą, tačiau neginčija faktų,... 20. 4. Balsavimo akcijomis teisės perdavimas nėra kasatoriaus teisės vykdyti... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepasiūlę ieškovui patraukti... 25. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismų padarytas... 27. Dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi ... 28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas... 29. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista nustatyta ikiteisminė... 30. Dėl netinkamos bendrovės vadovo veiklos ... 31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką netinkama juridinio... 32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 33. Dėl Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl... 34. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neatsižvelgė į Europos Tarybos... 35. Siekiant išsiaiškinti, ar ši rezoliucija taikytina nagrinėjamoje byloje,... 36. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Tarybos... 37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 38. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 40. Atmetus kasacinį skundą iš kasatoriaus priteistinos bylinėjimosi išlaidos.... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 43. Priteisti iš K. K. ( - ) 55,89 Lt (penkiasdešimt penkis Lt 89 ct)... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...