Byla e2A-1344-653/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) T. K., M. R., D. Č., A. A. (A. A.), V. A., J. B. (S.), I. B., A. P., A. A., P. A. ir R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2185-808/2017 pagal ieškovų T. K., M. R., D. Č., A. A., V. A., J. B., I. B., A. P., A. A., P. A. ir R. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių bei žemės sklypo ribų paženklinimo akto panaikinimo, tretieji asmenys M. A., A. A. ir V. K. (V. K.), VĮ „Registrų centras“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1.

5Ieškovai T. K., M. R., D. Č., A. A., V. A., J. B., I. B., A. P., A. A., P. A., R. A. kreipėsi į teismą ieškiniu (e. b. 1 t., b. l. 1–5), kurio reikalavimus patikslino (e. b. l. 2 t., b. l. 92–93, 145–149), prašydami:

61)

7panaikinti kaip neteisėtą 2006 m. lapkričio 6 d. UAB „Inžineriniai matavimai“ filialo „Inžinerine geodezija“ žemės sklypo ribų paženklinimo aktą (toliau – ir Aktas);

82)

9atnaujinti praleistą terminą skundo padavimui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2007 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 30-122 (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo ir panaikinti kaip neteisėtą minėtą Įsakymą, kuriuo buvo nustatytos sklypo, esančio ( - ) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), ribos;

103)

11pripažinti neteisėtomis, negaliojančiomis bei jas panaikinti 2009 m lapkričio 11 d. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-8129, Nr. 1-8131, Nr. 1-8133, Nr. 1-8135, Nr. 1-8137, Nr. 1-8139, Nr. 1-8141 ir Nr. 1-8143 dėl valstybės žemės pirkimo;

124)

13patenkinus minėtus reikalavimus – panaikinti kaip neteisėtus VĮ „Registrų centras“ duomenis apie ginčo žemės sklypą.

142.

15Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1950 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 295 L. A. individualaus gyvenamojo namo statybai neterminuotam naudojimui buvo perduotas 600 kv. m ploto žemės sklypas, esantis adresu: ( - ). Vilniaus miesto geotarnybos skyriaus 1950 m. rugsėjo 8 d. aktu patvirtintas žemės sklypo raudonųjų linijų ir ribų pažymėjimas vietoje. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto komunalinio ūkio skyrius 1950 m. rugsėjo 22 d. su L. A. pasirašė sutartį dėl šio žemės sklypo jam perdavimo neterminuotam naudojimui. Vėliau buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų statybai. 1952 m. šiame žemės sklype buvo pastatytas 117,77 kv. m gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kuris vėliau buvo rekonstruotas ir įrengtas kaip gyvenamas namas, bei keletas ūkinių pastatų. ( - ) rajono 2-os dalies liaudies teismo 1954 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-291-54 namas, esantis adresu: ( - ) (dabar – ( - )), pripažintas bendra visų C. A. (C. A.) šeimos narių nuosavybe. Nuo 1950 m. ieškovų šeima naudojosi namų valdos sklypu ir į inventorizacinę knygą įtrauktais pastatais. Dalies pastatų daiktinės teisės nebuvo įregistruotos, bet jie įtraukti į inventorizacinę bylą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. UAB „Inžineriniai matavimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ 2006 m. lapkričio 6 d. atlikto namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, užfiksuotus Akte. Ginčijamu Įsakymu buvo nustatyti ginčo žemės sklypo ribos ir plotas. Pateiktas planas, kuriame nubraižytos ieškovų žemės sklypo ribos, vizualiai apytiksliai atitiko realias, t. y. jų naudojamo sklypo ribas. Kadangi seni riboženkliai liko vietoje, o naujos sklypo ribos nebuvo pažymėtos, ieškovai, manydami, kad jiems parduoto žemės sklypo ribos nepasikeitė ir nesiskiria nuo inventorinėje byloje nustatytų ribų, pasirašė Aktą. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 2.3-8819-(01) „Dėl namų valdos žemės sklypo ( - ), dalių nustatymo ir pardavimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2.3-8819-(01) buvo nustatytas sklypo plotas – 682 kv. m, sklypo savininkų dalis ir priimtas sprendimas sudaryti su savininkais pirkimo-pardavimo sutartis. Vadovaujantis šiuo įsakymu, 2009 m. lapkričio 11 d. buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys ir sklypas parduotas atitinkamomis dalimis. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis sudarę ieškovai buvo garbaus amžiaus, neturintys specialių žinių, todėl tik 2013 m. suprato, kad parduotas namų valdos žemės sklypas suformuotas nesilaikant galiojančių teisinių aktų bei susiformavusios praktikos. Jų naudojamas ginčo žemės sklypas iki netinkamo plano sudarymo buvo kitoje vietoje nei žemės sklypas, parduotas pagal pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. sklypas, dėl nežinomų priežasčių, buvo patrauktas į šiaurės-vakarų pusę daugiau kaip 10 metrų, todėl dalis teisiškai įregistruotų pastatų atsidūrė už namų valdos žemės sklypo ribų.

163.

17Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į ieškinį (e. b. l. 2 t., b. l. 156–162) prašo ieškovų reikalavimus atmesti ir nurodo, kad ieškovai savo teisių pažeidimą sieja su neteisingai atliktais minėto žemės sklypo kadastriniais matavimais, todėl ginčija Įsakymą, kuriuo buvo nustatytos minėto sklypo ribos bei plotas ir visas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu atveju į bylą atsakovu turi būti įtrauktas asmuo, atlikęs kadastrinius matavimus. Ieškovai, pasirašę Aktą, patvirtino sutinkantys su minėto žemės sklypo plane nurodytomis paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ir kitais duomenimis, kaip ir su žemės sklypo kadastro duomenų forma (kurios neginčija) bei verčių nustatymo žiniaraščiu. Atsakovė abejoja, ar ieškovai, kurie pasirašė Aktą ir žemės sklypo planą, t. y. sutikę su įsigyjamo žemės sklypo duomenimis, turi reikalavimo teisę prašyti panaikinti Įsakymą, kuriuo ir buvo nustatytas minėto žemės sklypo plotas ir ribos, atlikus tiksliuosius matavimus. Ieškovai nepateikė Įsakymo neteisėtumo įrodymų, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teigia, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendime konstatavo, kad statiniai, esantys ( - ), pastatyti neteisėtai – statinių teisėtumą patvirtinančių dokumentų nėra. Atsižvelgusi į tai, Administracija kreipėsi į NŽT, kuri, atlikusi patikrinimą, 2016 m. balandžio 18 d. raštu informavo, kad patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, išmatuoti teritorijoje esantys pastatai ir nustatyta, kad užimtas 915 kv. m valstybinės žemės plotas ir dėl to žemės sklypo ( - ) savininkams (ieškovams) atsakomybė bus taikoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d. Ieškovai taip pat nepagrįstai teigia, kad, formuojant sklypą, dalis teisiškai įregistruotų pastatų atsirado už namų valdos žemės sklypo ribų, nes byloje nėra šių statinių teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Be to, ginčo žemės sklypo pietryčių riba sutampa su ( - ) raudonosiomis linijomis. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1950 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 295 L. A. individualaus gyvenamojo namo statybai neterminuotam naudojimui buvo perduotas tik 600 kv. m ploto žemės sklypas, adresu ( - ) (dabar – ( - )), ( - ), vadinasi, ieškovai nepagrįstai naudojasi daug didesniu žemės sklypu. Teigia, jog ieškovai, prašydami atnaujinti terminą Įsakymui panaikinti, nenurodo jokių svarbių priežasčių, kodėl šis terminas yra praleistas.

184.

19Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimuose į ieškinį (2 t., b. l. 55–62, 165–168) prašo ieškovų reikalavimus atmesti ir nurodo iš esmės analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir nurodė Administracija, taip pat tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. 2.3.-8819-(01) ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 11 d. sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys buvo priimtos laikantis teisės aktų reikalavimų ir vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Ieškinyje nenurodyti teisės aktai, kuriuos Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė, priimdama ginčijamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Teigia, jog nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka fiziniai asmenys, turintys kvalifikacinius pažymėjimus, todėl jie yra atsakingi už atliktų darbų kokybę. Netikslumus žemės sklypo kadastro byloje turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo (licencijos turėtojas). Teigia, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimti administraciniai aktai yra išvestiniai iš Vilniaus miesto savivaldybės priimto teritorijų planavimo dokumento. Be to, ieškovai ginčija 6 iš 8 valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, taip pat ne visą ginčo žemės sklypo parengtą kadastro duomenų bylą, o tik vieną iš šioje byloje komplektuojamų dokumentų.

205.

21Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį (e. b. 2 t., b. l. 170–173) prašo ieškovų reikalavimus atmesti ir nurodo, kad ieškovai savo teisių pažeidimą pirmiausia sieja su UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ atliktais ginčo sklypo kadastriniais matavimais, kurių pagrindu vėliau buvo priimtas ginčijamas Įsakymas bei Įsakymas Nr. 2.3-8819- (01). Pažymėjo, kad ieškovai taip pat ginčija Aktą, kuris sudarytas jiems dar neturint nuosavybės teisių į ginčo sklypą, todėl abejotina ieškovų teisė reikšti tokį reikalavimą. Nurodo, kad būtent kadastrinius matavimus atlikęs asmuo, kaip savo srities profesionalas, atsako už atliktų darbų kokybę, todėl neaišku, kodėl ieškovai UAB „Inžinerijos tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ nereiškė pretenzijų dėl atliktų kadastrinių matavimų kokybės. Įsakymu Nr. 2.3-8819-(01) nustatytas žemės sklypo plotas, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis ir nuspręsta atitinkamai nustatytas žemės sklypo dalis parduoti. Minėtame 682 kv. m. ploto sklype yra savininkui nuosavybės teise priklausantys pastatai. Atkreipia dėmesį, kad ieškovai ginčija ne visą ginčo žemės sklypo parengtą kadastro duomenų bylą, o tik vieną iš šioje byloje komplektuojamų dokumentų. Mano, jog ieškovai turėtų tikslinti ieškinio reikalavimus, kadangi patenkinus ieškinį – ieškovai nepasiektų pageidaujamo rezultato.

226.

23Tretieji asmenys M. A., A. A. ir V. K. atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė.

24II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

257.

26Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu (e. b. 3 t., b. l. 20–28) ieškovų ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų valstybės naudai 16,63 Eur pašto išlaidų lygiomis dalimis.

278.

28Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1950 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 295 L. A. individualaus gyvenamojo namo statybai neterminuotam naudojimui perduotas 600 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis ( - ) (dabar – ( - )), kuris miesto plano ištraukoje pažymėtas raudonomis linijomis ir raidėmis A B V G. Ginčijamu Įsakymu buvo nustatytas ginčo žemės sklypo ribos, plotas – 682 kv. m. ir leistinas užstatymas – iki 33 proc. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, minėtas žemės sklypas su statiniais yra 0,0682 ha ploto. UAB „Inžineriniai matavimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ atliktus sklypo kadastrinius matavimus, užfiksuotus Akte, pasirašė V. A., T. K., J. A., A. A., K. A., S. A., A. A., A. A.. ( - ) rajono 2-os dalies liaudies teismo 1954 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-291-54, namas, esantis ( - ) (dabar –( - ), pripažintas visų C. A. šeimos narių bendrąja nuosavybe. Vilniaus miesto geotarnybos skyriaus architektūros poskyrio 1950 m. rugsėjo 8 d. aktu patvirtinti raudonųjų linijų taškai, kampai ir sklypo ribos, kurios vietoje pažymėtos mediniais kuoliukais. NŽT patikrinimo akte Nr. 49ŽN-87 nurodyta, kad išmatavus sklypo teritorijoje esančius medinius ūkinius pastatus, gyvenamąjį namą, sklypą juosiančias tvoras, konstatuotas administracinės teisės pažeidimas – užimta 915 kv. m. valstybinės žemės. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 2.3-8819-(01) nustatytas minėto žemės sklypo plotas – 682 kv. m, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis ir atitinkamai nustatytas žemės sklypo dalis nuspręsta parduoti: T. K. – 29 kv. m žemės sklypo, A. P. – 116 kv. m žemės sklypo, A. A. – 116 kv. m žemės sklypo, V. A. – 80 kv. m žemės sklypo, J. S. – 50 kv. m žemės sklypo, K. R. – 116 kv. m žemės sklypo, A. A. – 95 kv. m žemės sklypo ir J. A. – 80 kv. m. Ginčijamomis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. lapkričio 11 d. sudarytomis valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis, buvo parduotos aukščiau nurodytu įsakymu nustatytos žemės sklypo dalys: T. K. – 29 kv. m (29/682) žemės sklypo (Sutartis Nr. 1-8143), A. P. – 116 kv. m. (116/682) žemės sklypo (Sutartis Nr. 1-8141), A. A.- 116 kv. m (116/682) žemės sklypo (Sutartis Nr. 1-8137), V. A. – 80 kv. m (80/682) žemės sklypo (Sutartis Nr.1-8135), J. B. ir I. B. – 50 kv. m (50/682) žemės sklypo (Sutartis Nr. 1-8131) ir K. R. (mirė ( - ), paveldėtojai po 58/682 dalį žemės sklypo – M. R. ir D. Č.) – 116 kv. m (116/682) žemės sklypo (Sutartis Nr.1-8133), A. A. – 95 kv. m (95/682) žemės sklypo (Sutartis Nr. 1-8129) ir J. A. (mirė ( - ), paveldėtojai po 40/682 dalį žemės sklypo – P. A. ir R. A.) – 80 kv. m (80/682) žemės sklypo (Sutartis Nr.1-8139). Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-618-934/2014 buvo nustatytas juridinis faktas, kad 1952–1977 m. D. A. su sutuoktiniu C. A. minėtame žemės sklype pasistatė ir valdė nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo rūsį, minėtą teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės mėn. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-256-640/2015 panaikino ir atmetė pareiškėjų prašymą. Atlikus patikrinimą, 2016 m. kovo 18 d. žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuota, kad yra užimtas 915 kv. m. valstybinės žemės plotas ir padarytas administracinės teisės pažeidimas.

299.

30Teismas, pasisakydamas dėl Akto teisėtumo, nurodė, kad ieškovai, reikšdami tokį reikalavimą, iš esmės nesutinka su kadastrinius matavimus atlikusios įmonės veiksmais, nors pastarosios į teisminį procesą neįtraukė, nurodydami, jog tokios įstaigos neranda ir galimai ji yra panaikinta. Atkreipdamas dėmesį į tai, kad į bylą nepateikti šiuos ieškovų teiginius patvirtinantys įrodymai, teismas laikė nepagrįstais nurodytus ieškovų teiginius ir juos atmetė. Be to, įvertinęs tai, kad ieškovai savo parašais patvirtino 2006 m. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir žemės sklypo planą, t. y. sutiko su įsigyjamo žemės sklypo duomenimis, kurie iš esmės nesumažino dar 1953 m. nustatyto sklypo ploto, darė išvadą, kad atsakovai, kurie neatliko veiksmų, susijusių su kadastrinių matavimų atlikimu, nėra atsakingi už kito, į procesą neįtraukto asmens – UAB „Inžineriniai matavimai“, padarytus veiksmus. Kitus ieškovų ir jų atstovų argumentus apie ieškovų amžiaus galimą įtaka jų atlikto veiksmo (minėto Akto pasirašymui) suvokimui, teismas vertino tik kaip samprotavimus, nes į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys tokių teiginių pagrįstumą. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai neįrodė, kad ginčijamais veiksmais atsakovai – valstybinės institucijos pažeidė ieškovų interesus, pastarąjį ieškinio reikalavimą atmetė.

3110.

32Dėl prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjui prašant gali atnaujinti, nustatęs, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamoje byloje teismas nurodė, kad ieškovai per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba sužinojimo apie jį dienos turėjo teisę kreiptis dėl minėto Įsakymo panaikinimo. Pažymėjo, kad ieškovai, teigiantys, jog apie Įsakymo neatitikimą žemės sklypo riboms, sužinoję 2013 metais, į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 10 d., t. y. po trejų metų. Be to, ieškovai, prašydami atnaujinti praleistą terminą minėto skundo padavimui dėl Įsakymo panaikinimo, nenurodė svarbių priežasčių, sąlygojusių faktą, kodėl jie į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2016 metais. Kadangi ieškovai per įstatymų nustatytą terminą nepasinaudojo teise apskųsti Įsakymo, teismas laikė, kad jie praleido apskundimo terminą, numatytą ABTĮ 29 str. 1 d. (iki 2016 m. birželio 31 d. – ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovams iš esmės nepagrindus prašymo atnaujinti praleistą terminą, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl praleisto termino atnaujinimo, o tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ir kito reikalavimo panaikinti kaip neteisėtą Įsakymą.

3311.

34Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis bei panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. sudarytas valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis bei nurodė, kad ginčijamu Įsakymu buvo nustatytas žemės sklypo plotas – 682 kv. m., bei ribos, naudojimo pobūdis, urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos. Ieškovų pateiktame reikalavime nurodytos pirkimo-pardavimo sutartys yra sudarytos atsižvelgiant ir į galiojantį Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. 2.3-8819-(01), kuriuo 682 kv. m. ploto žemės sklypas, nustačius pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį ir parduoti atitinkamai nustatytas žemės sklypo dalis asmenims. Ieškovai sudarė minėtas sutartis laisva valia ir jų turiniui pretenzijų nereiškė. Teismas vertino, kad konkrečiu atveju ieškovams tik teigiant, tačiau teismui nepateikiant jų teiginius dėl sutarčių neteisėtumo pagrindžiančių įrodymų, teismas laikė nepagrįstu ir atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis bei panaikinti 2009 m. lapkričio 11 d. sudarytas valstybės žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartis.

3512.

36Ieškovų reikalavimą panaikinti VĮ „Registrų centras“ įregistruotus ginčo žemės sklypo duomenis kaip neteisėtus teismas laikė išvestiniu, todėl jį taip pat atmetė.

37III. Apeliacinio skundo argumentai

3813.

39Apeliaciniu skundu (e. b. 3 t., b. l. 44–48) ieškovai prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų reikalavimai būtų tenkinami.

4014.

41Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, atmesdamas ieškovų paaiškinimus, vertino tik atsakovų argumentus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai teismui buvo pateikę VĮ „Registrų centras“ išrašą, jog UAB „Inžineriniai matavimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o tai patvirtina ieškovų paaiškinimus, jog jie pagrįstai negalėjo reikšti reikalavimų neegzistuojančiam atsakovui. Pažymėjo, kad atlikti ginčo žemės sklypo matavimus buvo pavesta Vilniaus miesto savivaldybės ir būtent šie matavimai Įsakymu buvo patvirtinti.

4215.

43Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog ieškovai ir asmenys, pasirašydami Aktą, buvo garbaus amžiaus, bei neturėdami specialių žinių ir išsilavinimo nesuprato bei nesuvokė, kurioje vietoje buvo nustatytos namų valdos žemės sklypo ribos, kad sklypas buvo suformuotas nesilaikant galiojančių teisinių aktų, suformuotos praktikos bei buvo patrauktas į šiaurės-vakarų pusę daugiau kaip 10 metrų. Juolab, kad vizualiai plane sklypas atrodė taip, kaip ankstesniuose planuose, ir vietovėje naujai nustatytos ribos nebuvo pažymėtos riboženkliais, o buvo palikti seni riboženkliai.

4416.

45Nurodo, kad vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, būtent Administracijos direktorius ir NŽT teritorinis skyrius privalėjo parengti parduodamo sklypo reikalingus dokumentus: ribų ženklinimo aktą ir planą, todėl būtent šie atsakovai ir pažeidė ieškovų interesus.

4617.

47Ieškinyje nurodė aiškų sužinojimo momentą apie pažeistas teises, taip pat jog nuo sužinojimo momento ieškovai aktyviai jas gynė, tačiau teismas šių aplinkybių, kaip ir aplinkybės, kad šis reikalavimas yra išvestinis. Reikšti ieškinį dėl žemės sklypų ribų paženklinimo akto panaikinimo ir tuo pagrindu ginčyti žemės sandorius ieškovai ieškinio senaties termino nepraleido.

4818.

49Teismas nevertino aplinkybės, kad būtent Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakyme ir pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nurodytas plotas 682 kv. m, kuris beveik nesiskyrė nuo 1950 m. abrise nurodyto ploto ir panašia žemės sklypo konfigūracija Akte, buvo papildomais faktoriais, kurie suklaidino ieškovus dėl sklypo dabartinių ribų.

5019.

51Teigia, jog ( - ) visi kiti namų valdų sklypai patenka būtent į raudonųjų linijų zoną, tačiau tik ginčo sklypui yra keliami kiti reikalavimai. Nurodo, kad byloje sprendžiamas klausimas, turintis viešąjį interesą, o tai įpareigoja teismą būti aktyviu bei rinkti ir analizuoti visus duomenis, pateikti šalims pasiūlymus, jei teismas mano, jog tai daryti yra būtina.

5220.

53Atsakovė Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (e. b.3 t., b. l. 52–57).

5421.

55Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kadastrinius matavimus atlikęs asmuo, kaip savo srities profesionalas, atsako už atliktų darbų kokybę. Šiuo atveju apeliantai savo teisių pažeidimą siejo su neteisingai atliktais ginčo žemės sklypo kadastriniais matavimais, kurių pagrindu buvo priimtas Įsakymas. Kadangi atsakovai neatliko veiksmų, susijusių su kadastrinių matavimų atlikimu ir ieškovai nepateikė įrodymų, kad ginčijamais veiksmais atsakovai pažeidė ieškovų interesus, teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovai nėra atsakingi už kito asmens padarytus veiksmus, todėl pagrįstai ieškovų reikalavimą dėl Akto panaikinimo atmetė, kaip pareikštą ne tam atsakovui.

5622.

57Pažymėjo, kad Aktas yra pasirašytas būsimų žemės sklypo savininkų (apeliantų) ir gretimų žemės sklypo savininkų ir naudotojų. Apeliantai taip pat pasirašė ginčo žemės sklypo plane, todėl darytina išvada, kad jie sutiko su perkamo sklypo duomenimis. Apeliantai žemės sklypo plano netgi neginčija bei žemės sklypo kadastro duomenų formos, verčių nustatymo žiniaraščių. Taigi, Administracija iš vis abejotina, ar jie turi reikalavimo teisę nagrinėjamoje byloje.

5823.

59Dėl apeliantų teiginių, jog ginčo žemės sklypas buvo „patrauktas“ į šiaurės-vakarų pusę daugiu kaip 10 m pažymėjo, kad suformuoto pagal atliktus tiksliuosius matavimus, ginčo žemės sklypo pietryčių riba sutampa su ( - ) raudonosiomis linijomis. Pagal inventorinės bylos planu sklypo ( - ), plotas yra 1 257 kv. m, tačiau dalis patenka į infrastruktūros teritoriją. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1950 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 295 L. A. individualaus gyvenamojo namo statybai neterminuotam naudojimui buvo perduotas tik 600 kv. m ploto žemės sklypas, vadinasi, ieškovai nepagrįstai naudojasi daug didesniu žemės sklypu. Už sklypo ribų atsidūrė tik savavališkai pastatyti pastatai, kurie patenka į infrastruktūros teritoriją.

6024.

61Nurodo teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, susijusį su termino atnaujinimu, ir teigia, kad apeliantai, prašydami panaikinti Įsakymą, turėjo kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba sužinojimo apie jį. Kaip nurodo apeliantai, apie savo pažeistas teises jie sužinojo po to, kai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl pastatų, esančių šiame žemės sklype, teisinės registracijos, t. y. 2013 m. Taigi, apeliantai apie Įsakymą sužinojo žymiai anksčiau nei prieš mėnesį prieš paduodant ieškinį. Pažymėjo, kad apeliantai pasirašė parengtame ginčo žemės sklypo plane, sudarė jo pirkimo-pardavimo sutartis, todėl daro išvadą, kad jie žinojo apie Įsakymą nuo jo priėmimo. Atsižvelgusi į tai, laiko, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai praleido apskundimo terminą dėl Įsakymo panaikinimo ir ieškovų reikalavimus pagrįstai atmetė.

6225.

63Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. 3 t., b. l. 68–73) su apeliaciniu skundu dalyje nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, kitoje dalyje teismo prašė spręsti savo nuožiūra.

6426.

65Apeliaciniame skunde nurodomos iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos NŽT atsiliepimuose į ieškinį. NŽT nurodė, kad dalis ginčo žemės sklype esančių statinių nepatenka į Įsakymu suformuotas ginčo žemės sklypo ribas. Tai reiškia, kad atitinkamos dalys stovi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Be to, gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ) įrašas Nekilnojamojo turto registre yra panaikintas, nenurodant pagrindo bei veiksmų atlikimo datos. Atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka fiziniai asmenys, turintys kvalifikacinius pažymėjimus, todėl jie yra atsakingi už atliktų darbų kokybę. Taigi, apeliantas atsakovu nagrinėjamoje byloje turėjo nurodyti matininką, parengusį ginčijamą kadastrinių matavimų bylą.

6627.

67Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimti administraciniai aktai yra išvestiniai, kylantys iš Vilniaus miesto savivaldybės priimto teritorijų planavimo dokumento. Vilniaus apskrities viršininko administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti sudaryti ginčijamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Mano, kad priimti įsakymai buvo priimti laikantis visų teisės aktų reikalavimų bei vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais. Šiuo atveju apeliantai nenurodo, kokius teisės aktus Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė, priimdama ginčijamas valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

6828.

69A. A. įgaliota atstovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su apeliaciniu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti (e. b. 3 t., b. l. 76–77).

7029.

71Tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, M. A., A. A. ir V. K. atsiliepimų į apeliacinį skundą teismui nepateikė.

72IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7330.

74Apeliacinis skundas netenkintinas.

7531.

76Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7732.

78Apeliantai išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7933.

80CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio dalyje proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

8134.

82Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

8335.

84Apeliantai iš esmės įrodinėja, kad jie į bylos nagrinėjimą negalėjo įtraukti ir reikšti reikalavimų neegzistuojančiam atsakovui. Pažymėjo, kad atlikti ginčo žemės sklypo matavimus buvo pavesta Vilniaus miesto savivaldybės ir būtent šie matavimai Įsakymu buvo patvirtinti, todėl teigia, jog pagrįstai ieškinio reikalavimus kelia atsakovų atžvilgiu. Be to, teismas ne tik nevertino ieškovų nurodytų argumentų, bet ir nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių.

85Dėl reikalavimo panaikinti Aktą

8636.

87Apeliacinės instancijos teismas visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad proceso šalys laikė, jog UAB „Inžineriniai matavimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir surašė ginčijamą Aktą. Tačiau įvertinus byloje esančius dokumentus, tokius kaip Aktas (e. b. 1 t., b. l. 10–11) bei ieškovo pateiktą išrašą iš Juridinių asmenų registro (e. b. 2 t., b. l. 152–153), darytina, jog tiek proceso šalys, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė rašymo apsirikimo klaidą, kadangi būtent UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“, o ne UAB „Inžineriniai matavimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“, atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir surašė ginčijamą Aktą.

8837.

89Šiuo atveju apeliantai iš esmės įrodinėja tai, kad negalėjo į bylos nagrinėjimą atsakovu įtraukti neegzistuojančio juridinio asmens – UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“, o ieškinio reikalavimus pagrįstai kelia atsakovų atžvilgiu.

9038.

91Nagrinėjamu atveju aktualios Taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2005 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d.), kuriomis vadovaujantis naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduodamus kitai paskirčiai, turi teisę įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme (Taisyklių 1 p.). Pagal Taisyklių 14 p., žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens prašymą parduoti žemės sklypą, kuris yra mieste, ir kitus šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus, per 10 dienų pateikia savivaldybės administracijos direktoriui šių dokumentų kopijas su lydraščiu ir prašo, be kita ko, parengti parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos) (Taisyklių 14.1 p.). Taisyklių 15 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Pagal Taisyklių 16 punktą, savivaldybės administracijos direktorius, atlikęs šių Taisyklių 14 punkte nurodytus darbus, per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus kreipimosi pateikia šiam skyriui patvirtintus parduodamo žemės sklypo dokumentus (duomenis). Parduodamų žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Prireikus savivaldybės administracijos direktorius organizuoja detaliojo plano rengimą ar patikslinimą ir pagal jį atitinkamai sumažina žemės sklypo plotą.

9239.

93Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto I objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Kadastro taisyklės). Pagal Nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 7 d.) 15 p., žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, atliekami: parduodant, išnuomojant ar suteikiant panaudai kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, išskyrus namų valdas kaimo gyvenamosiose vietovėse (Nuostatų 15.4 p.); žemės sklypo savininkui ar naudotojui pageidaujant (Nuostatų 15.5 p.). Nuostatų 32.1.1.4 p. nustatyta, jog paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis (Nuostatų 64.3 p.). Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Kadastro taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 3.4, 3.5, 29.7 ir 176.2 punktuose.

9440.

95Nuostatų 65 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas (kadastrinius matavimus atliekantis asmuo) pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte (Nuostatų 65.1 p.); žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus (Nuostatų 65.1 p.); žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas (Nuostatų 65.1 p.). Žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, surašo bylos patikrinimo aktą, kurio formą tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba (Nuostatų 66 p.).

9641.

97Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, žemės sklypo ribų matavimo, kadastrinių duomenų fiksavimo, planų rengimo ir kt. veikla yra profesinė, licencijuojama, pagal specialių, dažniausiai imperatyvaus pobūdžio, teisės aktų reikalavimus vykdoma veikla. <...> Taigi kadastrinių matavimų atlikimo procedūros, tvarka, reikalavimai rengiamiems dokumentams, jų pateikimo tvarka ir pan. yra imperatyviai nustatyti specialiuosiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, juos detalizuojančiuose įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kurių nuostatų privalo laikytis šia profesine veikla užsiimantys asmenys“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-706/2015).

9842.

99Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, jog įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai nustato konkrečius viešojo administravimo subjektų (šiuo atveju – NŽT ir Administracijos) atliekamus veiksmus, susijusius su valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo (nuomos) sutarties sudarymu. Tuo tarpu šie subjektai patys neatlieka kadastrinių matavimų, kadangi kadastrinius matavimus atlieka šia profesine veikla užsiimantys asmenys – matininkai.

10043.

101Svarbu pažymėti tai, kad ieškovai kadastrinių matavimų atlikimo metu nebuvo ginčo žemės sklypo savininkai, t. y. ginčo žemės sklypas priklausė Lietuvos valstybei, ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ne ieškovų iniciatyva, o įgyvendinant Nuostatų 15.4 p. ir Kadastro taisyklių 3.4 p. Vadinasi, jokie teisiniai santykiai tarp ieškovų ir kadastrinius matavimus atlikusių asmenų nesusiklostė – tokie santykiai susiklostė tarp ginčo žemės sklypo savininkės (Lietuvos valstybės) įgalioto asmens (Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Taisyklių 11 p.) ir kadastro duomenis nustatančių asmenų (UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“). Tai reiškia, jog ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl Akto panaikinimo, neturėjo pareigos tokio reikalavimo reikšti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, reikalavimas panaikinti Aktą buvo iškeltas tinkamų atsakovų atžvilgiu, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime ieškinio reikalavimą panaikinti Aktą atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui (CPK 178 str.).

10244.

103Papildomai pažymėtina, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos užfiksavo 2006 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte (e. b. 1 t., b. l. 10). Ieškovai bylos nagrinėjimo metu du kartus tikslino ieškinį, kartu su paskutiniu patikslintu ieškiniu pateikė išrašą iš Juridinių asmenų registro (e. b. 2 t., b. l. 152–153), kuriame nurodyta, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ ir UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ yra išregistruoti juridiniai asmenys. Taigi, ieškovų pateikti duomenys, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtino aplinkybę, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ yra išregistruotas juridinis asmuo, dėl ko jis negalėjo būti įtrauktas dalyvauti šioje byloje.

10445.

105Apeliantai teigia, jog Aktą pasirašė būdami garbingo amžiaus bei neturėdami specialių žinių, dėl ko jie nesuprato ir nesuvokė, kurioje vietoje buvo nustatytas namų valdos žemės sklypas, juolab, kad vizualiai plane sklypas atrodė taip pat, kaip ankstesniuose planuose, ir vietovėje naujai nustatytos ribos nebuvo paženklintos naujais riboženkliais.

10646.

107Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-150/2007). Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

10847.

109Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovai nepateikė visiškai, patvirtinančių, jog ieškovų amžius ir specialių žinių trūkumas galėjo daryti įtaką jų atliktam veiksmo (Akto pasirašymui) suvokimui, t. y. jog ieškovai nesuvokė pasirašomo akto turinio, jo esmės ar neteisingai išreiškė valią. Ieškovai dalyvavo ženklinant ginčo žemės sklypo ribas, galėjo domėtis kadastrinių matavimų eiga. Ieškovai galėjo reikšti pastabas dėl atliktų kadastrinių matavimų, tačiau kaip matyti iš Akto turinio – to nepadarė, preišingai, paisrašė 2006 m. žemė sklypo ribų paženklinimo aktą, o vėliau savo laisva valia sutiko pirkti suformuotus aiškiai apibrėžtus žemė sklypus, t.y. aiškiai sutiko su įsigyto sklypo ribomis. Vien aplinkybė apie asmenų amžių nepreziumuoja fakto, jog sandoris buvo sudarytas esant valios trūkumui. Tuo atveju, jei ieškovai dėl žinių stokos nesuprato sudaromo sandorio esmės, sąlygų, jie, prieš prisiimdami prievoles, turėjo kreiptis į atitinkamos srities specialistus; ir priešingai, nerūpestingai įgyvendinantys savo teises asmenys prisiima su tuo susijusią neigiamų padarinių riziką. Be to, ne visi Akte pasirašę asmenys, kaip teigia apeliantai apeliaciniame skunde, buvo garbaus amžiaus – pvz. Akto pasirašymo metu T. K. buvo 35 metų amžiaus. Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad sklypo plotas beveik nesiskyrė nuo abrise nurodyto ploto ir sklypas vizualiai buvo panašios konfigūracijos, tik papildomai įrodo, jog ieškovai nerūpestingai įgyvendino savo daiktines teises, nesiaiškindami kokį konkretų daiktą jie siekia įsigyti. Be to, ginčo sklypo plotas pirmiausia buvo nustatytas Įsakyme. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog ieškovai neįrodė, kad jie nesuprato ir nesuvokė, kurioje vietoje buvo nustatytas namų valdos žemės sklypas, t.y. CK 1.90 ir 1.91 str. nustatytų pagrindų, todėl apeliantų su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

11048.

111Kaip buvo nurodyta ankščiau, kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teisės aktais pagal teritorijų planavimo dokumentus, juos atlieka atitinkamos srities specialistai. Šioje byloje atsakovai motyvuotai nurodė, jog žemė sklypo ribos buvo nustatytos atsižvelgus ir į tai, kad žemės sklypo pietryčių riba sutampa su ( - ) raudonomis linijomis, dėl ko ieškovų įsigytų žemė sklypų ribos buvo apibrėžtos ne pažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Ieškovai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias aplinkybes, nenurodė, o jų teiginys, kad galimai kiti namų valdų sklypai patenka į raudonųjų linijų zoną, nėra susiję su šio konkretaus ginčo dalyku bei nepaneigia fakto, jog formuojant ginčo žemė sklypus į minėtą teritorijų režimą turėjo būti atsižvelgta.

112Dėl reikalavimo atnaujinti praleistą terminą ieškinio padavimui dėl Įsakymo panaikinimo ir Įsakymą panaikinti kaip neteisėtą

11349.

114Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog tuo atveju, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-134/2008, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008).

11550.

116ABTĮ 29 str. 1 d. (iki 2016 m. birželio 31 d. – ABTĮ 33 str. 1 d.) nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas praleistą skundo padavimo terminą pareiškėjui prašant gali atnaujinti, nustatęs, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 30 str. 1 d.; iki 2016 m. birželio 31 d. – ABTĮ 34 str. 1 d.).

11751.

118Ieškovai tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde patvirtino, jog apie savo pažeistas teises sužinojo 2013 metais, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba sužinojimo apie jį dienos, turėjo teisę kreiptis dėl minėto Įsakymo panaikinimo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškinį teismui ieškovai pateikė tik po trejų metų – 2016 m. spalio 10 d, t. y. praleidę vieno mėnesio terminą ieškiniui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti.

11952.

120Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą; savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-845/2012 ir kt.).

12153.

122Įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes, kurios, jų manymu, sudaro pagrindą atnaujinti ieškinio padavimo terminą dėl Įsakymo panaikinimo, teismas konstatuoja, kad pagrindo atnaujinti ieškovams terminą paduoti ieškinį dėl Įsakymo panaikinimo nėra. Ieškovų nurodytos aplinkybės, vadovaujantis aukščiau teismo nurodytais argumentais ir motyvais, dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo jų valios ir sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą, o priešingai – iš nustatytų aplinkybių matyti, jog patys ieškovai laisva valia pasirinko pasyvų savo pažeistų teisių gynimo būdą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ieškovai nei ieškinyje, taip pat nei apeliaciniame skunde, nenurodė svarbių priežasčių, sąlygojusių faktą, kad jie į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2016 m. spalio 10 d., t. y. akivaizdžiai praleidę vieno mėnesio terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti. Kitų objektyvių, nuo ieškovų valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti skundo teismui padavimo termino praleidimą, byloje nenustatyta.

12354.

124Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad skundo teismui dėl įsakymo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė ieškovų subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, todėl pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl praleisto termino atnaujinimo, nėra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė iš esmės analogiškus motyvus, todėl pagrįstai, neatnaujinęs termino ieškinio reikalavimui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti, netenkino ir kito reiškiamo reikalavimo – panaikinti Įsakymą.

12555. Dėl ieškovų argumentų, jog teismas jų pateiktų argumentų nevertino, pažymėtina jog, kaip ne kartą yra nurodyta teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

12656.

127Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

12857.

129Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

130Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 str.,

Nutarė

131Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4.

1.... 5. Ieškovai T. K., M. R., D. Č., A. A., V. A., J. B., I. B., A. P., A. A., P.... 6. 1)... 7. panaikinti kaip neteisėtą 2006 m. lapkričio 6 d. UAB „Inžineriniai... 8. 2)... 9. atnaujinti praleistą terminą skundo padavimui dėl Vilniaus miesto... 10. 3)... 11. pripažinti neteisėtomis, negaliojančiomis bei jas panaikinti 2009 m... 12. 4)... 13. patenkinus minėtus reikalavimus – panaikinti kaip neteisėtus VĮ... 14. 2.... 15. Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1950 m. balandžio... 16. 3.... 17. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 18. 4.... 19. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau... 20. 5.... 21. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį (e. b. 2... 22. 6.... 23. Tretieji asmenys M. A., A. A. ir V. K. atsiliepimų į ieškinį teismui... 24. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25. 7.... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu (e. b. 3... 27. 8.... 28. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1950... 29. 9.... 30. Teismas, pasisakydamas dėl Akto teisėtumo, nurodė, kad ieškovai, reikšdami... 31. 10.... 32. Dėl prašymo atnaujinti terminą skundui pateikti teismas nurodė, kad... 33. 11.... 34. Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis... 35. 12.... 36. Ieškovų reikalavimą panaikinti VĮ „Registrų centras“ įregistruotus... 37. III. Apeliacinio skundo argumentai... 38. 13.... 39. Apeliaciniu skundu (e. b. 3 t., b. l. 44–48) ieškovai prašė panaikinti... 40. 14.... 41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, atmesdamas ieškovų paaiškinimus,... 42. 15.... 43. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog ieškovai ir asmenys,... 44. 16.... 45. Nurodo, kad vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, būtent Administracijos... 46. 17.... 47. Ieškinyje nurodė aiškų sužinojimo momentą apie pažeistas teises, taip... 48. 18.... 49. Teismas nevertino aplinkybės, kad būtent Vilniaus apskrities viršininko 2009... 50. 19.... 51. Teigia, jog ( - ) visi kiti namų valdų sklypai patenka būtent į raudonųjų... 52. 20.... 53. Atsakovė Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko,... 54. 21.... 55. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kadastrinius matavimus atlikęs asmuo, kaip... 56. 22.... 57. Pažymėjo, kad Aktas yra pasirašytas būsimų žemės sklypo savininkų... 58. 23.... 59. Dėl apeliantų teiginių, jog ginčo žemės sklypas buvo „patrauktas“ į... 60. 24.... 61. Nurodo teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, susijusį su termino... 62. 25.... 63. Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. 3 t., b. l. 68–73)... 64. 26.... 65. Apeliaciniame skunde nurodomos iš esmės analogiškos faktinės aplinkybės,... 66. 27.... 67. Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimti... 68. 28.... 69. A. A. įgaliota atstovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame... 70. 29.... 71. Tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, M. A., A. A. ir V. K.... 72. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 73. 30.... 74. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 75. 31.... 76. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 77. 32.... 78. Apeliantai išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio... 79. 33.... 80. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 81. 34.... 82. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtas ir... 83. 35.... 84. Apeliantai iš esmės įrodinėja, kad jie į bylos nagrinėjimą negalėjo... 85. Dėl reikalavimo panaikinti Aktą... 86. 36.... 87. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad... 88. 37.... 89. Šiuo atveju apeliantai iš esmės įrodinėja tai, kad negalėjo į bylos... 90. 38.... 91. Nagrinėjamu atveju aktualios Taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojusi... 92. 39.... 93. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, be kita ko,... 94. 40.... 95. Nuostatų 65 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo... 96. 41.... 97. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime,... 98. 42.... 99. Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir... 100. 43.... 101. Svarbu pažymėti tai, kad ieškovai kadastrinių matavimų atlikimo metu... 102. 44.... 103. Papildomai pažymėtina, jog UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas... 104. 45.... 105. Apeliantai teigia, jog Aktą pasirašė būdami garbingo amžiaus bei... 106. 46.... 107. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl... 108. 47.... 109. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 110. 48.... 111. Kaip buvo nurodyta ankščiau, kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis... 112. Dėl reikalavimo atnaujinti praleistą terminą ieškinio padavimui dėl... 113. 49.... 114. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog... 115. 50.... 116. ABTĮ 29 str. 1 d. (iki 2016 m. birželio 31 d. – ABTĮ 33 str. 1 d.)... 117. 51.... 118. Ieškovai tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde patvirtino, jog apie savo... 119. 52.... 120. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad savo teisėmis kiekvienas... 121. 53.... 122. Įvertinęs ieškovų nurodytas aplinkybes, kurios, jų manymu, sudaro... 123. 54.... 124. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad skundo teismui dėl įsakymo... 125. 55. Dėl ieškovų argumentų, jog teismas jų pateiktų argumentų nevertino,... 126. 56.... 127. Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 128. 57.... 129. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 130. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 131. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti...