Byla 2-634/2013

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5821-567, kuria J. R. įmonei iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. R. , J. R. ir jo įmonės atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5821-567, kuria J. R. įmonei iškelta bankroto byla.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu atsakovui J. R. įmonei, trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuriuo prašė J. R. įmonei iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo konsultantai“.

5Ieškinyje nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 1 d. bendras įmonės ir savininko J. R. įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui sudarė 16 170,93 Lt, sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka buvo perduoti vykdyti antstoliui, tačiau iki šiol nėra įvykdyti. 2011 m. birželio 7 d., 2011 m. birželio 22 d. ir 2012 m. sausio 18 d. su atsakovu buvo sudarytos įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartys, tačiau įsipareigojimo atsakovas nesilaikė ir iki šiol neįvykdė. Pažymėjo, jog VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu turtas neįregistruotas, J. R. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas bei transporto priemonė, tačiau minėtam turtui pritaikytas disponavimo apribojimas.

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priėmęs ieškinį, J. R. , kuris yra J. R. įmonės savininkas, įtraukė į bylą atsakovu.

72012 m. spalio 3 d. Vilniaus apygardos teisme gautas trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas į ieškinį, kuriuo pastarasis sutiko su ieškiniu ir prašė atsakovui J. R. įmonei iškelti bankroto bylą. Atsiliepime nurodė, kad pagal mokesčių mokėtojo 2012 m. spalio 1 d. balansą atsakovas skolingas valstybės (savivaldybės) biudžetui 26 976,32 Lt. Pagal mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis 2012 m. spalio 1 d. J. R. , kaip fizinio asmens, įsiskolinimas sudarė 1 355,90 Lt.

82012 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovų J. R. ir jo įmonės atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriuo atsakovai prašė bankroto bylos nekelti. Atsiliepime nurodė, jog 2011 m. įmonė buvo laikinai sustabdžiusi veiklą, o 2012 m. atnaujinus veiklą, įmonės pajamos buvo nedidelės. Pažymėjo, jog antstolio D. Blizniko kontoroje vykdomas VMI 2010 m. lapkričio 30 d. išduotas J. R. įmonei vykdomasis dokumentas Nr. 14-19-29170 dėl 26 976,32 Lt skolos išieškojimo VMI naudai yra sumažintas. Taip pat šioje kontoroje vykdomi keli VSDFV Vilniaus skyriaus vykdomieji dokumentai dėl 15 728,72 Lt skolos išieškojimo. Nurodė, kad 2012 m. spalio 1 d. įmonės sąskaitos likutis yra 3 400 Lt, jis bus nuskaitytas, proporcingai sumažinus VSDFV Vilniaus skyriaus ir VMI įsiskolinimus. 2012 m. rugpjūčio 3 d. VMI duomenimis skolos likutis yra 14 530,80 Lt.

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi pratęsė pasirengimo nagrinėti bylą teisme terminą vienam mėnesiui ir įtraukė į bylą bendraatsakove atsakovo J. R. įmonės savininko J. R. buvusią sutuoktinę B. R. bei nustatė jai terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

102012 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės B. R. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria ji pripažinta bendraatsakove J. R. įmonės bankroto byloje, taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti liudytojus. Nurodė, kad jos ir J. R. santuoka Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo nutraukta. Nuo 2000 m. ji ir J. R. bendro ūkio neveda, J. R. individualios įmonės veikla nebuvo šeimos verslas ir gautos pajamos buvo naudojamos išimtinai tik J. R. poreikiams tenkinti. Taip pat nurodė, jog bendraatsakovė įmonės versle iš viso nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti. Atsakovės teigimu, J. R. įmonės įsiskolinimai VSDFV ir VMI atsirado po santuokos nutraukimo.

112012 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovų J. R. ir jo įmonės prašymas dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo buvo prašoma nurodyti ieškovui VSDFV bei trečiajam asmeniui VMI patikslinti ieškinio sumą. Teigė, kad iš ieškinio prieduose pateiktų ataskaitų turinio matyti, jog įmonei yra skaičiuojami delspinigiai, nors pagal CK 1. 125 straipsnio 5 dalies 1 punktą delspinigiams taikomas 6 mėnesių senaties terminas – pažeisdamas CK nuostatas, ieškovas teismui nurodė nepagrįstai didelę ieškinio sumą.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi J. R. įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“, taip pat nutarė areštuoti visą bankrutuojančios J. R. įmonės nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki šios nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bei visą atsakovui J. R. ir bendraatsakovei B. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esančius pas atsakovą/bendraatsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nukreipiant šią nutarties dalį skubiam vykdymui, leidžiant atsakovui J. R. ir bendraatsakovei B. R. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, bei disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu 1 MMA dydžiu pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.

14Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 30 d. balansas patvirtina, jog J. R. įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 2012 m. sudarė 44 285 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 44 149 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad bendras įmonės ir savininko įsiskolinimas VSD biudžetui 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 16 170,93 Lt, o pagal

152012 m. spalio 1 d. balanso duomenis, J. R. įmonės mokestinė nepriemoka sudaro 14 530,80 Lt. VĮ REGITRA duomenimis atsakovo J. R. įmonės vardu nėra įregistruotos transporto priemonės, atsakovai nepateikė duomenų apie atsiskaitymą su ieškovu bei trečiuoju asmeniu. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad J. R. įmonė yra nemoki.

16Teismas pažymėjo, jog atsakovo J. R. prašymas, vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nurodyti VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI patikslinti ieškinio sumą bei bendraatsakovės B. R. atsiliepime į ieškinį pareikštas prašymas panaikinti 2012 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria ji pripažinta bendraatsakove J. R. įmonės bankroto byloje bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti liudytojus atmestini, nes jie yra nepagrįsti ir šių prašymų tenkinimas užvilkintų bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą. Spręsdamas klausimą dėl bendraatsakovės pareikšto prašymo, teismas įvertino tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių bendra jungtine nuosavybe įgyto turto pasidalinimo sąraše J. R. įmonės nėra, nepaneigta prezumpcija, jog J. R. įmonė priklauso ir J. R. ir B. R. , kaip įsteigta santuokos metu, t.y. 1999 m. kovo 15 d.

17III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18Atskiruoju skundu bendraatsakovė B. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria ji pripažinta bendraatsakove J. R. individualios įmonės bankroto byloje, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti liudytojus: V. A. , M. P. , buvusį sutuoktinį J. R. bei išreikalauti iš J. R. individualios įmonės ir VMI duomenis apie įmonės finansinių įsiskolinimų atsiradimą santuokos nutraukimo momentu ir po jos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

191. Skundžiama nutartimi teismas apribojo bendraatsakovės (apeliantės) teisę į gynybą: teisę būti išklausytai, teikti įrodymus bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, suteikiančiomis galimybę ginti savo teises.

202. Skundžiamos nutarties dalis naikintina kaip priimta be motyvų, nes teismas nepasisakė dėl bendraatsakovės reikalavimų esmės, t.y. jog ji individualios įmonės versle iš viso nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti, nuo 2000 m. J. R. individualios įmonės veikla nebuvo šeimos verslas ir gautos pajamos buvo naudojamos išimtinai tik J. R. poreikiams patenkinti, jog visos J. R. individualios įmonės skolos iš verslo veiklos atsirado jau po santuokos nutraukimo. Teismas nutartyje tik nurodė, kad bendraatsakovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas ir nepaneigus prezumpcijos, kad J. R. įmonė priklauso ir atsakovams J. R. , ir B. R. , kaip įsteigta santuokos metu. Teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai išsprendė klausimą dėl apeliantės pripažinimo bendraatsakove J. R. individualios įmonės bankroto byloje, kas pripažintina absoliučiu teismo nutarties negaliojimo pagrindu.

213. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios atsirado iš individualios įmonės veikos, gali būti pripažįstamos tik tuomet, kai individualios įmonės veikla buvo šeimos verslas, o pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams patenkinti. Šių aplinkybių Vilniaus apygardos teismas netyrė ir bendraatsakovės prašymą atmetė formaliai.

224. Įmonės veikloje apeliantė iš viso nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti, ir dėl savo profesijos, visiškai nesuderinamos su įmonės vykdyta veikla. Įmonės pagrindinė ūkinė - komercinė veikla buvo ir yra susijusi su metalo konstrukcijų projektavimu, derinimu bei gamyba, o apeliantė turi prekių žinovo kvalifikaciją bei 40 metų nepertraukiamą darbo stažą - nuo 1972 m. ji dirba prekybos (maisto pramonės) sferoje, nuo 1999 m. iki šiol dirba UAB „Maxima LT“ pardavėja.

235. Visi įmonės įsiskolinimai atsirado po santuokos nutraukimo, todėl apeliantė be teisinio pagrindo pripažinta solidaria bendraatsakove J. R. individualios įmonės bankroto byloje.

24Atskiruoju skundu atsakovai J. R. įmonė ir jo savininkas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį ir nekelti bankroto bylos minėtai įmonei, bei nurodyti VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, patikslinti skolų sumas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

251. Vilniaus apygardos teismas neištyrė ir neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo finansiniais duomenimis, nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio bei jo santykio su atsakovo turtu, o šie kriterijai yra lemiami, konstatuojant įmonės nemokumą (ĮBĮ 9 str. 1 d., 5 d.). J. R. prašymas dėl ieškinio sumos patikslinimo buvo tiesiogiai susijęs su byla – VSDFV ir VMI patikslinus skolų (delspinigių) sumas, bendra įmonės skolų situacija keistųsi. 2012 m. rugsėjo 30 d. buvo dar sumažintos skolos minėtoms institucijoms, todėl pakartotinai prašo, nurodyti VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, patikslinti skolų sumas.

262. Teismas, nustatant įmonės turto vertę vadovavosi tik 2012 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis. Nors toje pačioje nutartyje teismas pasisakė, kad individualios įmonės savininkui kyla pareiga atsakyti už įmonės skolas, kadangi pastarosios turtas nėra atskirtas nuo jo savininko turto (CK 2.50 str. 4 d.). Apeliantas dar savo atsiliepime į pareiškimą buvo nurodęs, kad antstolis Darius Bliznikas yra areštavęs asmenine nuosavybe priklausantį turtą būtent J. R. įmonės kreditorių skoloms užtikrinti. Teismas prieštarauja pats sau, teikdamas, kad individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo jo savininko turto, bet vertinant J. R. įmonės mokumą, turto vertę nurodo tik 44 285,00 Lt. Teisingas turto įvertinimas yra 93 500,00 Lt - antstolio turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė 49 215,00 Lt ir šis asmenine nuosavybe priklausantis turtas areštuotas tik J. R. įmonės skolų grąžinimui.

273. Teisingai įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo finansiniais duomenimis, J. R. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai mažesni už pusę tuo metu turimo turto.

284. Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo), kiekvienu atveju yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Prie atskirojo skundo pateiktoje 2012 m. lapkričio 15 d. finansinėje ataskaitoje yra įtrauktos sąskaitos-faktūros, išrašytos iki bankroto bylos iškėlimo, įrodančios, kad yra sumažinti įsipareigojimai, sumokant nemažą dalį skolų – VSDFV skola sumažinta 704,94 Lt, VMI skola sumažėjo iki 8 135,76 Lt. Ši aplinkybė patvirtina, kad

29J. R. įmonė dirba pelningai ir dabartinė jos veikla orientuota skolų grąžinimui.

30Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo juos atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

31Dėl delspinigių priskaičiavimo nurodo, kad apeliantas netinkamai vertina CK normą, nes 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte reglamentuojamas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo. Nagrinėjamu atveju taikomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, kur nustatyta, jog už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai, kurie pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai bet neilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Vadovaujantis minėto įstatymo norma ir yra skaičiuojami delspinigiai. Dėl J. R. įmonės mokumo nustatymo nurodo, kad J. R. įmonė nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos ir nemokėjo priskaičiuotų įmokų, bendras įmonės ir savininko įsiskolinimas VSDF biudžetui 2012 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 16 170,93 Lt. Apeliantas mano, kad 2012 m. lapkričio 12 d. sumokėjęs 704,94 Lt ( tai sudaro tik 4,3 % VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinio sumos), žymiai sumažino įmonės įsiskolinimą. Įmonės darbuotojai atleisti dar 2011 m. sausio 3 d., finansiniai įsipareigojimai nevykdomi. Kadangi įmonė samdomų darbuotojų neturi, darytina išvada, kad ji veiklos nevykdo, tuo tarpu atsakovas ginčija įmonės nemokumą teigdamas, kad J. R. įmonė dirba pelningai.

32Dėl apeliantės pripažinimo bendraatsakove nurodo, kad teismas, įtraukdamas B. R. bendraatsakove J. R. įmonės bankroto byloje, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis atitinka įstatymo reikalavimus ir ją naikinti nėra pagrindo.

33Atsiliepimu į atskiruosius skundus trečiasis asmuo VMI prašo atsakovų J. R. įmonės ir jo savininko skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o sprendimą dėl bendraatsakovės atskirojo skundo priimti teismo nuožiūra. Nurodo, jog atsakovas neteisingai traktuoja teisės aktus. Nagrinėjamu atveju delspinigių skaičiavimo ir išieškojimo tvarką reglamentuoja specialusis Mokesčių administravimo įstatymas. Pažymi, jog bylos duomenys patvirtina J. R. įmonės nemokumą.

34Dėl atsakovės atskirojo skundo nurodo, jog kai individuali veikla vykdoma santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali veikla, nors vykdoma pagal vieno iš sutuoktinių vardu gautus leidimus, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe (LAT 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2007).

35Atsiliepimu į atsakovų J. R. įmonės ir jos savininko atskirąjį skundą bendraatsakovė B. R. klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Atskirieji skundai netenkintini. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

38Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria J. R. įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

39Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

40Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų tikslų – ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), o taip pat ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

41Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Vienas iš nustatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įmonės nemokumas, kuris ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

42Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo finansiniais duomenimis, nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio bei jo santykio su atsakovo turtu.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog VSDFV biudžetui pareiškimo teismui pateikimo dieną bendras įmonės ir savininko įsiskolinimas sudarė 16 170,93 Lt. Pagal VMI duomenis 2012 m. spalio 1 d. atsakovas valstybės biudžetui buvo skolingas 26 976,32 Lt, o atsakovo, kaip fizinio asmens įsiskolinimas sudarė 1 322,90 Lt. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančio 2012 m. III ketvirčio balanso turinio matyti, kad atsakovo J. R. įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 2012 m. sudarė 44 285 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 44 149 Lt, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 33 862 Lt (t. 1, b.l. 114). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptarti finansiniai duomenys patvirtina atsakovo nemokumą - per metus atsakovo J. R. įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo-fizinio asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, apsunkintais areštais (t. 1, b. l. 55-62), VĮ „REGITRA“ duomenimis atsakovo J. R. įmonės vardu transporto priemonės nėra įregistruotos (t. 1, b.l. 63).

44Nepagrįstas yra atskirojo skundo argumentas, jog įmonė sėkmingai vykdo veiklą ir todėl jos finansiniai sunkumai yra laikini, o įsipareigojimus įmonė sumažino, sumokėdama nemažą dalį skolų ir todėl tikslinga įmonę išsaugoti kaip veikiantį rinkos dalyvį.

45Tiek bylos duomenys, tiek prie atskirojo skundo atsakovo pateikta 2012 m. lapkričio 15 d. finansinė ataskaita nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo ir nepatvirtina, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu VSDFV bei trečiuoju asmeniu VMI.

46Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą – įmonės nemokumo faktą. Nustatęs šį faktą, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą atsakovui iškelti bankroto bylą.

47Bendraatsakovė B. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria ji pripažinta bendraatsakove J. R. individualios įmonės bankroto byloje.

48Atsižvelgdama į tokį atskirojo skundo dalyką, teisėjų kolegija pažymi, kad B. R. bendraatsakove į bylą įtraukta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi. CPK normos nenumato galimybės apskųsti nutartį, kuriuo asmuo įtrauktas dalyvauti byloje atsakovu. Tai, kad tokia nutartis neskundžiama, pažymėta ir minėtoje nutartyje. Tuo tarpu skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kuria atsakovui J. R. įmonei iškelta bankroto byla, atsakovės B. R. procesinės padėties klausimas iš naujo nebuvo sprendžiamas, šia nutartimi buvo nutarta areštuoti atsakovų, tarp jų ir B. R. , turtą. Tačiau šios nutarties dalies atsakovė neskundžia. Todėl atsakovės B. R. atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su jos atsakomybės už bankrutuojančios J. R. įmonės skolas klausimais, negali būti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria J. R. įmonei buvo iškelta bankroto byla, tuo labiau, kad atskirojo skundo dalykas nėra susijęs su skundžiama nutartimi išspręstais procesiniais klausimais.

49Kiti atskirųjų skundų argumentai teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

50Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

52Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą.