Byla 3K-3-373/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl notaro veiksmų; suinteresuoti asmenys: Klaipėdos miesto 1–asis notarų biuras, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčo esmė yra proceso teisės klausimas – ar gali būti apeliacine tvarka skundžiamas pirmosios instancijos teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5Pareiškėjas prašė teismo: 1) panaikinti Klaipėdos miesto 1–ojo notarų biuro notaro E. S. 2009 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. 1-437 – atsisakymą išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 5.11 straipsnio atitikties Konstitucijos 23, 29, 46 straipsniams. Byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 8 d. mirė Vytautas K. P. Pareiškėjas žodžiu notarui paaiškino, kad mirusysis yra pareiškėjo mirusio tėvo dėdė. Dėl CK 5.11 straipsnyje nustatyto baigtinio įpėdinių pagal įstatymą eilių sąrašo pareiškėjas negali paveldėti palikimo, nes, būdamas palikėjo septintos eilės įpėdinio pirmos eilės įpėdinis, nepatenka nė į vieną įpėdinių pagal įstatymą eilę ir neturi galimybės paveldėti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nurodė, kad nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka. Teismas pažymėjo, kad jam nėra abejonių dėl CK 5.11 straipsnio atitikties Konstitucijai, nes jame nurodytas baigtinis įpėdinių eilių pagal įstatymą sąrašas. Teismų praktika, taikant nurodytą teisės normą, yra suformuota. Be to, savo turtą palikėjas gali palikti testamentu bet kuriam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei.

8Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 4 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, kurio pareiškėjas prašė patenkinti prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes konstatavo, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, ir šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, t. y. nepriklausomai nuo to, pateikė šalys atitinkamus argumentus ar ne. Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra apeliacijos objektas, nes neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalies sąlygų: tokio atsisakymo apskundimas instancine tvarka nenustatytas CPK ir teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl tos dalies, kuria kasatorius prašė bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 5.11 straipsnio atitikties Konstitucijai. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo nutraukti bylos dėl šios dalies, nes prašė ginti pažeistas teises, skųsdamas notaro veiksmus CPK 511 straipsnio tvarka, todėl dėl pirmosios instancijos teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, o apeliacinės instancijos teismas be pagrindo rėmėsi CPK 334 straipsnio 1, 3 dalimis ir konstatavo, kad teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra apeliacijos objektas. Be to, kasatorius mano, kad įvykdė CPK 340 straipsnio, 341 straipsnio 1 punkto reikalavimą kasacijai.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kuriomis garantuojama kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo, teisė į teismo sprendimo peržiūrėjimą aukštesnės instancijos teisme. Kasatorius nurodė, kad Lietuvos teisės aktuose nenustatyta asmens teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Asmuo gali tik prašyti teismo, kad šis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą. Dėl to negali būti užkirstas kelias aukštesnės instancijos teisme peržiūrėti atsisakymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.
  3. Kasatorius teigia, kad CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis įpėdinių pagal įstatymą eilių sąrašas neatitinka konstitucinio nuosavybės teisės gynimo principo (Konstitucijos 23 straipsnio), nes įpėdiniu pagal įstatymą negali būti pripažintas kasatorius, kuris yra palikėjo septintos eilės įpėdinio pirmos eilės įpėdinis. Jam įstatyme nenustatyta galimybės paveldėti atstovavimo teise. Toks teisinis paveldėjimo santykių reglamentavimas užkerta galimybę kasatoriui paveldėti palikėjo turtą, suteikia nepagrįstą prioritetą valstybei, nes, esant palikėjo giminaičiams ir jų išreikštam norui išlaikyti palikėjo turtą palikėjo giminės rankose, palikimas vis tiek turi pereiti valstybei.
  4. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas nuosekliai ilgino įpėdinių pagal įstatymą sąrašą: 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatytos dvi įpėdinių eilės; 1994 m. CK 573 straipsnio redakcijoje įpėdinių eilė pailginta iki penktos; 2001 m. CK 5.11 straipsnyje – iki šeštos. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus teigimu, nurodytų argumentų nenagrinėjo, todėl pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas.

11Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Kasaciniame skunde keliami teismo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą aiškinimo ir įgyvendinimo klausimai. Tai yra teisės klausimai, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako.

15Dėl teismo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo sąlygų

16Kiekvieno asmens teisė savo teises ginti remiantis Konstitucija bei asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą suponuoja ir tai, kad kiekviena teismo nagrinėjamos bylos šalis, suabejojusi įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies), kuris gali būti taikomas toje byloje ir kurio atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) tyrimas yra priskirtas Konstitucinio Teismo jurisdikcijai (t. y. kurio nors Seimo, Respublikos Prezidento arba Vyriausybės akto ar kurio nors referendumu priimto akto (jų dalių), atitiktimi Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtą specializuotą teismą ir prašyti, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ir spręsti, ar toje byloje taikytinas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 24 d., 2003 m. birželio 10 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. rugsėjo 2 d., 2004 m. rugsėjo 29 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. sausio 27 d., 2005 m. vasario 7 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimuose, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime, 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. birželio 27 d. nutarimas).

17Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijoje: Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl Kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi joks aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtas specializuotas teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, nes priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtinę Konstitucinio Teismo kompetenciją, taip pat iš esmės paneigta Konstitucijos 106 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 110 straipsnio 2 dalyje, CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo (teisėjo) diskrecijos teisė spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindo buvimo.

18Dėl negalimumo instancine tvarka tikrinti teismo atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

19Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsitesėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija (angl. ordinary appeal). Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (angl. extraordinary appeal).

20Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius kreipėsi į teismą CPK V dalies XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ nustatyta tvarka ir padavė skundą (pareiškimą) dėl notaro veiksmų bei prašė pirmosios instancijos teismo: 1) panaikinti notaro atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (materialinis teisinis reikalavimas); 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 5.11 straipsnio atitikties Konstitucijos 23, 29, 46 straipsniams (procesinis teisinis reikalavimas). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi, išnagrinėjusi kasatoriaus prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, šį atmetė ir nusprendė nesikreipti į Konstitucinį Teismą. Taigi pirmosios instancijos teismas nurodyta nutartimi išsprendė tik procesinį klausimą – atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad teismo apsisprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip procesinis veiksmas, atskiruoju skundu negali būti skundžiamas, nes neatitinka išimtinės (nepaprastosios) apeliacijos sąlygų, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant CPK 3 straipsnio 3 dalį ir 165 straipsnį, pagal kurį dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį stabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK nenustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to šis procesinis teismo veiksmas – atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą – vertintinas CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aspektu, t. y. užkerta jis galimybę tolesnei bylos eigai ar ne. Atsižvelgdama į tai, kad klausimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, sprendimas yra diskrecinė bylą nagrinėjančio teismo teisė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą neturi įtakos tolesnei bylos eigai, nes neužkerta galimybės byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo (nutarties), kuriuo byla išspręsta iš esmės, ir į atskirąjį skundą įtraukti motyvų dėl nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėtumo bei pagrįstumo. Tokia galimybė įtvirtinta CPK 334 straipsnio 3 dalyje. Priešingas šių CPK nuostatų aiškinimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei neleistinumo piktnaudžiauti procesu principams (CPK 7 straipsnis), nes atsirastų prielaidos byloje dalyvaujantiems asmenims nesąžiningai naudotis ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei nepagrįstai vilkinti procesą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartyje klaidingai nurodė, jog ši nutartis gali būti apskųsta apeliacine tvarka.

21Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucija neužkerta kelio civilinį procesą reglamentuoti taip, kad nebūtų sudaroma teisinių prielaidų proceso šalims piktnaudžiauti teise apskųsti byloje priimtą sprendimą ir šitaip vilkinti procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas nutrauktas pagrįstai.

22Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl kasacinis skundas atmestinas, o kasacine tvarka apskųsta teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 30,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos valstybei iš kasatoriaus.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. J. ( - ) 30,15 Lt (trisdešimt litų 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

28Išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčo esmė yra proceso teisės klausimas – ar gali būti apeliacine tvarka... 5. Pareiškėjas prašė teismo: 1) panaikinti Klaipėdos miesto 1–ojo notarų... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė... 8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 11. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 14. Kasaciniame skunde keliami teismo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą... 15. Dėl teismo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo sąlygų... 16. Kiekvieno asmens teisė savo teises ginti remiantis Konstitucija bei asmens,... 17. Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į... 18. Dėl negalimumo instancine tvarka tikrinti teismo atsisakymo kreiptis į... 19. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio.... 20. Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius kreipėsi į teismą CPK V dalies XXXI... 21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas taip pat yra... 22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 24. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 30,15 Lt išlaidų,... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 27. Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. J. ( - ) 30,15 Lt (trisdešimt litų 15... 28. Išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...