Byla e2A-117-450/2019
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danutės Gasiūnienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. H. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. H. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Takmaris“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Lodeksa“), atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“, tretiesiems asmenims A. G. ir E. G. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Takmaris“ 66 754,41 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

82.

9Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo E. G., apsimestinai veikdamas ieškovės vardu, ir AB „Nordea Bank“ 2005 m. birželio 7 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį, kuria bankas įsipareigojo suteikti 172 681 Eur būsto kreditą žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimui ir namo statybai. 2006 m. balandžio 5 d. trečiasis asmuo, apsimestinai veikdamas ieškovės vardu, ir bankas sudarė papildomą susitarimą prie 2005 m. birželio 7 d. būsto kreditavimo sutarties, kuriuo suteikto kredito suma padidinta iki bendros 703 777 Eur kredito sumos. Ši papildoma suma skirta gyvenamųjų namų statybai žemės sklype, esančiame ( - ). Trečiasis asmuo į ieškovės sąskaitą pervestas lėšas naudojo ne sutartyje, papildomame susitarime ir ieškovės išduotuose įgaliojimuose nurodytais tikslais, bet jas iššvaistė. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-898/2017, E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus (turto pasisavinimas ir turto iššvaistymas). Vienas iš lėšų iššvaistymo epizodų – atvejis, kai trečiasis asmuo be jokio teisinio pagrindo pervedė 230 500 Lt (66 757,41 Eur) atsakovei. Pati ieškovė nepervedė pinigų atsakovei BUAB „Takmaris“, nesudarė su atsakove jokios preliminarios sutarties dėl žemės sklypo, esančio ( - ), įgijimo, kurios pagrindu buvo pervesti pinigai, neįgaliojo trečiojo asmens atlikti šiuos veiksmus jos vardu. Pinigai, pervesti iš ieškovės sąskaitos atsakovei, nebuvo grąžinti. Atsakovė, nesant jokio teisinio pagrindo, iš ieškovės gautą 66 757,41 Eur pinigų sumą privalo grąžinti ieškovei. Jei teismas vertintų, kad preliminarioji sutartis yra privaloma ieškovei, minėta suma grąžintina kaip avansas, sumokėtas už nesudarytą pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

103.

11Atsakovė BUAB „Takmaris“ nesutiko su ieškiniu. Atsakovės vertinimu, pačios ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, taip pat kartu su ieškiniu pateikti dokumentai, paneigia nepagrįsto praturtėjimo prielaidas. Atsakovė nurodė, kad dar neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-808/2017, trečiasis asmuo E. G. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad veikdamas pagal ieškovės išduotus įgaliojimus ir valdydamas jai priklausančias pinigines lėšas, pasisavino ir išvaistė jam patikėtą ieškovės turtą, tokiais veiksmais padarydamas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Baudžiamojoje byloje patenkintas ieškovės civilinis ieškinys ir E. G. įpareigotas atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovė, siekdama du kartus prisiteisti tą pačią žalą, veikia nesąžiningai. Atsakovė nėra nepagrįstai praturtėjusi ieškovės sąskaita – BUAB „Takmaris“ sumokėjo ieškovei priklausančias lėšas E. G., veikusiam pagal 2006 m. lapkričio 8 d. įgaliojimą. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos išlaidų orderis Nr. 18/1.

124.

13Trečiasis asmuo E. G. prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2004 metais sutarė su ieškove vystyti nekilnojamojo turto projektus Lietuvoje. Šiam tikslui buvo nuspręsta įsigyti žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame planuota pastatyti tris namus (du pardavimui, trečią – ieškovės ir trečiojo asmens sūnui L. G.). Ieškovė įgaliojo trečiąjį asmenį sudaryti jos vardu 172 681 Eur vertės būsto kreditavimo sutartį su AB „Nordea Bank“, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas kreditas žemės sklypui įsigyti ir namui pastatyti. 2006 m. balandžio 5 d. ieškovės nurodymu buvo pasirašytas papildomas susitarimas prie būsto kreditavimo sutarties, kuriuo suteiktas kreditas padidintas iki 703 777 Eur. Ieškovė vykdė statybą ne tik žemės sklype, esančiame ( - ), ji taip pat vystė projektus ( - ), ( - ), ( - ). Dėl šios priežasties ieškovė savo vardu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) įregistravo individualią veiklą ir gavo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo pažymėjimą. Tai įrodo, kad ieškovė sąmoningai vykdė verslą ir privalėjo prisiimti visą galimą riziką. 2006 metais ieškovės nurodymu buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove dėl žemės sklypo ir mechaninių dirbtuvių pirkimo ( - ). Pagal šią sutartį į atsakovės sąskaitą buvo sumokėta 230 500 Lt. Pasirašydamas preliminarią sutartį, trečiasis asmuo veikė pagal ieškovės nurodymus ir neviršijo ieškovės 2005 m. lapkričio 8 d. išduotu įgaliojimu jam suteiktų teisių. 2007 metais ieškovės iniciatyva šis sandoris buvo nutrauktas ir UAB „Lodeksa“ (dabar BUAB „Takmaris) grąžino visą 230 500 Lt sumą trečiajam asmeniui pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. 18/1. Pinigus trečiasis asmuo panaudojo ieškovės nekilnojamojo turto projektui ( - ) vystyti.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

186.

19Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo E. G. turėjo 2005 m. rugsėjo 23 d. ieškovės išduotą įgaliojimą veikti jos vardu ir, be kita ko, sudaryti sandorius, todėl sudarydamas su atsakove preliminariąsias sutartis dėl žemės sklypo ir statinių pirkimo, jis veikė neviršydamas suteiktų įgaliojimų. Vykdant preliminariąsias sutartis ieškovės nurodoma 230 500 Lt suma buvo pagrįstai pervesta iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą. Kadangi preliminariojoje sutartyje nurodytas pagrindinis sandoris dėl žemės sklypo ir statinių įsigijimo iš atsakovės nebuvo sudarytas, atsakovė turėjo grąžinti ieškovei šios sutarties pagrindu pervestas pinigų sumas.

207.

21Vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė grąžino pinigus ieškovės įgaliotam asmeniui E. G.. Atsakovė pateikė 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 18/1, kuriame nurodyta, kad E. G. grąžinta ieškovei priklausanti 230 500 Lt suma (orderyje nurodomas jo išrašymo pagrindas – 2006 m. lapkričio 8 d. įgaliojimas, grąžinamos lėšos). Nors pateiktame kasos išlaidų orderyje nėra atsakovės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašų, tačiau jame yra trečiojo asmens E. G. parašas, patvirtinantis, kad šis asmuo gavo pinigus. Teismo posėdyje atsakovės vadovė A. G. patvirtino, kad pinigai E. G. buvo išmokėti. Atsakovės vadovė teigė, kad bendrovės kasoje buvo grynųjų pinigų, nes ji 2007 m. rugsėjo 17 d. iš bendrovės akcininko V. D. pasiskolino 230 000 Lt, o liudytojas V. D. patvirtino, kad skolino pinigus, suprasdamas, kad jie yra skirti atsakovei. Liudytojos G. K., baudžiamojoje byloje pateikusi specialisto išvadą, ir buvusi atsakovės buhalterė Z. V. patvirtino, kad pinigų įnešimas ir išdavimas apskaityti kasos knygoje.

228.

23Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-898/2017, kurioje E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, patenkintas ieškovės civilinis ieškinys – ieškovei iš trečiojo asmens priteisti 457 245,97 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti suma, jau yra priteista šiuo teismo nuosprendžiu.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

269.

27Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

289.1.

29Atsakovės direktorės A. G. parodymai, kad atsakovės kasoje buvo reikalinga pinigų suma, kuri buvo grąžinta trečiajam asmeniui E. G., turėjo sukelti teismui abejonių. Teismo nuosprendyje priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-898/2017, yra pripažinta, kad A. G. parodymai nėra patikimi, A. G. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai melagingų parodymų davimo. Nuosprendis yra peržiūrėtas apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo iškeltomis abejonėmis dėl A. G. paaiškinimų. Taigi, susiklostė situacija, kai vienas teismas pradėjo A. G. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl jos duotų parodymų, o kitas teismas vėliau priimtame sprendime remiasi tokiais parodymais kaip patikimais. Teismas, remdamasis aplinkybe, kad atsakovės direktorės ir trečiojo asmens E. G. parodymai sutapo, taip pat neatsižvelgė į tai, kad šiuos asmenis sieja artimi santykiai – jie veda bendrą ūkį ir gyvena kartu, todėl yra suinteresuoti atsakovei palankia bylos baigtimi.

309.2.

31Teismas tinkamai neištyrė aplinkybių dėl V. D. tariamai atsakovei suteiktos paskolos. Nagrinėjant baudžiamąją bylą A. G. nebuvo pateikusi teismui tariamai jos ir atsakovės akcininko sudarytos paskolos sutarties, o duodama parodymus ji neužsiminė teismui, kad tokia sutartis iš viso egzistuoja. Duomenys apie atsakovei suteiktą paskolą ir jos grąžinimą nebuvo pateikti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, nors teisės aktuose yra nustatytas įpareigojimas juridiniams asmenims, gavusiems paskolas iš fizinių asmenų ar jas grąžinusiems, atitinkamai deklaruoti šias operacijas. Teismas taip pat neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje buvusius įrodymus, be kita ko, į specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad atsakovės finansinė padėtis buvo bloga, ji neturėjo lėšų atsiskaityti su kreditoriais, ir nebuvo rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo suteiktos paskolos, bei į atsakovės buhalterės parodymus baudžiamojoje byloje. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad 230 000 Lt suma nebuvo paskolinta atsakovei.

329.3.

33Teismas rėmėsi nepatikimais atsakovės buhalterės parodymais. Baudžiamojoje byloje apklausta kaip liudytoja buhalterė Z. V. vienareikšmiškai nurodė, kad atsakovės direktorė liepė jai surašyti kasos orderius atgaline data, nors iš tikrųjų ji nematė jokių pinigų. Teismas baudžiamojoje byloje rėmėsi šiais parodymais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ši liudytoja pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad pinigų įnešimas ir išdavimas apskaityti kasos knygoje, pinigų perdavimo fakto ji nematė, ji tvarkė tik finansinės atskaitomybės dokumentus. Nors liudytoja teigė, kad duodama paaiškinimus baudžiamajame procese tariamai buvo apsvaigusi, todėl jos parodymai nebuvo teisingi, šis argumentas nėra pagrįstas – Z. V. baudžiamojo proceso metu buvo apklausta ne vieną kartą, todėl nėra tikėtina, kad liudytoja teikė visus parodymus apsvaigusi ir ši aplinkybė nebuvo pastebėta. Teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių liudytoja pakeitė savo parodymus.

349.4.

35Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2005 m. rugsėjo 23 d. bendrasis įgaliojimas suteikė teisę E. G. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis ieškovės vardu. Byloje teigiama, kad visi santykiai, tariamai susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės, atsirado jų pasirašytos preliminariosios žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Tačiau ieškovė niekada nesudarė tokios sutarties ir nesuteikė teisės trečiajam asmeniui sudaryti šią sutartį jos vardu. E. G. nebuvo išduotas joks specialus įgaliojimas, jis veikė bendro įgaliojimo pagrindu, o bendrieji įgaliojimai nesuteikia teisės sudaryti sandorių, sukuriančių atstovaujamajam didelės vertės įsipareigojimų. Kitas ieškovės išduotas įgaliojimas, kuris buvo nurodytas atsakovės išrašytame kasos išlaidų orderyje (2006 m. lapkričio 8 d. įgaliojimas), taip pat nesuteikė teisės E. G. ieškovės vardu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, priimti pinigus ar veikti santykiuose su atsakove. Todėl trečiajam asmeniui ir atsakovei sudarius preliminarią sutartį, ieškovei nebuvo sukurti jokie įsipareigojimai, o ginčijama suma buvo pervesta atsakovei be pagrindo.

369.5.

37E. G. ir atsakovė, veikusi per savo direktorę, bendrai sukėlė ieškovei žalą – atsakovė ir trečiasis asmuo kartu sudarė fiktyvią preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kurios nesiekė vykdyti, trečiasis asmuo pervedė atsakovei pinigus, o ši ėmėsi veiksmų tam, kad būtų įformintas tariamas lėšų grąžinimas, kuris niekada neįvyko, todėl šie asmenys už padarytą žalą turi atsakyti solidariai. Aplinkybė, kad ieškovės civilinis ieškinys pareikštas baudžiamojoje byloje, buvo patenkintas, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų, pareikštų šioje byloje, pagrįstumo, kadangi tai nereiškia, kad ieškovė faktiškai yra atgavusi prašomą priteisti pinigų sumą, kurią trečiasis asmuo be jokio teisinio pagrindo pervedė atsakovei. Ieškovė negalėjo pareikšti atsakovei reikalavimo dėl žalos atlyginimo minėtoje baudžiamojoje byloje, nes atsakovė neturėjo įtariamosios ar kaltinamosios statuso.

3810.

39Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Takmaris“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

4010.1.

41Ieškovė nepagrįstai remiasi aplinkybėmis, nustatytomis baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose, kadangi atsakovei šie procesiniai sprendimai neturi res judicata galios. Atsakovė nedalyvavo minėtoje baudžiamojoje byloje, negalėjo daryti įtakos joje atliktam įrodymų tyrimui, teikti įrodymus ir susijusius prašymus, užduoti klausimus proceso dalyviams ir liudytojams, ginčyti procesinius sprendimus, susijusius su jos interesais.

4210.2.

43Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė neperdavė E. G. ginčo pinigų sumos. Pinigų grąžinimo ieškovei (jos atstovui) faktą patvirtina pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas – atsakovės 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos išlaidų orderis Nr. 18/1, kuriame pinigų grąžinimas patvirtintas E. G. parašu. Teisme apklausta atsakovės buhalterė Z. V. patvirtino, kad pinigų išdavimas pagal minėtą kasos išlaidų orderį apskaitytas kasos knygoje, kasos išlaidų orderis buvo jos patikrintas, atitiko reikalavimus ir buvo įtrauktas į finansinę atskaitomybę. Liudytoja G. K. nurodė negalinti atsakyti, ar E. G. pagal šį orderį realiai buvo išmokėti pinigai, tačiau atliktos operacijos buvo apskaitytos didžiojoje kasos knygoje ir tai patvirtina, kad jos buvo atliktos. Aplinkybę, kad atsakovės kasoje buvo reikiama pinigų suma, patvirtina 2007 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartis, kuria atsakovės akcininkas V. D. paskolino jai 230 000 Lt, 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderis, kuriuo į atsakovės kasą buvo įnešta 230 500 Lt suma, pinigų įnešimą ir išdavimą patvirtinantis kasos knygos išrašas. Taigi, ginčo objektu esanti ūkinė finansinė operacija įrodyta tiek atsakovės pirminiais buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentais, tiek ir teisme duotais paaiškinimais. Tai, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo pateikti duomenys apie gautas ir grąžintas paskolas, nedaro sandorių ar atliktų ūkinių finansinių operacijų negaliojančiomis.

4410.3.

45Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nesirėmė argumentu esą E. G. neturėjo įgaliojimų ieškovės vardu sudaryti preliminariąsias žemės sklypų ir statinių pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove. Šį pagrindą ieškovė nurodė tik apeliaciniame skunde, iki tol ji teigė, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, ar privalo grąžinti avansą pagal sutartį. Be to, nurodytoje baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad sudarydamas sutartį dėl žemės sklypų pirkimo E. G. veikė pagal ieškovės 2005 m. rugsėjo 23 d. įgaliojimą ir neviršijo jam suteiktų teisių, o sumokėdamas 230 500 Lt į atsakovės sąskaitą, lėšas panaudojo teisėtai.

4610.4.

47Atsakovė išmokėjo pinigus E. G., todėl šiuo atveju ieškovė be pagrindo teigia, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra solidariai atsakingi ieškovei.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

49IV.

50Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5111.

52Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

53Dėl ieškovės prašymo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą

5412.

55Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės direktorės, trečiojo asmens A. G. baudžiamajame procese galimai duotų melagingų parodymų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovės vertinimu, atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga gali patvirtinti, kad A. G. iš tikrųjų davė melagingus parodymus, o tai savo ruožtu reikštų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, rėmėsi įrodomosios galios neturinčiais įrodymais. Kartu ieškovė pažymi, kad ji pati negali gauti reikalingų duomenų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, ikiteisminio tyrimo duomenys nėra skelbiami viešai, susipažinti su jais gali tik proceso dalyviai. Ieškovė, nesanti proceso dalyvė, neturi galimybės susipažinti su minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atsižvelgdama į tai, apeliaciniame skunde ieškovė prašo teismo išreikalauti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl A. G. galimai duotų melagingų parodymų.

5613.

57Vadovaujantis CPK 198 straipsnio 1 dalimi, rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba išreikalaujami teismo šio kodekso nustatyta tvarka. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje arba kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

5814.

59Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo išreikalauti visą A. G. atžvilgiu vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiagą. Formuluodama šį prašymą ieškovė nenurodė, kokius konkrečius ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, kokius konkrečius rašytinius įrodymus ji prašo išreikalauti. Pažymėtina, kad vykdant ikiteisminį tyrimą yra atliekama daug įvairių ikiteisminio tyrimo veiksmų, tyrimo veiksmų eiga ir rezultatai yra fiksuojami pasitelkiant įvairias leistinas priemones, todėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurią ieškovė prašo prijungti prie bylos, gali būti daug įvairių duomenų, dalis kurių gali būti nesusiję su nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas išreikalauti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos trečiojo asmens A. G. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagą, suformuluotas nenurodant, kokius konkrečius šiai bylai reikšmingus įrodymus ieškovė prašo išreikalauti, todėl netenkinamas.

60Dėl ginčo esmės

6115.

62Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė privalo grąžinti ieškovei be pagrindo įgytas lėšas. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pripažino, kad trečiasis asmuo E. G., ieškovės vardu sudarydamas preliminariąsias žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutartis, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, ir konstatavo, kad ieškovei ir atsakovei nesudarius pagrindinių pirkimo–pardavimo sutarčių, atsakovė grąžino ieškovei (jos įgaliotam asmeniui E. G.) preliminariųjų sutarčių pagrindu atsakovei pervestas pinigų sumas, kurių bendra vertė siekė 230 500 Lt (66 757,41 Eur). Ieškovė nurodo, kad jos išduotas įgaliojimas – tai bendrasis įgaliojimas, suteikęs teisę trečiajam asmeniui atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikėjo ieškovės turtui ir turtiniams interesams išsaugoti, tačiau nesuteikęs jam teisės ieškovės vardu sudaryti sandorių, sukuriančių jai didelių finansinių įsipareigojimų, todėl ieškovės lėšos, trečiojo asmens ir atsakovės sudarytų sutarčių pagrindu perduotos atsakovei, yra perduotos jai be jokio teisinio pagrindo. Ieškovės teigimu, be teisinio pagrindo atsakovei perduotos pinigų sumos nebuvo grąžintos nei pačiai ieškovei, nei jos tuometiniam atstovui E. G., todėl atsakovei kilo solidari pareiga grąžinti ieškovei šias sumas kartu su trečiuoju asmeniu E. G., kurio prievolė ieškovei atsirado baudžiamojoje byloje tenkinus jos pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

6316.

64Taigi, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi nustatyti, ar trečiasis asmuo E. G., sudarydamas su atsakove preliminariąsias žemės sklypo ir statinių pirkimo–pardavimo sutartis, neviršijo ieškovės jam suteiktų įgaliojimų, taip pat įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo išvada, kad preliminariųjų sutarčių pagrindu atsakovei pervesta suma buvo grąžinta E. G., veikusiam pagal ieškovės išduotą įgaliojimą, yra pagrįsta.

65Dėl trečiojo asmens E. G. teisės sudaryti sandorius ieškovės vardu

6617.

67Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.132 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis).

6818.

69Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Vadovaujantis CK 2.137 straipsnio 2 dalimi, atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.

7019.

71Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, ieškovė buvo pavedusi trečiajam asmeniui E. G. veikti jos vardu ir interesais. Ieškovės ir trečiojo asmens išorinių atstovavimo santykių išraiška – tai ieškovės trečiajam asmeniui išduoti įgaliojimai, be kita ko, ginčui aktualus ieškovės 2005 m. rugsėjo 23 d. išduotas bendrasis įgaliojimas, galiojęs iki 2008 m. rugsėjo 23 d. Šiuo įgaliojimu ieškovė įgaliojo E. G. „valdyti ir tvarkyti visą <...> kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius: pirkti, parduoti <...> žemę, pastatus ir kitą turtą, gauti paskolą, atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, pasirašyti sutartis, susitarimus <...>, disponuoti sąskaitomis bankuose bei sąskaitose esančiomis lėšomis <...>“. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, šiame įgaliojime buvo apibrėžtos konkrečios atstovui (E. G.) suteiktos teisės, nurodant, kokius veiksmus įgaliotojos vardu turi teisę atlikti trečiasis asmuo. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 2.137 straipsnio 2 dalį ir vertinti, kad, veikdamas pagal ieškovės 2005 m. rugsėjo 23 d. įgaliojimą, atstovas turėjo teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.

7220.

73Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. G., veikdamas pagal pirmiau minėtą įgaliojimą, sudarė su atsakove 2006 m. spalio 20 d., 2007 m. kovo 27 d. ir 2007 m. liepos 19 d. preliminariąsias žemės sklypo, esančio ( - ), dalių, taip pat pastato (mechaninių dirbtuvių) ir kiemo statinių (kiemo aikštelės) pirkimo–pardavimo sutartis, o vėliau iš ieškovės sąskaitos pervedė atsakovei pinigų sumas, kurių bendra vertė siekia 230 500 Lt (66 757,41 Eur). Pirmiau minėta, kad pagal 2005 m. rugsėjo 23 d. įgaliojimą, ieškovė suteikė teisę trečiajam asmeniui, be kita ko, jos vardu pirkti nekilnojamąjį turtą ir atsiskaityti už jį. Vadinasi, trečiasis asmuo, sudarydamas preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, veikė neviršydamas jam suteiktų įgalinimų ir jo sudaryti sandoriai (preliminarios sutartys) saisto įgaliojimą išdavusią ieškovę. Ieškovės argumentas, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės jos vardu sudaryti sandorių, sukuriančių jai pinigines prievoles, yra nepagrįstas.

7421.

75Nustatęs, kad sudarydamas preliminariąsias sutartis su atsakove trečiasis asmuo veikė ieškovės vardu ir neviršijo jam suteiktų įgalinimų, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad vykdant ieškovės vardu sudarytas preliminariąsias sutartis, 230 500 Lt (66 757,41 Eur) suma buvo pagrįstai pervesta atsakovei, nes pagal 2006 m. spalio 20 d., 2007 m. kovo 27 d. ir 2007 m. liepos 19 d. preliminariųjų sutarčių sąlygas (visų sutarčių 8 punktai), dalis už įgyjamus objektus mokėtinos kainos turėjo būti sumokama iki notarinės sutarties sudarymo. Vis dėlto ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovė neturėjo grąžinti ieškovei preliminariųjų sutarčių pagrindu sumokėtų sumų. Faktiškai ieškovė sumokėjo atsakovei avansą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000), šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu nebuvo sudarytos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys. Tai reiškia, kad pinigai, kuriuos atsakovė gavo pagal šias preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, turėjo būti grąžinti ieškovei.

76Dėl pinigų (ne)grąžinimo ieškovei

7722.

78Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, yra labiau tikėtina, kad atsakovės pagal preliminariąsias sutartis iš ieškovės gauti pinigai buvo grąžinti ieškovės atstovui. Ieškovė teigia, kad padarydamas tokią išvadą, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – teismas rėmėsi nepatikimais liudytojos parodymais ir neatsižvelgė į tos pačios liudytojos baudžiamajame procese duotus parodymus, nesirėmė ieškovės pateiktais įrodymais, plačiau netyrė ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, pvz., aplinkybių dėl trečiojo asmens A. G. ir atsakovės akcininko sudarytos paskolos sutarties realumo, todėl teismo sprendimas yra klaidingas ir neatitinka susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

7923.

80Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti laikydamasis civilinio proceso kodekse suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įvertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-421/2017).

8124.

82Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi byloje pateiktu 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 18/1, kuriame trečiasis asmuo E. G. savo parašu patvirtino gavęs iš atsakovės 230 500 Lt, ir atsakovės direktorės, trečiojo asmens A. G. paaiškinimais, kad minėta pinigų suma iš tikrųjų buvo išmokėta; atsakovės direktorės A. G. ir akcininko V. D. 2007 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartimi, kuria V. D. paskolino A. G. 230 000 Eur, 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderiu, kuriuo atsakovė priėmė iš A. G. 230 500 Lt, A. G. paaiškinimais ir liudytojo V. D. parodymais, kad paskolinta pinigų suma buvo perduota atsakovei; liudytojų Z. V. ir G. K. parodymais, kad pinigų įnešimas ir išėmimas buvo apskaityti atsakovės kasos knygoje. Vadovaudamasis nurodytais įrodymais teismas vertino, kad atsakovės direktorė A. G. pasiskolino iš atsakovės akcininko V. D. 230 000 Lt sumą, reikalingą atsiskaitymui su ieškove, įnešė 230 500 Lt į atsakovės kasą (paskolino atsakovei), savo ruožtu atsakovė kasos išlaidų orderiu Nr. 18/1 šią sumą išdavė E. G., veikusiam pagal ieškovės išduotą įgaliojimą, ir tokiu būdu atsiskaitė su ieškove.

8325.

84Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, neatsižvelgė į įrodymų visumą ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė nei aplinkybės, kad jos kasoje buvo atsiskaitymui su ieškove reikalinga pinigų suma, nei aplinkybės, kad tokia suma buvo perduota tuometiniam ieškovės atstovui E. G..

8526.

86Pirmiau minėta, kad byloje yra pateiktas 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderis Nr. 175, pagal kurį A. G. perdavė atsakovei 230 500 Lt, ir tos pačios dienos kasos išlaidų orderis Nr. 18/1, vadovaujantis kuriuo analogiška pinigų suma išmokėta tuometiniam ieškovės atstovui E. G.. Šie pinigų pervedimai nurodyti byloje pateiktame kasos knygos išraše. Ši aplinkybė, anot pirmosios instancijos teismo, patvirtina, kad finansinės operacijos iš tikrųjų buvo atliktos. Pažymėtina, kad šios teismo išvados nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

8727.

88Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovės buhalterinę apskaitą vedė Z. V.. Buvusi atsakovės buhalterė buvo apklausta kaip liudytoja E. G. atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, taip pat šioje civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus pradėtame ikiteisminiame tyrime pagal ieškovės pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą Z. V. dėl melagingų parodymų davimo. Apklausiama kaip liudytoja Z. V. nurodė, kad tvarkė tik atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus. Liudytoja teigė, kad išrašydama ginčo pajamų ir išlaidų orderius nematė realiai perduodamų grynųjų pinigų, o kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodytos finansinės operacijos galimai buvo atliekamos tik dėl akių, faktiškai neperduodant nurodytų pinigų sumų, nes atsakovės kasoje ir banko sąskaitose nebuvo pinigų šioms operacijoms atlikti; atliktos operacijos buvo apskaitytos kasos knygoje. Z. V. taip pat nurodė nenorėjusi įtraukti į atsakovės finansinę atskaitomybę šių tariamai atsakovei perduotų ir jos išmokėtų didelių sumų, kadangi suvokė, kad galimai yra atliekami neteisėti veiksmai, tačiau atsakovės direktorė A. G. privertė ją įtraukti šias sumas į finansinę atskaitomybę. Taigi, liudytoja pripažino nemačiusi ginčo pinigų perdavimo operacijų, žinojusi, kad atsakovė, kurios finansinė būklė buvo bloga, neturėjo galimybių šių operacijų atlikti ir įtraukusi jas į finansinės atskaitomybės dokumentus tik verčiama atsakovės direktorės.

8928.

90Iš byloje esančios medžiagos, kyla abejonių, ar kasos pajamų ir išlaidų orderiai iš tikrųjų buvo išrašyti nurodytą dieną. Kaip matyti iš pirmiau minėto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, Z. V., apklausta kaip liudytoja E. G. atžvilgiu vykdyto ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos išlaidų orderis ir kasos pajamų orderis buvo išrašyti atgaline data 2008 m. gegužės 25 d., kai atsakovė turėjo pateikti VĮ Registrų centrui balansą už 2007 metus. Vėliau liudytoja keitė savo parodymus ir nurodė, kad kasos išlaidų orderiai atgaline data buvo įregistruoti sistemoje, o ne išrašyti. Liudytoja nurodė, kad ankstesnius parodymus davė būdama sukrėsta po savo motinos mirties ir galimai netinkamai supratusi jai užduodamus klausimus. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar išrašyti kasos pajamų ir išlaidų orderiai, taip pat jų įtraukimas į kasos knygą, faktiškai patvirtina atsakovės atliktus veiksmus.

9129.

92Byloje nėra ginčo dėl to, kad pateiktas atsakovės 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos išlaidų orderis Nr. 18/1, pagal kurį ginčo pinigų suma grąžinta ieškovei (jos atstovui E. G.), neatitinka jo turiniui ir formai keliamų formalių reikalavimų – kasos išlaidų orderio nėra pasirašęs atsakovės direktorius ir kasininkas. Nors pirmos instancijos teismas vertino, kad nepaisant formalių kasos išlaidų orderio trūkumų, orderio išrašymas reiškia, kad pinigai faktiškai buvo išmokėti, nes jame yra E. G. parašas, patvirtinantis, kad jis gavo pinigus, o atsakovės direktorė A. G. patvirtino šiuos pinigus išmokėjusi, ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad pinigų perdavimas iš tikrųjų įvyko. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje trečiasis asmuo E. G. buvo nuteistas dėl turto pasisavinimo ir iššvaistymo, nustatė, kad E. G. ir A. G. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, o A. G. baudžiamojoje byloje išdėstyta pozicija, esą ginčo pinigų suma kasos išlaidų orderiu buvo grąžinta E. G., prieštaravo baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetui, todėl teismas vertino, kad A. G. parodymai galimai yra melagingi; jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs nurodytą bylą, 2018 m. kovo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-177/2018, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl pinigų grąžinimo E. G. galbūt A. G. duoda melagingus parodymus, nes kitų įrodymų, paneigiančių pinigų iššvaistymą, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo suabsoliutinti fakto, kad E. G., pasirašiusio kasos išlaidų orderyje, ir A. G., jo sugyventinės, patvirtinusios, kad išdavė jam pinigus, pozicijos sutapo, ir šias aplinkybes turėjo vertinti kritiškai, atsižvelgdamas į kitų byloje esančių įrodymų kontekstą.

9330.

94Aplinkybę, kad atsakovė galėjo grąžinti ieškovei preliminariųjų sutarčių pagrindu gautus pinigus paneigia ir byloje esantys duomenys, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovės finansinė padėtis buvo itin sudėtinga. Iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad šį teiginį patvirtino atsakovės buhalterė, liudytoja Z. V., nurodžiusi, kad atsakovės darbuotojai 3–4 mėnesius negaudavo atlyginimo, atsakovė nemokėdavo įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, negalėjo sumokėti įsiskolinimų tiekėjams, bankams, nemokėjo palūkanų, neturėjo jokių apyvartinių lėšų, kuriomis galėtų padengti įsiskolinimus, bei specialistė G. K., pateikusi išvadą baudžiamojoje byloje, kurioje, be kita ko, nurodė, kad 2007 m. atsakovė baigė turėdama 268 666 Lt nuostolio. Pažymėtina, kad ir nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys, inter alia (be kita ko) atsakovės direktorė, iš esmės neneigia, kad įmonė neveikė pelningai ir neturėjo pakankamai lėšų tam, kad galėtų atsiskaityti su ieškove. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, sunki bendrovės finansinė padėtis vėliau lėmė ir tai, kad BUAB „Lodeksa“ (dabar – UAB „Takmaris“) direktorė A. G. jau 2011 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (2011 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2633-259/2011 pareiškimas atsisakytas priimti dėl formaliųjų trūkumų). Pakartotinai įmonės vadovė kreipėsi su pareiškimu į Kauno apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo 2011 m. birželio 23 d. ir Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartimi iškėlė įmonės restruktūrizavimo bylą (civilinė byla Nr. B2-58-230/2016).

9531.

96Siekiant pagrįsti iš esmės nuostolingai veikusios atsakovės galimybę atsiskaityti su ieškove, byloje iškelta versija, kad šiam tikslui buvo panaudoti pinigai, kuriuos atsakovei paskolino A. G., gavusi juos kaip paskolą iš atsakovės akcininko V. D.. Byloje pateikta A. G. ir V. D. 2007 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartis, kuria V. D. paskolino A. G. 230 000 Lt (66 613 Eur). Vadovaujantis paskolos sutarties 3.6 punktu, paskola suteikta UAB „Lodeksa“ (dabar – BUAB „Takmaris“) apyvartinėms lėšoms. Pagal paskolos sutarties 3.2 punktą, A. G. įsipareigojo grąžinti paskolą V. D. iki 2017 m. spalio 30 d., taip pat ji įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 5 proc. metines palūkanas (paskolos sutarties 3.3 punktas). 2019 m. vasario 19 d. vykusiame teismo posėdyje A. G. nurodė, kad grąžino V. D. nedidelę dalį šios paskolos sumos, mokėjimai buvo atliekami dažnai, pervedant nedidelės sumas, todėl A. G. negalėjo konkrečiai įvardinti, kokia paskolos suma buvo grąžinta V. D.. A. G. taip pat teigė, kad nemokėjo V. D. paskolos sutartyje nustatytų 5 proc. palūkanų, kadangi šalys vėliau susitarė, kad ši paskolos sutarties nuostata neturi būti vykdoma (A. G. susitarė nemokėti palūkanų V. D.). Savo ruožtu liudytojas V. D. nurodė, kad A. G., nepaisant jo raginimų, iš viso negrąžino jam paskolos sutartimi paskolintų pinigų, taip pat nurodė, kad sutarties pagrindu turi būti mokamos palūkanos ir patvirtino nesąs susitaręs su A. G., kad nuostata dėl palūkanų mokėjimo pagal sutartį yra anuliuojama. Taigi, V. D. pozicija dėl paskolos sutarties sąlygų ir jos faktinio vykdymo, neatitinka A. G. pozicijos.

9732.

98A. G. teigia iš V. D. gautą sumą paskolinusi atsakovei UAB „Lodeksa“ (dabar – BUAB „Takmaris“). Šį faktą atspindi pirmiau minėtas 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderis Nr. 175, kuriuo atsakovė priėmė 230 500 Lt iš A. G.. Vis dėlto, teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad trečiasis asmuo faktiškai perdavė šią sumą bendrovei. Visų pirma, byloje nėra pateikta atsakovės BUAB „Takmaris“ (buvusi UAB „Lodeksa“) ir A. G. sudaryta paskolos sutartis, nors vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 1 dalimi (2006 m. birželio 22 d. redakcija), paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Antra, nei tokia paskolos sutartis, nei 2007 m. rugsėjo 17 d. A. G. ir V. D. sudaryta paskolos sutartis, nebuvo pateiktos baudžiamajame procese. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus trečiojo poskyrio 2015 m. lapkričio 24 d. specialistės G. K. išvada Nr. 111, kurioje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad paskola atsakovei buvo suteikta ar grąžinta. Pažymėtina, kad minėtoje baudžiamojoje byloje išvadą rengusiai specialistei buvo suformuluoti klausimai, kuriais, be kita ko, buvo prašoma atsakyti, ar vertinamuoju laikotarpiu atsakovei buvo suteiktos paskolos, jeigu taip, tai kada, kiek, ar jos apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, ar nutraukusi su ieškove sudarytą preliminarią sutartį atsakovė turėjo galimybę su ja atsiskaityti. Siekdama, kad specialistės išvadoje esančios išvados būtų objektyvios, atsakovė neabejotinai turėjo pateikti paskolos sutartis, jeigu tokios sutartys buvo sudarytos, tačiau, kaip minėta, jų nepateikė. Trečia, nors atsakovė negrąžino A. G. tariamai jos paskolintos pinigų sumos (2018 m. vasario 19 d. vykusiame teismo posėdyje šią aplinkybę pripažino pati A. G., nurodžiusi, kad atsakovė padengė tik nedidelę įsiskolinimo dalį ir šiuo metu yra perleidusi reikalavimo teisę savo dukrai A. R.), tačiau kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-645-776/2019, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas atsakovės bankroto byloje, nei A. G., nei A. R. nėra pareiškusios kreditorinių reikalavimų BUAB „Takmaris“ dėl šios skolos grąžinimo. Esant tokioms aplinkybėms, kyla abejonių dėl atsakovės nurodytų paskolos sandorių realumo. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą abejoti, kad atsakovė, esant sunkiai finansinei padėčiai, buvo pajėgi atsiskaityti su ieškove.

9933.

100Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal atsakovės ir trečiųjų asmenų poziciją, visi ginčui aktualūs pinigų perdavimai vyko ne pervedant lėšas į banko sąskaitas, bet perduodant grynuosius pinigus. Niekas, išskyrus tariamai pinigus perdavusius ir priėmusius asmenis, t. y. pačią A. G., E. G. ir V. D., nedalyvavo tuo metu, kai V. D. perdavė (paskolino) pinigus A. G. ar kai A. G. išdavė pinigus A. G.. Vadinasi, niekas, išskyrus šiuos asmenis, susijusius tarpusavyje ir su atsakove BUAB „Takmaris“ (A. G. yra atsakovės direktorė, V. D. buvo jos akcininkas, E. G. – A. G. sugyventinis), nematė ir negali patvirtinti pinigų perdavimo fakto, o šių asmenų nurodomos aplinkybės, kaip nurodyta pirmiau, kelia pagrįstų abejonių dėl jų atitikties faktinei situacijai.

10134.

102Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė neturėjo pakankamai pinigų tam, kad galėtų atsiskaityti su ieškove, ir negrąžino 230 500 Lt nei pačiai ieškovei, nei jos vardu veikusiam trečiajam asmeniui E. G.. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, esą ieškovė nepagrįstai prašo grąžinti 230 500 Lt kaip avansą už neįvykusį sandorį, kadangi prašoma priteisti pinigų suma anksčiau buvo grąžinta jos atstovui E. G., neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos ir tinkamai neištyrė ieškovės nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti atsakovės ir trečiojo asmens E. G. išdėstyta pozicija (teismas neįvertino atsakovės direktorę A. G. ir E. G. siejusių santykių, išsamiai netyrė liudytojos Z. V. įvairiuose procesuose duotų parodymų ir kt.), todėl skundžiamame sprendime teismo padaryta išvada dėl tariamo pinigų grąžinimo nėra pagrįsta.

103Dėl procesinės bylos baigties

10435.

105Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacinio proceso tvarka, nustatė, kad trečiasis asmuo E. G. sudarė preliminariąsias sutartis su atsakove veikdamas pagal ieškovės jam suteiktą įgaliojimą, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad šių sutarčių pagrindu atsakovei sumokėta 66 757,41 Eur (230 500 Lt) suma buvo perduota jai nesant teisinio pagrindo. Kita vertus, teismas nustatė, kad šalys nesudarė preliminariosiose sutartyse, kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimai, nurodytų pagrindinių sutarčių, todėl atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtus 66 757,41 Eur (230 500 Lt), ir atsakovė, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, iki šiol negrąžino ieškovei šios pinigų sumos. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, naikintinas, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 66 757,41 Eur tenkinamas.

10636.

107Tenkinamas ir reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.38 str.). Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str.). Skolininkas pažeidęs kreditoriaus interesus privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

10837.

109Pirmiau minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pripažino trečiąjį asmenį E. G. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje ir iš dalies patenkino ieškovės civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisdamas ieškovei iš trečiojo asmens 457 245,97 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-177/2018 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu priteistą sumą sumažino iki 156 622,75 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad minėtais procesiniais sprendimais, priimtais išnagrinėjus baudžiamąją bylą, ieškovei iš E. G. jau priteista šioje byloje prašoma priteisti pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Byloje nesant duomenų, kad E. G. įvykdė savo įsipareigojimus ieškovei, 66 757,41 Eur suma ieškovei priteistina iš atsakovės. Šią sumą atsakovė turi sumokėti ieškovei solidariai su trečiuoju asmeniui E. G., kuriam, minėta, pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą kilo iš Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesinių sprendimų priimtų išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-808/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-177/2018).

110Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

11138.

112Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmęs naują sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai tenkinami, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

11339.

114Ieškovė sumokėjo 1 226 Eur (613 Eur + 613 Eur) žyminį mokestį už ieškinį ir 1 226 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Kadangi šiuo sprendimu ieškovės reikalavimai yra tenkinami, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 452 Eur (1 226 Eur + 1 226 Eur) žyminio mokesčio suma. Ieškovė taip pat patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1 497,38 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, yra pagrįstos (ieškovė pateikė teismui sąskaitas, mokėjimo nurodymus, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą) ir ieškovės realiai patirtos, todėl tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 1 997,38 Eur (500 Eur + 1 497,38 Eur) atstovavimo išlaidų. Bendra ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 4 449,38 Eur (2452 Eur žyminio mokesčio + 1 997,38 Eur atstovavimo išlaidų) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei BUAB „Takmaris“ 2018 m. spalio 22 d. iškelta bankroto byla (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-645-773/2019), bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų.

11540.

116Iš atsakovės priteistinos 10,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

117Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

118Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

119Ieškovės M. H. ieškinį patenkinti.

120Priteisti ieškovei M. H. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ (juridinio asmens kodas 125518069), atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ignika“, (solidariai su trečiuoju asmeniu E. G.) 66 757,41 Eur (šešiasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 41 ct); 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (66 757,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 4 449,38 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios priteisiamos iš administravimui skirtų lėšų.

121Priteisti valstybei iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ administravimui skirtų lėšų 10,15 Eur (dešimt eurų 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo E. G., apsimestinai veikdamas... 10. 3.... 11. Atsakovė BUAB „Takmaris“ nesutiko su ieškiniu. Atsakovės vertinimu,... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo E. G. prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 18. 6.... 19. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo E. G. turėjo 2005 m. rugsėjo 23 d.... 20. 7.... 21. Vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas padarė labiau... 22. 8.... 23. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 26. 9.... 27. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m.... 28. 9.1.... 29. Atsakovės direktorės A. G. parodymai, kad atsakovės kasoje buvo reikalinga... 30. 9.2.... 31. Teismas tinkamai neištyrė aplinkybių dėl V. D. tariamai atsakovei suteiktos... 32. 9.3.... 33. Teismas rėmėsi nepatikimais atsakovės buhalterės parodymais. Baudžiamojoje... 34. 9.4.... 35. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2005 m. rugsėjo 23 d. bendrasis... 36. 9.5.... 37. E. G. ir atsakovė, veikusi per savo direktorę, bendrai sukėlė ieškovei... 38. 10.... 39. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Takmaris“... 40. 10.1.... 41. Ieškovė nepagrįstai remiasi aplinkybėmis, nustatytomis baudžiamojoje... 42. 10.2.... 43. Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovė neperdavė E. G. ginčo pinigų... 44. 10.3.... 45. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nesirėmė argumentu... 46. 10.4.... 47. Atsakovė išmokėjo pinigus E. G., todėl šiuo atveju ieškovė be pagrindo... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV.... 50. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 51. 11.... 52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 53. Dėl ieškovės prašymo išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą... 54. 12.... 55. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės direktorės,... 56. 13.... 57. Vadovaujantis CPK 198 straipsnio 1 dalimi, rašytiniai įrodymai gali būti... 58. 14.... 59. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo išreikalauti visą A. G.... 60. Dėl ginčo esmės... 61. 15.... 62. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė privalo grąžinti ieškovei be... 63. 16.... 64. Taigi, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi nustatyti, ar... 65. Dėl trečiojo asmens E. G. teisės sudaryti sandorius ieškovės vardu... 66. 17.... 67. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.132... 68. 18.... 69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo... 70. 19.... 71. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, ieškovė buvo... 72. 20.... 73. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. G., veikdamas pagal pirmiau... 74. 21.... 75. Nustatęs, kad sudarydamas preliminariąsias sutartis su atsakove trečiasis... 76. Dėl pinigų (ne)grąžinimo ieškovei... 77. 22.... 78. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vadovaujantis... 79. 23.... 80. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas... 81. 24.... 82. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą,... 83. 25.... 84. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad teismas,... 85. 26.... 86. Pirmiau minėta, kad byloje yra pateiktas 2007 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų... 87. 27.... 88. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu... 89. 28.... 90. Iš byloje esančios medžiagos, kyla abejonių, ar kasos pajamų ir išlaidų... 91. 29.... 92. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pateiktas atsakovės 2007 m. rugsėjo 21 d.... 93. 30.... 94. Aplinkybę, kad atsakovė galėjo grąžinti ieškovei preliminariųjų... 95. 31.... 96. Siekiant pagrįsti iš esmės nuostolingai veikusios atsakovės galimybę... 97. 32.... 98. A. G. teigia iš V. D. gautą sumą paskolinusi atsakovei UAB „Lodeksa“... 99. 33.... 100. Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal atsakovės ir trečiųjų... 101. 34.... 102. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčui aktualiu... 103. Dėl procesinės bylos baigties... 104. 35.... 105. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacinio proceso... 106. 36.... 107. Tenkinamas ir reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines procesines... 108. 37.... 109. Pirmiau minėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d.... 110. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 111. 38.... 112. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmęs naują... 113. 39.... 114. Ieškovė sumokėjo 1 226 Eur (613 Eur + 613 Eur) žyminį mokestį už... 115. 40.... 116. Iš atsakovės priteistinos 10,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo... 117. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 118. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti... 119. Ieškovės M. H. ieškinį patenkinti.... 120. Priteisti ieškovei M. H. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės bankrutuojančios... 121. Priteisti valstybei iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės...