Byla 1-106-805/2019

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorėms Gitanai Kaupei, Rasai Urbienei, kaltinamajam E. S., jo gynėjui advokatui Gintautui Malaveckui, kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Vygaudui Moliui, nukentėjusiajam V. R., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3E. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ( - ), teistas:

41) 2018 m. liepos 25 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

52) 2018 m. lapkričio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

6ir R. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „( - )“, gyvenantis ( - ), teistas 2016 m. spalio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

7kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

8Teismas

Nustatė

9Kaltinamasis E. S. 2018 m. birželio 17 d. tarp 17.00 - 20.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su R. S., V. R. priklausančio buto, esančio ( - ), kambaryje, koja spyrė ne mažiau tris kartus, bet tiksliau nenustatytą skaičių smūgių V. R. į galvą, o R. S. sudavė kumščiu ne mažiau du smūgius, bet tiksliau nenustatytą smūgių skaičių V. R. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. R. ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis smakro dešinėje pusėje, pereinant į dešinį skruostą, dešinės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, kraujosruva dešinės akies junginėje.

10Kaltinamasis R. S. 2018 m. birželio 17 d. tarp 17.00 - 20.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su E. S., V. R. priklausančio buto, esančio ( - ), kambaryje, E. S. koja spyrus ne mažiau tris kartus, bet tiksliau nenustatytą smūgių skaičių V. R. į galvą, R. S. sudavė kumščiu ne mažiau du smūgius, bet tiksliau nenustatytą smūgių skaičių V. R. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. R. ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis smakro dešinėje pusėje, pereinant į dešinį skruostą, dešinės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, kraujosruva dešinės akies junginėje.

11Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad V. R. yra pažįstamas, jo tėvo draugas. Jį pažįsta apie 5 metus, anksčiau nekonfliktavo. Prieš mėnesį iki įvykio buvo susitikę su V. R., nes tėvas mokė jį vairuoti, todėl pakeliui buvo užsukę. 2018 m. birželio 17 d. jis dirbo namuose. V. R. paskambino tėvui, pakvietė atvažiuoti išgerti alaus. Tėvas pasikvietė kaimyną B. B., kad pavairuotų mašiną. Apie 16.00 val. nuvažiavo pas V. R.. Laiką žino, kadangi jiems važiuojant jau nepardavė alkoholio, todėl buvo po 15.00 valandos. Nuo pakvietimo iki atvykimo į vietą galėjo praeiti apie valanda laiko. Jis pats buvo blaivus, jo tėvas – išgėręs. Į svečius vežėsi du butelius 6 laipsnių stiprumo alaus po 1 litrą talpos. Įėjus į kambarį, virtuvėje V. R. pykosi su savo drauge, kurios pavardės nežino, vadino visokiais žodžiais. Jie abu buvo išgėrę, vos pastovėjo ant kojų, buvo agresyvūs, pikti. V. R. prie dešinio smilkinio buvo šviežias pamėlynavęs guzas. Neklausė, kas šiam atsitiko. Matė, kaip ant stalo stovėjo 0,5 litro talpos butelis degtinės ir lyg stipraus alaus po litrą 2 buteliai. Tėvas pasiūlė V. R. eiti parūkyti į lauką, todėl, pabuvus namuose apie 5 minutes, jie išėjo į lauką. V. R. sugyventinė atbėgo į lauką, prie pavėsinės ir trenkė šiam į veidą du kartus, konkrečiau – delnu į kaktą dešinėje pusėje. Tada atsisėdo ant laiptų ir rūkė verkdama. Prašė ją nuvežti į kaimą, nes neva sumuš ją V., bet jis pasakė, kad neveš. Tėvas atsidarė alaus butelį, jie dalinosi alumi ir gėrė, nekonfliktavo. Jis tik laukė, kartu negėrė, paskui nuėjo į mašiną. Nežino iš kur pas V. R. atsirado sužalojimai, daugiau sužalojimų, kraujo ar mėlynių nematė, juo labiau ir pats V. R. nesiskundė nuo ko nors nukentėjęs. Tėvas ir V. R. gėrė alų lauke, daugiau atėjusių žmonių nebuvo. V. R. jie nemušė, jis pats jokių smūgių neatliko, galėjo V. R. dėl girtumo pats griuvinėti. Pats nematė, kad V. R. būtų griuvęs. Pabuvo apie valandą laiko, išvažiavo apie 17.00 valandą, kadangi apie 17.30 valandą buvo namuose, nes dar buvo šviesu. Išvažiuojant tėvas su V. R. apsikabino, atsisveikino. B. B. tuo metu sėdėjo mašinoje, išlipęs nebuvo. Nuo pavėsinės iki automobilio buvo apie 5 metrų atstumas, pavėsinė atvira. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

12Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad kai V. R. gyveno Balbieriškyje, buvo kaimynai, niekada nekonfliktavo. Tą dieną pats V. R. jam skambino ir kvietė atvažiuoti. Nuvažiavo pas V. R., nusivežė alaus. Buvo prieš 16.00 valanda. Vežė B. B., važiavo kartu ir sūnus E. S.. Nuvyko būdamas išgėręs stiklinę alaus. V. R. buvo stipriai išgėręs. Matė, kaip pas V. R. prie akies buvo guzas. Įėjus į kambarį, V. R. su sugyventine Ž. barėsi. Ji taip pat buvo išgėrusi. Sakė V. išeiti į pavėsinę alaus gerti. Iš namo ėjo visi trys – jis, sūnus ir V. R.. Jis nuėjo į mašiną pasiimti alaus, parūkė. Alų su V. R. gėrė dviese. Sūnus tuo metu sėdėjo automobilyje, kuris stovėjo šalia. Prie pavėsinės atbėgusi Ž. kirto V. R. delnu per veidą, nežino į kurią pusę. Ji kartu su jais pavėsinėje nebuvo. V. R. negriuvinėjo, prieš jį niekas nesmurtavo. Svečiuose pabuvo apie valandą. Išvykdamas padavė nukentėjusiajam ranką, atsisveikino, paliko V. R. pavėsinėje, sugyventinės lauke jiems išvažiuojant nebuvo. Kai V. R. išgeria visada mušasi su savo sugyventine.

13Nukentėjusysis V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad su R. S. kartu dirbo. Tą dieną gėrė su Ž. alaus ir šampano, buvo nestipriai išgėręs. Sėdėjo dviese, gėrė antrą butelį šampano, prieš tai buvo gėręs butelį alaus. Neskambino S., nekvietė, kad atvyktų. S. taip pat jam neskambino. S. visada atvykdavo prieš tai paskambinęs, neskambinęs nevažiuodavo. Prieš savaitę telefonu buvo ant R. S. necenzūriniais žodžiais pasakęs, iškeikęs jį, kad Ž. išvežė į tėviškę, todėl kaltinamieji atvyko atsilyginti. Apie 15.00 valandą atvažiavo R. S. su sūnum išgėrę, pasisamdę B. B. pavežti. Atėjo į kambarį tėvas su sūnumi, o vairuotojas vaikščiojo ant keliuko. Įėjęs R. sakė, kad už iškoliojimą necenzūriniais žodžiais atvažiavo atsilyginti. Jie įsiveržė į namus, kojomis ir rankomis pradėjo jį mušti, smūgių buvo suduota nemažai. Koja į dešinę veido pusę du – tris kartus jam sėdinčiam spyrė sėdinčiam E. S.. R. mušė ranka tris – keturis kartus jam į žandikaulį, jis tik atsilenkė, net neatsistojo. Sąmonės neprarado, tik apsvaigo, akyse buvo rūkas, aptemo, skaudėjo žandikaulį, buvo kruvinas veidas, iš lūpos bėgo kraujas, jį valėsi skudurėliu. Iki šiol užeina veido traukuliai. Po muštynių S. išėjo į lauką. R. atsisėdo į pavėsinę, o E. nuėjo į mašiną. Po smūgių dar kažką su R. kalbėjo ir po pusvalandžio jie išvažiavo. Jo neatsiprašė. Tarp jo ir Ž. tą dieną jokių barnių ir muštynių nebuvo, Ž. jam netrenkė, net nėjo į lauką, ji viską matė viduje. Daugiau įvykio niekas nematė. Kai jie išvyko, alkoholio nevartojo, išsikvietė policiją, kuri atvyko po kokio pusvalandžio. Visą tą laiką iš kiemo išėjęs nebuvo. Negali pasakyti, ar davė jam pūsti į alkotesterį. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, o kitą dieną vyko į Alytų, darėsi sveikatos sutrikdymo masto tyrimą. Iki atvyko pareigūnai, apie 19.00 valandą, atvažiavo jo sesuo, kuri gyvena netoliese ir kuriai paskambinusi Ž. viską papasakojo. Visko neatsimena, nes po įvykio pablogėjo atmintis. Iki sumušimo nesiskundė atmintimi, o po sumušimo pablogėjo. Mėlynės išnyko po 2 savaičių. Palaiko civilinį ieškinį 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, sumą prašo iš kaltinamųjų priteisti solidariai. Tuo metu niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, laikinojo nedarbingumo neturėjo.

14Liudytoja Ž. P. paaiškino, kad buvo birželio 17 d. po pietų, apie 15.30 valandą, į namus pro duris, kurios nebuvo užrakintos, įsibrovė R. S., sakė V., kad prisikalbėjo. Tuo metu jie sėdėjo dviese su V. R., gėrė šampaną, alų. Degtinės negėrė, nors butelis buvo ant stalo. Gal ir gėrė V. degtinę vienas, ji nežino. Išgėrę buvo nedaug. Kaltinamieji atvyko nekviesti, jų niekas nekvietė, atrodė išgėrę. Juos atvežė kažkoks vyras, kurio nepažįsta, jis į kambarį nėjo. Kai atvyko S., V. R. sėdėjo ant kampo po kaire puse. R. S. sūnus E. S. V. pirmasis spardė sėdintį, spyrė 4 kartus į veidą, o R. S. su rankomis mušė per veidą. V. nuo smūgių iš karto iškilo trys guzai kaktoje, kairėje pusėje smilkinio srityje. Prieš tai V. susižalojęs nebuvo. Kraujo nebuvo, pamėlynavo po akimi, o po savaitės kita akis pradėjo mėlynuoti. Sąmonės praradęs V. nebuvo, kraujo pas R. nematė. Iš kambario pirmas išėjo E. S., po to R. S.. Ji liko kambaryje, o V. R. išėjo į lauką parūkyti. Po smūgio ji į lauką nėjo, lauke niekas nekonfliktavo. S. išvažiavo po 20 minučių, prieš 16.00 val. Jiems išvažiavus, su V. išgėrė butelį stipraus alaus, degtinės, tada po 20 minučių iškvietė policiją. Kartą R. ją buvo nuvežęs į tėviškę, o šį kartą neprašė, kad nuvežtų. Ji nesimušė. Po to iš namų išėję nebuvo, nebuvo V. parkritęs, niekur nenugriuvo, niekas į namus atvykęs nebuvo, tik V. sesuo atvyko pamačiusi policiją. Jos niekas nekvietė, ji pati atvyko pamačiusi policijos automobilį. Pareigūnus iškvietė anksčiau nei nurodyta pareigūnės pranešime. V. skundėsi, kad skauda galvą, mėlynės buvo apie dvi savaites. Liudytoja nurodė, kad su R. tarėsi kviesti policiją ar ne. V. inicijavo policijos kvietimą, o ji tik pritarė.

15Liudytoja N. G. paaiškino, kad nukentėjęs yra jos brolis. Buvo vasara, datos nepamena, pavakarys, apie 17.30 val. Važiuodama pro šalį pamatė pas brolį kieme policijos mašiną, todėl užsuko pažiūrėti. V. R. stovėjo prie mašinos, o policininkė rašė. V. buvo užtinusi akis, ja beveik nematė. Nepamena, kuri veido pusė buvo sumušta. Brolis nebuvo kruvinas, tik sakė, kad skauda. Pasakė V., kad atvažiavo R. su sūnumi ir jį sumušė. Neklausė, kokius konkrečiai smūgius sudavė. Brolis buvo išgėręs, tačiau nesvirduliavo ir negriuvinėjo. Jis tada nuėjo pas Ž. į kambarį, kuri sėdėjo ir verkė. Sakė, kad skauda kalą, nes R. jį suspaudė, jog ji tylėtų. Sakė, kad V. sėdėjo ant sofos, kai įėjo R. su sūnumi ir sumušė. Ž. buvo išgėrusi. Stovėjo kambaryje butelis šampano. Paskambino ji iš V. telefono R. ir paklausė, kodėl sumušė V.. Šis jai atsakė žiauriais, nekultūringais, šlykščiais žodžiais, kuriuos drovisi įvardinti, todėl išjungė. Pažymėjo, kad brolio atmintis gera.

16Liudytojas B. B. parodė, kad kaimynas R. S. prašė pavežti į ( - ), todėl jis sutiko. Kaimynas neatrodė neblaivus. Buvo sekmadienis, vakarop, apie 17.00-17.20 val. Vežė du žmones – R. S. ir jo sūnų E. S.. Sakė, kad reikia vežti į ( - ). Neklausė, kokiu tikslu važiuoja S. pas R.. Užtruko jie apie 8-10 minučių ir išėjo visi trys į lauko pavėsinę, R. atsinešė alaus iš mašinos, išgėrė. Buvo lauke R., jo sūnus, V. su sugyventine, kuri buvo neblaivi, jautėsi alkoholio kvapas. Jie nesipyko, elgėsi draugiškai. Pavėsinėje V. su sugyventine nekonfliktavo, nematė, kad jį muštų draugė. Moteris ant laiptų nesėdėjo, ji sėdėjo pavėsinėje ir diskutavo. Jis kambaryje nebuvo, konflikto nematė, buvo išlipęs iš mašinos, apsižiūrėjo aplinką ir vėl įsėdo į mašiną. Jis laukė mašinoje prie durų, kur viskas gerai matėsi. Prie jo buvo priėjęs V. R., teiravosi kaip gyvena žmona. V. guzų, sužalojimų ant veido nematė, veidas buvo gražus, alkoholio kvapo nejautė. Pavėsinėje jie užtruko neilgai. Mašina nuo pavėsinės buvo už 3-4 metrų, laisvai buvo galima matyti. Prie jo policijos ir greitosios medicinos pagalbos niekas nekvietė. Į mašiną atsisėsti S. atėjo kartu, apsvaigę nebuvo. Grįžtant namo S. nieko nepasakojo. Tyrėja jam rodė sumušto žmogaus nuotrauką, jai sakė, kad vietoje sumušto žmogaus nebuvo.

17Liudytoja V. A. paaiškino, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariate reagavimo skyriuje tyrėja. Birželio mėnesį, popietę, buvo gautas Ž. P. iškvietimas, kad jos draugą sumušė iš matymo pažįstami vyrai. Su kolega nuvykus nurodytu adresu į R. butą, V. R. sakė, kad prieš keliolika minučių buvo su sugyventine bute, kai į butą įsiveržė R. S. ir E. S. ir jį sumušė. Minėjo, kad kitas žmogus juos atvežė, ne jie patys buvo už vairo. Nukentėjęs asmuo buvo aiškiai šviežiai sumuštas, matėsi švieži nauji sužalojimai, nebuvo spalvų, būdingų vėlesniam sužalojimui, kraujosruvom, buvo neblaivus, tačiau kalbėjo sąmoningai, mintis reiškė nuosekliai. Greitoji medicinos pagalba buvo atvažiavusi. 2018 m. birželio 17 d. 21.22 val. galėjo būti kvietimo laikas. Ji išdavė siuntimą tyrimui atlikti ir išvyko.

18Specialistas L. U. paaiškino, kad tyrimas atliktas apžiūrėjus nukentėjusįjį, jokių medicininių duomenų neturėjo. Užduotyje nurodyta, kad 2018 m. birželio 17 d. apie 20.00 val. įvyko konfliktas, buvo atvykę greitosios medikai. Nukentėjęs į ligoninę vykti atsisakė. Atvyko nukentėjęs su užduotimi birželio 18 d. po pietų. Apžiūrėjo ir davė išvadą. Pagal tyrimo užduotį sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimo laiko konkrečiai valandų skaičiumi nustatyti neįmanoma, nes kraujosruvų spalva priklauso nuo individualių žmogaus savybių, šiuo atveju užduotyje nurodytas laikas atitinka sužalojimo laiką. Sužalojimai galėjo būti atlikti smūgiavimo būdu ar atsitrenkiant į kitus bukus daiktus, nes gali būti tokie patys sužalojimai padaryti smūgiuojant ar krentant ir atsitrenkiant į kietus ar bukus daiktus. Jei apžiūrint kraujosruvos turėtų individualų traumuojančio daikto pavidalą, galima spręsti kokiu daiktu, pavyzdžiui smailiu, bet šiuo atveju konkretaus sužalojimą sukėlusio daikto neturėjo. Jei būtų fiksuota veido fone kraujosruva bato protektoriaus žymės, pažymėtų, bet šiuo atveju individualių savybių nebuvo. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymiam sveikatos sužalojimo mastui. Sutinimo nevertino. Neturėjo duomenų ar toliau gydėsi, jis apie tai neaiškino, tik atėjo su užduotimi. Užduotyje nurodyta, kad buvo pas nukentėjusįjį atvykusi greitoji medicinos pagalba, jam siūlė vykti į ligoninę, bet jis atsisakė. Nebuvo aktualu ar sužalojimo laiku nukentėjęs buvo vartojęs alkoholio. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Kiek nurodyta išorinių sužalojimų, tiek ir užfiksavo, galėjo būti smūgiuota kelis kartus į tą pačią vietą. Gali būti kumščiu smūgiuota ar spyriu paveikta, vis tiek tilptų į tą patį sužalojimo mastą. Kraujosruvos galvos srityje atitiktų faktines sužalojimo aplinkybes.

19Apklaustas įtariamuoju R. S. parodė (1 t., b. l. 89-90), kad su V. R. pažįstamas 20 metų. Abu gyveno Balbieriškyje, buvo bendradarbiai, draugai. Su V. R. anksčiau jokių konfliktų nebuvę, nesipyko. 2018 m. birželio 17 d., tikslaus laiko neprisimena, į telefoną Nr. ( - ) iš savo telefono, kurio numerio neprisimena, jam paskambino neblaivus V. R., pasiūlė atvažiuoti pas jį į svečius. Apie 20.00 val. jis paprašė kaimyno B. B., kad jį ir jo sūnų nuvežtų į svečius pas V. R., nes jis turėjo alaus ir ketino su V. R. išgerti. Su sūnumi E. S. nuvažiavo į ( - ) kaimą, į V. R. namus. B. B. automobilį pastatė ant keliuko prie namo ir liko laukti automobilyje. Jis su E. S. nuėjo į V. R. butą. Buto durys buvo atidarytos. Jis su sūnumi įėjo į butą ir kambaryje pamatė stovintį V. R. ir jo sugyventinę Ž.. Ž. iš karto paprašė ją nuvežti į ( - ), nes sakė, kad V. ją muša. Ant Ž. nesimatė jokių smurto žymių. Ž. ir V. buvo neblaivūs. Jis atsisakė Ž. nuvežti į ( - ). E. S. taip pat buvo įėjęs į kambarį, bet jis nekalbėjo, nieko nedarė. Jis V. R. pakvietė išeiti į lauką parūkyti. Kambaryje buvo labai trumpai. Su E. S. ir V. R. išėjo į kieme esančią pavėsinę. Būnant prie namo durų, iš kambario atbėgo Ž., delnu smogė V. R. du ar tris smūgius į veidą. Šis nesigynė. Jis liepė jiems nesimušti ir su V. R. nuėjo į pavėsinę parūkyti. Nematė kur tuo metu buvo Ž.. Sūnus nuėjo į automobilį. Jis padavė V. R. atsivežtą alų. V. R. veide virš kairio antakio buvo paraudimas, kitų sužalojimų nebuvo. Pavėsinėje pabuvo gal apie dešimt minučių ir su sūnumi bei kaimynu išvažiavo namo. Jiems išvažiuojant V. R. nebuvo sužalotas, niekuo nesiskundė. Daugiau su V. R. nebendravo, pas jį nebuvo. Apie tai, kad V. R. sužalotas, sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Nežino kodėl V. R. nepagrįstai kaltina jį sužalojus, nes nei jis, nei jo sūnus nieko nemušė. V. R. neblaivus jam skambina ir vadina necenzūriniais žodžiais, nes pavydi savo sugyventinės.

20Apklaustas įtariamuoju E. S. parodė (1 t., b. l. 116-117), kad V. R. yra tėvo R. S. draugas, jį žino iš matymo. 2018 m. birželio 17 d. su tėvu pjovė žolę, buvo blaivus. Po pietų, tikslaus laiko neprisimena, tėvas pasakė, kad jam skambino V. R., kuris prašė atvežti alkoholio, nes buvo sekmadienis ir alkoholio jau nepardavinėjo. Tėvas paprašė kaimyno B. B., kad šis nuvežtų pas V. R.. Tėvas pasiėmė iš namų du litrus namuose turėto alaus ir vakare abu nuvažiavo pas V. R.. B. B. vairavo tėvui priklausantį automobilį. B. B. automobilį pastatė ant keliuko prie namo ir liko sėdėti automobilyje, o jis su tėvu nuėjo į V. R. butą. Buto durys buvo atrakintos, todėl abu įėjo į vidų. Kambaryje stovėjo neblaivūs V. R. ir nepažįstama moteris, kuri verkė, o V. R. kažką rėkė, vadino moterį necenzūriniais žodžiais. Moteris prašė, kad ją išvežtų, nes ją muša. Kambaryje jie pabuvo tik keletą minučių, bet supratę, kad tarp V. R. ir moters vyksta konfliktas, išėjo iš kambario. Tėvas pakvietė V. R. išeiti į pavėsinę parūkyti. Jiedu su tėvu išėjo į lauką, tėvas pavėsinėje padėjo alų. Netrukus į pavėsinę atėjo V. R.. Matė, kad šiam ant kaktos buvo gumbas. V. R. buvo girtas, jis sakė, kad jį sumušė sugyventinė. Pavėsinėje V. R. ir tėvas gėrė alų, kai iš kambario išbėgo minėta moteris ir nieko nesakiusi delnu smogė V. R. du smūgius į kaktą. Šis koliojo moterį, bet netrukus susitaikė ir abu gėrė alų. Jis ragino tėvą važiuoti į namus, nuėjo į automobilį, kur laukė kaimynas. Netrukus į automobilį atėjo tėvas ir jie išvažiavo. Jiems išvažiuojant V. R. nebuvo labai sužalotas, jam buvo tik gumbas ant kaktos. Jokių kitų sužalojimų nebuvo. Tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jis ir tėvas kaltinami sumušę ir sužaloję V. R..

21Apklaustas liudytoju ir pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodė (1 t., b. l. 23-24, 27-28), kad R. S., jo sūnus pažįsta seniai, buvo draugai, kartu dirbo, tarpusavyje jokių konfliktų nėra buvę. 2018 m. balandžio mėnesį R. S. buvo atvažiavęs į jo namus ir bandė vilioti jo sugyventinę Ž. P., todėl jis R. S. išvijo iš savo namų, vengė su juo bendrauti, nenorėjo, kad šis važiuotų, liepė jam neskambinti. 2018 m. birželio mėnesio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, neblaivus R. S. jam skambinėjo telefonu, todėl jį pavadino gaidžiu. Po šio pokalbio telefonu, su R. S. nebendravo. 2018 m. birželio 17 d. vakare su sugyventine Ž. P. savo namuose dviese gėrė degtinę. Abu buvo išgėrę 0,5 litro talpos butelį degtinės ir dvi skardines alaus. Buto durys buvo atrakintos, bet uždarytos. Jiems būnant kambaryje, nesibeldę ir neskambinę, pro atrakintas duris į kambarį atėjo R. S. ir jo sūnus E. S.. R. S. buvo neblaivus ir agresyvus. E. S. taip pat buvo neblaivus. Atėjęs į kambarį R. S. be jokios priežasties pradėjo jį ir Ž. P. „kolioti“. Jis tuo metu sėdėjo ant sofos-kampo. Kol tėvas keikė, E. S. jam sėdinčiam koja spyrė keturis spyrius į galvą, pataikydamas į dešinį smilkinį. Jis neatsistojo ir nesigynė. Tada R. S. kumštimi tyčia smogė jam tris smūgius į kairę veido pusę, pataikydamas į apatinį žandikaulį. Tuo metu šalia sėdinti Ž. P. atsistojo ir bandė jį ginti. R. S. ranka sugriebė Ž. P. už smakro ir suspaudęs pasakė „dink kale“, ranka sugriebė už palaidinės. Ž. P. atsitraukė į šalį. R. S. sūnui pasakė, kad gana ir abu nieko nesakę išėjo iš buto. Jis išėjo paskui juos į kiemą. Matė, kad R. S. ir E. S. atvyko automobiliu, kurį vairavo jam iš matymo pažįstamas B. B.. Jis visą laiką buvo namo kieme ir į butą atėjęs nebuvo. R. S. su sūnumi išvažiavo apie 20 val. Dėl E. S. ir R. S. spyrių ir smūgių jam buvo sutinęs smakras dešinėje pusėje, skruostas, užtinę abi akys, sumušta kakta kairėje pusėje, nosis, sumuštas dešinės akies obuolys.

22Liudytoja Ž. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 39-40), kad su sugyventiniu V. R. gyvena ( - ). R. S. susipažino, kai jis buvo atvažiavęs pas V. R. į svečius. R. S. jai sakė komplimentus, bandė siekti jos dėmesio, tačiau ji atsisakė. V. R. jos pavydėjo R. S. ir išvarė jį iš savo namų. Vėliau jie nebendravo. R. S. neblaivus skambindavo V. R., bet šis su juo nebendravo, liepė neskambinėti. 2018 m. birželio 17 d. vakare su sugyventiniu V. R. dviese namuose išgėrė butelį degtinės ir po 0,5 litro alaus. Jiems būnant kambaryje, sėdint ant sofos, pro nerakintas duris į kambarį atėjo R. S. ir E. S.. R. S. atėjęs iš karto pradėjo keikti V. R.. E. S. nieko nesakęs koja spyrė V. R. gal keturis spyrius į kairę galvos pusę, o R. S. koliodamasis kumštimi gal tris smūgius smogė V. R. į kairę veido pusę. V. R. iš karto sutino abi akys, veidas. Ji bandė ginti V. R., bet R. S. sugriebė ranka jai už smakro, suspaudė, tačiau iš karto paleido. Ji atsitraukė. R. S. keikėsi ir iš karto abu su sūnumi išėjo iš buto. Matė, kad V. R. stipriai sumuštas, todėl paskambino pagalbos telefonu.

23Liudytoja V. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 46-47), kad 2018 m. birželio 17 d. apie 21.22 val. patruliuojant gavo pranešimą, jog ( - ), vyrą sumušė jo draugai. Nuvykus nurodytu adresu, gyvenamojo namo kieme rado neblaivią moterį ir vyrą, prisistačiusį V. R.. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, sužalotu veidu ir galva. Po dešine akimi V. R. matėsi patinimas, kraujosruva, buvo gumbas kairėje galvos pusėje. V. R. nurodė, kad jį sumušė R. S. ir jo sūnus. V. R. paklaustas sakė, kad R. S. sūnus spyrė koja, mušė ir pats R. S.. Paklaustas dėl kokių priežasčių buvo sumuštas, V. R. sakė, kad gal kažkada įžeidė R. S.. Daugiau nukentėjusysis nieko nepasakojo. Atvykusi į įvykio vietą, V. R., nurodantį sužalojimo aplinkybes ir priežastis, nufilmavo mobiliojo ryšio telefonu. V. R. sugyventinė buvo iškvietusi greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo V. R., tačiau jis į gydymo įstaigą vykti atsisakė.

24Liudytoja N. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 49-50), kad jos brolis V. R. gyvena ( - ), su sugyventine Ž. P.. 2018 m. birželio 17 d. apie 21.30 – 22.00 val. važiuodama pro ( - ) kaimą, pro brolio namus, jo namo kieme pamatė stovintį tarnybinį policijos automobilį, prie automobilio buvo policijos pareigūnė, kuri kažką rašė, prie jos stovėjo V. R.. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad broliui patinimai po akimis, kraujosruvos, kaktoje buvo gumbas. V. R. buvo neblaivus. Brolis pasakė, kad į jo namus buvo atvažiavęs R. S. su sūnumi ir jį abu sumušė. Dėl kokių priežasčių ir kaip viskas buvo brolis nepasakojo. Brolis nesakė, ar kvietė greitąją medicinos pagalbą, bet jai atvykus medikų nebuvo. Kieme jokių kitų žmonių taip pat nebuvo. Brolį paliko kieme su policijos pareigūne pildyti dokumentus, o ji nuėjo į V. R. butą, kur kambaryje rado verkiančią Ž. P.. Ši pasakė, kad buvo atvažiavęs R. S. su sūnumi, kad R. S. sūnus spyrė V. R., R. smogė S. ranka. Ž. P. sakė nežinanti kodėl buvo sumuštas jo sugyventinis, neminėjo, kad būtų konfliktavusi su V. R.. Jai matant niekada brolis nėra smurtavęs prieš savo sugyventinę. Pamačiusi sumuštą brolį ji norėjo išsiaiškinti dėl ko R. S. su sūnumi jį sumušė, todėl radusi V. R. telefone R. S. telefono numerį šiam paskambino. Telefonu atsiliepė neblaivus R. S., kurį pažino pagal balsą. Jai paklausus kodėl sumušė jos brolį, R. S. iš karto pradėjo ją kolioti. Jis kalbėjo nerišliai, pagal balsą suprato, kad jis labai girtas, jis rėkė, kalbėjo pakeltu tonu. R. S. nepaaiškino kas įvyko tarp jo ir V., todėl ji baigė pokalbį ir netrukus išvažiavo.

25Liudytojas B. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 43-44), kad V. R. buvęs jo kaimynas, santykiai geri, jie niekada nesipykę. R. ir E. S. yra artimiausi jo kaimynai. 2018 m. birželio 17 d. po pietų R. S. paprašė nuvežti jį ir jo sūnų E. į ( - ) pas V. R.. R. S. sakė, kad nori su V. išgerti alaus, o neblaivus negalės vairuoti. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, nuvežė R. ir E. pas V. R. į namus, esančius ( - ) kaime. Jie abu buvo blaivūs. Nuvažiavus, jis liko laukti automobilyje, o R. ir E. nuėjo į daugiabutį namą. Ką jie darė nežino, bet užtruko kambaryje apie 5-10 minučių. Jie alaus nesinešė į kambarį. Tada iš kambario vienu metu išėjo R. S., E. S., V. R. ir nepažįstama neblaivi moteris. Jie visi nuėjo į kieme esančią pavėsinę gerti S. atsivežto alaus. Jis sėdėjo automobilyje gal už 7-10 metrų. Jie visi greitai išgėrė alų, gerdami nesipyko, nebuvo jokio konflikto, triukšmo, niekas nesimušė. V. R. sužalotas nebuvo. Po to kai per keletą minučių visi keturi išgėrė alų, jie draugiškai atsisveikino. Abu S. atsisėdo į automobilį ir juos parvežė namo. V. R. su moterimi liko pavėsinėje, jie nesibarė, jam matant nesimušė, nekonfliktavo. Išvažiuojant V. R. nebuvo sužalotas, jis buvo ramus, elgėsi normaliai, nesikoliojo. Automobilyje S. nieko nekalbėjo, nepasakojo ką jie veikė V. R. kambaryje, buvo ramūs, nebuvo agresyvūs.

26Nors kaltinamieji kaltės nepripažino, jų kaltę be nukentėjusiojo parodymų patvirtina liudytojų parodymai, specialisto atlikto tyrimo rezultatai bei paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, o taip pat ir kiti faktiniai bylos duomenys, kuriais teismas tiki ir abejoti pagrindo neturi. Be pirmiau aptartų įrodymų kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ir šie surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka, laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas abejoti pagrindo neturi, o būtent:

27V. R. protokolas-pareiškimas patvirtina, jog (1 t., b. l. 5) 2018 m. birželio 17 d. 22.06 val. gautas V. R. pareiškimas, jog 2018 m. birželio 17 d. apie 20.00 val. pas jį į namus atvažiavęs R. S. ir jo sūnus jį sumušė: R. S. sūnus jam sėdinčiam įspyrė iki penkių smūgių į galvą, o R. S. sudavė du smūgius į galvą.

28Įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotonuotraukos (1 t., b. l. 9-10, 11-14) patvirtina, jog apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis ( - ). Fotonuotraukose užfiksuotas kambarys, ant stalo matyti pakelis sulčių, lėkštė su maistu, keletas stiklinių. Alkoholinių gėrimų butelių nematyti.

29Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti (b. l. 15) nufilmuotas V. R.. Jo kairėje veido pusėje virš smilkinio matomas guzas, po dešine akimi matomas melsvos spalvos patinimas, nubrozdinimas, dešinė akis šiek tiek patinusi.

30Daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 16-17) apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame nukentėjusysis V. R. nurodė, jog jį sumušė R. S. ir jo sūnus E. S..

31Išrašas iš policijos pranešimų suvestinės (1 t., b. l. 18-21) patvirtina, jog 2018 m. birželio 17 d. 21.22 val. gautas Ž. P. pranešimas iš telefono numerio ( - ), kuri nurodė, jog pas V. R. į namus, esančius ( - ), atvyko pažįstamas vyras su sūnumi, kuris ant lovos sėdinčiam V. R. sudavė ranka du smūgius į galvos sritį, o sūnus iki penkių kartų spyrė koja V. R. į galvos sritį.

32Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t., b. l. 32) nurodyta, kad V. R. padarytos poodinės kraujosruvos smakro dešinėje pusėje, pereinant į dešinį skruostą, dešinės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, kraujosruva dešinės akies junginėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek joms artimose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje.

33Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje (1 t., b. l. 35-36) nurodyta, jog 2018 m. birželio 17 d. 21.26 val. kviečiama medicinos pagalba į ( - ). Atvykę medikai nustatė diagnozę – veido ir galvos sumušimas. Nukentėjusysis į gydymo įstaigą vykti atsisakė.

34Asmens blaivumo testu V. R. 2019 m. birželio 17 d. 21.33 val. nustatytas 2,24 promilių girtumas (1 t., b. l. 37).

35Informacijoje, gautoje pagal 2018 m. spalio 4 d. nutarimą, siekiant gauti informaciją apie telefono numerio ( - ), kuriuo naudojasi R. S., gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą (1 t., b. l. 61-62), pagal išklotinę už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 17 d. 0.00 val. iki 2018 m. birželio 17 d. 23.59 val. tarp abonento, kurio numeris ( - ), kuriuo naudojasi R. S. ir abonento, kurio numeris ( - ), kuriuo naudojasi V. R., 2018 m. birželio 17 d. užfiksuota šie sujungimai: 04.00.14 val., 04.01.22 val. ir 22.32.27 val., 22.37.49 val. (1 t., b. l. 67-68).

36Tarnybiniame pranešime dėl informacijos analizės (1 t., b. l. 69) nurodyta, jog išanalizavus elektroninių ryšių informaciją R. S. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio ( - ) 2018 m. birželio 17 d. trumpųjų SMS žinučių ir skambučių išklotinę, nustatyta, kad 2018 m. birželio 17 d. 4:00:14 skambinta nukentėjusiojo V. R. naudojamam mobiliojo ryšio telefono numeriui ( - ) (praleistas skambutis), 4:01:22 iš R. S. telefono skambinta minėtu telefono numeriu. 2018 m. birželio 17 d. 22:32:27 bei 22:37:49 R. S. telefono numeriu skambinta V. R. telefono numeriu ( - ).

372018 m. spalio 5 d. akistatos tarp įtariamojo R. S. ir nukentėjusiojo V. R. bei įtariamojo R. S. ir liudytojos Ž. P. protokolais (1 t., b. l. 93-94, 96-97) nukentėjusysis V. R. ir liudytoja Ž. P. parodė, kad V. R. sumušė į jų namus atvažiavę R. S. ir jo sūnus E. S.. V. R. parodė, kad įėjęs į kambarį R. S. smogė du ar tris smūgius kumščiu į veidą, o jo sūnus jam sėdinčiam spyrė keletą kartų į galvą. Liudytoja Ž. P. parodė, kad įėję į kambarį, E. S. spyrė V. R. keletą kartų koja į galvą, o R. S. kumščiu smogė V. R. tris ar keturis kartus į veidą. R. S. parodė, kad nei jis, nei jo sūnus V. R. nemušė.

382018 m. spalio 5 d. akistatos tarp įtariamojo E. S. ir nukentėjusiojo V. R. bei įtariamojo E. S. ir liudytojos Ž. P. protokolais (1 t., b. l. 122-123, 125-126) nukentėjusysis V. R. ir liudytoja Ž. P. parodė, kad V. R. sumušė į jų namus atvažiavę R. S. ir jo sūnus E. S.. V. R. parodė, kad E. S. jam spyrė keletą kartų į galvą, o R. S. smogė į veidą. Ž. P. parodė, kad E. S. keletą kartų spyrė V. R. į galvą, o R. S. kumščiu smogė į veidą. E. S. parodė, kad V. R. nei jis, nei jo tėvas nemušė.

39Dėl veikos kvalifikavimo

40Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, dėl ko baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai. Visų aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji E. ir R. S., kurių R. S., būdamas neblaivus, nekviesti atvyko pas nukentėjusįjį ir, tik užėję kambario vidun, be svarios dingsties tyčia nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam specialisto išvada buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo parodymais jam akyse buvo rūkas nuo spyrių bei smūgių, aptemo, skaudėjo, iš lūpos bėgo kraujas. Bylos duomenimis matyti, kad tarp kaltinamųjų tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai. Kaltinamųjų neteisėti veiksmai nepateisinami nei teisės, nei moralės požiūriu tokiu būdu „atsilyginti“ nieko dėto asmens atžvilgiu ir sutrikdyti sveikatą.

41Nors kaltinamieji kaltės nepripažino, neigė panaudoję fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau teismas tokiais jų parodymais netiki ir jais nesivadovauja bei vertina kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi bylos duomenimis įrodyta priešingai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. R. ir liudytojos Ž. P., tiesiogiai mačiusios darant nusikalstamą veiką sugyventinio atžvilgiu, buvus kartu su nukentėjusiuoju buto, į kurį nekviesti atvyko kaltinamieji, kambaryje, parodymais, kuriais nustatyta, kad R. S. sūnus E. S. V. R. pirmas spardė sėdintį, spyrė ne mažiau tris kartus į veidą, o R. S. kumštimi ne mažiau du kartus sudavė per veidą, nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam iš karto iškilo trys guzai kaktoje, kairėje pusėje smilkinio srityje, ką neginčijamai patvirtina ir vaizdo įrašas. Tokie įrodymai iš esmės sutapo detalėse, tarp jų prieštaravimų nenustatyta nei nusikalstamos veikos padarymo laiko, nei kaltinamųjų suduotų smūgių sekos, skaičiaus ir tam tikromis kūno dalimis atžvilgiu. Atmestini E. S. parodymai kaip niekuo nepagrįsti dėl neva tai iš karto jiems atvykus pastebėto pas nukentėjusįjį buvusio guzo prie dešinio smilkinio. Bylos duomenimis nukentėjusysis prieš tai prieš susižalojęs nebuvo, būnant pas nukentėjusįjį kaltinamasis E. S. nepatvirtino, kad matė, jog pastarasis būtų griuvinėjęs. Paneigti byloje surinktais įrodymais kaltinamųjų parodymai neva tai nukentėjusysis šiuos kvietė atvykti į jo namus pasisvečiuoti, tokių aplinkybių nepatvirtino byloje nei pateiktos telefoninių pokalbių junginių bei SMS žinučių išklotinės, nei nukentėjusiojo bei Ž. P. parodymai, kas duoda pagrindą priešingai išvadai, kad kaltinamieji nekviesti atvyko į nukentėjusiojo namus, turėdami dingstį atsilyginti dėl nukentėjusiojo praeityje R. S. išreikšto nepasitenkinimo jo sugyventinės Ž. P. atžvilgiu. Byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nustatyta, kad ne V. R., o R. S. tiek iki nusikalstamos veikos, tiek ir po jos padarymo bandė komunikuoti su nukentėjusiuoju mobiliojo ryšio priemonėmis, kas taip pat nepagrindžia nukentėjusiojo kvietimo atvykti fakto. Pranešimu Bendrajam pagalbos centrui Ž. P. nurodė, jog draugai sumušė vyrą, iš kojų spardė, sužalotas veidas, Prienų PK gautas pranešimas taip pat patvirtina, kad atvykęs į nukentėjusiojo namus pažįstamas asmuo su sūnumi pareiškėjui, sėdinčiam kambaryje ant sofos, sudavė du smūgius į galvos sritį, o jo sūnus spyrė koja iki penkių spyrių, po ko buvo iškviesti Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Nurodytos nukentėjusiojo ir liudytojos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina sveikatos sužalojimo mastą pagal kaltinamųjų atliktus neteisėtus veiksmus V. R. atžvilgiu, nukentėjusiajam sėdėjusiam ant kampo krašto kaltinamajam E. S. koja spyrus ne mažiau tris spyrius į galvą, o R. S. sudavus ne mažiau du smūgius į veidą, dėl ko V. R. ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokius parodymus aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina liudytoja N. G., parodžiusi, kad atsitiktinai važiavusi pro šalį ir pamačiusi policijos automobilį užsuko į nukentėjusiojo kiemą. Ji aiškiai apibūdino nukentėjusį brolį, patvirtino buvus jį išgėrusį, tačiau nesvirduliuojantį, sakius jai, kad skauda ir, kad jį sumušė atvykęs R. su sūnumi. Ž. P. verkdama jai tuo pačiu metu patvirtinusi analogiškai, be to nurodžiusi, kad ir jai skauda kaklą, nes R. suspaudė, kad tylėtų, be to, pasak liudytojos, ji iš brolio telefono paskambino R., norėdama išsiaiškinti, kodėl šis taip pasielgė, tačiau R. šlykščiais, nekultūringais žodžiais kalbėjo, todėl ji išjungė telefoną. Liudytoja pareigūnė V. A. patvirtino apie gautą Ž. P. pranešimą dėl pažįstamų vyrų sumušto draugo. Nukentėjęs asmuo, liudytojos manymu, buvo išgėręs, bet nuovokus, mintis reiškė nuosekliai, aiškiai matėsi švieži nauji sužalojimai, nebuvo požymių, neatitinkančių nusikalstamos veikos padarymo laiką bei padarinius. Nepatikima ir neįtikinama kaltinamųjų aplinkybė, kad nukentėjusysis galėjo pats susižaloti, nes guzai kairėje viršutinėje galvos dalyje ir kairėje veido pusėje bei dešinėje veido srityje esantys nubrozdinimai akivaizdžiai matomi. Bylos duomenimis užfiksuoti ir specialisto aprašyti sumušimo padariniai, teismo vertinimu, pagal lokalizacijos vietą, nėra būdingi savaiminiam griuvimui, pakritimui ar pan. sukeltiems padariniams, priešingai, nuo atliktų neteisėtų kaltinamųjų veiksmų natūraliai atsirado guzas ir akivaizdžiai matomi sužalojimai galvos ir veido srityje, patinimas, kraujosruvos ir t. t. (fiksuota nuotraukose ir vaizdajuostėje) (1 t., b. l. 13-15), kaip, kad savo gynybinę versiją nurodė E. ir R. S., kurią paneigiant spręstina, jog tokią kūno dalį pačiam susimušti praktiškai neįmanoma. Taip pat atmestina ir kaltinamųjų versija, kurios be kita ko nepatvirtino jokie kiti faktiniai bylos duomenys, t.y. nei ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, nei liudytojų parodymai, kad Ž. P. ir nukentėjusysis tą kartą tarpusavyje pykosi ir ši delnu du kartus sudavusi nukentėjusiajam į veidą. Taip pat sukritikuotina ir atmestina E. S. nurodyta aplinkybė, kad tik ką jiems atvykus pastebėjo V. R. prie dešinio smilkinio buvus pamėlynavusį guzą, nes bylos duomenimis akivaizdu, kad guzas užfiksuotas kairėje veido dalyje, todėl tokius parodymus teismas vertina kaip siekį suklaidinti tikslu išvengti atsakomybės. Kaip patvirtino bylos duomenys kaltinamasis iki atvyko nukentėjusieji buvo sveikas, po jų išvykimo iš savo namų niekur kitur išvykęs nebuvo, jokie kiti asmenys pas jį, išskyrus iškviestus policijos pareigūnus ir liudytoją N. G., nesilankė, todėl ir šiuo aspektu abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais pagrindo nėra. Dėl liudytojo B. B. parodymų teismas pažymi, kad minėtas liudytojas tiesiogiai paties įvykio fakto nematė, jis paprašytas tik atvežė išgėrusį R. S. ir jo sūnų, kuris, pasak liudytojo, vyko pas nukentėjusįjį, veždamasis alkoholio pasisvečiuoti, tikslu, kad išgėrusius asmenis parvežtų namo. Minėtas liudytojas kambaryje nebuvo, jis tesėdėjo automobilyje ir laukė kaltinamųjų, iš kurio stebėjo situaciją, todėl jo parodymai, teismo vertinimu, nėra objektyvūs, kita vertus, B. B., nurodęs, kad kaltinamieji vyko pasisvečiuoti, o užėję vidun užtruko vos 8 – 10 minučių ir trise išėjo laukan, paneigia kaltinamųjų nurodytą vykimo pas nukentėjusįjį tikslą, įvertinus atstumą maždaug 30 kilometrų, – nusivežus alkoholio pasisvečiuoti ir draugiškai pasibūti ir natūraliai atitinka nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę – atvykus kaltinamiesiems turint tikslą atsiskaityti dėl jo anksčiau išsakytų negražių žodžių R. S.. Be to minėtas liudytojas nematė, kad nukentėjęs asmuo ir jo sugyventinė konfliktuotų pavėsinėje ir, kad jį muštų delnu į veidą sugyventinė, ką tvirtino kaltinamieji posėdžio metu, todėl ši aplinkybė atmestina kaltinamųjų nenaudai, nes to jokie kiti faktiniai bylos duomenys nepatvirtino. Be to, nuo moters pliaukštelėjimo delnu, tokie padariniai faktinėje situacijoje akivaizdu, kad neatsirastų. Kad išgėrusi kompanija lauke liudytojui, stebinčiam iš automobilio, neatrodė konfliktiškai nusiteikusi ir išsiskyrė gražiuoju, dėl ko jam nekilo minčių ir neatrodė, kad nukentėjusysis atrodytų kitaip, jiems visiems prieš tai buvus pažįstamiems bei vartojus alkoholio, nepaneigia kambario viduje buvusio smurto iš kaltinamųjų pusės nukentėjusiojo atžvilgiu. Kita vertus tokioje situacijoje buvus neblaiviems, esant nukentėjusiajam nelygiavertėje su kaltinamaisiais padėtyje, pagal kiekvieno iš jų nagrinėjamoje situacijoje supratimo laipsnį dėl konflikto pabaigos, t. y. kaltinamiesiems „atsiskaičius” su nukentėjusiuoju ir neužilgo išvykus, kieme kivirčų nebuvo pastebėta. Pats nukentėjęs asmuo neišprovokavo įvykių sekos, jis nebuvo priešiškai nusiteikęs atvykusių buvusių kaimynų ir bendradarbio atžvilgiu, toks užpuolimas jam buvo netikėtas, jis būdamas smulkaus kūno sudėjimo, neaukštas, kaltinamiesiems netikėtai atvykus ir įsiveržus pro nerakintas duris, negebėjo apsiginti nuo ženkliai fiziniu stotu stipresnio R. S. ir jauno bei fiziškai stipraus jo sūnaus E. S..R. S. nurodytų aplinkybių, kad sūnus E. S. kartu su B. B. sėdėjo automobilyje iki jis rūkė bei gėrė pavėsinėje alų taip pat nepatvirtino B. B., atvežęs kaltinamuosius pas nukentėjusįjį. Kaltinamųjų panaudotas sumurtas buvo nukreiptas į gyvybiškai svarbų žmogaus organą – galvą. Sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajam patvirtintas specialisto išvada. Specialistas L. U. patvirtino išvadą teisiamojo posėdžio metu, konstatuodamas, kad sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje, galėjo būti kumščiu ir spyriu smūgiuota, kraujosruvos atitinka faktines bylos aplinkybes, jis užfiksavo išorinius sužalojimus rytojaus dieną su užduotimi atvykus nukentėjusiam asmeniui, galėjo būti ir kelis kartus smūgiuota į tą pačią vietą, specialisto nurodyti ne mažiau keturi trauminiai poveikiai iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, kurie tiek kartu, tiek ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sužalojimo mastą, padarymo laikas atitinka faktines bylos aplinkybes. Neblaivumo faktas sužalojimo mastui įtakos neturi, kad kraujosruvos turėtų individualaus traumuojančio daikto pavidalą, nenustatė. Nusikalstamos veikos padarymo laikas patikslintinas pagal aptartas ir ikiteisminio tyrimo metu fiksuotas bei teisiamojo posėdžio metu ištirtas faktines bylos aplinkybes. Dėl kitų gynybos nurodytų argumentų (vartoto alkoholio rūšies ir pan.) teismas plačiau nepasisako, nes jie esminės reikšmės bylos duomenų tyrimui ir vertinimui neturi, ir dėl to veikos kvalifikacijos nekeičia.

42Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

43Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 straipsnyje. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

44Nukentėjusysis V. R. teismui pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo (1 t., b. l. 162-164), kuriuo prašo iš E. S. ir R. S. solidariai priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

45Ieškinyje nurodė, jog dėl šio nusikaltimo patirtų sužalojimų turėjo išlaidų, susijusių su vaistų įsigijimu bei gydymu, tačiau nėra išsaugojęs tai patvirtinančių įrodymų, todėl civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje reiškia tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią vertina 2000,00 Eur suma. Pažymėjo, kad sumušimo ant veido likusios žymės išnyko tik po trijų savaičių, dėl ko per šį laiką negalėjo išeiti iš namų, kompleksavo dėl savo išvaizdos, nebendravo su žmonėmis, vengė bet kokių kontaktų su pašaliniais asmenimis. Nusikaltimo padarymo metu patyrė didelį fizinį skausmą bei išgąstį dėl savo sveikatos, ilgą laiką labai skaudėjo galvą, vartojo vaistus nuo skausmo, galva svaigsta iki šiol, dažnai liejasi akyse. Dešiniajame sumušto veido skruoste kartojasi spazmai, kurie pasireiškia nevalingais, nekontroliuojamais pasikartojančiais raumenų susitraukimais. Iki šiol nuolat patiria dvasinius išgyvenimus, nusivylimą, iki šiol jaučia didelę moralinę nuoskaudą, atsirado nerimas dėl ateities. Dėl patirto streso ir nervinės įtampos labai blogai miega, dažnai pabunda naktinis, dienos metu jaučiasi nepailsėjęs.

46Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

47Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis, priima baudžiamoje byloje Nr. 1A-42-634/2017). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie neatsiprašė nukentėjusiojo. Natūralu, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjęs asmuo patyrė smurtą, buvo sužalotas jo veidas, pamėlynavę akys, skaudėjo žandikaulį, jis kentė skausmą, turėjo nepatogumų, pergyvenimų, nemalonių pojūčių, svaigo galva, pablogėjo atmintis, kita vertus, teismas vertina ir tai, kad V. R. duomenų, jog dėl to būtų turėjęs laikinąjį nedarbingumą, dėl kurio būtų negalėjęs dirbti ir gauti pajamų, gydęsis stacionariai ar ambulatoriškai teismui nepateikė, jis nepateikė įrodymų ir apie medikų skirtus ilgesniam naudojimui vaistus, likusius liekamuosius reiškinius, reabilitacijos tikslingumą bei suprastėjusią gyvenimo kokybę, todėl šiuo atveju teismas mano, jog sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Taigi, nukentėjusiajam neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydžio kompensacija neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių santykyje, teismo vertinimu, būtų adekvati 500,00 Eur sumai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

48Nukentėjusiajam V. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-805/2019 suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 165).

49Pažymėtina, kad nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės proceso išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) priteisti iš kaltinamųjų (atsakovų) solidariai. Anaiptol, BPK 105 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Vadinasi, turi būti nustatoma konkreti iš kiekvieno kaltinamojo priteistina proceso išlaidų dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovų) bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas, turi būti priteistos lygiomis dalimis, o ne solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

50Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog advokato darbo užmokestis už V. R. teiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 221,00 Eur (1 t., b. l. 188). Pažymėtina, kad šios išlaidos buvo būtinos siekiant įvykdyti teisingumą, jos susidarė dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, todėl laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų E. S. ir R. S. lygiomis dalimis, po 110,50 Eur iš kiekvieno.

51Bausmės skyrimo klausimai

52Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.

53Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

54Bylos duomenimis matyti, jog kaltinamasis R. S. praeityje teistas (1 t., b. l. 74-75, 77-79), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 80-81), dirba, nepilnamečių vaikų neturi (1 t., b. l. 82-83), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 86). Kaltinamasis E. S. praeityje teistas (1 t., b. l10-104, 105-107), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 108-110), būdamas jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 111), šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 113). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamieji nebuvo nuoširdūs ir kritiški, kaltę neigė, nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino.

55Teismo manymu kaltinamųjų padarytų nusikalstamos veikos praeityje, jų pobūdis ir aplinkybės, ankstesni teistumai, taikytos administracinio poveikio priemonės atskleidžia antivisuomenines nuostatas, netoleruotiną požiūrį į teisės priimtas ir visuomenėje nusistovėjusias moralės bei elgesio normas ir rodo, kad šis nusikaltimas nėra atsitiktinis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamųjų asmenybes, nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčinė nusikalstama veika žmogaus sveikatai), aplinkybes, kuriomis padaryta nusikalstama veika (nesant tam dingsties), nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus pačią švelniausią bausmės rūšį, numatytą straipsnio, numatančio atsakomybę, sankcijoje. Skirtina prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis), siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų.

56Bylos duomenimis E. S. dar nėra atlikęs paskutiniuoju teismo procesiniu sprendimu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl bausmės bendrintinos. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1, 9 dalis dalis).

572018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. R. (1 t., b. l. 98-99). 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. R. (1 t., b. l. 127-128). Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. R. paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnis).

58Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-307 straipsniais,

Nutarė

59R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį:

60būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

61nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

62per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.

63E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį:

64būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

65per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir tęsti šį įpareigojimą visą paskirtos bausmės laikotarpį;

66neatlygintinai išdirbti per 6 mėnesius 90 valandų sveikatos priežiūros ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ir kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis;

67per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančias programas.

68Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, E. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. lapkričio 2 d. Alytaus apylinės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant, ir E. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

69Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistiesiems E. S. ir R. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

70be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

71vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

72nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

73Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistiesiems E. S. ir R. S. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

74Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Solidariai iš R. S. ir E. S. nukentėjusiajam V. R. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

75Priteisti iš R. S. 110,50 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų nukentėjusiojo V. R. atstovo - advokato pagalbai apmokėti.

76Priteisti iš E. S. 110,50 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų nukentėjusiojo V. R. atstovo - advokato pagalbai apmokėti.

77R. S. ir E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. R. – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

78Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. E. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos... 4. 1) 2018 m. liepos 25 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo... 5. 2) 2018 m. lapkričio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo... 6. ir R. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos... 7. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 8. Teismas... 9. Kaltinamasis E. S. 2018 m. birželio 17 d. tarp 17.00 - 20.00 val., tiksliau... 10. Kaltinamasis R. S. 2018 m. birželio 17 d. tarp 17.00 - 20.00 val., tiksliau... 11. Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė,... 12. Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė,... 13. Nukentėjusysis V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad su R. S. kartu dirbo.... 14. Liudytoja Ž. P. paaiškino, kad buvo birželio 17 d. po pietų, apie 15.30... 15. Liudytoja N. G. paaiškino, kad nukentėjęs yra jos brolis. Buvo vasara, datos... 16. Liudytojas B. B. parodė, kad kaimynas R. S. prašė pavežti į ( - ), todėl... 17. Liudytoja V. A. paaiškino, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos... 18. Specialistas L. U. paaiškino, kad tyrimas atliktas apžiūrėjus... 19. Apklaustas įtariamuoju R. S. parodė (1 t., b. l. 89-90), kad su V. R.... 20. Apklaustas įtariamuoju E. S. parodė (1 t., b. l. 116-117), kad V. R. yra... 21. Apklaustas liudytoju ir pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu... 22. Liudytoja Ž. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l.... 23. Liudytoja V. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 46-47),... 24. Liudytoja N. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 49-50),... 25. Liudytojas B. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l.... 26. Nors kaltinamieji kaltės nepripažino, jų kaltę be nukentėjusiojo parodymų... 27. V. R. protokolas-pareiškimas patvirtina, jog (1 t., b. l. 5) 2018 m. birželio... 28. Įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotonuotraukos (1 t., b. l. 9-10,... 29. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti (b. l. 15) nufilmuotas V. R.. Jo... 30. Daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 16-17) apžiūrėtas vaizdo ir garso... 31. Išrašas iš policijos pranešimų suvestinės (1 t., b. l. 18-21) patvirtina,... 32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje... 33. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje (1 t., b. l. 35-36)... 34. Asmens blaivumo testu V. R. 2019 m. birželio 17 d. 21.33 val. nustatytas 2,24... 35. Informacijoje, gautoje pagal 2018 m. spalio 4 d. nutarimą, siekiant gauti... 36. Tarnybiniame pranešime dėl informacijos analizės (1 t., b. l. 69) nurodyta,... 37. 2018 m. spalio 5 d. akistatos tarp įtariamojo R. S. ir nukentėjusiojo V. R.... 38. 2018 m. spalio 5 d. akistatos tarp įtariamojo E. S. ir nukentėjusiojo V. R.... 39. Dėl veikos kvalifikavimo... 40. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 1... 41. Nors kaltinamieji kaltės nepripažino, neigė panaudoję fizinį smurtą... 42. Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų... 43. Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą,... 44. Nukentėjusysis V. R. teismui pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės... 45. Ieškinyje nurodė, jog dėl šio nusikaltimo patirtų sužalojimų turėjo... 46. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių... 47. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis... 48. Nukentėjusiajam V. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 49. Pažymėtina, kad nei baudžiamojo proceso kodeksas, nei civilinio proceso... 50. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta... 51. Bausmės skyrimo klausimai... 52. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 53. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos... 54. Bylos duomenimis matyti, jog kaltinamasis R. S. praeityje teistas (1 t., b. l.... 55. Teismo manymu kaltinamųjų padarytų nusikalstamos veikos praeityje, jų... 56. Bylos duomenimis E. S. dar nėra atlikęs paskutiniuoju teismo procesiniu... 57. 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu R. S. paskirta kardomoji priemonė –... 58. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 59. R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 60. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;... 61. nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;... 62. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį... 63. E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 64. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;... 65. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba... 66. neatlygintinai išdirbti per 6 mėnesius 90 valandų sveikatos priežiūros ir... 67. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį... 68. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9... 69. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi... 70. be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios... 71. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų... 72. nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.... 73. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10... 74. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Solidariai iš... 75. Priteisti iš R. S. 110,50 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 50 ct) valstybės... 76. Priteisti iš E. S. 110,50 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 50 ct) valstybės... 77. R. S. ir E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 78. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo...