Byla 2-1584/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-2901-560/2010 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui RUAB „Sklypas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretysis asmuo J. Ž., nagrinėtoje RUAB „Sklypas“ restruktūrizavimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42007 m. kovo 26 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens J. Ž buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovas (pirkėjas) ir tretysis asmuo (pardavėjas) įsipareigojo iki 2007 m. birželio 27 d. sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 1 300 000 Lt pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų pardavėjui ½ dalį nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4.1.1 p. nurodyta, kad pirkėjas (ieškovas) sutarties pasirašymo metu sumokėjo pardavėjui (trečiajam asmeniui), o pardavėjas gavo iš pirkėjo 300 000 Lt avansą, kuris, sudarius Pirkimo - pardavimo sutartį yra įskaitomas į bendrą 1 300 000 Lt parduodamo turto kainą. Sutartyje taip pat nurodyta, kad šį avansą pardavėjas iš pirkėjo gavo grynais pinigais.

5Tą pačią dieną, t.y. 2007 m kovo 26 d. tarp trečiojo asmens J. Ž ir atsakovo UAB „Sklypas“, atstovaujamo direktoriaus A. K., buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią tretysis asmuo pardavė, o atsakovas pirko anksčiau minėtos Sutarties dalyku buvusį turtą - ½ dalį nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

6Kitą dieną, t. y. 2007 m. kovo 27 d. ieškovas G. D. ir atsakovas UAB „Sklypas“, atstovaujamas direktoriaus A. K., sudarė teisės pirkti nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas perleido atsakovui teisę nusipirkti iš trečiojo asmens J. Ž tą patį žemės sklypą - ½ dalį J. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 p. šalys numatė, kad sudarius pirkimo – pardavimo sutartį dėl minimo sklypo tarp UAB „Sklypas“ ir J. Ž. , UAB „Sklypas“ įsipareigojo per 60 kalendorinių dienų grąžinti G. D. jo J. Ž sumokėtą 300 000 Lt avansą pagal Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. Ž. ir G. D. 2007 m. kovo 26 d. Tretysis asmuo J. Ž po sutarties tekstu pasirašė, kad neprieštarauja, jog G. D. perleistų teises ir pareigas pirkti sutartyje minimą žemės sklypą UAB „Sklypas“.

7G. D. 2009 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė išduoti teismo įsakymą bei priteisti iš atsakovo 300 000 Lt skolos, 28 150,76 Lt palūkanų už naudojimąsi pinigais laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. balandžio 9 d., taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovą, prašė grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, pažeisdamas sudarytos sutarties sąlygas, sumokėtų pinigų iki šiol nėra grąžinęs.

8Atsakovas RUAB „Sklypas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas 2007 m. kovo 26 d. sudarytą notarinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, jos 2.1. punkte numatytomis sąlygomis ir tvarka trimis mokėjimais (2007-03-26, 2007-05-25, 2007-05-28) sumokėjo pardavėjui visą sutartyje numatytą nekilnojamojo daikto kainą – 1 300 000 Lt. Tai užfiksuota ir 2007 m. gegužės 28 d. priėmimo-perdavimo akte. Pasak atsakovo, šios aplinkybės rodo, kad jis savo prievoles pagal notarinę pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė tinkamai ir pilnai atsiskaitė su pardavėju. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pačioje notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, jog prieš sudarant šią sutartį buvo sumokėtas avansas.

9Tretysis asmuo J. Ž pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame jis savo nuomonės dėl pareikšto ieškinio nepareiškė. Atsiliepime nurodė, jog jis nėra kilusio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas. Teigė, kad 2007 metais į jį kreipėsi atsakovo atstovas A. K., siūlydamas nupirkti trečiajam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Su pateiktu pasiūlymu ir atsakovo nurodytomis sąlygomis jis sutiko. Atsakovo atstovas pateikė pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtintos aptartos sąlygos dėl žemės sklypo pardavimo. Sutartyje pirkėju buvo nurodytas ieškovas - G. D. Kartu atsakovas pateikė tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytą sutartį dėl teisių perleidimo, kuria ieškovas perleido atsakovui teisę pirkti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą. Tam tretysis asmuo neprieštaravo ir tą patvirtino savo parašu. 2007 m. kovo 26 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuria tretysis asmuo perleido atsakovui nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Tretysis asmuo pažymi, kad su juo buvo pilnai atsiskaityta. Kadangi sandoris įvyko daugiau kaip prieš trejus metus, jis negali tiksliai nurodyti aplinkybių apie pinigų sumokėjimą- nepamena tikslių datų, kada buvo sumokėta už parduotą nekilnojamąjį turtą, kieno pinigais (ar ieškovo, ar atsakovo) tai buvo padaryta. Trečiajam asmeniui nėra žinomi ieškovo ir atsakovo tarpusavio susitarimai.

10Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi bylą sustabdė ir perdavė ją nagrinėti atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi iškeltoje restruktūrizavimo byloje.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė ieškovo G. D. ieškinį atsakovui RUAB „Sklypas“ dėl skolos priteisimo bei nusprendė išieškoti iš ieškovo valstybei 5 461,62 Lt žyminį mokestį bei 37,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso išieškoti 5 498,72 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 27 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis, kuria remdamasis ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 300000 Lt skolos yra akivaizdžiai niekinė – ieškovas negalėjo perleisti teisių pirkti daiktą, kuris tuo metu jau buvo parduotas, o atsakovas negalėjo įgyti teisės pirkti daiktą, kurį jau buvo įsigijęs pagal 2007 m. kovo 26 d. sutartį, t.y. sutartis neatitinka LR CK 1.63 įtvirtintos sandorio sampratos. Ši Sutartis, kaip niekinė, nesukelia teisinių padarinių, t.y. ja negalima remtis, reikalaujant atsakovą vykdyti prievolę.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo G. D. ieškinį atsakovui RUAB „Sklypas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkinti. Taip pat prašo restruktūrizavimo byloje patvirtinti ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus atsakovui RUAB „Sklypas“, įtraukiant ieškovą į atsakovo kreditorių sąrašą. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei byloje apklausto trečiojo asmens J. Ž. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas pagal 2007 m. kovo 26 d. Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjo trečiajam asmeniui J. Ž. 300 000 Lt avansą grynaisiais pinigais, o tretysis asmuo šiuos pinigus gavo, ir šios teisiškai reikšmingos aplinkybės nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai.
  2. Pagal 2007 m. kovo 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartį visi atsakovo mokėjimai trečiajam asmeniui turėjo būti atlikti iki 2007 m. gegužės 25 d., o paskutinis mokėjimas turėjo būti būtent 950 000 Lt dydžio. Tačiau 2007-05-28 atsakovas grynaisiais pinigais neva sumokėjo trečiajam asmeniui pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį dar 300 000 Lt, nors 2007 m. gegužės 25 d. mokėjimo pavedime atsakovas nurodė, jog tai galutinis apmokėjimas pagal minėtą sutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad 2007 m. gegužės 25 d. mokėjimo pavedimu atsakovas galutinai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir daugiau jokie mokėjimai pagal šią sutartį neturėjo būti atliekami. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino šios reikšmingos aplinkybės, kas turėjo esminės įtakos šios nutarties nepagrįstumui.
  3. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino trečiojo asmens J. Ž. 2011 m. kovo 17 d. teismo posėdyje duotų paaiškinimų, nesusiejo jų su kitais byloje esančiais įrodymais bei paties atsakovo konkliudentiniais veiksmais.
  4. Atsakovas 2007 m. kovo 27 d. teisės pirkti nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutarties sudarymo metu žinojo apie ieškovo ir trečiojo asmens 2007 m. kovo 26 d. sudarytą preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį bei esmines jos sąlygas: jis žinojo apie ieškovo trečiajam asmeniui sumokėtą avansą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šių aplinkybių pagrindu ieškovas daro išvadą, kad 2007 m. kovo 27 d. sutarties sudarymo tikslas buvo įforminti atsakovo skolą ieškovui bei susitarti dėl šios skolos grąžinimo terminų. Ieškovo manymu, tai, kad atsakovas į 2007 m. kovo 27 d. sutarties projektą įtraukė 1 punktą dėl teisės pirkti žemės sklypą perleidimo, liudija atsakovo nesąžiningumą nuslepiant aplinkybę apie 2007 m. kovo 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymą.
  5. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovo atstovas 2011 m. kovo 17 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės negalėjo paaiškinti, kodėl 2007 m. kovo 27 d. sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui pastarojo trečiajam asmeniui sumokėtą 300 000 Lt avansą ir kodėl ši sutartis apskritai buvo sudaryta, jei atsakovas visą perkamo žemės sklypo kainą įsipareigojo pats tiesiogiai sumokėti trečiajam asmeniui, o vėliau tariamai ją ir sumokėjo.
  6. Skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas niekuomet neginčijo ir iki šiol neginčija nei 2007 m. kovo 26 d. sudarytos teisės pirkti daiktą perleidimo sutarties sąlygų, nei 2007 m. kovo 26 d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, kurios akivaizdžiai paneigia atsakovo šioje byloje išdėstytą procesinę poziciją.
  7. Vilniaus apygardos teismas šalių sutartinių santykių turinį išaiškino visiškai neatsižvelgdamas į tikruosius ginčo šalių ketinimus, 2007 m. kovo 27 d. sutarties esmę, jos sudarymo tikslus bei atsakovo elgesį po šios sutarties sudarymo, dėl ko, pasak ieškovo, aiškinimo rezultatas sąlygojo akivaizdų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu.
  8. Sutarties 2 punkte nustatytas atsakovo įsipareigojimas dėl 300 000 Lt avanso ieškovui grąžinimo yra susietas ne su ieškovo teisės nusipirkti žemės sklypą atsakovui perleidimu, bet su pagrindinės šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu (kas ir buvo padaryta). Taigi nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų įtraukęs į 2007 m. kovo 27 d. sutartį 1 punkto sąlygą, ar jos būtų neįtraukęs, atsakovo pareiga grąžinti ieškovui pastarojo trečiajam asmeniui sumokėtą avansą atsirado iš karto, kai buvo sudaryta 2007 m. kovo 26 d. pirkimo - pardavimo sutartis.
  9. Net ir pripažinus 2007 m. kovo 27 d. sutarties dalį dėl teisės nusipirkti žemės sklypą atsakovui perleidimo niekine ir negaliojančia, kita sutarties dalis, t. y. jos 2 punktas, nustatantis savarankišką atsakovo įsipareigojimą dėl avanso grąžinimo, lieka galioti, kadangi pastaroji sutarties nuostata nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų. Atitinkamai ši 2007 m. kovo 27 d. sutarties sąlyga gali būti pripažinta negaliojančia tik atsakovui ją nuginčijus bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
  10. Vilniaus apygardos teismas, nusprendęs išieškoti iš ieškovo žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.) bei žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 str. 1 d. 6 p.). Vilniaus apygardos teismas proceso eigoje 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą, ieškovui Vilniaus apygardos teismo nutartimi taip pat buvo grąžinta jo sumokėta žyminio mokesčio dalis, todėl skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai nutarė išieškoti žyminį mokestį bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

15Tretysis asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį, o klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo G. D. ieškinį atsakovui RUAB „Sklypas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo patenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nesivadovavo CK 6.193 str. 1-5 d. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir netinkamai aiškino bei pritaikė CK 1.96 str., nustatantį, jog sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.
  2. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai savo iniciatyva padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Sklypas“ nebūtų prisiėmęs 2007 m. kovo 27 d. sutarties 2 punkte numatyto įsipareigojimo be šios sutarties 1 punkte numatytos sąlygos.
  3. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų įtraukęs į 2007 m. kovo 27 d. sutartį 1 punkto sąlygą, ar jos būtų neįtraukęs, atsakovo UAB „Sklypas“ pareiga grąžinti ieškovui G. D. pastarojo trečiajam asmeniui sumokėtą avansą atsirado iš karto, kai buvo sudaryta 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis.
  4. Atsižvelgiant į 2007 m. kovo 27 d. teisės pirkti nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutarties turinį ir tai, kad po 2007 m. kovo 26 d. pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas G. D. jau negalėjo disponuoti teisėmis, kokios yra numatytos minėtos 2007 m. kovo 27 d. sutarties 1 punkte, tampa aišku, kad šia sutartimi atsakovas UAB „Sklypas“ iš esmės prisiėmė įsipareigojimą grąžinti G. D. jo sumokėtą avansą.

16Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo G. D. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. 2007 m. kovo 27 d. teisės pirkti nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartis yra niekinė, nes ieškovas 2007 m. kovo 27 d. negalėjo ir neturėjo teisės perleisti teisių pirkti daiktą, kuris tuo metu jau buvo parduotas, o atsakovas negalėjo įgyti teisės pirkti daiktą, kurį jau buvo įsigijęs pagal minėtą 2007 m. kovo 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, ši sutartis nelaikoma sandoriu, kadangi juo nei viena iš sandorio šalių nenorėjo sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisinių santykių, kadangi sandorio objektas – žemės sklypas jau buvo perleistas ankstesne sutartimi.
  2. CK 1.96 str. nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Perleidimo sutarties 2 p. numatyta sąlyga, jog avansas bus sumokėtas sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, išplaukia iš šia sutartimi įgytos teisės realizavimo, tuo tarpu tokios teisės ieškovas sandorio sudarymo metu neturėjo ir tokiu būdu negalėjo perleisti jokiems tretiesiems asmenims.
  3. Atsakovas visiškai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu pagal 2007 m. kovo 26 d. notariškai sudarytos sutarties sąlygas, tai patvirtina banko išrašai bei kasos išlaidų orderis, kurį pasirašė J. Ž. Šioje sutartyje nebuvo jokios sąlygos apie neva atliktą avansinį mokėjimą trečiajam asmeniui J. Ž., todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi sutartyje nustatytais įpareigojimais ir sumokėjo trečiajam asmeniui visą sutartyje numatytą kainą.
  4. Faktas, kad Preliminari sutartis sudaryta tuo pačiu metu kaip ir Pagrindinė, rodo, jog preliminariosios sutarties šalys neturėjo ketinimo ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypo sutarties. CK 1.86 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog neketinant sukurti teisinių pasekmių sudarytas sandoris negalioja, o CK 1.80 str. 2 d. numato, kad tokio pobūdžio sandoriai yra niekiniai. Kadangi preliminari sutartis yra niekinis sandoris, todėl ir teisių iš jos perleidimo susitarimas yra niekinis.
  5. 2007 m. gegužės 25 d. atliktas mokėjimas turėjo būti galutinis, kadangi taip buvo suformuluota sutartyje ir atsakovas buvo informuotas, jog ieškovas neva sumokėjo 300 000 Lt avansą J. Ž., būtent dėl šios priežasties į 2007 m. kovo 27 d. teisės pirkti nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartį buvo įtraukta sąlyga dėl 300 000 Lt avanso grąžinimo G. D.. UAB „Sklypas“ po sutarties pasirašymo buvo nurodyta, jog pardavėjas (tretysis asmuo) 300 000 Lt iš ieškovo negavo ir ieškovas už atsakovą jokios prievolės nėra įvykdęs, todėl šią pareigą sumokėti likusius 300 000 Lt už įsigytą žemės sklypą bendrovė įvykdė tiesiogiai pardavėjui, ką patvirtina byloje pateiktas kasos išlaidų orderis.
  6. Tretysis asmuo posėdžio metu teigė, jog jis iš RUAB „Sklypas“ gavo 1 000 000 Lt dviem mokėjimo pavedimais, o 300 000 Lt grynaisiais pinigais jam sumokėjo ne RUAB „Sklypas“, o G. D.. Jis teigė, jog 2007 m. gegužės 28 d. kasos orderį pasirašė tik todėl, kad to reikalavo RUAB „Sklypas“, neva tai buvo reikalinga atsakovo buhalterijai sutvarkyti, t.y. jis pasirašė, jog gavo 300 000 Lt grynais, nors jam buvo sumokėjęs G. D.. Normaliai rūpestingas, atidus ir protingas asmuo turėtų suvokti tokio veiksmo pasekmes, t.y. kiekvienas asmuo, pasirašydamas dokumentą, konkliudentiniais veiksmais išreiškia valią – pasirašydamas dokumentą jis išreiškia sutikimą su jo turiniu, todėl galima daryti išvadą, jog tretysis asmuo, pasirašydamas kasos išlaidų dokumentą, sutiko su jo turiniu, ir minėtas dokumentas neginčijamai patvirtina faktą, jog J. Ž. iš RUAB „Sklypas“ gavo 300 000 Lt.
  7. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, jog RUAB „Sklypas“ su trečiuoju asmeniu J. Ž. yra visiškai atsiskaitęs, o ieškovas savo teiginį apie atsiskaitymą įrodinėja tik 2007 m. kovo 27 d. sutartimi, kitokių įrodymų apie nurodytos 300 000 Lt sumos sumokėjimą nėra pateikta.
  8. Atsakovas įvykdė pagal 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus, t.y. visiškai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu J. Ž. , taip pat nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, todėl ginčyti minėtas sutartis ar kreiptis į teismą ginti neva savo pažeistų teisių neturėjo jokio pagrindo. Civilinėje teisėje galioja bendroji sąžiningumo prezumpcija, todėl asmuo laikomas sąžiningu tol, kol neįrodyta priešingai. Tai reiškia, kad asmuo, teigiantis, jog kitas asmuo, dalyvaujantis byloje, yra nesąžiningas, privalo įrodyti nesąžiningumo faktą, jeigu įstatymo nenustatyta šios bendros taisyklės išimčių, tačiau ieškovas neįrodė, jog atsakovo veiksmai prieštarauja sąžiningumo kriterijui.
  9. Vilniaus apygardos teismas, pripažindamas 2007 m. kovo 27 d. teisės pirkti nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartį niekine, atsižvelgė ne tik į žodinį pačios sutarties turinį, bet ir į tikruosius šalių ketinimus, t. y. teismas konstatavo, jog minėta sutartimi šalys neturėjo ketinimo sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinio teisinio santykio, kadangi sutarties dalykas – žemės sklypas jau buvo perleistas ankstesne 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi. Todėl teismas nepažeidė CK 6.193 str. 1-5 d. įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

18Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio dėl avanso, palūkanų už naudojimąsi pinigais ir procesinių palūkanų atlyginimo priteisimo iš atsakovo, kuris pagal tarp šalių sudarytą teisės pirkti žemės sklypą perleidimo sutartį įsipareigojo perimti įsipareigojimus, įgytus pagal preliminariąją sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens (sklypo savininko) dėl sklypo pirkimo-pardavimo, tarp kurių ir ieškovo sumokėto avanso trečiajam asmeniui grąžinimas po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

19Teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą civilinėje teisėje apibrėžiamas kaip prievolė (CK 6.1 str.). Vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų – sandoriai, t. y. veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti, panaikinti teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 6.2 str.). Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai ar neveikimas, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei. CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad tiek kreditorius, tiek ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, egzistavimo, vykdymo ir pasibaigimo metu. Dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina dviejų šalių suderinta valia, yra sutartis (CK 1.63 str. 6 d.). Civilinėje teisėje sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (6.154 str. 1 d.). Taigi sutartis sukuria jos šalims civilines teises ir pareigas.

20Vienas iš esminių sutarčių teisės principų, kildinamas iš dispozityvumo, yra sutarties laisvės principas. Pagal šį principą šalys turi teisę laisvai sudaryti ir tokios rūšies sutartis, kurios konkrečiai neįvardytos įstatyme, sutartis, kurios turi kelių rūšių sutarčių elementų, taip pat jos gali savo nuožiūra nustatyti sutarties atskiras sąlygas. Pagrindinis reikalavimas – nepažeisti teisės imperatyvų (CK 6.156 str.).

21Ar šalys sudarė sutartį, jei taip, kokios rūšies, ar sutarties visos sąlygos saisto šalis nustatoma aiškinant šalių pasiektą susitarimą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jos aiškinamos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje UAB “Libra Vitalis” v. UAB “Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „( - )“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetariumir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, jos pakeitimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Įstatymo nereikalaujama, kad sutartį sudarantys asmenys vartotų tikslius teisinius terminus pavadindami sutartį ir nustatydami jos sąlygas, tačiau tada, kai iš sutartinių teisinių santykių kyla ginčas, tampa aktualus teisinio sutarties kvalifikavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008). Sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui, visų pirma, būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Tokiam ginčui išspręsti reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. Tik išaiškinus sutartį, galima ją tinkamai kvalifikuoti, o kvalifikavus šalių sutartinius santykius, gali būti pritaikyta konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba.

22Sutartiniuose teisiniuose santykiuose šalių tikslai paprastai yra skirtingi, tačiau jų valia turi būti išreikšta tokiu būdu, kad šie tikslai būtų suderinti ir pasiektas sutarimas įformintas kaip sutartis. Būtent dėl šių priežasčių yra svarbu kiekvienu atveju nustatyti šalių tikruosius ketinimus ir remiantis sutarčių aiškinimo subjektyviuoju metodu išsiaiškinti, ar šalys išreiškė tikrąją valią, ar ją suderino. Jeigu viena šalis elgiasi sąžiningai ir savo valią nukreipia teisėtų tikslų pasiekimui, o kita šalis elgiasi nesąžiningai pirmosios atžvilgiu ir įsipareigoja atlikti veiksmus, kurių paprastai neturėtų įsipareigoti atlikti dėl anksčiau trečiajam asmeniui prisiimtų įsipareigojimų, sutarties turinys turi būti aiškinamas taip, kad būtų apginta sąžininga sutarties šalis. Kitaip tariant, teisė gina tik sąžiningus asmenis ir jie negali nukentėti dėl nesąžiningų asmenų neteisėtų veiksmų.

23Aukščiau išdėstytos sutarčių aiškinimo taisyklės, pirmiausia tos, kurios pagrįstos sąžiningumo ir šalių tikrųjų ketinimų nustatymo kriterijais, taikomos ir ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, atsižvelgiant į šių santykių ypatumus. Tuo pačiu pastebėtina, kad teisingam teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimui ir bylos išsprendimui teisiškai reikšminga gali būti išsiaiškinti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su ikisutartinių teisinių santykių įforminimu, bet ir aplinkybes, susijusias su šalių sudarytais ankstesniais bei vėlesniais sandoriais ar veiksmais, iš kurių gali būti atskleisti šalių tikrieji ketinimai. Kolegijos vertinimu, sisteminis ir chronologiškai nuoseklus ginčo sutarties aiškinimas, pagrįstas kiekvienos šalies siekiamo teisinio rezultato nustatymu, leidžia atskleisti šalių tikrąją valią ir išsiaiškinti dėl jų valios galimo suderinimo.

24Civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir prievolinės teisės. Taigi, iš prievolės kylanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Pagal civilinio įstatymo nuostatas kitam asmeniui gali būti perleistos ne tik reikalavimo teisės, bet ir perkelta skola (CK Šeštosios knygos VI, VIII skyriai).

25Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Pažymėtina tai, kad Civiliniame kodekse cesija nereglamentuota kaip atskira sutarčių rūšis, t. y. ji neišskirta kaip savarankiškas sandoris. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. individuali įmonė v. AB „ Daisotra“, bylos Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Rusijos UAB „ Stella Vitae” v. AB „Dirbtinis pluoštas“, SP AB “Kauno energija”, bylos Nr. 3K-3-759/2003; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z.. v. UAB „ Kononenko ir ko“, bylos Nr. 3K-3-448/2011.).

26Skolininkas, t. y. asmuo, kuris turi kito asmens naudai atlikti tam tikrą veiksmą ar nuo jo susilaikyti, pagal raštu sudarytą sutartį su kreditoriumi, esant pastarojo sutikimui, trečiajam asmeniui gali perkelti skolą (CK 6.115 str., 6.116 str. 1 d., 6.118 str.). Taigi skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui.

27Tuo atveju, kai šalys ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose pasiektą rezultatą įformina preliminariąja sutartimi ir būsimas pirkėjas sumoka avansą, šios sutartimi prisiimtos reikalavimo teisės, taip pat skolininko prievolės, nepažeidžiant įstatymų imperatyvių normų bei preliminariosios sutarties esmės, gali būti perleistos kitiems asmenims. Tarp pradinio pirkėjo ir naujojo pirkėjo susiklosto cesijos sutartiniai teisiniai santykiai, jei perleidžiamos reikalavimo teisės, kildinamos iš preliminariosios sutarties. Tuo tarpu pardavėjas, gavęs avansą iš pradinio pirkėjo, pastarajam nepažeidus preliminariosios sutarties nuostatų, jo atžvilgiu veikia kaip skolininkas, turintis pareigą įskaityti avansą į pirkimo kainą arba jį sugrąžinti pirkėjui, jei pagrindinė sutartis nesudaroma ne dėl pirkėjo kaltės, ir atlyginti nuostolius. Sudarius skolos, kildinamos iš preliminariosios sutarties, perkėlimo sutartį, naujasis pirkėjas tampa pradinio pirkėjo, ketinusio įsigyti daiktą, skolininku. Todėl tarp naujojo pirkėjo ir daikto pardavėjo susiklosto skolos perkėlimo teisiniai santykiai, jei naujasis pirkėjas įsipareigoja pagal trišalį sandorį, kurį sudaro pradinis ir naujasis pirkėjai bei pardavėjas, perimti pardavėjo skolą pradiniam pirkėjui. Šiuo atveju skolą sudaro pradinio pirkėjo sumokėta avanso suma pardavėjui. Ši skola perkeliama naujam pirkėjui, o tarp pardavėjo ir naujojo pirkėjo atliekamas sumokėto avanso įskaitymas į pirkimo kainą (CK 6.130 str. 1 d.). Tokiam teisinio santykio aiškinimui neprieštarauja ir aplinkybė, kad pardavėjas su naujuoju pirkėju dar iki cesijos ir skolos perkėlimo sutarčių sudarymo buvo sudaręs daikto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, jei šioje sutartyje yra išdėstytas atsiskaitymas už įsigyjamą daiktą ir atsiskaitymo terminas iš esmės sutampa su skolos perkėlimo sutartyje nustatytu naujojo pirkėjo atsiskaitymo su pradiniu pirkėju terminu.

28Kai pradinio pirkėjo valia yra nukreipta į reikalavimo teisių įsigyti nekilnojamąjį daiktą perleidimą naujajam pirkėjui ir pradinis pirkėjas sutinka, kad pardavėjo skola būtų perkelta naujajam pirkėjui, tačiau pardavėjas ir naujasis pirkėjas iš tiesų nesiekia sudaryti tokio susitarimo, kadangi jie jau anksčiau sudarė pagrindinę sutartį dėl to paties daikto pirkimo-pardavimo, naujasis pirkėjas ir pardavėjas negali būti ginami pagal tas pačias taisykles, kaip ir pradinis pirkėjas. Pradinį pirkėją, kaip sąžiningą sutarties šalį, gina reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančios teisės normos. Tuo tarpu nesąžiningai sutarties šaliai nėra taikoma teisės suteikta apsauga, nes ji veikia ne pagal teisės reikalavimus. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo sandorio teisiniu kvalifikavimu, pripažįstant jį niekiniu. Sąžininga sutartinių teisinių santykių šalis negali atsidurti blogesnėje padėtyje, negu ji buvo iki sandorio sudarymo, jei sandorio kita šalis buvo nesąžininga ir tai lėmė sandorio sudarymą.

29Nagrinėjamoje byloje pradinis pirkėjas, naujasis pirkėjas ir pardavėjas 2007 m. kovo 27 d. sudarė trišalį sandorį, pagal kurį pradinis pirkėjas perleido naujajam pirkėjui reikalavimo teisę nusipirkti iš pardavėjo turtą, kurį pradinis pirkėjas pagal 2007 m. kovo 26 d. preliminariąją sutartį su pardavėju susitarė nusipirkti iš pardavėjo (Sutarties 1 punktas). Šalys taip pat susitarė, jog naujasis pirkėjas per 60 dienų nuo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties tarp naujojo pirkėjo ir pardavėjo sudarymo sumokės pradiniam pirkėjui 300 000 Lt, kuriuos pastarasis pagal 2007 m. kovo 26 d. preliminariąją sutartį buvo sumokėjęs pardavėjui kaip avansą (Sutarties 2 punktas). Tokiu būdu naujojo ir pradinio pirkėjų susitarimas, pagal kurį pradinis pirkėjas 2007 m. kovo 27 d. sutartimi reikalavimo teises, kildindamas iš 2007 m. kovo 26 d. preliminariosios sutarties, perleido naujajam pirkėjui, teisiškai vertinamas kaip cesijos sutarties sudarymas. Ta pačia 2007 m. kovo 27 d. sutartimi pradinio pirkėjo sutikimu pardavėjas skolą (grąžintiną pradiniam pirkėjui avansą) perkėlė naujajam pirkėjui, t. y. sudarė skolos perkėlimo sutartį. Todėl šalių 2007 m. kovo 27 d. sudarytas trišalis sandoris, viena vertus, vertintinas kaip pradinio pirkėjo reikalavimo perleidimo naujajam pirkėjui sandoris (cesijos sutartis), kita vertus, kaip pardavėjo skolos pradiniam pirkėjui perkėlimo naujajam pirkėjui sandoris (skolos perkėlimo sutartis).

30Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pardavėjas tą pačią dieną (2007 m. kovo 26 d.) dėl to paties turto sudarė du sandorius: preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo su ieškovu ir šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu. Naujasis pirkėjas atskirajame skunde patvirtino žinojęs apie tai, kad pradinis pirkėjas buvo sumokėjęs avansą pardavėjui pagal preliminariąją sutartį (b.l. 155-156). Tai reiškia, kad naujasis pirkėjas arba, veikdamas nesąžiningai, iš tiesų neketino vykdyti cesijos sutartimi prisiimtų sutartinių prievolių ir tuo suklaidino jam reikalavimo teises perleidusį pradinį pirkėją, arba aplinkybei, jog cesijos sutartis sudaroma vėliau nei pagrindinė daikto pirkimo-pardavimo sutartis, neteikė teisinės reikšmės. Tiek naujojo pirkėjo (atsakovo), tiek ir pardavėjo (trečiojo asmens) veiksmai, kai, žinodami apie jų tarpusavyje sudarytą pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį, jie kitą dieną trišale sutartimi susitarė su ieškovu dėl reikalavimo teisių perleidimo bei skolos perkėlimo pagal preliminariąją sutartį, teisiškai vertintini kaip neatitinkantys protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d.). Tačiau vien dėl to trišalis sandoris negali negalioti ir paneigti šalių susitarimo dėl reikalavimo perleidimo bei skolos perkėlimo teisėtumo, taip pat negali atleisti šalių nuo sutartinių prievolių vykdymo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, susitarimas dėl skolos ieškovui perkėlimo neatleidžia jų nuo šio susitarimo vykdymo sąžiningo ieškovo atžvilgiu. Kitoks teisės aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, pažeistų sąžiningai veikusio ieškovo teises bei teisėtus lūkesčius, pažeistų sutarties, kuri jos šalims turi įstatymo galią, privalomumo principą (CK 6.189 str. 1 d.). Be to, net ir pripažinus negaliojančia sandorio dalį, pavyzdžiui, 2009 m. kovo 27 d. trišalio sandorio 1 punktą, savaime nėra pripažįstamas negaliojančiu visas sandoris (CK 1.96 str.). Todėl pagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismui net ir pripažinus negaliojančia cesijos sutartį, savaime negaliojančia netampa skolos perkėlimo sutartis.

31Tuo pačiu pastebėtina, kad pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį naujasis pirkėjas su pardavėju susitarė, jog visiškas apmokėjimas už sklypą bus atliktas trimis mokėjimais: du iš jų pavedimu (50 000 Lt sudarant sutartį ir 950 000 Lt iki 2007 m. gegužės 25 d.) ir vienas mokėjimas grynais pinigais (300 000 Lt iki 2007 m. gegužės 25 d.) (b.l. 109). Pirmosios instancijos teisme 2011 m. kovo 17 d. įvykusio teismo posėdžio metu pardavėjas paaiškino, kad 300 000 Lt iš naujojo pirkėjo negavo, nes šią sumą naujasis pirkėjas įskaitė kaip pardavėjo gautą iš pradinio pirkėjo pagal 2007 m. kovo 26 d. preliminariąją sutartį (b.l. 144). Nors šios sumos sumokėjimą, kaip atsakovas nurodė paaiškinimuose, patvirtina kasos dokumentas, atsakovo teigimu, išrašytas po priėmimo-perdavimo akto tarp pardavėjo ir naujojo pirkėjo pasirašymo (2007 m. gegužės 27 d.), tačiau, byloje nesant šio dokumento, minėti įrodymai turi būti vertinami neatsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų (sutampa suma, kurią pradinis pirkėjas sumokėjo pardavėjui ir kurios gavimą iš naujojo pirkėjo pardavėjas ginčija byloje, taip pat sutampa terminai, per kuriuos įvykdyti prievoles pardavėjui ir pradiniam pirkėjui įsipareigojo naujasis pirkėjas pagal pirkimo-pardavimo ir skolos perkėlimo sutartis ir kt.). Tretysis asmuo paaiškino, jog kasos dokumentas buvo pasirašytas atsakovui prašant, kad būtų dokumentais įformintas visos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sandorio kainos (1 300 000 Lt) sumokėjimas pardavėjui. Be to, naujasis pirkėjas su pardavėju 2007 m. gegužės 25 d. pasirašė daikto priėmimo-perdavimo aktą, kuris liudija apie visišką atsiskaitymą iki dokumento dėl 300 000 Lt sumokėjimo išrašymo. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje atsiskaitymai pagal pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovo ir trečiojo asmens nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, teisiškai nėra reikšminga, kadangi byloje sprendžiama, ar atsakovui kilo prievolė pagal cesijos ir skolos perleidimo sutartis, bet ne aplinkybės, ar atsakovas visiškai atsiskaitė pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, ar 300 000 Lt suma nebuvo sumokėta pardavėjui du kartus.

32Iš 2007 m. kovo 26 d. tarp pradinio pirkėjo ir pardavėjo sudarytos preliminarios sutarties matyti, kad šalys sutarė ateityje sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir pradinis pirkėjas sumokėjo pardavėjui sutarties sudarymo metu dalį sklypo kainos (300 000 Lt iš 1 300 000 Lt sutartos kainos, sutarties 4.1.1 p., b.l. 5). Ginčo dėl šios pinigų sumos sumokėjimo nėra. Naujasis pirkėjas, perėmęs pardavėjo skolą pradiniam pirkėjui ir per sutartyje nustatytą 60 dienų terminą nuo sutarties sudarymo neįvykdęs sutartinio įsipareigojimo – nesumokėjęs 300 000 Lt pradiniam pirkėjui, laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.). Toks naujojo pirkėjo pasyvumas vertintinas kaip neteisėtas neveikimas ir sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str. 1 d.). Šiuo atveju egzistuoja ir sutartinės civilinės atsakomybės kitos sąlygos – nuostoliai (perimtos skolos nesugrąžinimas), priežastinis ryšys tarp perimtos skolos nesugrąžinimo ir dėl to atsiradusių pradinio pirkėjo nuostolių, kaltė, kuri yra preziumuojama (CK 6.246 - 6.249 str.). Esant naujojo pirkėjo sutartinei civilinei atsakomybei, jis privalo pradiniam pirkėjui ne tik sugrąžinti kaip avansą perduotus 300 000 Lt, bet ir atlyginti padarytus kitus nuostolius, kurių visiško atlyginimo principą įtvirtina įstatymo normos (CK 6.245 str. 3 d., 6.249 str. 1 d.). Šiuo atveju pradinio pirkėjo nuostolius sudaro nesugrąžinta 300 000 Lt avanso suma bei negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų naujojo pirkėjo veiksmų, šie pinigai jam būtų sugrąžinti ir jis būtų naudojęsis savo lėšomis. Nuostoliai, atsiradę dėl sutartinių prievolių nevykdymo, turi būti atlyginti. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju minimalius ieškovo nuostolius sudaro tuo metu komercinių bankų mokėtos palūkanos už indėlius. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo už sutartinių prievolių pažeidimą 28 150,76 Lt nuostolių, pavadintų palūkanomis, už naudojimąsi pinigais laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. Tokio dydžio minimalius nuostolius ieškovas apskaičiavo pagal įstatymo analogiją taikydamas CK 6.210 straipsnio pirmosios dalies nuostatas. Kolegija pažymi, jog tokio dydžio palūkanos (penkių procentų dydžio metinės palūkanos) yra mažesnės už tuo metu mokamas vidutines indėlio palūkanas (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7280&lang=lt), todėl jos atitinka minimalius nuostolius, kuriuos yra pagrindas priteisti. Aplinkybė, kad prašydamas priteisti nuostolius negautų pajamų forma ieškovas klaidingai nuostolius įvardija palūkanomis ir remiasi netinkama teisės norma, netrukdo tinkamai kvalifikuoti ieškovo reikalavimų pagal jų turinį bei teisingai išspręsti ginčą šioje dalyje.

33Dėl ieškovo prašymo priteisti procesines palūkanas kolegija pažymi, jog procesinės palūkanos priteisiamos nuo visos teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Su tam tikrų teisinių faktų atsiradimu įstatymų normos nustato ribojimus ieškovams reikalauti procesinių palūkanų priteisimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Vienas iš tokių teisinių faktų – teismo nutarties, kuria įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjimas. Remiantis 2001 m. kovo 20 d. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 9 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, skaičiavimas. Vilniaus apygardos teismas G. D. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo priėmė ir civilinę bylą iškėlė 2009 m. balandžio 14 d. (b.l. 1). 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovui UAB „Sklypas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2009 m. birželio 3 d. Už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. birželio 2 d. imtinai iš atsakovo ieškovui turi būti priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo 328 150,76 Lt sumos, t. y. 2247,50 Lt (328 150,76 Lt X 5% : 365 d. X 50 d.). Tokiu būdu teismas tvirtina ieškovo kreditorinį reikalavimą iš viso 330 398,26 Lt sumai.

34Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija jų plačiau neanalizuoja.

35Spręsdama klausimą dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas, nusprendęs išieškoti iš ieškovo žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.) bei žyminio mokesčio grąžinimą (CPK 87 str. 1 d. 6 p.). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą, todėl priteisti 5 461,62 Lt žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, nebuvo teisinio pagrindo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme – 37,10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

36Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp proceso šalių, nepagrįstai tarp pradinio ir naujojo pirkėjų bei pardavėjo sudarytą sutartį pripažino niekine, netinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, naikintina (CPK 183 str., 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Tvirtintinas ieškovo kreditorinis reikalavimas atsakovo restruktūrizavimo byloje 330 398,26 sumai, iš kurios 300 000 Lt sudaro skola, 28 150,76 Lt negautos pajamos dėl piniginės prievolės neįvykdymo ir 2247,50 Lt procesinės palūkanos (CK 6.245 str. 3 d., 6.210 str. 1 d.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti.

39Patvirtinti ieškovo G. D. (duomenys neskelbtini) kreditorinį reikalavimą 330 398,26 (trijų šimtų trisdešimties tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių Lt ir dvidešimt šešių ct) sumai atsakovo UAB „Sklypas“ (duomenys neskelbtini) restruktūrizavimo byloje, iš kurių 300 000 Lt (tris šimtus tūkstančių Lt) sudaro skola, 28 150,76 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt Lt ir septyniasdešimt šešis ct) negautos pajamos ir 2247,50 Lt (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis Lt ir penkiasdešimt ct) procesinės palūkanos.

40Priteisti iš atsakovo RUAB „Sklypas“ (duomenys neskelbtini)valstybei 37,10 (trisdešimt septynis Lt dešimt ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2007 m. kovo 26 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens J. Ž buvo sudaryta... 5. Tą pačią dieną, t.y. 2007 m kovo 26 d. tarp trečiojo asmens J. Ž ir... 6. Kitą dieną, t. y. 2007 m. kovo 27 d. ieškovas G. D. ir atsakovas UAB... 7. G. D. 2009 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir... 8. Atsakovas RUAB „Sklypas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė... 9. Tretysis asmuo J. Ž pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame jis savo... 10. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi bylą sustabdė ir... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė ieškovo G. D.... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 14. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 15. Tretysis asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus... 16. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo G. D. atskirąjį skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 18. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino... 19. Teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos... 20. Vienas iš esminių sutarčių teisės principų, kildinamas iš dispozityvumo,... 21. Ar šalys sudarė sutartį, jei taip, kokios rūšies, ar sutarties visos... 22. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose šalių tikslai paprastai yra skirtingi,... 23. Aukščiau išdėstytos sutarčių aiškinimo taisyklės, pirmiausia tos,... 24. Civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių... 25. Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo... 26. Skolininkas, t. y. asmuo, kuris turi kito asmens naudai atlikti tam tikrą... 27. Tuo atveju, kai šalys ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose pasiektą... 28. Kai pradinio pirkėjo valia yra nukreipta į reikalavimo teisių įsigyti... 29. Nagrinėjamoje byloje pradinis pirkėjas, naujasis pirkėjas ir pardavėjas... 30. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pardavėjas tą pačią dieną (2007 m.... 31. Tuo pačiu pastebėtina, kad pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo... 32. Iš 2007 m. kovo 26 d. tarp pradinio pirkėjo ir pardavėjo sudarytos... 33. Dėl ieškovo prašymo priteisti procesines palūkanas kolegija pažymi, jog... 34. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai... 35. Spręsdama klausimą dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, kolegija... 36. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2... 38. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti.... 39. Patvirtinti ieškovo G. D. (duomenys neskelbtini) kreditorinį reikalavimą 330... 40. Priteisti iš atsakovo RUAB „Sklypas“ (duomenys neskelbtini)valstybei 37,10...