Byla 2K-53-693/2018

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Vytauto Masioko (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistojo ir nukentėjusiojo V. V. gynėjui advokatui Tomui Leščinskui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo ir nukentėjusiojo V. V. gynėjo advokato Tomo Leščinsko kasacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Dianos Baltrūnaitės-Petkevičienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžio.

2Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteisti:

3V. V. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį 45 parų areštu, pagal 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 45 parų areštas.

5D. Z. – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant D. Z. per vienerius metus pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, per visą bausmės atlikimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7Iš nuteistojo D. Z. priteista: Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 596,46 Eur turėtų V. V. gydymo išlaidų; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 433,74 Eur V. V. išmokėtos ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.

8V. V. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašymas dėl advokato darbo apmokėjimo atmesti.

9Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalis dėl V. V. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

10Panaikintas BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto taikymas nuteistajam V. V..

11Pašalinta iš kaltinimo aplinkybė, kad V. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

12Nuosprendžio dalis dėl V. V. civilinio ieškinio pakeista – iš nuteistojo D. Z. priteista 500 Eur V. V. neturtinei žalai atlyginti.

13Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

14Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi ištaisytos 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos nurodant, kad: ,,protingas, teisingas ir pagrįstas žalos dydis V. V. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 500 Eur; iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, matyti, kad V. V. advokatui Tomui Leščinskui sumokėjo 1500 Eur“.

15Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo ir nukentėjusiojo V. V. gynėjo advokato Tomo Leščinsko kasacinį skundą atmesti, V. V. gynėjo advokato Tomo Leščinsko, prašiusio prokuroro skundą atmesti, o jo kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

161. V. V. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 9 d., apie 20.00 val., turėdamas tikslą atsiimti D. Z. paskolintus 50 Lt, atėjo į namo, esančio ( - ), kiemą, kuriame, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę, t. y. reikalaudamas, kad D. Z. grąžintų 50 Lt skolą, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais D. Z. į veidą ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sužalojimą, t. y. veido sumušimą su veido minkštųjų audinių patinimu, nosies žaizdą.

172. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. V. buvo nuteistas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, matant I. S. ir Z. Z., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. reikalaudamas, kad D. Z. grąžintų skolą, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, taip sukėlė D. Z. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

183. Apeliacinės instancijos teismas V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino nenustatęs būtinojo šio nusikaltimo požymio – padarinių, nes, anot šio teismo, V. V. veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

194. D. Z. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad po V. V. panaudoto smurto to paties namo kieme strypu sudavė V. V. vieną smūgį į galvą ir padarė muštinę kaktos žaizdą, atvirą kaktikaulio lūžį, nusitęsiantį į kaukolės pamato priekinę duobę, subarachnoidinį kraujo išsiliejimą galvos smegenų kaktinėje srityje bei kraujo išsiliejimo požymius kaktiniame antyje ir akytakukio celėse. Taip padarė V. V. sunkų sveikatos sutrikdymą.

205. Kasaciniu skundu nuteistojo ir nukentėjusiojo V. V. gynėjas prašo panaikinti teismų nuosprendžių dalis dėl V. V. nuteisimo ir bylą jam nutraukti arba jo veiką pripažinti mažareikšme (BK 37 straipsnis). Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl D. Z. paskirtos bausmės ir paskirti jam griežtesnę bausmę. Patenkinti V. V. civilinį ieškinį, taip pat priteisti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

215.1. Pasak kasatoriaus, teismų nuosprendžiai yra neteisingi, neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies, 294 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas, taip pat padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių, 106 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

225.2. Kasatorius nurodo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, vien tik psichinės ar fizinės prievartos konstatavimo nepakanka ir kad visais atvejais turi būti konstatuota ir didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir pan. (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012). Šiuo atveju esminis savavaldžiavimo požymis – didelės žalos padarymas – neatskleistas, konstatuotas formaliai, nemotyvuotas. Kasatoriaus manymu, vien tik panaudotas fizinis smurtas, padaryti nežymūs sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti abipusių grumtynių metu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti didelės žalos D. Z. padarymą. Beje, pagal teismų praktiką savavaldžiavimo bylose nežymių sužalojimų padarymas negali būti laikomas intensyvia prievarta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2013, 2K-177/2014, 2K-351/2014). Vertinant, ar D. Z. buvo padaryta didelė žala, svarbu ir tai, kad pats D. Z. po įvykio ir viso bylos nagrinėjimo metu neturėjo V. V. jokių pretenzijų (V. V. kaltinamuoju patrauktas prokuroro iniciatyva), nereiškė civilinio ieškinio dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Visa tai patvirtina, kad dėl V. V. veiksmų jam didelė žala nebuvo padaryta. Todėl teismai, padarydami priešingą išvadą, netinkamai taikė BK 294 straipsnio 2 dalį. Be to, inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tiesioginę ar netiesioginę tyčią.

235.3. Teismai, vertindami įrodymus, kuriais grindžiama V. V. kaltė (nukentėjusiojo D. Z., liudytojų Z. Z. ir I. S. (nukentėjusiojo motinos ir sugyventinės) parodymai, specialisto išvada), padarė esminių BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimų, nevertino įrodymų visumos, tarpusavio sąsajos, nepagrįstai suabsoliutino nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog V. V. sudavė D. Z. ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais į veidą ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad D. Z. nustatyti tik nežymūs veido sužalojimai. Teismai nenurodė aiškių motyvų, kodėl D. Z. po jam suduotų daugybinių smūgių rankomis ir kojomis patyrė tik nežymius veido sužalojimus. Taip pat teismai visiškai nepagrįstai specialisto išvadą laikė įrodymu, patvirtinančiu D. Z., liudytojų I. S. ir Z. Z. parodymus, o ne V. V. parodymus, kuris pripažino D. Z. galimą sužalojimą grumtynių metu. Kasatoriaus manymu, specialisto išvada labiau patvirtina V. V. parodymus apie įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo netikėti Z. Z. parodymais, nepagrįsta, nes, anot kasatoriaus, ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja pakeitė savo parodymus ir paneigė 2015 m. birželio 17 d. apklausoje ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. akistatoje duotus parodymus apie esminę įvykio aplinkybę, t. y. kad D. Z. metaliniu strypu smogė jau nueinančiam V. V.. Vėlesnių apklausų metu Z. Z. parodė, kad D. Z. V. V. metaliniu strypu sužalojo muštynių metu. Beje, pirmosios instancijos teismas Z. Z. parodymus dėl to vertino kritiškai, o apeliacinės instancijos teismas nenurodė priešingą išvadą pagrindžiančių motyvų. Kasatorius nurodo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių aišku, kad V. V. pas D. Z. atėjo turėdamas tikslą atsiimti skolą ir konfliktas prasidėjo dėl neadekvačios D. Z. reakcijos į V. V. pasisveikinimą delnu trenkiant jam per petį ir reikalavimo grąžinti skolą, po to jie abu pradėjo grumtynes. Beje, liudytoja I. S. pirmoje apklausoje parodė, kad V. V. smūgį D. Z. per petį suprato kaip pasisveikinimą. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad konflikto pradžioje pirmasis fizinį smurtą pradėjo naudoti V. V..

245.4. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad, atnaujinus ikiteisminį tyrimą pagal V. V. gynėjo skundą, V. V. nedelsiant buvo pripažintas įtariamuoju net pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius, nors atnaujinus tyrimą jokių naujų ir esminių bylos detalių nebuvo nustatyta. Netinkamas ikiteisminio tyrimo organizavimas (šališka prokuroro pozicija) lėmė, kad iš karto po įvykio nebuvo surinkti ir užfiksuoti svarbiausi įrodymai, pavyzdžiui, neužfiksuoti D. Z. padaryti sužalojimai, nesurastas sužalojimo įrankis ir kt., arba tai padaryta pavėluotai, paviršutiniškai. Kasatoriaus manymu, V. V. veiksmai prieš D. Z. galėtų būti pripažinti kaip provokuojantys, mažareikšmiai, tačiau juos laikyti nusikalstamais nėra jokio pagrindo. Pagal teismų praktiką, veika mažareikšme pripažįstama tada, kai ji turi konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2012, 2K-180-693/2015).

255.5. Kasatorius nurodo, kad teismas, skirdamas bausmes tiek V. V., tiek D. Z., pažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. V. V. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį teismas paskyrė 45 parų arešto bausmę, t. y. bausmę, artimą jos vidurkiui. Tuo tarpu D. Z. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį teismas paskyrė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, artimą sankcijos minimumui. Motyvuodamas tokį skirtingo dydžio bausmių skyrimą, teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad V. V. kaltės nepripažino visiškai ir neigė esmines įvykio aplinkybes, o D. Z. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė esmines įvykio aplinkybes, kurios padėjo nustatyti tiesą byloje. Tokia teismų išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. D. Z. nuo pat tyrimo pradžios neigė esminį įvykio momentą, kad nesant būtinumo tyčia smogė strypu V. V. per galvą. Dėl to, kasatoriaus teigimu, galima pagrįstai teigti, kad D. Z. nepripažino kaltės ir neprisidėjo prie tiesos nustatymo byloje. Be to, paskirdamas D. Z. minimalią bausmę, teismas nevertino, kad jis sunkiai sužalojo V. V. (strypu smogė į galvą), neatsiprašė jo, neatlygino nė dalies padarytos žalos, nėra nustatyta D. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

265.6. Nustatytas V. V. padarytos neturtinės žalos dydis (500 Eur) neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų ir yra aiškiai per mažas. Nors apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nuosprendyje labiausiai akcentavo D. Z. turtinę padėtį, tačiau jos net nesiaiškino, be to, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi, neturtinės žalos dydis negali būti mažinamas dėl sunkios nuteistojo materialinės padėties, nes D. Z. padarė tyčinį nusikaltimą. Teismų praktikoje analogiškose bylose, kai nukentėjusiajam padaromi sunkūs galvos sužalojimai, priteisiama nuo 2896,20 Eur iki 28 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2007, 2K-209/2010, 2K-227/2011, 2K-7-489/2016). Teismas, už sunkų sveikatos sutrikdymą priteisdamas V. V. 500 Eur neturinei žalai atlyginti, nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į BK 135 straipsnio 1 dalies nuostatų saugomų vertybių svarbą, neteisingai įvertino nuteistojo D. Z. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo V. V. interesus, neteisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo ir atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė.

275.7. Taip pat kasatorius nurodo, kad yra pagrindas priteisti iš D. Z. V. V. turėtas išlaidas (1500 Eur) advokato paslaugoms ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), nes tik dėl V. V. advokato skundų baudžiamoji byla pasiekė teismą, apkaltinamuoju nuosprendžiu D. Z. pripažintas kaltu tyčia sužalojęs V. V., remiantis V. V. advokato apeliaciniu skundu, V. V. iš dalies išteisintas, iš dalies patenkintas jo civilinis ieškinys. Šis pažeidimas pripažintinas esminiu, sukliudžiusiu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

286. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendį dėl V. V. išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendį su pakeitimais: dėl sunkinančios V. V. atsakomybę aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinimo bei V. V. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinimo iš dalies.

296.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 284 straipsnio 1 dalį, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes V. V. veika atitinka šio nusikaltimo sudėtį.

306.2. Teismai pagrįstai pripažino, kad V. V. naudojo prieš D. Z. smurtą, t. y. elgėsi įžūliai, kad šie jo veiksmai padaryti gyvenamojo namo kieme, t. y. viešoje vietoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, prokuroro manymu, nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymio – pavojingos veikos padarinių. Specialiųjų tarnybų (policijos ir greitosios medicinos pagalbos) veikla iš tiesų nebuvo sutrikdyta, tačiau tai, jog buvo kviečiama policija ir greitoji, anot prokuroro, patvirtina, jog I. S. ir Z. Z., būdamos išsigandusios agresyvaus V. V. elgesio, ieškodamos pagalbos, siekdamos sustabdyti nusikalstamus jo veiksmus, kvietė policiją. Vertindamas V. V. veikos padarinius, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nesujungdamas į visumą. Iš nukentėjusiojo D. Z., liudytojų I. S., Z. Z. parodymų matyti, kad dėl V. V. neteisėtų smurtinių veiksmų kilo sumaištis, I. S. buvo išsigandusi, sutrikusi, bandė smurtaujantį V. V. sustabdyti, ieškojo pagalbos, D. Z. su I. S. negalėjo tęsti darbo, kilo triukšmas, buvo sutrikdytas Z. Z. poilsis, ji taip pat išsigando. V. V. tyčinis elgesys buvo agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, todėl akivaizdu, jog sukėlė moterims išgąstį. Taip V. V., netikėtai užpuolęs ir intensyviai naudodamas prieš D. Z. smurtą jo artimųjų, kurie buvo sutrikę ir išsigandę dėl tokių neteisėtų V. V. veiksmų, akivaizdoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, buvo nutrauktas D. Z. ir I. S. darbas, sutrikdytas senyvo amžiaus moters (Z. Z.) poilsis.

316.3. Taigi iš bylos aplinkybių matyti, kad V. V. asmeninius nesutarimus dėl negrąžintų pinigų ėmėsi spręsti viešojoje vietoje, pasirinkęs tokį elgesio būdą, kuriuo buvo sutrikdytas darbas ir poilsis, t. y. buvo realizuoti BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyvūs požymiai. V. V. veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad dėl jo atliekamų veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, taigi veikė neapibrėžta tyčia.

326.4. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas įrodymų visumos, aplinkybių, jog V. V. savo reikalavimus grąžinti skolą vykdė panaudodamas fizinį smurtą ir tai darė viešoje vietoje, stebint ir esant šokiruotiems tokiu jo elgesiu kitiems asmenims, kurių darbas ir poilsis buvo sutrikdyti, nepagrįstai V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445/2013, 2K-120/2014, 2K-520-303/2015, 2K-117-303/2016, 2K-146-511/2016, 2K-132-699/2017).

337. Nuteistojo ir nukentėjusiojo V. V. gynėjo advokato T. Leščinsko ir prokuroro kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.

34Dėl nenagrinėtinų V. V. gynėjo advokato T. Leščinsko kasacinio skundo argumentų

358. V. V. gynėjas advokatas T. Leščinskas kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų nuosprendžių dalis dėl V. V. nuteisimo ir bylą jam nutraukti. Šis prašymas argumentuojamas tuo, kad teismai, vertindami įrodymus, padarė esminių BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimų, nes nevertino įrodymų visumos, tarpusavio sąsajos, nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiojo ir liudytojų I. S., Z. Z. parodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas; specialisto išvadą nepagrįstai laikė įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymus; apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo netikėti liudytojos Z. Z. parodymais, nepagrįsta. Taip pat kasatorius nurodo ir alternatyvų prašymą – V. V. veiką pripažinti mažareikšme (BK 37 straipsnis).

368.1. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai, pagal gynybinę poziciją interpretuojant įrodymus ir tuo pagrindu ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis).

378.2. Taigi V. V. gynėjo advokato T. Leščinsko kasacinio skundo argumentai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su įrodymų vertinimu, jų pagrindu padarytomis išvadomis, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nesant tai pagrindžiančių teisinių argumentų (BPK 368 straipsnio 2 dalis), leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo teiginius teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

388.3. Be to, BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi nuteistojo V. V. apeliaciniame skunde nebuvo keliamas veikos mažareikšmiškumo klausimas ir jis nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, šis kasacinio skundo argumentas nenagrinėtinas.

39Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

409. Prokuroras kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 284 straipsnio 1 dalį, nes, anot prokuroro, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes V. V. veika atitinka šio nusikaltimo sudėtį.

419.1. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, V. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip dviejų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, idealiąją sutaptį. Šis teismas, V. V. veiksmus kvalifikuodamas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad jo veiksmai viešoje vietoje buvo įžūlūs ir jais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes name gyvenantys žmonės buvo pasipiktinę dėl tokio jo elgesio, kvietė policijos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą.

429.2. Apeliacinės instancijos teismas V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino nenustatęs būtinojo šio nusikaltimo sudėties požymio – pavojingos veikos padarinių. Anot šio teismo, vien aplinkybė, kad nuteistojo V. V. smurtinius veiksmus matė ir pašaliniai, konflikte nedalyvavę asmenys, dar nereiškia, jog kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai; liudytojos I. S. ir Z. Z. nenurodė, kad dėl V. V. veiksmų jos būtų buvusios labai šokiruotos, pasijutusios itin nesaugiai, išsigandusios, pažemintos ir panašiai; konstatuoti, kad dėl policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimo buvo sutrikdyta šių specialiųjų tarnybų veikla, darbas, taip pat nėra pakankamo pagrindo; smūgių sudavimas ir sužalojimų padarymas net ir viešojoje vietoje, bet asmeniniais motyvais, nebūtinai reiškia viešosios tvarkos bei rimties pažeidimą.

439.3. Taigi, nagrinėjamu atveju skirtingos teismų išvados dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo suponuoja kasacinės instancijos teismo užduotį teisės taikymo aspektu nustatyti, kuris teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

449.4. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija). Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai – veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

459.5. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Taigi viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009).

469.6. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai.

479.7. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

489.8. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan.

499.9. Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.).

509.10. Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Pažymėtina, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kitose baudžiamojo įstatymo normose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010).

519.11. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

529.12. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

539.13. Veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

549.14. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, matant I. S. ir Z. Z., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. reikalaudamas, kad D. Z. grąžintų skolą, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

559.15. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad: įvykio vieta (privataus namo kiemas) yra viešoji vieta; V. V. veiksmai – fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje – laikytini įžūliu elgesiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-445/2013); dėl tokių jo veiksmų kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Kilusius padarinius patvirtina šios aplinkybės: tuo metu, kai į D. Z. namo kiemą atėjo V. V., D. Z. su I. S. dirbo, dažė namą, D. Z. motina Z. Z. ilsėjosi namie žiūrėdama televizorių; V. V. pradėjus naudoti fizinį smurtą ir kilus triukšmui, Z. Z. išėjo į kiemą, pamatė mušamą sūnų, susijaudino; I. S. kvietė policijos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog dėl policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimo buvo sutrikdyta šių specialiųjų tarnybų veikla, darbas, yra ydinga, nes teismas šiuo atveju vertino ne pačią veiką, ar ji sutrikdė visuomenės rimtį, ar ne, o tai, ar buvo sutrikdytas specialiųjų tarnybų darbas. Pažymėtina, kad specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nagrinėjamoje byloje policijos ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimas patvirtina, jog I. S. ir Z. Z. buvo išsigandusios dėl agresyvaus V. V. elgesio ir ieškojo pagalbos, siekdamos sustabdyti nusikalstamus jo veiksmus. Dėl V. V. smurtinių veiksmų kilo sumaištis, I. S. buvo išsigandusi, sutrikusi, bandė smurtaujantį V. V. sustabdyti, ieškojo pagalbos, D. Z. su I. S. negalėjo tęsti darbo, kilo triukšmas, buvo sutrikdytas Z. Z. poilsis, ji taip pat išsigando. Kadangi V. V. asmeninius santykius ėmėsi spręsti viešoje vietoje įžūliu elgesiu, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, jis akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes V. V. suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, kurie bandė jo veiksmus nutraukti, taigi suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

569.16. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 284 straipsnio 1 dalies normą ir tai sukliudė šiam teismui priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 2 ir 3 dalys), dėl to nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį. Todėl dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimu (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje vandališki veiksmai, kaip alternatyvus viešosios tvarkos pažeidimo būdas, V. V. inkriminuoti nepagrįstai, bylos duomenimis tokie veiksmai nebuvo atlikti, todėl vandališki veiksmai iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintini.

57Dėl BK 294 straipsnio 2 dalies taikymo

5810. Kasatorius advokatas T. Leščinskas skunde nurodo, kad jo ginamojo veikoje nėra savavaldžiavimo nusikaltimo sudėties, nes nukentėjusiajam nepadaryta didelė žala. Šis argumentas nepagrįstas.

5910.1. Savavaldžiavimas kaip nusikalstama veika aprašytas pagrindine (BK 294 straipsnio 1 dalis) ir kvalifikuota (BK 294 straipsnio 2 dalis) sudėtimis.

6010.2. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Be to, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

6110.3. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu įstatymų leidėjas nurodo smurtinį šio nusikaltimo padarymo būdą (BK 294 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-183/2012 išaiškino, kad kaltinimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti pagrįstas visų požymių, įtvirtintų to paties straipsnio 1 dalyje, visuma, taip pat, kad savavaldžiauta panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui, nustatymu. Taigi pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui. Plenarinės sesijos nutartyje taip pat pažymėta, kad didelė žala turi būti konstatuojama ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jos pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t.

6210.4. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-177/2014, 2K-351/2014, 2K-270-693/2016, 2K-145-788/2016). Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę.

6310.5. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje aprašydamas V. V. savavaldžiavimo veiksmus, tiesiogiai nenurodė padarinių, jog D. Z. teisėms ar teisėtiems interesams padaryta didelė žala, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad V. V. padarė didelę žalą D. Z. teisėms ir teisėtiems interesams. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo. Teismai nustatė, kad įvykio metu V. V. atėjo pas D. Z. į kiemą, reikalavo grąžinti skolą ir panaudojo fizinį smurtą, mušdamas kumščiais į veidą ir spardydamas kojomis, taip padarė D. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad minėtais V. V. veiksmais D. Z. teisėms buvo padaryta didelė žala.

6410.6. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelė žala kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Nagrinėjamoje byloje teismai neaptarė V. V. tyčios turinio, nenurodė, kuria tyčios rūšimi (tiesiogine ar netiesiogine) pasireiškė jo kaltė. Tai laikytina nuosprendžio trūkumu, kuris neturėjo reikšmės baudžiamojo įstatymo – BK 294 straipsnio 2 dalies – taikymui, nes nepriklausomai nuo tyčios rūšies veika kvalifikuojama pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų įvykio aplinkybių ir nuosprendžiuose išdėstytų veikos kvalifikavimo motyvų analizė duoda pagrindą išvadai, kad V. V. savavaldžiavo veikdamas netiesiogine tyčia.

65Dėl D. Z. paskirtos bausmės

6611. V. V. gynėjas advokatas T. Leščinskas prašo paskirti D. Z. griežtesnę bausmę. Tokį prašymą kasatorius argumentuoja tuo, kad teismas, skirdamas bausmes tiek V. V., tiek D. Z., pažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, t. y. V. V. paskyrė arešto bausmę, artimą jos vidurkiui, o D. Z. – artimą sankcijos minimumui. Kasatorius teigia, kad D. Z. nepripažino kaltės, be to, teismas nevertino, kad jis sunkiai sužalojo V. V., neatsiprašė jo, neatlygino nė dalies padarytos žalos, nėra nustatyta D. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

6711.1. Pažymėtina, kad bausmės griežtinimas ar švelninimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). V. V. gynėjo advokato T. Leščinsko kasaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų, kad skiriant D. Z. bausmę buvo netinkamai taikytos BK bendrosios dalies normos. Pažymėtina, kad tiek V. V., tiek D. Z. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, paskutinio žodžio metu kaltės nepripažino, prašė juos išteisinti, abu nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė gindamiesi (V. V. gynėsi nuo D. Z. užpuolimo, o D. Z. nuo V. V. užpuolimo); abiem nuteistiesiems nenustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių atsakomybę aplinkybių, abu neteisti, bausti administracine tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad, skiriant D. Z. laisvės atėmimo bausmę, buvo netinkamai pritaikytos bausmės skyrimą reglamentuojančios normos, neatsižvelgta į kokias nors reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Todėl nėra teisinio pagrindo griežtinti D. Z. paskirtą bausmę.

68Dėl neturtinės žalos dydžio

6912. Kasatorius advokatas T. Leščinskas pagrįstai nurodo, kad V. V. priteistos neturtinės žalos dydis (500 Eur) neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų ir yra aiškiai per mažas, be to, neatitinka ir formuojamos teismų praktikos.

7012.1. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekdamas teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

7112.2. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir atsižvelgdamas į BPK 376 straipsnio 1 dalies reikalavimą bylą nagrinėti teisės taikymo aspektu, neturtinės žalos dydžio nenustato, o tik patikrina, ar teismas, BPK 113 ir 115 straipsnių nustatyta tvarka išspręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.

7212.3. V. V. baudžiamojoje byloje pareiškė 15 000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7312.4. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovaudamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015, V. V. ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad V. V. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tada, kai jis pats atėjo pas D. Z. prašyti atiduoti skolos, pradėjo konfliktą, susistumdė, savavaldžiavo, D. Z. padarė sužalojimus veido srityje, taigi įvykio metu nukentėjo tiek V. V., tiek D. Z., taip pat abu buvo kaltinamieji ir pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas.

7412.5. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015 (kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas) išaiškinta, kad abu sukėlę muštynes kaltininkai laikytini nukentėjusiaisiais dėl vieno kitam padarytų nusikaltimų žmogaus sveikatai ir kad minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, susijęs su asmens patirtais sveikatos sužalojimais, neigiamais emociniais išgyvenimais, kurių tiesioginė priežastis buvo fizinio skausmo sukėlimas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas V. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad V. V., strypu suduodant vieną smūgį į galvą, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kad dėl to jis patyrė fizinį skausmą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus, jaučia baimę dėl galimų pasekmių, gydėsi tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, lankėsi pas psichiatrą dėl baimės, blogos nuotaikos, nenoro bendrauti, sutrikusio miego, nuolatinio nuovargio, liūdesio; taip pat įvertino nuteistojo D. Z. turtinę padėtį nurodydamas, kad D. Z. šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus (39 metų), todėl gali dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais tyčiniais smurtiniais veiksmais padarytą neturtinę žalą; be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad konflikto iniciatorius buvo V. V., o D. Z. prieš jį panaudojo smurtą tik po to, kai pats buvo sumuštas V. V.. Teismas, įvertinęs visas išvardytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė išvadą, jog protingas, teisingas ir pagrįstas žalos dydis V. V. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 1500 Eur, tačiau rezoliucinėje dalyje priteisė tik 500 Eur.

7512.6. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad V. V. neabejotinai padaryta neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas įvykio aplinkybes, taip pat visumą neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, kaip minėta, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusiajam sužalojama galva, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1745 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-424/2012, 2K-454/2014, 2K-364-696/2015) iki 11 585 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-677/2015). Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014).

7612.7. Taigi konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymų bylose, be to, netinkamai vertino D. Z. turtinę padėtį nurodydamas, kad D. Z. šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus (39 metų), todėl gali dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais tyčiniais smurtiniais veiksmais padarytą neturtinę žalą, todėl priteisė aiškiai neteisingą kompensaciją nukentėjusiojo V. V. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam V. V. priteista kompensacija padarytai neturtinei žalai atlyginti didintina iki 3000 Eur.

77Dėl V. V. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti

7813. Kasatorius advokatas T. Leščinskas prašo iš nuteistojo D. Z. priteisti V. V. turėtas išlaidas (1500 Eur) advokato paslaugoms ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis) ir nurodo, kad tik dėl V. V. advokato skundų baudžiamoji byla pasiekė teismą ir D. Z. pripažintas kaltu tyčia sužalojęs V. V.. Byloje yra pateiktas 2017 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 624557, iš kurio matyti, kad V. V. advokatui T. Leščinskui sumokėjo 1500 Eur.

7913.1. Abiejų instancijų teismai V. V. nepriteisė turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti motyvuodami tuo, kad nagrinėjamu atveju V. V. buvo ne tik nukentėjusysis, bet ir kaltinamasis, turėjo gintis nuo pareikštų kaltinimų, todėl turėjo gynėją, apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas.

8013.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013 ir kt.).

8113.3. Kasacinį skundą šioje kasacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padavė tik nuteistojo ir kartu nukentėjusiojo V. V. gynėjas advokatas T. Leščinskas. Kasaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję ir su V. V., kaip nukentėjusiojo, interesais. Dalį kasacinio skundo nuspręsta patenkinti – padidinti V. V. iš D. Z. priteistos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dalis V. V., kaip nukentėjusiojo, turėtų advokato išlaidų turi būti apmokėtos.

82Dėl ikiteisminio tyrimo

8314. Kasacinės instancijos teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015 išaiškino, kad vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų įžūlaus elgesio, aplinkybes pradedant nustatyti skirtinguose procesuose, suteikiant šiems asmenims vienam kito atžvilgiu skirtingą procesinį statusą, paprastai tampa sudėtingas ir apsunkintas tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas dėl vieno įvykio – kai abu asmenys kaltinami abipusių muštynių metu pažeidę viešąją tvarką (BK 284 straipsnio 1 dalis) – turėtų prasidėti ir vykti vienoje byloje.

8414.1. Nagrinėjamoje byloje V. V. buvo kaltinamas pagal dviejų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, idealiąją sutaptį ir jam nutraukus muštynes D. Z. sunkiai sužalojo V. V.. Nustačius, kad tokie veiksmai nebuvo būtinoji gintis, paprastai bylos turėtų būti išskiriamos į atskiras bylas, nes šios veikos, nors ir susijusios, yra skirtingos. Šis procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes nesuvaržė įtariamojo, kaltinamojo teisių ir nesukliudė teismui priimti teisingo nuosprendžio.

85Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

86Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti:

87panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, ir dėl šios dalies palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendį su pakeitimais – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti vandališkus veiksmus, inkriminuotus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

88panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. panaikintas bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnį;

89padidinti V. V. iš D. Z. priteistos neturtinės žalos dydį iki 3000 (trijų tūkstančių) Eur.

90Iš nuteistojo D. Z. V. V. priteisti 1000 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

91Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžiu... 3. V. V. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 5. D. Z. – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams... 6. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės... 7. Iš nuteistojo D. Z. priteista: Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 596,46... 8. V. V. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašymas dėl advokato... 9. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 10. Panaikintas BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto taikymas... 11. Pašalinta iš kaltinimo aplinkybė, kad V. V. nusikalstamą veiką padarė... 12. Nuosprendžio dalis dėl V. V. civilinio ieškinio pakeista – iš nuteistojo... 13. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 14. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 15. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį... 16. 1. V. V. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m.... 17. 2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. V. buvo nuteistas ir pagal BK... 18. 3. Apeliacinės instancijos teismas V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 19. 4. D. Z. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad po V. V.... 20. 5. Kasaciniu skundu nuteistojo ir nukentėjusiojo V. V. gynėjas prašo... 21. 5.1. Pasak kasatoriaus, teismų nuosprendžiai yra neteisingi, neteisėti ir... 22. 5.2. Kasatorius nurodo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad,... 23. 5.3. Teismai, vertindami įrodymus, kuriais grindžiama V. V. kaltė... 24. 5.4. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad, atnaujinus ikiteisminį... 25. 5.5. Kasatorius nurodo, kad teismas, skirdamas bausmes tiek V. V., tiek D. Z.,... 26. 5.6. Nustatytas V. V. padarytos neturtinės žalos dydis (500 Eur) neatitinka... 27. 5.7. Taip pat kasatorius nurodo, kad yra pagrindas priteisti iš D. Z. V. V.... 28. 6. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 29. 6.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 30. 6.2. Teismai pagrįstai pripažino, kad V. V. naudojo prieš D. Z. smurtą, t.... 31. 6.3. Taigi iš bylos aplinkybių matyti, kad V. V. asmeninius nesutarimus dėl... 32. 6.4. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas įrodymų visumos,... 33. 7. Nuteistojo ir nukentėjusiojo V. V. gynėjo advokato T. Leščinsko ir... 34. Dėl nenagrinėtinų V. V. gynėjo advokato T. Leščinsko kasacinio skundo... 35. 8. V. V. gynėjas advokatas T. Leščinskas kasaciniu skundu prašo panaikinti... 36. 8.1. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 37. 8.2. Taigi V. V. gynėjo advokato T. Leščinsko kasacinio skundo argumentai,... 38. 8.3. Be to, BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka... 39. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo... 40. 9. Prokuroras kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad apeliacinės... 41. 9.1. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus... 42. 9.2. Apeliacinės instancijos teismas V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 43. 9.3. Taigi, nagrinėjamu atveju skirtingos teismų išvados dėl BK 284... 44. 9.4. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 45. 9.5. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje... 46. 9.6. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs... 47. 9.7. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną,... 48. 9.8. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus... 49. 9.9. Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės... 50. 9.10. Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno... 51. 9.11. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad... 52. 9.12. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi... 53. 9.13. Veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali... 54. 9.14. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. V. pagal BK 284 straipsnio... 55. 9.15. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad: įvykio vieta... 56. 9.16. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės... 57. Dėl BK 294 straipsnio 2 dalies taikymo... 58. 10. Kasatorius advokatas T. Leščinskas skunde nurodo, kad jo ginamojo veikoje... 59. 10.1. Savavaldžiavimas kaip nusikalstama veika aprašytas pagrindine (BK 294... 60. 10.2. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų... 61. 10.3. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu įstatymų leidėjas nurodo... 62. 10.4. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis,... 63. 10.5. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje... 64. 10.6. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo... 65. Dėl D. Z. paskirtos bausmės... 66. 11. V. V. gynėjas advokatas T. Leščinskas prašo paskirti D. Z. griežtesnę... 67. 11.1. Pažymėtina, kad bausmės griežtinimas ar švelninimas yra apeliacinės... 68. Dėl neturtinės žalos dydžio... 69. 12. Kasatorius advokatas T. Leščinskas pagrįstai nurodo, kad V. V.... 70. 12.1. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250... 71. 12.2. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 72. 12.3. V. V. baudžiamojoje byloje pareiškė 15 000 Eur ieškinį dėl... 73. 12.4. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovaudamasis kasacine... 74. 12.5. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad kasacinėje... 75. 12.6. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad V.... 76. 12.7. Taigi konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė... 77. Dėl V. V. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti... 78. 13. Kasatorius advokatas T. Leščinskas prašo iš nuteistojo D. Z. priteisti... 79. 13.1. Abiejų instancijų teismai V. V. nepriteisė turėtų išlaidų advokato... 80. 13.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu... 81. 13.3. Kasacinį skundą šioje kasacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje... 82. Dėl ikiteisminio tyrimo... 83. 14. Kasacinės instancijos teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje... 84. 14.1. Nagrinėjamoje byloje V. V. buvo kaltinamas pagal dviejų nusikaltimų,... 85. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 86. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 87. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 88. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. V. panaikintas bausmių subendrinimas... 89. padidinti V. V. iš D. Z. priteistos neturtinės žalos dydį iki 3000 (trijų... 90. Iš nuteistojo D. Z. V. V. priteisti 1000 Eur turėtų išlaidų advokato... 91. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....