Byla e2S-2128-221/2018
Dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys: E. K., G. K

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų E. K. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys: E. K., G. K.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus E. K., gimusią ( - ), ir J. K., gimusį ( - ), iš tėvų E. K. ir G. K.

82.

9Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. 14.00 val. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) budėtojai gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) budėtojo pranešimą apie Panemunės parke motinos mušamą vaiką. 15.00 val. policijos pareigūnai telefonu informavo, kad prieš vaiką smurtavusi motina E. K. sulaikyta ir pristatyta į areštinę. Kartu buvusi E. K. duktė E. K. perduota šeimos draugės R. L. priežiūrai, sūnus J. K. perduotas tėvui G. K. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai G. K. su sūnumi J. K. dėl galimų sužalojimų pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (toliau – Kauno klinikos) apžiūrai, tačiau ten G. K. kategoriškai atsisakė pasirašyti sutikimą dėl vaiko medicininės apžiūros. Vadovaujantis vaiko interesais, sutikimą dėl vaiko medicininės apžiūros pasirašė VTAS specialistas. Apžiūros metu G. K. medikams nuolat trukdė apžiūrėti vaiką. 2018 m. rugsėjo 29 d. medicinos dokumentų išraše užfiksuota, kad ant J. K. kairės blauzdos matoma apie 1 cm dydžio mėlynė. Skyriaus specialistams vežant G. K. su sūnumi namo, per galinio matymo veidrodėlį pastebėta, kad G. K. atsega ir ima sūnų iš vaikiškos kėdutės. G. K. nereagavo į specialistų reikalavimą tuoj pat pasodinti vaiką atgal, todėl automobilį vairavęs specialistas sustabdė automobilį. Tuomet G. K., ištraukęs sūnų iš jam skirtos kėdutės, išlipo iš automobilio ir pasileido bėgti per gatvę. G. K. buvo sustabdytas padedant policijos darbuotojams ir kartu su vaiku parvežtas namo. Namuose VTAS specialistai T. I. ir J. B. užpildė E. K. ir J. K. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas. VTAS specialistai nustatė, kad vaikų gyvenimo sąlygos kelia jiems tiesioginį pavojų – motina smurtauja prieš sūnų, todėl yra sulaikyta, vaikai auga smurtinėje aplinkoje (E. K. papasakojo, kad brolis mušamas rykštele), tėvas G. K. neadekvačiai vertina situaciją, o tai kelia pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei, nebendradarbiauja su specialistais. Dėl to buvo nustatytas antras grėsmės vaikams lygis ir priimtas sprendimas dėl E. K. ir J. K. paėmimo iš tėvų E. K. ir G. K. Vaikai E. K. ir J. K. 2018 m. rugsėjo 29 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktais Nr. 2VLA(8.2.15)-25 ir Nr. 2VLA(8.2.15)-26 laikinai apgyvendinti šeimos draugės R. L. šeimoje.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

123.

13Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi patenkino prašymą: leido paimti nepilnamečius vaikus E. K. ir J. K. iš jų tėvų E. K. ir G. K.

144.

15Iš pateiktų 2018 m. rugsėjo 29 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketų teismas nustatė, jog nepilnamečių vaikų motina E. K. negali rūpintis vaikais dėl suėmimo, be to, kelia vaikams tiesioginį pavojų – smurtauja, nepilnamečių vaikų tėvas G. K. neadekvačiai vertina situaciją ir dėl to kelia pavojų vaikų sveikatai bei gyvybei. Teismas konstatavo, kad nurodyti veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketose pateiktus kriterijus yra priskirtini aukštos rizikos veiksniams, todėl pareiškėjos darbuotojai pagrįstai nustatė antrąjį grėsmės vaikams lygį ir laikinai paėmė vaikus iš jų tėvų (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 38 straipsnio 1–3 dalys, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. A1-221). Atsižvelgęs išimtinai į vaikų interesus, taip pat nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad dėl susiklosčiusios situacijos iškilo pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų (VTAPĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad dėl nepilnamečiams vaikams kilusio antro grėsmės lygio, vaikų tėvams naudojant netinkamas vaikų auklėjimo priemones, nepilnamečiai vaikai pagrįstai buvo paimti iš įstatyminių atstovų, todėl išdavė leidimą paimti vaikus E. K. ir J. K.

16III.

17Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

185.

19Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys E. K. ir G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201.1.

21Nėra įrodymų apie E. K. smurtavimą prieš sūnų 2018 m. rugsėjo 29 d. Teismas smurtavimu prieš sūnų J. K. remiasi kaip įrodytu faktu, tačiau tokių įrodymų nėra, išskyrus nepažįstamo vyro liudijimą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo melagingas. VTAS vadovės D. P. teiginys, kad E. K. buvo neblaivi (nors E. K. sulaikymo metu buvo nustatyta, kad ji blaivi), rodo VTAS šališkumą ir visišką nesigilinimą į šeimos situaciją. Nebuvo nustatyta, kad Kauno klinikose atliktos medicininės apžiūros metu rasta 1 cm mėlynė ant vaiko blauzdos atsirado tą pačią dieną.

221.2.

23Vaiko drausminimas nelaikytinas smurtavimu. E. K. sąžiningai paaiškino aplinkybes, kurios baigėsi jos sulaikymu: sūnus buvo nedrausmingas, jam grėsė pavojus (jis bėgdamas tolo nuo mamos ir artėjo prie tako, kuriuo dideliu greičiu važinėja dviratininkai), todėl tokioje situacijoje ji buvo priversta labai aiškiai parodyti, kad vaiko elgesys yra neleistinas. Lengvas pliaukštelėjimas negali būti prilyginamas mušimui. Nėra įrodymų, jog E. K. mušė sūnų, t. y., kad jam sukėlė skausmą. Kiekvienas normalus tėvas ar mama stengiasi ne tik apsaugoti vaiką nuo momentinio pavojaus, bet ir jį auklėti, kad jis išmoktų pats save saugoti. Paprastai tokio amžiaus vaikas dar neįsisavina žodinės informacijos, todėl mūsų kultūroje priimta savo veiksmais rodyti, koks vaiko elgesys yra nepriimtinas. VTAS ir teismas E. K. 2018 m. rugsėjo 29 d. veiksmus vertina kaip smurtavimą prieš sūnų, tačiau nei VTAS pareigūnai, 2018 m. rugsėjo 29 d. pildydami dokumentų formas, nei teismas, vertindamas E. K. veiksmų pobūdį, nenurodė, kodėl iki šiol visuomenėje plačiai taikomas elgesys staiga pradedamas vertinti kaip smurtavimas. VTAS ir teismui manant, kad iki šiol plačiai taikomi vaikų drausminimo metodai tapo draudžiami, jie turėtų nurodyti konkrečias teisės normas, draudžiančias konkrečius drausminimo metodus. Nei VTAS, nei teismas nepaaiškino, koks elgesys atitinkamoje situacijoje yra laikytinas priimtinu. G. K. priverstinai lanko užsiėmimus, kad mokytųsi būti „tinkamu“ tėvu, tačiau ir šių užsiėmimų metu negavo informacijos apie VTAS ar kitų specialistų siūlomas alternatyvas.

241.3.

25Nėra įrodymų, kad E. K. ir J. K. gyvenimo sąlygos kelia jiems tiesioginį pavojų ir jie auga smurtinėje aplinkoje. Teismas nesigilino į E. K. sulaikymo aplinkybes. Jeigu teismas manė, kad jos sulaikymas yra vienas iš pagrindų konstatuoti tiesioginį pavojų vaikams, turėjo būti įvertinta, kad E. K. sulaikyta melagingo pranešimo pagrindu. Vien tai, kad motina yra sulaikyta, nesudaro pagrindo paimti jos vaikų iš šeimos. Teismas, vadovaudamasis vaikų interesais, turėjo labai atidžiai įvertinti, ar E. K. sulaikymas yra pagrįstas tokiomis aplinkybėmis, kurios leidžia manyti, kad ji „smurtauja prieš savo sūnų“. Laikant, kad E. K. pasakojo, jog brolis mušamas rykštele (byloje nėra objektyvių įrodymų apie tokį mergaitės teiginį, išskyrus šališkai nusiteikusių VTAS pareigūnų žodžius), tai nerodo, kad E. ir G. K. šeimoje yra smurtinė aplinka. Teismas nekritiškai įvertino stresinėje situacijoje VTAS apklaustos ( - ) metų mergaitės žodžius, nesigilino kaip konkrečiai buvo formuluotas klausimas mergaitei, kokiomis aplinkybėmis jis buvo užduotas. Teismas nenurodė motyvų, kodėl iš vieno mergaitės teiginio (jeigu jis buvo pasakytas) padarė išvadą apie smurtinę aplinką, neargumentavo, kodėl mažamečio vaiko paaiškinimą laiko patikimu įrodymu, nenurodė, ar teismo manymą apie smurtinę aplinką pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai. Nei VTAS pareigūnai, nei teismas nesiaiškino, ką konkrečiai reiškia mergaitės žodžiai, jog brolis mušamas rykštele. Nei VTAS pareigūnai, nei teismas nesiaiškino mažamečių vaikų tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų. Teismas nepareikalavo specialisto – vaikų psichologo išvados dėl mažamečių vaikų elgesio vertinimo. Teismo nutartyje minimą mėlynę patys tėvai jau buvo matę anksčiau, jie žino, kad ji atsirado dėl to, jog vaikas neatsargiai bėgdamas susitrenkė į bute esančius laiptus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad G. K. neadekvačiai vertino situaciją. G. K. nesutiko su VTAS pareigūnų veiksmais, nukreiptais prieš jo šeimą, nes jis žino, kad nei jis pats, nei jo sutuoktinė nesmurtauja prieš vaikus, todėl neturėjo priežasties nuolankiai priimti nepažįstamo asmens melagingo pranešimo pagrindu prasidėjusią valstybės prievartą prieš šeimą. G. K. bandė išvengti perdėtai grubaus VTAS pareigūnų elgesio mažamečių vaikų akivaizdoje. G. K. su sūnumi norėjo grįžti namo pats, o ne būti vežamas su sūnumi automobilyje kaip nusikaltėlis, todėl tam tikru metu išlipo iš automobilio. Nėra įrodymų, kad G. K. požiūris į VTAS pareigūnų veiksmus kaip nors įtakotų vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Nėra įrodymų, jog G. K. būtų naudojęs smurtą ar prievartą vaikų atžvilgiu. Teismas nepaaiškino, kodėl laiko G. K. tokiu netinkamu tėvu, kad iš jo reikia paimti vaikus. Net jei G. K. elgesys, teismo požiūriu, buvo neadekvatus, tai tam buvo labai aiškus pagrindas, ir teismas turėjo tai įvertinti.

261.4.

27Nėra įrodymų apie iškilusį pavojų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl nėra pagrindo taikyti CK 3.254 straipsnyje nustatytą priemonę – vaikų paėmimą iš tėvų. Melagingas pranešimas policijai apie „neblaivią ir vaiką mušančią“ motiną, nepatvirtinti ( - ) metų mergaitės žodžiai apie „rykštelę“ ir nepaaiškinta jų reikšmė, valstybės aparato prievartą patiriančio tėvo nesutikimas su intervencija į šeimos gyvenimą, ant nuolat aktyviai judančio ( - ) metų vaiko blauzdos esanti mėlynė nėra pagrindas traumuoti šeimą, paimti vaikus iš tėvų, sukeliant jiems sunkiai atstatomą žalą. Teismas nenurodė motyvų, kurie pagrįstų, kad E. K. ir J. K. paėmimas iš tėvų sukels mažiau neigiamų pasekmių negu jų buvimas su tėvais. Nėra įrodymų, kad E. K. būtų patyrusi savo mamos ar tėvo smurtą. Teismo nutartis priimta atlikus tik paviršutinišką aplinkybių vertinimą. Teismas turėjo argumentuoti, kodėl abu vaikai paimtini iš tėvų, jeigu nenustatytos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą apie smurto naudojimą prieš E. K.

286.

29Pareiškėja atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

306.1.

31Po 2018 m. spalio 25 d. vykusios atvejo peržiūros, Kauno miesto VTAS 2018 m. spalio 25 d. aktais Nr. 2VG-42 ir Nr. 2VG-43 E. K. ir J. K. grąžinti tėvui G. K. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Veiklos skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. Šiame ikiteisminiame tyrime E. K. yra įtariamoji.

326.2.

33Teismo nutarties pagrįstumą įrodo Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ), kuriame liudytojai M. ir I. A. patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. 12.50 val. E. K. fiziškai smurtavo prieš vaiką J. K. (plaštaka mušė jam per sėdmenis ir rankas), todėl buvo sulaikyta policijos. Vėliau pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sulaikius E. K., policijos pareigūnai vaikus E. K. ir J. K. perdavė tėvui G. K. Kadangi G. K. atsisakė nukentėjusį vaiką J. K. vežti apžiūrai į Kauno klinikas, policijos pareigūnai iškvietė VTAS darbuotojus. G. K. VTAS darbuotojų buvo įtikinėjamas dėl būtinybės apžiūrėti nukentėjusį vaiką. G. K. nesutikus, bet įtikinus jį, kad medicininė patikra būtina, jis kartu su vaiku VTAS tarnybiniu automobiliu buvo nuvežtas į ligoninę. Duktė E. K. palikta namuose su šeimos drauge R. L. Ligoninėje G. K. elgėsi netinkamai – leido vaikui trankyti apžiūrinčiai gydytojai per veidą, sakydamas, kad vaikas apžiūros nenori, pats konfliktavo, atsisakė nurengti vaiką apžiūrai. Po medicininės apžiūros vaikas ir tėvas VTAS tarnybiniu automobiliu buvo vežamas namo. Automobiliui važiuojant, G. K. atsegė automobilinėje kėdutėje ramiai sėdinčio vaiko saugos diržus ir pradėjo jį kelti iš kėdutės. VTAS darbuotojai reikalavo palikti vaiką kėdutėje, tačiau G. K. toliau kėlė vaiką. VTAS darbuotojui sustabdžius automobilį, G. K. iššoko iš automobilio ir su vaiku rankose bėgo į važiuojamąją dalį. G. K. nereagavo į prašymus ir reikalavimus nekelti vaikui pavojaus, todėl buvo sulaikytas fiziškai. Tą vakarą VTAS darbuotojai mažametį J. K. ir tėvą G. K. nuvežę į namus, užpildė Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas.

346.3.

35VTAS specialistai dėl mažo vaiko amžiaus negalėjo išklausyti jo nuomonės. Lentelėje pažymėtas 1.1 punktas kaip aukštos rizikos veiksnys, vertinant mamos elgesį parke, kaip galimai fizinio smurto naudojimą J. K. atžvilgiu, taip pat vertinant tėvo elgesį, kaip psichologinio smurto naudojimą J. K. atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į 2018 m. rugsėjo 29 d. medicinos dokumentų išrašą, jog ant vaiko kojos rasta mėlynė. Lentelės 1.3 punktas pažymėtas vertinant E. K. išsakytą nuomonę, jog šeimoje fizinės bausmės naudojamos dėl netinkamo elgesio (galimai smurtauta prieš vaiką ir anksčiau). 1.7, 2.1, 2.13 punktai pažymėti dėl tų pačių priežasčių. 2.5 punktas pažymėtas, vertinant tai, kad motina galimai smurtavo prieš sūnų J. K., dėl ko buvo sulaikyta. 2.3 punktas buvo pažymėtas vertinant tai, kad motina naudoja netinkamas auklėjimo priemones, taikant fizines bausmes, tėvas toleruoja tokį auklėjimo metodą, pats gąsdino vaikus, jog jų motina yra uždaryta į kalėjimą, nors VTAS specialistų buvo įspėtas nekelti streso vaikams. Bendravimo su VTAS specialistais ir grėsmės vaikui lygio vertinimo metu tėvas išreiškė neigiamą požiūrį į siūlomą pagalbą, įvardydamas tai kišimusi į šeimą, todėl buvo pažymėtas 3.6 punktas. Atsižvelgiant į vaiko amžių, kuriam vertinimo metu buvo ( - ) metai, aplinkybę, kad anketoje buvo pažymėti šeši žemos ir du aukštos rizikos veiksniai, VTAS specialistai nustatė antrąjį grėsmės lygį ir ėmėsi veiksmų, kad J. K. būtų užtikrinta saugi aplinka.

366.4.

37Pildydami Grėsmės E. K. lygio nustatymo anketą, VTAS specialistai kalbėjosi su mergaite, kuri nurodė, kad namuose brolį mama muša rykštele (Anketos 1.8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė matė, kaip motina naudojo fizinę bausmę prieš jos brolį, anketoje pažymėtas 1.2 punktas, taip pat pažymėtas 1.7 punkte numatytas rizikos veiksnys, nes mergaitė nelanko darželio, kadangi tėvas nurodė, jog tai darytų žalą vaikui. VTAS specialistai, vertindami tėvo elgesį anketoje pažymėjo 2.1 punktą, nes tėvas vertinimo metu elgėsi priešiškai, neatsakė į klausimus, elgėsi neadekvačiai situacijai, savo veiksmais kėlė grėsmę vaikų saugumui. Vertinimo metu pažymėtas 2.5 punktas, nes parke motina galimai naudojo fizinį smurtą, o tai traktuota kaip galimas smurtas artimoje aplinkoje. 2.13 punktas pažymėtas kaip aukštos rizikos veiksnys, nes vienas vaiko atstovas vertinimo metu buvo sulaikytas (motina), o kitas (tėvas), važiuodamas iš ligoninės, sukėlė realią grėsmę mažamečio J. K. saugumui. 3.3 punktas pažymėtas vertinant aplinkybę, jog motina galimai naudojo fizinę bausmę sūnaus J. K. atžvilgiu, tai savo pasakojimu patvirtino E. K., tėvas G. K. toleruoja tokį elgesį, laiko tai tinkamu auklėjimu ir, VTAS specialistų vertinimu, galimai darė neigiamą poveikį vaikams nuolat kartodamas, kad mama yra išvežta į kalėjimą, VTAS specialistų įspėtas negąsdinti dukters, jis atsakė, kad kartos tai mažiausiai mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad vertinimo anketoje buvo pažymėti šeši žemos rizikos veiksniai ir vienas aukštos rizikos veiksnys, E. K. amžių, kuriai vertinimo metu buvo ( - ) metai, VTAS specialistai nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį, ėmėsi veiksmų, kad vaikui būtų užtikrinta saugi aplinka.

386.5.

39Vaikai perduoti šeimos draugės, susijusios artimais emociniais ryšiais su šeima, R. L. priežiūrai. Perdavus vaikus R. L. priežiūrai, G. K. palikta atmintinė–informacija vaiko tėvams.

406.6.

41Teismas tinkamai įvertino situaciją, nutartį priėmė vadovaudamasis išimtinai vaikų interesais, nes 2018 m. rugsėjo 29 d. smurto prieš vaiką aplinkybės, motinos sulaikymas, tėvo požiūris į tuo metu esamą situaciją ir kita surinkta informacija kėlė pagrįstą nerimą dėl tinkamos vaikų priežiūros ir saugumo šeimoje, sudarė poreikį spręsti šeimos problemą.

42Teismas

konstatuoja:

43IV.

44Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45Dėl naujų įrodymų priėmimo

467.

47CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą, taip pat su 2018 m. lapkričio 27 d. raštu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad suinteresuotiems asmenims buvo įteikti pareiškėjos atsiliepimas į atskirąjį skundą su priedais, 2018 m. lapkričio 27 d. raštas su priedais, taigi su naujai pateiktais įrodymais jie yra susipažinę, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

48Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

498.

50Suinteresuoti asmenys pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tvirtindami, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vaikų ir tėvų interesus.

519.

52CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

5310.

54Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų prašyme nenurodytos išimtinės aplinkybės (pvz., būtinybė apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, suinteresuoti asmenys savo poziciją išsamiai išdėstė atskirajame skunde, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

55Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

5611.

57Suinteresuoti asmenys prieš teismo posėdį pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas), siekiant nustatyti, ar VTAPĮ (įskaitant, bet neapsiribojant VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalies 2 punktu, smurto prieš vaiką sąvoka (3 straipsnis)), CK 3.2541 straipsnio nuostatos, kiek juose numatytas vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, neužtikrinant visoms suinteresuotoms šalims galimybės dalyvauti kiekviename nagrinėjimo procese ir pareikšti savo požiūrį, kiek juose neužtikrinamas (skubaus vaiko paėmimo atveju) šio paėmimo pagrįstumo klausimo teisme išsprendimas ne daugiau negu per 48 valandas, kiek juose neužtikrinamas privalomas advokato dalyvavimas procese, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 6, 20, 22, straipsniams, 38 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalims, 39 straipsnio 1, 3 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai; tikslesniam klausimų Konstituciniam Teismui pateikimui ir suformulavimui paskirti atskirą posėdį, bylos žodinį nagrinėjimą arba nustatyti papildomą terminą proceso šalims nuomonei išsakyti ir formuluotėms patikslinti.

5812.

59Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

6013.

61CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

6214.

63Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

6415.

65Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

6616.

67Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl šioje byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo, todėl suinteresuotų asmenų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą atmestinas.

68Dėl suinteresuotų asmenų atskirojo skundo

6917.

70Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus E. K. ir J. K. iš tėvų E. K. ir G. K., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7118.

72Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą; prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis).

7319.

74VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

7520.

76CPK XXXIX skyriuje įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų išdavimo tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 1 dalį byla dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymai teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis).

7721.

78Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 4 punktas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo (VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalis).

7922.

80Pirmosios instancijos teismui pareiškėja su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo pateikė 2018 m. rugsėjo 29 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas, iš kurių matyti, kad grėsmės E. K. lygio vertinimo metu buvo nustatyta, jog buvo gautas pranešimas dėl E. K. smurto prieš J. K., nepilnamečių vaikų motina E. K. yra sulaikyta, todėl negali rūpintis vaikais, E. K. matė, kaip E. K. smurtavo prieš J. K., E. K. nelanko ugdymo įstaigos, G. K. nusiteikęs priešiškai, neatsakė į klausimus, elgėsi neadekvačiai, J. K. sukėlė grėsmę, E. K. nurodė, kad E. K. J. K. muša rykštele, G. K. prieš vaikus naudoja psichologinį smurtą, gąsdindamas vaikus, jog mama išvežta į kalėjimą, G. K. išreiškė negatyvų požiūrį į siūlomą ar rekomenduojamą pagalbą. Grėsmės J. K. lygio vertinimo metu buvo nustatyta, jog medikų apžiūros metu ant J. K. kojos rasta mėlynė, E. K. smurtavo prieš vaiką, prieš vaiką smurtauta ir anksčiau dėl neklausymo, J. K. nelanko ugdymo įstaigos, G. K. nusiteikęs priešiškai, neatsakė į klausimus, elgėsi neadekvačiai, E. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką, dėl to ji laikinai sulaikyta, E. K. naudoja fizines bausmes, o G. K. tai toleruoja, laiko tinkamu auklėjimu, naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus, kartodamas vaikams, kad mamą išvežė į kalėjimą, G. K. išreiškė negatyvų požiūrį į siūlomą ar rekomenduojamą pagalbą. Nustatyti rizikos veiksniai priskirtini vaiko funkcionavimo rizikos veiksniams, rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko atstovais, vaiko atstovų bendravimu (santykiu) su vaiku ir tėvystės įgūdžiais, pagal Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pateiktus kriterijus jie pareiškėjos darbuotojams sudarė pagrindą nustatyti antrąjį grėsmės vaikams lygį ir laikinai paimti vaikus iš jų tėvų. Pareiškėjos teigimu, vaikus perdavus šeimos draugės R. L. priežiūrai, G. K. palikta atmintinė–informacija vaiko tėvams, iš kurios matyti, jog joje nurodyta informacija, susijusi su grėsmės vaikui lygio nustatymu (atskirai nurodyti institucijų veiksmai, nustačius pirmą ir antrą grėsmės vaikui lygį, tarp jų ir kreipimasis į teismą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo), vaiko paėmimu iš jam nesaugios aplinkos, vaiko grąžinimu atstovams pagal įstatymą (tėvams). Pirmosios instancijos teismas nurodytų duomenų pagrindu sprendė, kad dėl nepilnamečiams vaikams kilusio antro grėsmės lygio, vaikų tėvams naudojant netinkamas vaikų auklėjimo priemones, nepilnamečiai vaikai pagrįstai buvo paimti iš įstatyminių atstovų, todėl išdavė leidimą paimti vaikus.

8123.

82Suinteresuoti E. K. ir G. K. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi, jų nuomone, nėra įrodymų, jog E. K. smurtavo prieš sūnų 2018 m. rugsėjo 29 d., E. K. drausmino sūnų, o tai nelaikytina smurtavimu. Vertindamas šiuos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. K. atskirajame skunde neneigia, kad, drausmindama sūnų, 2018 m. rugsėjo 29 d. sudavė jam per sėdmenis ir ranką, t. y. taikė sūnui J. K. fizinę bausmę. VTAPĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 3 dalį vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas ar pažeidžiantį kitų asmenų teises ir laisves, vaiko tėvai, vaiko atstovai pagal įstatymą arba kiti už vaiko priežiūrą atsakingi asmenys gali tinkamai drausminti, išskyrus fizines bausmes ar kitas smurto formas. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad fizinės bausmės, kaip vaiko drausminimo, auklėjimo priemonės, draudimas yra įtvirtintas įstatyme, jos laikytinos tam tikra smurto prieš vaiką forma, todėl suinteresuoti asmenys atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog E. K. veiksmuose, kuriais ji siekė sudrausminti sūnų J. K. 2018 m. rugsėjo 29 d., nebuvo nieko neleistino ir mūsų visuomenėje nepriimtino.

8324.

84Atkreiptinas dėmesys, kad Mobiliosios komandos 2018 m. spalio 15 d. išvadoje ir rekomendacijose dėl darbo su G. ir E. K. šeima Nr. 2TSD-457 pažymėta, kad 2018 m. spalio 10 d. ir 2018 m. spalio 12 d. konsultacijų su G. K. metu šis neneigė, kad, siekdamas sudrausminti sūnų J. K., yra panaudojęs fizinį smurtą (pliaukštelėjimas ranka per užpakalį), konsultacijų metu kalbėta apie pozityvius vaikų skatinimo ir drausminimo būdus, skirta informacinė medžiaga vaikų auklėjimo klausimais. Taigi, priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, G. K. buvo aiškinama apie vaikų drausminimo būdus, nenaudojant fizinių bausmių, todėl aplinkybė, kad vaikų auklėjimo klausimais G. K. yra kategoriškas, nelinkęs priimti naujų idėjų, nereiškia, jog nėra kitų vaikų drausminimo būdų, tėvai nėra su jais supažindinti. Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2018 m. spalio 16 d. pagalbos plane Nr. 2 pažymėta, kad 2018 m. spalio 24 d. G. K. nurodė dalyvavęs tėvystės ugdymo grupėje, tačiau negavęs atsakymų apie auklėjimą, tuo tarpu E. K. teigė, jog tėvystės ugdymo grupė jai netinka, ji norinti surasti savus (auklėjimo) būdus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad patys suinteresuoti asmenys nepriima jiems siūlomos pagalbos, informacijos apie vaikų auklėjimą, todėl jų atskirojo skundo argumentai apie tokios informacijos jiems neteikimą atmestini kaip nepagrįsti.

8525.

86Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nėra įrodymų, kad E. K. ir J. K. gyvenimo sąlygos kelia jiems tiesioginį pavojų ir jie auga smurtinėje aplinkoje. Kaip minėta, E. K. atskirajame skunde neneigia 2018 m. rugsėjo 29 d. sudavusi sūnui. Aplinkybę, kad, drausmindamas sūnų J. K., taiko jam fizines bausmes, nurodė ir G. K. 2018 m. spalio 10 d. ir 2018 m. spalio 12 d. konsultacijų su Mobiliosios komandos psichologu metu. 2018 m. spalio 24 d. Grėsmės E. K. lygio nustatymo anketose pažymėta, kad, apklausus E. K., ši nurodė, kad ir ji, ir brolis gauna rykštelę, rykštelę duoda ir tėtis, ir mama, kai gauna rykštelę, ji verkia. Šių aplinkybių pagrindu galima spręsti, kad abu tėvai abiejų vaikų atžvilgiu taiko fizines bausmes, laiko tai normaliu vaikų drausminimo ir auklėjimo būdu. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, atskirajame skunde fizines bausmes, kaip drausminimo ir auklėjimo priemonę, pripažįsta ir pateisina abu suinteresuoti asmenys. E. K. nurodymas, kad ji verkia gavusi rykštelę, sudaro pagrindą spręsti, kad toks tėvų elgesys sukelia vaikui skausmą. 2018 m. rugsėjo 29 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose buvo pažymėta, kad E. K. nurodė, jog E. K. J. K. muša rykštele. Atskirajame skunde teigiama, kad nei VTAS pareigūnai, nei teismas nesiaiškino, ką konkrečiai reiškia mergaitės žodžiai, jog brolis mušamas rykštele, tačiau iš 2018 m. spalio 24 d. Grėsmės E. K. lygio nustatymo anketos matyti, jog E. K. parodė, kad rykštele duoda per užpakaliuką. Taigi, akivaizdu, kad mažamečiams vaikams suinteresuoti asmenys taikė fizines bausmes, o tai, kaip minėta, vadovaujantis VTAPĮ, yra tam tikra smurto prieš vaiką forma, kuri negali būti taikoma.

8726.

88Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstai G. K. elgesys laikytas neadekvačiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad G. K. adekvačiai vertino situaciją. G. K. neneigia, kad VTAS specialistams jį ir jo sūnų J. K. vežant namo, jis ėmė traukti vaiką iš automobilinės kėdutės, nereagavo į VTAS specialistų nurodymus to nedaryti ir nekelti grėsmės vaikui. Taip pat G. K. neneigia, kad, sustojus automobiliui, jis su vaiku išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, taip dar kartą sukeldamas grėsmę savo mažamečiam sūnui. Nors G. K. nurodo tik norėjęs grįžti namo pats, dėl tokio savo noro net du kartus (pirmą kartą važiuojančiame automobilyje iškėlęs vaiką iš automobilinės kėdutės, antrą kartą su juo išbėgęs į gatvę) sukėlė vaikui grėsmę. Taigi G. K. naudotos priemonės (vaiko iškėlimas iš kėdutės ir išbėgimas į gatvę) nebuvo adekvačios jo siekiamam tikslui (pačiam grįžti namo), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai toks G. K. elgesys buvo pripažintas neadekvačiu, sukeliančiu grėsmę vaiko saugumui.

8927.

90Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai tėvų valdžią įgyvendina priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

9128.

92Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad grėsmės vaikams lygio nustatymo metu susidariusios aplinkybės leido spręsti apie kilusį realų pavojų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, vaikų tėvams naudojant netinkamas vaikų auklėjimo priemones, E. K. esant sulaikytai dėl smurtavimo prieš mažametį sūnų, o G. K. savo elgesiu keliant jam grėsmę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išduoti teismo leidimą paimti vaikus iš suinteresuotų asmenų.

9329.

94Pažymėtina, kad VTAS 2018 m. spalio 25 d. aktais Nr. 2VG-42 ir Nr. 2VG-43 J. K. ir E. K. buvo grąžinti tėvui G. K. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 27 d. rašte paaiškino, kad toks sprendimas buvo priimtas įvertinus papildomai gautą informaciją apie šeimą, pasikeitusį tėvų požiūrį dėl pagalbos šeimai. 2018 m. spalio 24 d. pakartotinai užpildytos grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis. Apibendrinus 2018 m. spalio 24 d. posėdyje dalyvavusių specialistų nuomonę, pakartotinai užpildytų grėsmės vaikui lygio nustatymo anketų rezultatus, kolegialiai priimtas sprendimas vaikus grąžinti tėvui G. K., sudarytas pagalbos šeimai planas, paskirtas socialinis darbuotojas. Šeimos atvejį koordinuojanti atvejo vadybininkė 2018 m. lapkričio 27 d. informavo VTAS, kad G. K. 2018 m. lapkričio 7 d. dalyvavo Kauno arkivyskupijos Šeimos centre vykusiame tėvystės įgūdžių ugdymo seminare „Būkime tėvais“, E. K. lanko psichologo konsultacijas Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, vaikai konsultuoti psichologo „Altamedica“ Senamiesčio šeimos klinikoje, socialinė darbuotoja stengiasi kurti bendradarbiaujantį santykį su šeima: atsižvelgia į tėvų išsakomą nuomonę apie šeimai siūlomą pagalbą, stengiasi parinkti tokias pagalbos priemones, kurios atlieptų šeimos vertybines, religines nuostatas, šeima nuolat skatinama priimti siūlomą pagalbą, vykdyti Pagalbos plane numatytus uždavinius.

9530.

96Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, suinteresuoti asmenys atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

97Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

98Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį.

99Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu išduoti teismo... 8. 2.... 9. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. 14.00 val. Kauno miesto vaiko... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. 3.... 13. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi patenkino prašymą:... 14. 4.... 15. Iš pateiktų 2018 m. rugsėjo 29 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketų... 16. III.... 17. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 18. 5.... 19. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys E. K. ir G. K. prašo panaikinti Kauno... 20. 1.1.... 21. Nėra įrodymų apie E. K. smurtavimą prieš sūnų 2018 m. rugsėjo 29 d.... 22. 1.2.... 23. Vaiko drausminimas nelaikytinas smurtavimu. E. K. sąžiningai paaiškino... 24. 1.3.... 25. Nėra įrodymų, kad E. K. ir J. K. gyvenimo sąlygos kelia jiems tiesioginį... 26. 1.4.... 27. Nėra įrodymų apie iškilusį pavojų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam,... 28. 6.... 29. Pareiškėja atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.... 30. 6.1.... 31. Po 2018 m. spalio 25 d. vykusios atvejo peržiūros, Kauno miesto VTAS 2018 m.... 32. 6.2.... 33. Teismo nutarties pagrįstumą įrodo Kauno apskrities VPK Kauno miesto... 34. 6.3.... 35. VTAS specialistai dėl mažo vaiko amžiaus negalėjo išklausyti jo nuomonės.... 36. 6.4.... 37. Pildydami Grėsmės E. K. lygio nustatymo anketą, VTAS specialistai kalbėjosi... 38. 6.5.... 39. Vaikai perduoti šeimos draugės, susijusios artimais emociniais ryšiais su... 40. 6.6.... 41. Teismas tinkamai įvertino situaciją, nutartį priėmė vadovaudamasis... 42. Teismas... 43. IV.... 44. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 45. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 46. 7.... 47. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 48. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 49. 8.... 50. Suinteresuoti asmenys pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso... 51. 9.... 52. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 53. 10.... 54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju suinteresuotų... 55. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ... 56. 11.... 57. Suinteresuoti asmenys prieš teismo posėdį pateikė prašymą kreiptis į... 58. 12.... 59. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti... 60. 13.... 61. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas... 62. 14.... 63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra... 64. 15.... 65. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir... 66. 16.... 67. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti... 68. Dėl suinteresuotų asmenų atskirojo skundo... 69. 17.... 70. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 71. 18.... 72. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko... 73. 19.... 74. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos... 75. 20.... 76. CPK XXXIX skyriuje įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų išdavimo tvarka.... 77. 21.... 78. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.... 79. 22.... 80. Pirmosios instancijos teismui pareiškėja su prašymu dėl teismo leidimo... 81. 23.... 82. Suinteresuoti E. K. ir G. K. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo... 83. 24.... 84. Atkreiptinas dėmesys, kad Mobiliosios komandos 2018 m. spalio 15 d. išvadoje... 85. 25.... 86. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog... 87. 26.... 88. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstai G. K. elgesys laikytas... 89. 27.... 90. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir... 91. 28.... 92. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 93. 29.... 94. Pažymėtina, kad VTAS 2018 m. spalio 25 d. aktais Nr. 2VG-42 ir Nr. 2VG-43 J.... 95. 30.... 96. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 97. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 98. Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d.... 99. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....