Byla 2-75-524/2011
Dėl neturtines žalos atlyginimo

1Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Erika Misiuniene, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, vertejaujant A. T., dalyvaujant V. K., K. J., N. B., ju atstovei advokatei G. M., atsakoves AB „Senoji Baltija“ direktoriui J. B., jos atstovei advokatei O. G., atsakoves UAB „Sedija“ direktoriui ir treciajam asmeniui I. S. (I. S.), ju atstovei advokatei A. K., treciajam asmeniui D. M., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoviu V. K., K. J., N. B. ieškini atsakovems akcinei bendrovei „Senoji Baltija“, uždarajai akcinei bendrovei „Sedija“, tretiesiems asmenims D. M., I. S. (I. S.) del neturtines žalos atlyginimo ir

2n u s t a t e :

3ieškoves pateiktu ieškiniu praše priteisti iš atsakoviu solidariai 450 000 Lt neturtines žalos, t. y. po 150 000 Lt kiekvienai ieškovei, bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad ieškoviu K. J., N. B. tevas ir ieškoves V. K. vyras R. K. dirbo UAB „Senoji Baltija“ vyr. mechaniku. 2005-06-28 laive LBB-1032, kuriame jis dirbo, ivyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis žuvo. Valstybines darbo inspekcijos Klaipedos skyrius atliko tyrima del R. K. ivykusio nelaimingo atsitikimo ir nustate, kad jis mire nuo uždusimo, kuri sukele deguonies trukumas ore bei kad ivykusio jam nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo darbdavio – UAB „Senoji Baltija“ – šiurkštus darbuotoju sauga ir sveikata darbe reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu pažeidimai. Atsakoves, pažeisdamos darbo istatymu reikalavimus, neužtikrino jam saugiu salygu dirbti. R. K. buvo leidžiama dirbti laive juroje pavojinga darba, nustatyta tvarka nepatikrinus jo sveikatos, taip pat nebuvo informuotas apie pavojingus ir kenksmingus rizikos veiksnius, nesupažindintas su saugiais darbo budais, nežinojo, kokios saugos priemones turi buti naudojamos dirbant triume ir kaip elgtis susidarius pavojingai situacijai. R. K. darbo sutarti buvo sudares su atsakove AB „Senoji Baltija“, taciau laivo LBB-1032, kuriame dirbo R. K. ir kuriame jam ivyko nelaimingas atsitikimas, valdytoju buvo UAB „Sedija“. Atsakove AB „Senoji Baltija“ sudare nuomos sutarti, pagal kuria laivas buvo išnuomotas UAB „Sedija“. Sutartyje nuomininkas UAB „Sedija“ isipareigojo sudaryti salygas saugiai dirbti tiek techniniu, tiek organizaciniu atžvilgiu, ir atsakyti už darbu saugos laivuose bendruju taisykliu vykdyma. Esant tokioms aplinkybems atskirti atsakoviu atsakomybe už darbuotojo, dirbusio laive, sauga ir sveikata, nera galimybes ir jos už žala del R. K. mirties turi atsakyti solidariai. Del R. K. mirties ieškoves patyre didelius išgyvenimus, kuriuos prašo kompensuoti.

4Atsakove AB „Senoji Baltija“ atsiliepimu prašo ieškini atmesti. Nurode, kad mirtino nelaimingo atsitikimo diena – 2005-06-28 – jis dirbo išnuomotame žvejybiniame laive LBB-1032. Šio laivo teisetas valdytojas pagal 2005-01-12 laivo LBB-1032 nuomos sutarti Nr. 01 buvo UAB „Sedija“. Ji tapo laivo valdytoja, ji eksploatavo ir naudojo savo poreikiams ir interesams tenkinti bei isipareigojo sudaryti saugias darbo salygas. Teigia, kad laivo LBB-1032 2005-01-12 nuomos sutartyje nera numatyta jokiu AB „Senoji Baltija“ isipareigojimu, kad ši imone ir jai atstovaujantys asmenys yra isipareigoje sudaryti ir užtikrinti laivo igulos nariams saugias darbo salygas ir yra tiesiogiai atsakingi už darbu saugos laivuose bendruju taisykliu ir kitu darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimu vykdyma išnuomotuose laivuose, t. y. nebuvo ipareigota išnuomotame laive užtikrinti ir kontroliuoti laivo igulos nariu pareigu vykdyma ir ju veiksmus tiesiogiai darbo vietose laive. Paaiškina, kad R. K. sveikatos tikrinimas buvo atliktas 2004-03-17, todel priimant i darba pakartotinis sveikatos patikrinimas nebuvo reikalingas. Priimant i darba R. K. buvo supažindintas su MZTG tipo laivo vyresniojo mechaniko pareiginiais nuostatais ir vestas jam ivadinis saugos darbe instruktažas. Jo darbas nebuvo susijes su pavojingu kancerogeniniu medžiagu naudojimu darbo procese, todel nebuvo reikalinga aprupinti specialiomis tokiam darbui apsauginemis priemonemis bei atestuoti eksploatuoti potencialiai pavojingus irengimus. Taigi laivo savininkas iki galo ir tinkamai ivykde paminetos laivo nuomos sutarties 2.1.1. punkta ir Lietuvos Respublikos darbuotojo saugos ir sveikatos istatymo nuostatas. Ieškoves teismui nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu reikalaujamo priteisti neturtines žalos atlyginimo dydžio butinuma, išskyrus savo paaiškinimus. Priduria, kad nelaimingo atsitikimo metu R. K. buvo neblaivus. Laivo savininkas AB „Senoji Baltija“ neturejo galimybiu kontroliuoti R. K. blaivumo bukles ir nušalinti ji nuo darbo. Atsakoves nuomone, nelaiminga atsitikima labiau leme R. K. neatsargus elgesys, del kurio ivyko nelaimingas atsitikimas, todel didesnis kaltes laipsnis yra ne atsakoves AB „Senoji Baltija“, o mirusiojo. Priduria, kad R. K. turejo dideli darbo staža ir patirti laivuose, todel jo nepranešimas kapitonui ar kapitono vyresniajam padejejui, prieš nusileidžiant i triuma, turi buti laikomas savarankišku veiksmu, turejusiu itakos nelaimingam atsitikimui. Paaiškina, kad nera visu butinu civilines atsakomybes salygu, todel ieškinys negali buti tenkinamas.

5Atsakove UAB „Sedija“ atsiliepimu prašo ieškini atmesti. Nurode, kad laivas, kuriame ivyko nelaimingas atsitikimas, buvo naudojamas 2005-01-12 laivo nuomos sutarties Nr. 01 pagrindu ir nurodytos sutarties 2.1.2 p. buvo numatyta, kad laivo savininkas (UAB „Senoji Baltija“) komplektuoja igula su kapitonu ir vyr. mechaniku. Iš darbo sutarciu, sudarytu su kapitonu ir vyr. mechaniku, matyti, kad ju darbdavys – UAB „Senoji Baltija“, todel darbuotoju instruktavimas, mokymas, atestavimas saugos ir sveikatos klausimais bei aprupinimas apsaugos priemonemis yra darbdavio pareiga. UAB „Sedija“ neturejo galimybes bei neprivalejo tikrinti kapitono darbo saugos kvalifikacijos aspektu. Atsakove nera pažeidusi istatymu, reglamentuojanciu darbuotoju saugos ir sveikatos užtikrinimo, reikalavimu. Aplinkybe, kad laivo nuomos sutarties salyga numate užtikrinti saugias darbo salygas, savaime nereiškia, kad visais atvejais už norminiu aktu pažeidima atsako UAB ,,Sedija“. R. K. savavališkai leidosi i triuma, o Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 46 str. reglamentuojama, kad jei pats darbuotojas nesilaike saugaus darbo reikalavimu, tai atsakomybe arba panaikinama, arba sumažinama.

6Treciasis asmuo D. M. atsiliepimu prašo ieškini atmesti. Nurode, kad nuomininkas UAB „Sedija“, peremes jam išnuomota laiva LBB-1032, tapo laivo valdytoju, ji eksploatavo ir naudojo savo poreikiams ir interesams. Nelaimingas atsitikimas, su kuriuo siejama prašoma žala, ivyko laive, esanciame ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo eksploatacijos metu, sugedus vandens pašalinimo iš laivo triumo sistemai, del kurios gedimo pašalinimo nukentejusysis R. K. ir J. N. pro liuka ilipo i laivo triuma. Nelaimingas atsitikimas ivyko R. K. ir J. N. atliekant su gamybos technologija susijusius veiksmus laivo nuomotojo naudai. AB „Senoji Baltija“ kontroliuoti R. K. veiksmu neprivalejo ir neturejo jokiu galimybiu. Be to, UAB „Sedija“ pagal nuomos sutarti Nr. 01 buvo isipareigojusi užtikrinti darbu sauga laive. Teigia, kad ivykio metu R. K. buvo neblaivus, o AB „Senoji Baltija“ negalejo kontroliuoti jo veiksmu.

7Ieškoves dubliku prašo ieškini tenkinti. Paaiškina, kad R. K. kraujyje rastas alkoholio kiekis neturejo lemiamos reikšmes ivykti nelaimingam atsitikimui.

8Atsakove AB „Senoji Baltija“ tripliku prašo ieškini atmesti.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Iš bylos duomenu nustatyta, kad R. K. 2005-01-31 buvo priimtas dirbti AB „Senoji Baltija“ vyr. mechaniku (t. 1, b. l. 120–121). AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ 2005-01-12 sudare Laivo LBB-1032 laivo nuomos sutarti Nr. 01, kurios 2.1.2 p. laivo savininkas (AB „Senoji Baltija“) komplektuoja igula su kapitonu ir vyr. mechaniku; 2. 2. 13 p. laivo nuomininkas (UAB „Sedija“) isipareigojo atsakyti už darbu saigos laivuose bendruju taisykliu vykdyma (t. 1, b. l. 126–127). 2005-06-28 laive ivyko nelaimingas atsitikimas, kuriuo metu žuvo R. K. ir J. N.. Nustatyta, kad 2005-06-28 laivas išplauke iš Karlskronos uosto i Klaipeda, laivo kapitonas ir vyr. kapitono padejejas budami ant tiltelio valde laiva. R. K. ir J. N. ruošesi išpumpuoti iš triumo vandeni. Darbuotojas V. M. išejo i laivo deni, pastebejo triumo vandenyje pluduriuojanti R. K., ilipo i laivo triuma ir bandydamas gelbeti igulos narius sušuko ir prarado samone. Išgirdes šauksma kitas igulos narys V. Ž. pakviete laivo kapitona. Laivo kapitonas nulipo i triuma ir prarado samone. Laivo kapitono padejejas ilipo i triuma su V. Ž. ir atneštu saugos diržu ir užkabino nukentejusiuosius igulos narius. Ištraukus J. N. ir R. K. jie buvo negyvi, šie asmenys mire nuo uždusimo, kuri sukele deguonies trukumas aplinkos ore (t. 1, b. l. 9). Ieškoves prašo priteisti neturtines žalos atlyginima iš mirusiojo darbdaviu solidariai del netinkamai igyvendintu darbuotoju sauga ir sveikata užtikrinanciu priemoniu.

11Šioje byloje sprendžiamas klausimas, susijes su atsakoviu atsakomybe, atlyginti neturtine žala, padaryta del darbuotojo nelaimingo atsitikimo darbe.

12Atsakove AB „Senoji Baltija“ ir R. K. buvo sudare rašytine darbo sutarti, kuri galiojo nelaimingo atsitikimo metu, todel ginco, kad šiuos asmenis siejo darbo teisiniai santykiai, byloje nera. AB „Senoji Baltija“ teigia, kad laivo nuomos sutartimi UAB „Sedija“ isipareigojo atsakyti už darbu saugos laivuose bendruju taisykliu vykdyma (2.2.13 p.), todel AB „Senoji Baltija“ neatsakinga už R. K. saugos ir sveikatos reikalavimu neužtikrinima. Šie argumentai laikytini nepagristais. Istatymo norma, nustatant darbdaviui atsakomybe už darbuotojui suteikiamas saugias ir sveikas darbo salygas, yra imperatyvi, šios pareigos negalima perleisti kitiems asmenims, todel laivo nuomos sutarties 2.2.13 p. salyga nepanaikina atsakoves kaip darbdaves atsakomybes užtikrinti tinkamas ir saugias darbo salygas. Del šiu aplinkybiu yra vertinami AB „Senoji Baltija“ kaip darbdavio veiksmai, kuriais privalejo buti užtikrinta darbuotojui teise saugia darbo aplinka ir saugias darbo salygas.

13Atsakove UAB „Sedija“ savo atsakomybe neigia, nes ji nebuvo žuvusiojo R. K. darbdave. Teismo nuomone, šie argumentai nepagristi. Siekiant nustatyti, ar šalis siejo darbo teisiniai santykiai, butina nustatyti, ar asmuo isipareigojo dirbti tam tikras pareigas paklusdamas darbovieteje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys isipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyta darba, moketi darbuotojui sulygta darbo užmokesti ir užtikrinti darbo salygas, nustatytas darbo istatymuose, kituose norminiuose teises aktuose, kolektyvineje sutartyje ir šaliu susitarimu (LR DK 93 str.). Iš bylos duomenu nustatyta, kad R. K. veike UAB „Sedija“ interesais, atliko nustatytas vyr. mechaniko darbo funkcijas UAB „Sedija“ išsinuomotame laive, pakluso šios atsakoves nustatytai darbo tvarkai, t. y. nebuvo savarankiškas ir privalejo paklusti teisetiems darbdavio (šiuo atveju UAB „Sedija“) reikalavimams. Nors atsakove neigia, kad R. K. mokejo darbo užmokesti, taciau šias aplinkybes paneigia bylos duomenys: pasirašyta laivo nuomos sutartis (2.1.5 p.), kuri numate nuomininkui pareiga apmoketi tarifini darbo užmokesti, bei ieškoviu parodymai, kad žuvusiajam buvo mokamas užmokestis nuo sugautos žuvies kiekio. Atsižvelgiant i šias aplinkybes, darytina išvada, kad rašytines darbo sutarties tarp R. K. ir UAB „Sedija“ nebuvimas nesudaro pagrindo netaikyti UAB „Sedija“ darbdavio atsakomybe reglamentuojanciu teises normu. Ivertinus bylos duomenis konstatuotina, kad UAB „Sedija“ ir R. K. siejo darbo teisiniai santykiai.

14Ginco del to, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas ivyko atliekant darbo funkcijas, nera. Atsižvelgiant i Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 31 str., kuriame numatyta, kad du ir daugiau darbdaviu, atlikdami darbus toje pacioje imoneje, padalinyje, darbo vietoje, organizuoja darba taip, kad butu garantuota darbuotoju sauga ir sveikata neatsižvelgiant i tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Del šiu aplinkybiu vertintina abieju atsakoviu – darbdaviu – atsakomybe del tinkamu ir saugiu darbo salygu sudarymo.

15Kiekvienam darbuotojui turi buti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo salygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos istatyme. Užtikrinti darbuotoju sauga ir sveikata privalo darbdavys (LR DK 260 str.). Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 25 str. nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotoju sauga ir sveikata visais su darbu susijusiais aspektais. To paties istatymo 46 str. 1 d. nurodyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeide darbuotoju saugos ir sveikatos norminius teises aktus ir taip neužtikrino saugiu ir sveikatai nekenksmingu darbo salygu, atsako istatymu nustatyta tvarka, o pagal šio straipsnio 2 d. darbdavys neatsako už darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimu neužtikrinima arba darbdavio atsakomybe už tai gali buti sumažinta, jeigu ištyrus nelaiminga atsitikima darbe nustatoma, kad tai ivyko susikloscius neiprastoms ar nenumatytoms aplinkybems, kuriu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio igaliotas asmuo negalejo kontroliuoti, arba del atsitikimu, kuriu padariniu nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemones. Toks istatymu numatytas reglamentavimas igalina padaryti išvada, kad darbdavys, nesant istatyme nustatytu jo atsakomybe eliminuojanciu salygu, istatymu nustatyta tvarka atsako ir už neturtine žala, atsiradusia del nelaimingo atsitikimo darbe.

16Tam, kad atsirastu darbdavio deliktine atsakomybe del žalos, padarytos darbuotojo gyvybes atemimu, atlyginimo, butina nustatyti tokios atsakomybes salygu visuma: neteisetus veiksmus (neveikima), kalte, žala ir priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir žalos (LR CK 6.246–6.249 str.).

17Neteiseti veiksmai

18Teismo nuomone, darbdavio neteisetiems veiksmams ar neveikimui del darbuotojo žuties konstatuoti lemiama reikšme turi tai, ar darbdavys laikesi teisines pareigos, sudarydamas užtikrinancias darbuotojo sauguma salygas. Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 30 str. reglamentuoja dvieju ir daugiau darbdaviu pareigas organizuojant darbus toje pacioje imoneje, darbo vietoje, 1 d. nustatyta, kad du ir daugiau darbdaviu, atlikdami darbus toje pacioje imoneje, imones padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darba taip, kad butu garantuota visu darbuotoju sauga ir sveikata, neatsižvelgiant i tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Taigi šia norma abiem darbdaviams skiriama pareiga užtikrinti darbuotoju sauga ir sveikata. Istatymo leidejas, detalizuodamas šia pareiga, nurodyto straipsnio 2 d. išvardijo budus, kaip turi buti igyvendinama 1 dalyje nurodyta pareiga: 1) darbdaviams atstovaujantys asmenys paskiria asmeni, kurio vadovaujamoje imoneje atliekami darbai, kitai darbdaviu veiklai sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo salygas koordinuoti; 2) darbdaviams atstovaujantys asmenys informuoja vienas kita bei darbuotojus apie galimus pavojus, rizika atliekant konkrecius darbus. Taigi šioje normoje detaliai ir isakmiai nustatytos darbdaviu (šiuo atveju – abieju atsakoviu) pareigos vykdant bendrus darbus. Nagrinejamu atveju byloje nera pateikta duomenu, kad atsakoves butu koordinavusios savo veiksmus, susijusius su darbuotoju sauga ir sveikata, todel už atsiradusias pasekmes turi atsakyti abi atsakoves.

19LR DK 259 str. ir Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 2 str. 12 d. darbdavio prievole užtikrinti darbuotoju sauga ir sveikata apibrežta kaip visos prevencines priemones, skirtos darbuotoju darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose imones veiklos etapuose, kad darbuotojai butu apsaugoti nuo profesines rizikos arba ji butu kiek imanoma sumažinta. Darbuotoju teise saugiai dirbti suponuoja darbdavio prievole sudaryti kiekvienam darbuotojui tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo salygas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos istatyme (LR DK 260 str.). Darbuotojo teise i saugias darbo salygas apima galimybe tureti saugia darbo aplinka, tiek jo tiesioginiu darbo pareigu atlikimo vietoje, tiek darbuotojui esant kitoje vietoje darbdavio pavedimu ar jo interesais.

20Atsakoves AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ teigia, kad R. K. buvo tinkamai instruktuotas, todel jos negali buti atsakingos už nelaiminga atsitikima. Šie argumentai laikytini nepagristais. Šioje byloje nustatyta, kad nelaimingas atsilikimas ivyko 2005-06-28, darbo metu, laive, nekentejusysis mire nuo uždusimo, t. y. deguonies trukumo aplinkos ore. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: laivo igulos nariu nusileidimas i triuma, esant pavojingai mažai deguonies koncentracijai ore; laivo igula nebuvo informuota apie pavojingus ir kenksmingus rizikos veiksmus, nesupažindinti su saugiais darbo budais, nežinojo, kokios saugos priemones turi buti naudojamos dirbant triume ir kaip elgtis esant nelaimingam atsitikimui, susidarius pavojingai situacijai (t. 1, b. l. 7). Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija 2006-03-30 reikalavimu tirdama nelaiminga atsitikima, nustate ir ipareigojo pašalinti pažeidimus, kurie iš esmes buvo susije su darbuotoju sauga ir sveikata. Šiame reikalavime reikšmingi šiai bylai atsakoves AB „Senoji Baltija“ pažeidimai nustatyti tokie: atsakingas už darbu sauga asmuo, neatestuotas saugos ir sveikatos klausimais; nevertinama bendroveje darbo aplinkos profesine rizika; nepaskirtas darbuotojas imones darbuotoju saugos ir sveikatos bukles paso parengimui, pildymui, tikslinimui, atsakantis už duomenu teisinguma; darbuotojai, dirbantys galimos profesines rizikos salygomis, neigije žiniu sveikatos klausimais ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žiniu ir igudžiu; žvejybinio laivo LBB-1032 (šiame laive dirbo R. K.) komandos darbuotojai nesupažindinti su „Darbu saugos laivuose bendrosiomis taisyklemis“; imoneje parengti vietiniai darbuotoju saugos ir sveikatos norminiai teises aktai neatitinka norminiu teises aktu reikalavimu; nesudarytas nemokamai išduodamu darbuotojams asmeniniu apsaugos priemoniu sarašas bei rizikos ivertinimo lentele; darbuotojai neaprupinti asmeninemis apsauginemis priemonemis pagal atliekomo darbo pobudi apsisaugoti nuo galimo kenksmingu, pavojingu veiksniu pobudžio; vyr. mechanikas dirbo juroje nepasitikrines sveikatos; nepatvirtintas darbuotoju, kuriems privaloma pasitikrinti sveikata, sarašas; nekontroliuota, kad laivu igulu nariai be kapitono padejejo leidimo i triuma neliptu; laivu igulos neinstruktuotos, nesupažindintos su saugiais darbo budais triume, kokiomis saugos priemonemis naudotis ir kaip igulai elgtis ivykus nelaimingam atsitikimui ar susidarius pavojingai situacijai. Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija 2006-03-30 reikalavimu tirdama nelaiminga atsitikima nustate analogiškus pažeidimus ir UAB „Sedija“ (t. 3, b. l. 64-65). Darytina išvada, kad ne tik žuvusysis R. K., bet ir kiti atsakoviu darbuotojai nebuvo instruktuoti pagal teises aktu reikalavimus saugiai ir tinkamai dirbti nustatyta darba. Šia aplinkybe patvirtina paties nelaimingo atitikimo schema ir pagalbos suteikimas, kuris pagal pateiktus duomenis buvo teikiamas chaotiškai, nesistemingai, be jokio išankstinio paruošimo. Kapitono R. S. paaiškinime apie nelaiminga atsitikima nurodoma, kad jo žinios del darbo saugos netikrintos (t. 1, b. l. 129), nors butent kapitonas laivo igulos vadovas ir pagal pareiginius nuostatus atsako už igulos ir keleiviu sauguma (t. 1, b. l. 85). Darytina išvada, kad laivo kapitonas turejo buti ypatingai gerai paruoštas, t. y. instruktuotas tiek darbo saugos, tiek pagalbos tiekimo klausimais. UAB „Sedija“ kapitono padejejas paaiškinimuose taip pat nurode, kad jo saugos žinios nebuvo tikrinamos, nors šis asmuo instruktuodavo igulos narius darbo vietoje (t. 1, b. l. 66). Teismo nuomone, net esant žuvusiojo R. K. parašams darbu saugos instruktavimo darbu vietoje registracijos žurnale bei ivadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale (t. 1, b. l. 68–73), nera pagrindo teigti, kad atsakoves AB „Senoji Baltija“ atliktas instruktavimas atitiko teises aktu reikalavimus. Atkreiptinas demesys, kad atsakove AB „Senoji Baltija“ prieme i darba R. K. vyr. mechaniku dirbti laive, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, darbo funkcijos pagal pareiginius nuostatus (t. 1, b. l. 83–84) susijusios su darbu laive, taip pat ir uždarose patalpose, taciau neirode, kad atliktas šio asmens realus instruktavimas buvo pakankamas, užtikrino tinkamas ir saugias darbo salygas bei iki minimumo sumažino nelaimingo atsitikimo kilimo galimybe.

21Atkreiptinas demesys, kad Darbu saugos laivuose bendruju taisykliu, patvirtintu LR susisiekimo ministro 2001-06-29 isakymu, 41 p. nustate, kad leidžiama dirbti uždarose, neišvedintose patalpose tik iš anksto jas išvedinus ir prietaisais nustacius oro sudeti. Nepriklausomai nuo vedinimo trukmes i tokias patalpas draudžiama ieiti vienam žmogui, jei jo nestebi antras asmuo, esantis už šios patalpos ribu. Ieinantysis privalo užsideti apsaugini dirža su stropais ir saugos lynu, kurio antraji gala laiko stebetojas. Esant butinybei skubiai patekti i nurodytas patalpas, kol jos neišvedintos, ieiti leidžiama užsidejus kvepavimo organu asmenines apsaugos priemones ir laikantis visu anksciau nurodytu reikalavimu. Nurodytose patalpose esantys asmenys ir stebetojai tarpusavio ryšiui palaikyti privalo naudotis nustatytos sistemos signalais. Prieš pradedant darbus nurodytose patalpose, darbu vadovas privalo isitikinti, kad dirbantysis ir stebetojas gerai žino signalu sistema. Nors vyr. mechaniko darbo funkcijos ir buvo susijusios su darbu uždarose patalpose, taciau byloje nera pateikta duomenu, kad atsakoves emesi aktyviu veiksmu, kuriais butu igyvendinti šie reikalavimai. Iš kapitono padejejo paaiškinimu matyti, kad duju matavimo prietaisu nebuvo, igula nebuvo aprupinta taip pat ir apsaugos nuo duju priemonemis (t. 1, b. l. 66). Atsakoves AB „Senoji Baltija“ laivo mechaniko darbu saugos instrukcijoje nenurodyta, kaip saugiai patekti i laivo triuma. UAB „Sedija“ taip pat nepateike duomenu, kad buvo nustatytos taisykles ir su jomis supažindinti darbuotojai, iskaitant ir R. K.. Vadovaujantis Lietuvos teismo ekspertizes 2011-08-23 aktu, aplinkybe, kad darbuotoju patekimas i laivo triuma neatitiko minetu taisykliu reikalavimu, leme nelaiminga atsitikima (t. 2 b. l. 185–189).

22Ivertimus šiuos atsakoviu pažeidimus, konstatuotina, kad atsakoves nesieme reikiamu priemoniu arba numatytos priemones buvo neefektyvios tam, kad butu išvengta nelaimingo atsitikimo ar nelaimingo atsitikimo rizika sumažinta iki minimumo. Teismo nuomone, atsakoves neužtikrino darbuotojo saugumo, t. y. nebuvo rupestingos ir nesieme reikiamu priemoniu tiek, kiek ju buvo galima protingai tiketis iš darbdaviu. Darbdaviu pareiga pagal darbuotoju saugos ir sveikatos bukle imoneje spresti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti ju irengima ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprupinti asmeninemis apsaugos priemonemis, nustatyta Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 25 str. 3 p. Nurodytos teisines pareigos nevykdymas reiškia darbdaviu neteiseta neveikima, tai yra viena iš butinuju civilines atsakomybes salygu (LR CK 6.246 str.).

23Kalte

24Nustacius atsakoviu neteisetus veiksmus, lemusius žalos atsiradima, ju kalte preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d.), todel ieškoves neprivalo irodineti atsakoviu kaltes. Paneigti šia prezumpcija, siekdamos išvengti atsakomybes, remdamosi kaltes nebuvimu, turetu atsakoves. Šiuo atveju byloje nera pateikta duomenu, kurie paneigtu šia prezumpcija.

25Priežastinis ryšys

26Pagal LR CK 6.247 str. pateikta priežastinio ryšio samprata ir kasacinio teismo formuojama teismu praktika priežastinis ryšys gali buti tiesioginis, kai del teisine pareiga pažeidusio asmens veiksmu žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, taciau sudarytos salygos žalai atsirasti ar jai padideti. Be to, pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika priežastinio ryšio nustatymo civilineje byloje procese salygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretus neigiami padariniai butu atsirade, jeigu nebutu buve neteiseto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nera pernelyg nutole nuo neteiseto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2007 m. lapkricio 26 d. nutarti civilineje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvegalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutarti civilineje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, KB „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutarti civilineje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Butent sprendžiant del teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina i pirmiau nurodyta netiesioginio priežastinio ryšio taisykle, kad, norint konstatuoti esant priežastini ryši, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintele, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustacius, kad teisine pareiga pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidejo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nera pernelyg nutolusi nuo neteisetu veiksmu, jam tenka civiline atsakomybe pagal deliktine prievole. Kartu pažymetina, kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo atveju yra tas, jog šiuo atveju nera veiksmo, del kurio galetu buti sprendžiama, ar jis pripažintinas conditio sine qua non konkreciu neigiamu padariniu atžvilgiu, todel nera ir faktinio priežastinio ryšio. Taciau teisine prasme pripažistama, kad priežastinis ryšys yra, jeigu asmuo turejo pareiga ka nors atlikti, kokiu nors budu veikti, taciau neveike, ir toks, neadekvatus susiklosciusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidejo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas salygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali buti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti.

27Ivertinus paminetus irodymus ir Lietuvos Respublikos juru laivuose statuto nuostatas, reglamentuojancias laivo kapitono statusa (24 p. – 41 p.), darytina išvada, kad kapitonas buvo atsakingas už laivo triume esanti užteršta vandeni bei triumo apsauga. Akivaizdu, kad laivo kapitonas privalejo imtis aktyviu veiksmu, t. y. informuoti igulos narius apie triume esanti nešvaru vandeni, juos papildomai instruktuoti bei spresti klausima del kvepavimo takus apsauganciu priemoniu gavimo. Be to, iš liudytojo D. V. parodymu matyti žuvusiuosius butu apsaugojusios naudojamos apsaugos priemones dujokaukes, kuriu laive nebuvo (t. 3, b. l. 59–60). Teismo nuomone, šie veiksmai, kitu atsakoves atsakingu darbuotoju veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis ir atsiradusiomis pasekmemis. Butina ivertinti ir paties žuvusiojo R. K. statusa pagal Lietuvos respublikos juru laivuose statuto (54 p. – 63 p.) nuostatas. Vyriausiasis mechanikas yra vadovaujancio lygio specialistas, pavaldus tik kapitonui, todel, atsižvelgiant i R. K. dideli darbo staža, akivaizdu, kad neatsargus jo veiksmai ir nedidelis girtumas buvo susijes priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmemis. Konstatuotina, kad darbdaviu neteisetas neveikimas ir nepakankamas rupestingumas sudare palankias salygas ivykti nelaimingam atsitikimui, del to tarp atsakoviu neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas darbdaviu civilinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju ši civilines atsakomybes salyga pasireiške tuo, kad atsakoviu neteiseti veiksmai (neveikimas) nors tiesiogiai neleme, bet pakankamu laipsniu turejo itakos žalos atsiradimui.

28Žala

29LR DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padaryta neturtine žala, o jos dydi kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis LR CK. Remiantis LR CK 6.284 str. 1 d., darbuotojo mirties atveju teise i neturtines žalos atlyginima turi sutuoktinis, žuvusiojo vaikai ir kiti asmenys. LR CK 6.263 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareiga laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais nepadarytu kitam asmeniui žalos. Pagal LR CK 6.250 str. neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos padarinius, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismu praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtines žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingu aplinkybiu visuma, t. y. teismo sprendime turi buti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, del kuriu žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, del kuriu žalos atlyginimo dydis gali buti mažesnis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje N. Ž. su SB UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. L. su Lietuvos ir Kanados UAB „Pajurio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; ir kt.).

30Fiziniam asmeniui neturtine žala padaroma fizinio ir dvasinio pobudžio pakenkimais, kurie sukelia kancias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Tai gali buti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas. Neturtines žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kuriu dydi nustato teismas, o ieškovas turi pagristi kuo daugiau ir kuo svarbesniu žalos dydžio nustatymui reikšmingu kriteriju.

31Ieškoves prašo priteisti po 150 000 Lt kiekvienai solidariai iš atsakoviu, taciau tokia ieškoviu pozicija neatitinka teismu praktikoje nustatyto neturtines žalos dydžio (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilineje byloje Z. J. su J. B., UAB „Rejona“, bylos Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. L. su Lietuvos ir Kanados UAB „Pajurio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; ir kt.). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. rugsejo 21 d. nutartimi išnagrinetoje civilineje byloje Nr. 3K-3-348/2007 priteistas 32 550 Lt neturtines žalos atlyginimas žuvusio darbuotojo sutuoktinei, ivertinus atsakovo ir nukentejusiojo kaltes proporcijas (po 50 proc.), taip pat aplinkybe, kad tuoj po vyro mirties ieškove del reakcijos i tureta stresa susirgo sunkia liga. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. lapkricio 27 d. nutartimi išnagrinetoje civilineje byloje Nr. 3K-3-482/2007 priteista po 15 000 Lt neturtines žalos atlyginimo žuvusiojo sutuoktinei ir dviem nepilnametems dukterims. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. lapkricio 17 d. nutartimi išnagrinetoje civilineje byloje Nr. 3K-3-566/2008 priteista po 15 000 Lt neturtines žalos atlyginimo sutuoktinei ir dviem vaikams. Teismas neturtines žalos dydi ivertino po 30 000 Lt kiekvienam ieškovui, taciau, atsižvelges i tai, kad del padarytos žalos yra ir nukentejusiojo kaltes, sumažino žalos atlyginima. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2008-12-10 nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-556/2008 priteise iš darbdavio abiem tevams po 70 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

32Šioje byloje akivaizdu, kad ieškove vyro žuties momentu patyre dideli sukretima, gilius dvasinius išgyvenimus, stresa, nerima del ateities, nes buvo jo išlaikoma, neigali (t. 1 b. l. 58–60), todel jai neturtines žalos atlyginimas turi buti didesnis nei dukroms, t. y. 60 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

33Lietuvos Aukšciausiajame Teisme yra formuojama praktika, kad teise i neturtines žalos atlyginima turi ir pilnameciai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudus (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Nurodyta kriteriju atitinkantys santykiai turetu pasižymeti nuolatiniu pobudžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Dukra K. J. tevo žuties metu gyveno kartu, tevas prisidejo prie jos ir jos sunaus išlaikymo, nepaneigtos ieškinyje nurodytos aplinkybes del jos artimo bendravimo su tevu, tevas buvo jai autoritetas ir gyvenimo pavyzdys. Akivaizdu, kad tevo mirtis taip pat sukele kartu gyvenanciai dukrai dvasinius išgyvenimus, sukretima, nerima, todel jai iš atsakoviu turetu buti atlyginta 30 000 Lt neturtines žalos. Tuo tarpu kita žuvusiojo dukra N. B. kartu su tevu negyveno, nera pateikta duomenu, kad juos siejo toks pat tvirtas ir glaudus ryšys, kaip su Kristina. Esant šioms aplinkybems ieškovei N. B. atitinkamai atlygintinas mažesnis neturtines žalos dydis – 15 000 Lt.

34Pagal suformuota teismu praktika del neturtines žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia i žuvusiojo veiksmus ir elgesi, kurie nors minimaliai, bet turejo itakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje M. J. su V. C., bylos Nr. 3K-7-159/2005; ir kt.). Pastebetina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro isakymo del tarnybos Lietuvos Respublikos juru laivuose statuto patvirtinimo 25 p. nustato, kad visi nurodymai del laivo veiklos perduodami tik laivo kapitonui, kuris atsako už ju vykdyma. Laivo kapitono nurodymai yra privalomi visiems laive esantiems asmenims. Darytina išvada, kad žuvusysis R. K., nors ir nebuvo tinkamai instruktuotas, taciau del savo užimamu pareigu – vyr. mechaniko, jo atliekamu funkciju (Lietuvos Respublikos juru laivuose statuto 54 p.–63 p.), ilgametes darbo laivuose patirties turejo žinoti, kad apie triumo atidaryma privaloma pranešti laivo kapitonui ir leistis i triuma be kapitono nurodymo nera galima. Triumai valomi tik kapitono nurodymu ir apie tai pažymint laivo žurnale, tuo tarpu iš laivo kapitono paaiškinimu matyti, kad jis nedave nurodymo lipti i triuma (t. 1, b. l. 139), šia aplinkybe taip pat patvirtina laivo žurnalas, t. y. pateiktame laivo žurnale apie triumo atidaryma žymu nera padaryta (t. 1, b. l. 156–158). Esant šioms aplinkybems konstatuotina, kad R. K. leidimasis i triuma be kapitono nurodymo, nesant kapitono isakymo ar nurodymo, turejo itakos nelaimingam atsitikimui. Del šiu aplinkybiu priteistinos ieškovems neturtines žalos dydis mažintinas del paties žuvusiojo veiksmu.

35Atsakoves nurodo, kad nelaimingo atsitikimo metu žuvusysis R. K. buvo neblaivus, ir ši aplinkybe turejo itakos ar net turejo lemiama itaka jo mirciai. Pagal byloje esancias specialistu išvadas nustatyta, kad R. K. užduso del deguonies trukumo, jo kraujyje buvo rasta 0,46 promiles etilo alkoholio (t. 1, b. l. 9), taip pat nurodyta, kad rastas alkoholio kiekis itakos mirciai neturejo. Teismas, spresdamas del R. K. neblaivumo ir šios aplinkybes reikšmes, atsižvelgia i nelaimingo atsitikimo aplinkybes. Iš byloje esanciu duomenu nustatyta, kad kiti igulos nariai, kurie sieke suteikti pagalba ir išgelbeti R. K. bei J. N., t. y. V. M., laivo kapitonas, nusileide i triuma prarado samone ir negalejo patys išlipti iš triumo, nors nera jokiu duomenu, kad jie buvo neblaivus. Išaiškintina, kad darbdavys turi užtikrinti tvarka darbo vietoje, todel apsvaigusius asmenis nuo alkoholio privalejo nušalinti nuo darbo, taciau tokiu duomenu byloje nera. Teismo nuomone, ivertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad rastas alkoholio kiekis pas R. K. nebuvo lemiamas veiksnys nelaimingam atsitikimui ir galetu tureti minimalia reikšme kilti nelaimingam atsitikimui. Iš liudytojo D. V. parodymu matyti, kad alkoholio kiekis sustiprina toksinu kieki ir praktiškai galejo tureti nedideli poveiki (t. 3, b. l. 59–60).

36Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, yra pagrindas nežymiai mažinti priteistina neturtines žalos dydi, t. y. atsižvelgiant i žuvusiojo R. K. savybes, jo patirti, tai, kad jis nepraneše laivo kapitonui del ketinimo atidaryti triuma, bei alkoholio kieki, ieškovems priteistinos neturtines žalos dydis mažintinas 20 proc.

37Ieškoves prašo priteisti iš atsakoviu neturtine žala solidariai, taciau vadovaujantis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teismu praktika darbdaviu kalte yra daline (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gegužes 13 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-219/2008). Teismas, ivertines aptartas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad abi atsakoves lygiomis dalimis yra kaltos ieškovems del padarytos neturtines žalos, ja privalo atlyginti lygiomis dalimis. Esant nurodytoms aplinkybems ieškovei V. K. priteistina iš viso 48 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, t. y. po 24 000 Lt iš kiekvienos atsakoves; ieškovei K. J. priteistina 24 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, t. y. po 12 000 Lt iš kiekvienos atsakoves; atitinkamai ieškovei N. B. priteistina 12 000 Lt, t. y. po 6000 Lt iš kiekvienos atsakoves.

38Ieškoviu reikalavima atlyginti neturtine žala tenkinus, atlygintinos ju turetos bylinejimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d. ). Iš pateiktu duomenu matyti, kad ieškove Kristina už byloje atlikta ekspertize sumokejo 2196,23 Lt (t. 2, b. l. 175, 181), todel jai iš atsakoviu priteistina po 1098,12 Lt. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, už teisine pagalba ieškoves sumokejo 600 Lt, todel kiekvienai ieškoviu iš atsakoviu priteistina po 100 Lt.

39Ieškoves buvo atleistos nuo žyminio mokescio mokejimo paduodant ieškini, todel vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d., šis mokestis priteistinas lygiomis dalimis iš atsakoviu. Teismas iš viso ieškovems priteise 72000 Lt. Pagal LR CPK 80 str. 1 d. reikalavimus žyminio mokescio dydis sudarytu 2160 Lt, todel iš atsakoviu priteistina po 1080 Lt žyminio mokescio bei po 45,50 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

Nutarė

41ieškini tenkinti iš dalies.

42Ieškovei V. K. priteisti iš atsakoviu AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ po 24 000 Lt neturtines žalos atlyginimo ir po 100 Lt išlaidu advokato teisinei pagalbai apmoketi;

43ieškovei K. J. priteisti iš atsakoviu AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ po 12 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, po 100 Lt išlaidu advokato teisinei pagalbai apmoketi bei po 1098,12 Lt ekspertizes išlaidu;

44ieškovei N. B. priteisti iš atsakoviu AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ po 6000 Lt neturtines žalos atlyginimo, po 100 Lt išlaidu advokato teisinei pagalbai apmoketi.

45Kita ieškinio dali atmesti.

46Iš atsakoviu AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ priteisti po 1080 Lt žyminio mokescio bei po 45,50 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.

47Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Erika Misiuniene,... 2. n u s t a t e :... 3. ieškoves pateiktu ieškiniu praše priteisti iš atsakoviu solidariai 450 000... 4. Atsakove AB „Senoji Baltija“ atsiliepimu prašo ieškini atmesti. Nurode,... 5. Atsakove UAB „Sedija“ atsiliepimu prašo ieškini atmesti. Nurode, kad... 6. Treciasis asmuo D. M. atsiliepimu prašo ieškini atmesti.... 7. Ieškoves dubliku prašo ieškini tenkinti. Paaiškina, kad 8. Atsakove AB „Senoji Baltija“ tripliku prašo ieškini atmesti.... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Iš bylos duomenu nustatyta, kad R. K. 2005-01-31 buvo... 11. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, susijes su atsakoviu atsakomybe,... 12. Atsakove AB „Senoji Baltija“ ir R. K. buvo sudare... 13. Atsakove UAB „Sedija“ savo atsakomybe neigia, nes ji nebuvo žuvusiojo 14. Ginco del to, kad mirtinas nelaimingas atsitikimas ivyko atliekant darbo... 15. Kiekvienam darbuotojui turi buti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai... 16. Tam, kad atsirastu darbdavio deliktine atsakomybe del žalos, padarytos... 17. Neteiseti veiksmai... 18. Teismo nuomone, darbdavio neteisetiems veiksmams ar neveikimui del darbuotojo... 19. LR DK 259 str. ir 20. Atsakoves AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ teigia, kad 21. Atkreiptinas demesys, kad Darbu saugos laivuose bendruju taisykliu, patvirtintu... 22. Ivertimus šiuos atsakoviu pažeidimus, konstatuotina, kad atsakoves nesieme... 23. Kalte... 24. Nustacius atsakoviu neteisetus veiksmus, lemusius žalos atsiradima, ju kalte... 25. Priežastinis ryšys... 26. Pagal LR CK 27. Ivertinus paminetus irodymus ir Lietuvos Respublikos juru... 28. Žala... 29. LR DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena... 30. Fiziniam asmeniui neturtine žala padaroma fizinio ir dvasinio pobudžio... 31. Ieškoves prašo priteisti po 150 000 Lt kiekvienai solidariai iš atsakoviu,... 32. Šioje byloje akivaizdu, kad ieškove vyro žuties momentu patyre dideli... 33. Lietuvos Aukšciausiajame Teisme yra formuojama praktika, kad teise i... 34. Pagal suformuota teismu praktika del neturtines žalos dydžio nustatymo... 35. Atsakoves nurodo, kad nelaimingo atsitikimo metu žuvusysis 36. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, yra pagrindas nežymiai mažinti... 37. Ieškoves prašo priteisti iš atsakoviu neturtine žala solidariai, taciau... 38. Ieškoviu reikalavima atlyginti neturtine žala tenkinus, atlygintinos ju... 39. Ieškoves buvo atleistos nuo žyminio mokescio mokejimo paduodant ieškini,... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270... 41. ieškini tenkinti iš dalies.... 42. Ieškovei V. K. priteisti iš atsakoviu AB „Senoji... 43. ieškovei K. J. priteisti iš atsakoviu AB „Senoji... 44. ieškovei N. B. priteisti iš atsakoviu AB „Senoji... 45. Kita ieškinio dali atmesti.... 46. Iš atsakoviu AB „Senoji Baltija“ ir UAB „Sedija“ priteisti po 1080 Lt... 47. Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali buti...