Byla 2A-349-553/2019
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Luminor Bank

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. I., G. M. ir D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. teisių perėmėjų A. I., G. M. ir D. A. ieškinį atsakovui A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Luminor Bank.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Byloje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir žemės sklypo perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais, juos sudarius dėl suklydimo ir apgaulės.

82.

9K. P. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2005 m. gegužės 30 d. tarp jos ir atsakovo sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir 2005 m. gegužės 30 d. žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą, taikyti restituciją – grąžinti ieškovei žemės sklypą, o atsakovui iš ieškovės priteisti 10 000 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. K. P. 2016 m. spalio 7 d. mirus, jos teisių perėmėjomis tapo ieškovės.

103.

11Nurodė, kad 2005 m. gegužės 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi K. P. pardavė atsakovui 0,7000 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (toliau – žemės sklypas), už 10 000 Lt sumą, t. y. 18 kartų mažesne kaina nei tuo metu buvusi jo vidutinė rinkos vertė. K. P. iš varžytinių skelbimo sužinojo, kad minimas sklypas įkainotas 509 600 Lt suma. K. P. teigimu, ginčijamą sandorį ji sudarė dėl atsakovo suklaidinimo ir apgaulės, t. y. ji dėl žemės sklypo kainos buvo atsakovo suklaidinta ir apgauta, priešingu atveju, žemės sklypo atsakovui už 10 000 Lt nebūtų pardavusi. K. P. neturi jokio išsilavinimo, tokių sandorių nebuvo sudariusi, yra vartotoja, todėl negalėjo tinkamai įvertinti sandorio pasekmių. Tuo tarpu atsakovas verčiasi nekilnojamojo turto prekyba, yra verslininkas. Atsakovas įtikino K. P., kad būtent tokia ir yra žemės sklypo vertė. K. P. nurodė, kad ji buvo apgauta atsakovo, nes jis aktyviais veiksmais įtikinėjo, jog tokia kaina yra normali ir atitinka žemės sklypo rinkos vertę.

124.

13Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad K. P. paprašė padėti parduoti žemės sklypą, kurį paveldėjo. Ji nežinojo, kurioje vietoje tas žemės sklypas yra, taip pat neturėjo jo plano. Atsakovas nurodė sumą, už kurią gali žemės sklypą pirkti. K. P. turėjo 15 000 Lt įsiskolinimą, šią sumą ji buvo skolinga kitam žmogui, iš kurio buvo paėmusi avansą už kitą žemės sklypą, bet jo nepardavė. Atsakovas nurodė, kad sumokėjo K. P. įsiskolinimą prieš trečiąjį asmenį bei tvarkė žemės sklypo teisinius reikalus, nes jis nebuvo išpirktas iš valstybės. Faktiškai už žemės sklypą K. P. iš atsakovo gavo 25 000 Lt.

145.

15Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad K. P., būdama rūpestinga ir atidi, galėjo pasitikrinti parduodamo žemės sklypo kainą. Tai, kad ji pardavė žemės sklypą žemesne nei rinkos kaina, vertintina kaip K. P. neatidumas. Sandorio sudarymas šaliai komerciškai nenaudinga kaina nėra pagrindas tokiai šaliai reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu. Žemės sklypas yra įkeistas bankui, hipotekos sandoris galiojantis.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.

207.

21Teismas nesutiko su ieškovių argumentais, kad K. P. nesuvokė, jog žemės sklypo pardavimo kaina yra per maža. Iš civilinės bylos Nr. 2-42-798/2013 matyti, kad 2010 m. birželio 8 d. K. P. pardavė T. G. dalį žemės sklypo bei naudojosi atsakovo paslaugomis. Ginčijamoje sutartyje nurodyta, kad VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos kaina masinio vertinimo būdu buvo 184 653 Lt, todėl, teismo vertinimu, negalima vienareikšmiškai teigti, kad K. P. nežinojo, jog žemės sklypo kaina yra keliolika kartų mažesnė nei rinkos kaina. Be to, sutarties šalys galėjo susitarti ir dėl mažesnes kainos nei ginčijamo sandorio žemės sklypo dalies rinkos kaina. Teismas sprendė, kad, sudarydama ginčijamą sutartį, ir iš to gaudama ekonominę naudą (atsakovas nurodė, kad K. P. gavo 25 000 Lt), K. P. sutiko su ginčijamo sandorio sąlygomis, taip pat ir su atsakovo pasiūlyta kaina. Be to, sandoris buvo patvirtintas notarine tvarka, o sutarties tekste ieškovė nurodė, kad ,,sutarties tekstas perskaitytas, turinys ir pasekmės paaiškintos“. Teismas nurodė, kad K. P. neatskleidė savo išsilavinimo, profesijos, darbinės patirties, tačiau sutarties sudarymo metu buvo pakankamai jauno amžiaus – 45 metų. Net jei laikyti įrodyta aplinkybę, kad K. P. išsilavinimas buvo menkesnis nei atsakovo, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad ji nesuprato sutarties esmės. Byloje nėra įrodymų, kad K. P. buvo spaudžiama ar skubinama sudaryti sutartį. Tai, kad 2010 m. birželio 8 d. ji pardavė žemės sklypo dalį kaimynei T. G., laikytina, kad K. P. turėjo tokių sandorių sudaryme patirties. Teismas sprendė, kad K. P. suvokė sudaromo sandorio esmę ir jos teisių perėmėjos (ieškovės) neįrodė jos suklydimo. Byloje neįrodyta ir atsakovo apgaulė dėl sudaromo sandorio ir jo kainos buvimo fakto, juo labiau, kad ginčijamoje sutartyje buvo pateikti duomenys apie žemės sklypo rinkos vertę. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad K. P. ir jos teisių perėmėjos neįrodė pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 ir 1.91 straipsnių prasme sąlygų – esminio suklydimo ar apgaulės, o neatidumas ir (ar) nerūpestingumas neatitinka suklydimo sampratos. Be to, K. P. ieškinį pareiškė praėjus devyneriems metams nuo ginčijamos sutarties sudarymo, kas, teismo vertinimu, patvirtina, kad K. P. ginčijamo sandorio aplinkybes suprato.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

248.

25Ieškovės (toliau – apeliantės) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

268.1.

27Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

288.2.

29K. P. ginčijamą sandorį sudarė dėl atsakovo suklaidinimo. Atsakovas aktyviais veiksmais įrodinėjo, kad tikroji žemės sklypo rinkos kaina yra 10 000 Lt. K. P. nežinojo ir nesuvokė, kad jos gaunama kaina yra keliolika kartų mažesnė už realią rinkos kainą. Atsakovas teigė, kad VĮ Registrų centras nurodyta kaina yra visiems toje teritorijoje parduodamiems sklypams, o ginčo žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė, nes jis yra atokiau bei jo teritorijoje yra servitutas.

308.3.

31Byloje nėra įrodymų, kad K. P. būtų gavusi iš atsakovo 25 000 Lt tam tikrų sandorių ar kitais pagrindais. Tai, kad pastaroji iš atsakovo neva gavo 25 000 Lt ekonominės naudos, privalėjo įrodyti atsakovas, tačiau to nepadarė.

328.4.

33Vien tai, kad ginčo sutartyje nurodytas patvirtinimas „sutarties tekstas perskaitytas, turinys ir pasekmės paaiškintos“, nepatvirtina, kad K. P. tinkamai suprato šio sandorio elementą – kainą.

348.5.

35Nepagrįsta teismo išvada, kad K. P. nebuvo spaudžiama ar skubinama sudaryti sutartį. Sandoris sudarytas atsakovo iniciatyva, kuris ragino K. P. sutikti su siūloma pardavimo kaina, įrodinėjo, kad tokia kaina reali ir atitinka rinkos vertę.

368.6.

37K. P. neturėjo reikalingos patirties tokių sandorių sudaryme, o dalį žemės sklypo T. G. pardavė ne savarankiškai, bet su kitų asmenų pagalba. Be to, vieno sandorio sudarymas negali lemti K. P. tinkamo žemės sklypų pirkimo-pardavimo rinkos ir kainų suvokimo.

388.7.

39K. P. suklydo dėl ginčo sandorio kainos, kuri yra esminis sutarties elementas. Jei K. P. būtų žinojusi ir suvokusi tikrąją parduodamo žemės sklypo rinkos kainą, tokio sandorio už 10 000 Lt nebūtų sudariusi.

408.8.

41Teismas padarė klaidingas išvadas ir dėl apgaulės nebuvimo. Atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad pats kreipėsi į K. P. dėl žemės sklypo pardavimo, pats nustatė sandorio kainą bei įtikino K. P., kad tokia kaina yra normali ir atitinka rinkos vertę. Todėl K. P. ginčijamą sandorį sudarė tik patikėjusi atsakovu.

429.

43Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

449.1.

45Pagrįsta teismo išvada, kad K. P. suvokė ginčo sandorio esmę ir neįrodė savo suklydimo dėl sudaromo sandorio ir jo kainos. Taip pat pagrįstai teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas apgaulės įtakoje.

469.2.

47Nėra pagrindo konstatuoti esminis suklydimo, nes nei apeliantės, nei K. P. nepateikė įrodymų, kad pastarajai buvo apribotos galimybės susipažinti su pasirašomos sutarties turiniu ar sutartis iki pasirašymo ar pasirašymo metu nuo K. P. buvo slepiama. Po sandorio sudarymo atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindu sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti.

489.3.

49K. P. galėjo pasitikrinti žemės sklypo kainą, kreiptis į kompetentingus asmenis, tačiau to nepadarė. Tai, kad K. P. sutiko su žemesne nei vidutinė rinkos kaina parduoti žemės sklypą, vertintina ne kaip jos suklydimas, o kaip neatidumas. Be to, sandorio sudarymas šaliai komerciškai nenaudinga kaina nėra pagrindas tokiai šaliai reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu (CK 1.90 straipsnio 1 dalis).

509.4.

51Nei K. P., nei apeliantės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad K. P. būtų buvusi spaudžiama ar skubinama sudaryti ginčo sutartį. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad K. P. iš viso neturėjo reikalingos patirties tokių sandorių sudaryme.

529.5.

53Nepateikti įrodymai, kad atsakovas atliko kokius nors tyčinius veiksmus, siekdamas suklaidinti ir (ar) apgauti K. P.. Atsakovo pateiktas pasiūlymas parduoti sklypą už tam tikrą kainą negali būti laikomas apgaule.

549.6.

55Ieškinyje prašoma taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypą, o atsakovui iš apeliančių priteisti 10 000 Lt. Tačiau žemės sklypas yra įkeistas trečiajam asmeniui prievolių pagal 2007 m. balandžio 24 d. kreditavimo sutartį užtikrinimui. Įkeitimo sandoris yra galiojantis ir turi juridinę reikšmę trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Todėl ieškinio tenkinimo atveju, teismo procesinis sprendimas negali pažeisti trečiojo asmens kaip hipotekos kreditoriaus teisių.

5610.

57Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepadavė.

5811.

59Lietuvos apeliaciniame teisme gautas trečiojo asmens prašymas pakeisti trečiąjį asmenį Luminor Bank AB kitu asmeniu – Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Nurodė, kad 2019 m. sausio 2 d. Luminor Bank AB ir Luminor Bank AS, veikianti Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, sudarė Turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo 6 punkto pagrindu Luminor Bank AB perleido, o Luminor Bank AS priėmė ir perėmė visas teises ir pareigas visuose teismo, arbitražo ar kituose teisniuose procesuose, kuriuose dalyvauja Luminor Bank AB.

60Teisėjų kolegija

konstatuoja:

61IV.

62Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6312.

64Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6513.

66Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantės, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6714.

68Byloje nustatyta, kad K. P. ir atsakovas 2005 m. gegužės 30 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria K. P. pardavė atsakovui 0,7000 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus m. sav. Buivydiškių k. už 10 000 Lt sumą. K. P. ieškiniu prašė šį sandorį bei 2005 m. gegužės 30 d. žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl suklydimo ir apgaulės dėl žemės sklypo kainos. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nei K. P. suklydimo, nei atsakovo apgaulės, ieškinio netenkino. Apeliantės, K. P. teisių perėmėjos, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Dėl trečiojo asmens pakeitimo jo teisių perėmėja

6915.

70Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, taip pat ir juridinio asmens pertvarkymo atveju, teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis).

7116.

72Į bylą pateiktas 2019 m. sausio 2 d. Luminor Bank AB ir Luminor Bank AS, veikiančios Lietuvoje per savo filialą Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo 6 punkte numatyta, kad Luminor Bank AB perleido, o Luminor Bank AS priėmė ir perėmė visas teises ir pareigas visuose teismo, arbitražo ar kituose teisniuose procesuose, kuriuose dalyvauja Luminor Bank AB. Tokiu būdu šios bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens Luminor Bank AB teises ir pareigas perėmė kitas juridinis asmuo, kas sudaro pagrindą pripažinti įvykus šio byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ir pareigų perėmimą ir pakeisti trečiąjį asmenį Luminor Bank AB kitu asmeniu – Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (CPK 48 straipsnis). Dėl ginčo esmės

7317.

74Apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu, t. y. teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl suklaidinimo ir apgaulės atsakovo veiksmuose nebuvimo. Apeliančių teigimu, ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais, nes (1) K. P. atsakovo buvo suklaidinta dėl esminės sandorio sąlygos – kainos, ji nežinojo ir nesuvokė, jog žemės sklypą parduoda už kainą, kuri yra keliolika kartų mažesnė nei jo rinkos vertė; (2) byloje neįrodyta, kad K. P. iš atsakovo gavo 25 000 Lt ekonominės naudos; (3) K. P. atsakovo buvo apgauta, pastarajam ją įtikinus, kad žemės sklypo kaina atitinka jo rinkos vertę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

7518.

76Nagrinėjamu atveju tarp K. P. ir atsakovo sudaryti sandoriai – žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktas, ginčijami kaip sudaryti dėl K. P. suklydimo (CK 1.90 straipsnis) ir atsakovo apgaulės (CK 1.91 straipsnis). Dėl kiekvieno iš šių sandorio negaliojimo pagrindų pasisakytina žemiau.

7719.

78Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi, sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520-421/2016 ir jose nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika). Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu

7920.

80CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016). Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).

8121.

82Nagrinėjamu atveju suklydimas grindžiamas tuo, kad K. P. buvo suklaidinta dėl esminės sandorio sąlygos – kainos, kuri, apeliančių teigimu, buvo daug kartų mažesnė nei tuo metu buvusi vidutinė žemės sklypo rinkos vertė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, K. P. suvokė ginčijamo sandorio esmę, sutiko su jo sąlygomis, tokiu būdu teismas sprendė, kad byloje neįrodytas K. P. suklydimas. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

8322.

84Kaip pirmiau minėta, suklydimas iš esmės laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, t. y. suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

8523.

86Byloje neginčytina, kad žemės sklypą K. P. atsakovui pardavė už tą kainą, kuri sandorio šalių buvo sutarta prieš sandorio sudarymą bei numatyta ginčijamoje sutartyje – už 10 000 Lt. Ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties, kuri patvirtinta notaro, 1.6 papunktyje taip pat numatyta, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 184 653 Lt. Taigi, K. P. dar prieš pasirašant ginčijamą sutartį turėjo objektyvias galimybes įvertinti bei apsvarstyti sudaromo sandorio vieną iš esminių sąlygų – parduodamo turto kainą, tačiau priėmusi valinį sprendimą – žemės sklypą parduoti už 10 000 Lt, prisiėmė ir su tuo susijusius teisinius padarinius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grasinęs, daręs ekonominį spaudimą ar kokiais nors kitais būdais vertęs K. P. sudaryti ginčijamą sandorį, kuris prieštarautų pastarosios valiai, juolab kad šiais pagrindais sandoris ir nėra ginčijamas. Vien tai, kad K. P. sutiko parduoti žemės sklypą už mažesnę kainą nei jo rinkos vertė, nėra pagrindo tokius jos veiksmus vertinti esminiu suklydimu. Be to, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas bei sutarties sąlygas, be kita ko, susitarti ir dėl pardavimo kainos, kuri, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti ir mažesnė nei parduodamo turto vertė (CK 6.156 straipsnis). Kasacinis teismas, lingvistiškai aiškindamas CK 6.397 straipsnio 1 dalį, nurodė, jog akivaizdu, kad įstatyme nenustatyta draudimo parduoti nekilnojamąjį daiktą už žemesnę negu rinkos kainą arba net ir 1 Lt (0,29 Eur), taip pat nėra nuostatų, kurios įpareigotų šalis laikytis tam tikrų kainos nustatymo kriterijų. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad aptariama CK 6.397 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti sistemiškai aiškinama su CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarčių laivės principu ir kad pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kurį sudarantys asmenys nustato kainą savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

8724.

88Nors teismui nepateikti duomenis apie K. P. išsilavinimą, darbinę bei gyvenimišką patirtį, tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ji buvo 45 metų amžiaus. Pirkimo – pardavimo sandorių iš esmės nėra pagrindo priskirti prie specialių žinių jų sudarymui ir suvokimui reikalaujančių sandorių, nes viena šalis (pardavėjas) perduoda daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas priima daiktą ir sumoka už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnis). Byloje nenurodytos aplinkybės, kad K. P. dėl kokių nors priežasčių negebėjo suprasti sudaromos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų ir/ar jų nesuprato. Priešingai, iš pareikšto ieškinio bei kitų procesinių dokumentų matyti, kad K. P. aiškiai suvokė sudaromo sandorio turinį, t. y. kad ginčo žemės sklypą ji atsakovui parduoda už 10 000 Lt kainą bei išreiškė valią tokio sandorio sudarymui. Juo labiau, kad ginčijama sutartis buvo tvirtinama notarine forma, todėl notaras, prieš šalims ją pasirašant, išsiaiškino ir šalims paaiškino sudaromos sutarties sąlygas, be kita ko, ir pardavimo kainą, taip pat įsitikino, ar šalys suprato sudaromo sandorio esmę ir ar jis atitiko šalių valią, priešingu atveju, notaras šį notarinį veiksmą – sandorio tvirtinimą, būtų atsisakęs atlikti.

8925.

90Teisėjų kolegija sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su trečiojo asmens argumentais, kad tai, jog K. P. pardavė ginčo žemės sklypą atsakovui už žemesnę nei jo rinkos vertė kainą, vertinama kaip jos pačios neatidumas. K. P. elgesį vertinant pagal apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, spręstina, kad sutikimas parduoti žemės sklypą už atsakovo siūlomą sumą – 10 000 Lt, iš esmės įvyko dėl jos pačios neapdairumo, neatidumo ir nerūpestingumo, nepasidomėjus žemės sklypo rinkos verte, kas negali būti laikoma esminiu suklydimu ir kas būtų pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.90 straipsnis) (šios nutarties 22 punktas). Juolab kad byloje iš esmės neginčijama, kad sandorio sudarymo metu K. P. suvokė, jog žemės sklypą atsakovui parduoda už 10 000 Lt, o po sandorio sudarymo atsiradusios jai nepalankios aplinkybės negali būti pagrindu sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti.

9126.

92Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas sandorio sudarymo metu K. P. suklydimas dėl esminės ginčijamos sutarties sąlygos – pardavimo kainos, t. y. kad buvo ydingai suformavusi jos valia ginčijamo sandorio sudarymui. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl suklydimo. Dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu

9327.

94CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016; kt.).

9528.

96Nagrinėjamu atveju apgaulė grindžiama tuo, kad atsakovas įtikino K. P., jog jo siūloma žemės sklypo kaina atitinka rinkos vertę, ir todėl K. P. sudarė ginčijamą sandorį tik patikėjusi atsakovu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje neįrodytas apgaulės dėl sudaromo sandorio ir jo kainos buvimo faktas. Su šia pirmosios instancijos išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

9729.

98Visų pirma, tiek apeliantės, tiek K. P. nurodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas pasitikėjus atsakovo pateikta informacija. Vien tai, kad atsakovas ketino įsigyti K. P. priklausiusį žemės sklypą bei pats nustatė sandorio kainą nesuponuoja išvados, kad atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, siekdamas apgauti K. P.. Pirmiau išdėstyti argumentai pagrindžia, kad pati K. P., sudarydama ginčo sandorį, nebuvo apdairi, atidi ir rūpestinga, be to, neįrodytas K. P. tyčinis suklaidinimas (šios nutarties 23, 25 punktai). Antra, nėra pagrindo pripažinti K. P. valios ydingumą, nes ji sutiko su atsakovo pasiūlyta žemės sklypo kaina, o atsakovo pateiktas pasiūlymas parduoti ginčo žemės sklypą už tam tikrą kainą negali būti laikomas apgaule. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl atsakovo apgaulės. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

9930.

100Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10131.

102Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

10332.

104Apeliacinio skundo netenkinus, apeliančių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę priešinga šalis – atsakovas ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnis). Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, apimtį, spręstinus teisinius klausimus, bei vadovaudamasi rekomendacijų 8.11 punktu, sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl trečiojo asmens prašymas tenkinamas ir iš apeliančių priteisiama 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti, t. y. po 242 Eur iš kiekvienos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, Rekomendacijos 8.11 punktas).

105Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

106Pakeisti trečiąjį asmenį akcinę bendrovę Luminor Bank jo procesinių teisių perėmėju Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

107Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

108Priteisti iš ieškovių A. I. ( - ), G. M. ( - ) ir D. A. ( - ) trečiajam asmeniui Luminor Bank AB ( - ) 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, t. y. po 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) iš kiekvienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo... 8. 2.... 9. K. P. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2005 m. gegužės... 10. 3.... 11. Nurodė, kad 2005 m. gegužės 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi K. P.... 12. 4.... 13. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad K. P. paprašė padėti parduoti... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad K. P., būdama rūpestinga... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 20. 7.... 21. Teismas nesutiko su ieškovių argumentais, kad K. P. nesuvokė, jog žemės... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. 8.... 25. Ieškovės (toliau – apeliantės) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 26. 8.1.... 27. Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų ir priėmė neteisėtą... 28. 8.2.... 29. K. P. ginčijamą sandorį sudarė dėl atsakovo suklaidinimo. Atsakovas... 30. 8.3.... 31. Byloje nėra įrodymų, kad K. P. būtų gavusi iš atsakovo 25 000 Lt tam... 32. 8.4.... 33. Vien tai, kad ginčo sutartyje nurodytas patvirtinimas „sutarties tekstas... 34. 8.5.... 35. Nepagrįsta teismo išvada, kad K. P. nebuvo spaudžiama ar skubinama sudaryti... 36. 8.6.... 37. K. P. neturėjo reikalingos patirties tokių sandorių sudaryme, o dalį... 38. 8.7.... 39. K. P. suklydo dėl ginčo sandorio kainos, kuri yra esminis sutarties... 40. 8.8.... 41. Teismas padarė klaidingas išvadas ir dėl apgaulės nebuvimo. Atsakovas... 42. 9.... 43. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos... 44. 9.1.... 45. Pagrįsta teismo išvada, kad K. P. suvokė ginčo sandorio esmę ir neįrodė... 46. 9.2.... 47. Nėra pagrindo konstatuoti esminis suklydimo, nes nei apeliantės, nei K. P.... 48. 9.3.... 49. K. P. galėjo pasitikrinti žemės sklypo kainą, kreiptis į kompetentingus... 50. 9.4.... 51. Nei K. P., nei apeliantės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad K. P.... 52. 9.5.... 53. Nepateikti įrodymai, kad atsakovas atliko kokius nors tyčinius veiksmus,... 54. 9.6.... 55. Ieškinyje prašoma taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypą, o... 56. 10.... 57. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepadavė.... 58. 11.... 59. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas trečiojo asmens prašymas pakeisti... 60. Teisėjų kolegija... 61. IV.... 62. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 63. 12.... 64. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 65. 13.... 66. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 67. 14.... 68. Byloje nustatyta, kad K. P. ir atsakovas 2005 m. gegužės 30 d. sudarė... 69. 15.... 70. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba... 71. 16.... 72. Į bylą pateiktas 2019 m. sausio 2 d. Luminor Bank AB ir Luminor Bank AS,... 73. 17.... 74. Apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo netinkamu byloje... 75. 18.... 76. Nagrinėjamu atveju tarp K. P. ir atsakovo sudaryti sandoriai – žemės... 77. 19.... 78. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 79. 20.... 80. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 81. 21.... 82. Nagrinėjamu atveju suklydimas grindžiamas tuo, kad K. P. buvo suklaidinta... 83. 22.... 84. Kaip pirmiau minėta, suklydimas iš esmės laikomas neteisingas sudaromo... 85. 23.... 86. Byloje neginčytina, kad žemės sklypą K. P. atsakovui pardavė už tą... 87. 24.... 88. Nors teismui nepateikti duomenis apie K. P. išsilavinimą, darbinę bei... 89. 25.... 90. Teisėjų kolegija sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su... 91. 26.... 92. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas sandorio... 93. 27.... 94. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų,... 95. 28.... 96. Nagrinėjamu atveju apgaulė grindžiama tuo, kad atsakovas įtikino K. P., jog... 97. 29.... 98. Visų pirma, tiek apeliantės, tiek K. P. nurodė, kad ginčijamas sandoris... 99. 30.... 100. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 101. 31.... 102. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 103. 32.... 104. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliančių apeliacinės instancijos teisme... 105. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 106. Pakeisti trečiąjį asmenį akcinę bendrovę Luminor Bank jo procesinių... 107. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti... 108. Priteisti iš ieškovių A. I. ( - ), G. M. ( - ) ir D. A. ( - ) trečiajam...