Byla 2K-202-693/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Eligijaus Gladučio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai, nukentėjusiajam R. K., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. G., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 45 paroms arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė D. S. paskirta 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas D. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. (dvi paros) ir galutinė bausmė paskirta 43 paros arešto.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu A. G., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

3Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – iš D. S. ir A. G. jam solidariai priteista 4000 Lt (1158 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai – iš D. S. ir A. G. solidariai priteista 2837,39 Lt (821,76) turtinei žalai atlyginti.

4Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo R. K. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendis pakeistas: iš D. S. ir A. G. R. K. solidariai priteista 1500 Lt (434 Eur) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimo, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. G., ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6D. S. nuteistas, o A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad sutrikdė viešąją tvarką bei visuomeninę rimtį ir nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2012 m. gruodžio 16 d., apie 21.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje – prie įėjimo į prekybos centrą „Iki”, esantį Kaune, Varnių g. 38A, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, mėtydami degančias petardas į žmones, iš kurių dvi sprogo R. K. prie galvos ir kojų. Nukentėjusiajam bandant juos sudrausminti žodžiais, D. S. ir A. G. išplūdo jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, D. S. sudavė R. K. kumščiu į veidą ir, nukentėjusiajam nugriuvus, abu kartu ne mažiau kaip tris kartus sudavė rankomis bei spyrė į galvos sritį, padarydami jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančias į dešinį skruostą, viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstoje bei dešinio skruostikaulio–viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, kuris nukentėjusiajam R. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat šiais savo veiksmais D. S. ir A. G. sutrikdė viešąją tvarką bei visuomeninę rimtį.

7Kasaciniu skundu nukentėjusysis R. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį, skiriant nuteistajam D. S. griežtesnę bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, bei padidinant jam iš D. S. ir A. G. solidariai priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 Lt (5792 Eur). Taip pat kasatorius prašo solidariai iš D. S. ir A. G. priteisti jam išlaidas advokato pagalbai surašant kasacinį skundą apmokėti.

8Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. bausmę dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), pažeidė BK 56 straipsnio 1 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 61 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisingą nuosprendį, paskirdamas nuteistajam per švelnią bausmę.

9Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai pripažino D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatorius pažymi, kad, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepakanka nustatyti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010). Taigi, darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, būtina įvertinti jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2007). Pasak kasatoriaus, konstatuodamas šią D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pirmosios instancijos teismas apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

10Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo aplinkybių, rodančių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo galimybę, nes D. S. tik formaliai antros apklausos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog prisipažįsta ir gailisi. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nuoširdaus jo gailėjimosi – nuteistasis neiškart prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, siekė išvengti atsakomybės, vėliau keitė parodymus, iš pat pradžių neigė esminę faktinę bylos aplinkybę, taip norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį, tik teisiamojo posėdžio metu išreiškė norą atsiprašyti nukentėjusiojo, po nusikalstamų veikų padarymo su nukentėjusiuoju nebuvo susisiekęs, neatsiprašė, nesidomėjo jo sveikatos būkle. Tai, kasatoriaus nuomone, leidžia nuteistojo elgesį vertinti kaip netinkamą ir nesudarantį pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį ir nevertindamas D. S. elgesio po nusikalstamų veikų padarymo iki teismo sprendimo priėmimo, nepagrįstai pripažino lengvinančios aplinkybės buvimą. Toks vertinimas, pasak kasatoriaus, prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai šios kategorijos bylose (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2010).

11Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, tik formaliai pasisakydamas dėl bausmės skyrimo pagrindų, taip pat nevertino apeliacinio skundo motyvų, pagrindžiančių D. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nebuvimą, nors apeliaciniame skunde šis klausimas buvo keliamas. Taip teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį bei BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Be to, kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė ir BK 61 straipsnio 1 dalį, nes, nepagrįstai nustatę D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, negalėjo tinkamai įvertinti lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarpusavio santykio, kuris yra svarbus sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą ir parenkant teisingą bausmės rūšį.

12Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog D. S. yra recidyvistas (nes nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (BK 27 straipsnio 1 dalis)), subendrindamas bausmes apėmimo būdu, nepagrįstai skyrė ne griežčiausią inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nors teismas motyvavo, kodėl neskyrė laisvės atėmimo, tačiau, kasatoriaus nuomone, nurodytos aplinkybės, kad D. S. stengiasi išlaikyti socialinius ryšius visuomenėje, yra registruotas darbo biržoje, pagal darbo biržos siuntimą mokosi Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre apdailininko specialybės, augina mažametį vaiką, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad skiriant jam švelnesnę bausmę – areštą, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti ir paveiks asmenį ateityje nenusikalsti. Teismo motyvas, kad kaltinamasis stengiasi išlaikyti socialinius ryšius visuomenėje, augina mažą vaiką nėra pakankamas pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę, be to, pasak kasatoriaus, byloje nėra duomenų apie tai, ar nuteistasis išties augina vaiką, juo tinkamai rūpinasi. Priešingai, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nuteistojo elgesys švenčiant vaiko gimtadienį, sunkus girtumas, nusikaltimų darymas neatitinka visuomenėje priimtų elgesio normų, neužtikrina vaiko gerovės. Taigi, pasak kasatoriaus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neišsamiai ir netinkamai įvertino D. S. asmenybę ir nepagrįstai skyrė švelnesnę bausmę. Ankstesni kaltinamojo teistumai ir šių tyčinių nusikaltimų padarymas neišnykus teistumui rodo, kad D. S. yra linkęs daryti nusikaltimus, jis yra recidyvistas, nevertina visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl teismai nepagrįstai neskyrė griežčiausios inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo.

13Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami neturtinės žalos dydžio klausimą, tik iš dalies patenkinę civilinį ieškinį, netinkamai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, priteisiant gerokai didesnes sumas patirtai neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-12/2012, 2K-360/2011, 2K-447/2010, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-263/2013, 2K-147/2013). Kasatorius nurodo, kad teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose.

14Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus – teko kreiptis į gydytojus, po skruostikaulio–žandikaulio lūžimo teko ilgai gydytis, buvo daryta operacija, ilgą laiką jis buvo ne tik nedarbingas, tačiau jam buvo apribotos ir galimybės tinkamai maitintis bei bendrauti su aplinkiniais. Nors specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismai turėjo įvertinti konkrečias nagrinėtos bylos faktines aplinkybes, tačiau šią pareigą įvykdė netinkamai. Spręsdamas dėl nukentėjusiojo prašyto priteisti neturtinės žalos dydžio, teismas daugiau vertino ne jo, o kaltinamųjų padėtį. Kasatoriaus teigimu, siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti jo patirtus nepatogumus, teismų paskirta 4000 Lt (1158 Eur) suma negali būti laikoma teisingu neturtinės žalos atlyginimu. Be to, tokio dydžio kompensacija neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad neturtinę žalą prašoma priteisti iš dviejų asmenų, taip pat į tai, kad nuteistasis ir atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo yra jauni (gimę atitinkamai 1986 m. ir 1991 m.), galintys dirbti, byloje taip pat nėra duomenų apie kokias nors jų sveikatos problemas, todėl nėra aplinkybių, pripažintinų išskirtinėmis, dėl kurių atlygintinos neturtinės žalos dydis galėjo būti sumažintas. Taigi, kasatoriaus nuomone, teismai turėjo jo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai iš nuteistųjų priteisti 20 000 Lt (5792 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

15Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Dėl D. S. paskirtos bausmės

17Kasaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam D. S. paskirta bausme, teigiama, kad teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnį, pažeidė BK 56 straipsnio 1 dalies, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 61 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai neskyrė D. S. laisvės atėmimo bausmės, nors ir pripažino jį recidyvistu.

18BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą bei rūšį ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti tiek straipsnių, kuriuose numatytos kaltininkui inkriminuotos nusikalstamos veikos, sankcijose nustatytas bausmių rūšis ir jų ribas, tiek į BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes.

19Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad bausmė (45 paros arešto) D. S. buvo paskirta atsižvelgus į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarė du nesunkius nusikaltimus), kaltės rūšį ir formą (tiesioginė tyčia), į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, taip pat įvertinta D. S. asmenybė (baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neregistruotas). Nuosprendyje atskirai pažymėta, kad D. S. nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir išdėstyti išsamūs motyvai, dėl kurių teismas D. S. paskyrė ne laisvės atėmimo bausmę. Kolegija konstatuoja, jog toks teismo sprendimas nepažeidžia BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Teismų praktikoje ši nuostata aiškinama ne kaip apskritai eliminuojanti galimybę recidyvistui paskirti kitos rūšies bausmę, o kaip įpareigojanti teismą tokį savo sprendimą motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175/2014, 2K-399/2013, 2K-137/2013, 2K-23/2012, 2K-135/2010). Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, teismas šio reikalavimo nepažeidė, o tai, kad kasatorius su teismo nurodytais argumentais nesutinka, nėra pagrindas pripažinti juos nepagrįstais.

20Pažymėtina, kad tai, ar kaltininkui paskirta teisinga bausmė, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Neteisinga bausme (BPK 328 straipsnio 2 punktas) pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Nagrinėjamoje byloje pagal nukentėjusiojo skundą patikrinęs D. S. paskirtos bausmės teisingumą, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė tinkamą bausmę ir tokią išvadą išsamiai argumentavo.

21BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti paskirtą bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasatorius neginčija D. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, o teiginiai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, nepagrįsti. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, paskirdamas D. S. arešto bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl nėra teisinio pagrindo paskirti griežtesnę bausmės rūšį.

22Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai pripažino esant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klausimai dėl lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatymo apeliacinės instancijos teisme nebuvo iškelti ir nagrinėti, todėl su tuo susiję kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

23Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

24Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nustatydami priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai netinkamai įvertino Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

25Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

26Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis R. K. kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buvo nedarbingas, jam atlikta operacija, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą, be to jis nukentėjo dėl savo pilietiško poelgio. Priteisdamas nukentėjusiajam 4000 Lt (1158 Eur) neturtinei žalai atlyginti, teismas nurodė, kad atsižvelgia į padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, D. S. ir A. G. kaltę – veikė tiesiogine tyčia, viešoje vietoje, kad kaltinamieji nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus asmenys, ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

27Apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutartyje išvardijo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas į juos atsižvelgė bei įvertino teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismų išvados, jog nustatydami neturtinės žalos dydį atsižvelgė ne tik į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, yra deklaratyvios – nei nuosprendyje, nei nutartyje nenurodyta nutarčių, kuriomis remdamiesi teismai grindė tokias išvadas. Jau buvo minėta, kad, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, teismai turi paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam bandant sudrausminti viešoje vietoje petardas sprogdinančius D. S. ir A. G., šie jį sumušė, taip sutrikdydami visuomeninę rimtį ir nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą – padarydami jam kraujosruvas veide, krūtinės ląstoje bei dešinio skruostikaulio – viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės tapačios (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, susijusį su veido kaulų lūžiais), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas 10 000 Lt (2896 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-5/2014, 2K-303/2013). Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam R. K. priteista 4000 Lt (1158 Eur) suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka jau sukurtų teismo precedentų bylose, kurių aplinkybės tapačios, todėl ji didintina. Byloje nustatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas A. G. nukentėjusiajam atlygino 1000 Lt neturtinės žalos iki teismo posėdžio, todėl R. K. solidariai iš D. S. ir A. G. priteista žala didintina iki 9000 Lt (2607 Eur).

29Dėl nukentėjusiojo išlaidų už advokato paslaugas priteisimo

30Kartu su kasaciniu skundu nukentėjusysis pateikė ir prašymą priteisti kasaciniame procese turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2000 Lt, t. y. 579 Eur) bei tai patvirtinančius dokumentus (teisinių paslaugų sutarties, pinigų priėmimo kvitų kopijas).

31Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010, 2K-78-693/2015).

32Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo kasacinis skundas iš dalies tenkinamas, todėl jo turėtos išlaidos advokato pagalbai iš nuteistojo D. S. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. G. priteistinos subsidiariai iš kiekvieno po 1000 Lt (289,5 Eur). Taip pat keistina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria R. K. iš D. S. ir A. G. solidariai priteista 1500 Lt (434 Eur) advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, nustatant, kad ši suma iš D. S. ir A. G. priteisiama subsidiariai iš kiekvieno po 750 Lt (217 Eur), nes tai nėra žala (bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai – CK 6.279 straipsnio 1 dalis), o išlaidos advokato pagalbai.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

34Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį:

35R. K. solidariai iš D. S. ir A. G. priteistą neturtinę žalą padidinti iki 9000 Lt (2607 Eur);

36R. K. iš D. S. ir A. G. priteisti po 1000 Lt (289,5 Eur) iš kiekvieno išlaidoms advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti;

37nustatyti, kad išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, 1500 Lt (434 Eur), R. K. iš D. S. ir A. G. priteisiamos subsidiariai po 750 Lt (217 Eur) iš kiekvieno.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu A. G., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK... 3. Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – iš D. S.... 4. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla, išklausiusi teisėjo V. Masioko... 6. D. S. nuteistas, o A. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 7. Kasaciniu skundu nukentėjusysis R. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo... 8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S.... 9. Kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai pripažino D. S. atsakomybę... 10. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo aplinkybių, rodančių BK 59... 11. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, tik... 12. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas,... 13. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami... 14. Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje turėjo būti atsižvelgta į tai, kad... 15. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Dėl D. S. paskirtos bausmės... 17. Kasaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam D. S. paskirta bausme, teigiama,... 18. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio... 19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad bausmė (45... 20. Pažymėtina, kad tai, ar kaltininkui paskirta teisinga bausmė, patikrina... 21. BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali... 22. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai pripažino esant... 23. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nustatydami priteistinos neturtinės žalos... 25. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 26. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad dėl patirto... 27. Apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas tokį pirmosios instancijos... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismų išvados,... 29. Dėl nukentėjusiojo išlaidų už advokato paslaugas priteisimo... 30. Kartu su kasaciniu skundu nukentėjusysis pateikė ir prašymą priteisti... 31. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 32. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo kasacinis skundas iš dalies tenkinamas,... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 34. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir Kauno... 35. R. K. solidariai iš D. S. ir A. G. priteistą neturtinę žalą padidinti iki... 36. R. K. iš D. S. ir A. G. priteisti po 1000 Lt (289,5 Eur) iš kiekvieno... 37. nustatyti, kad išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme...