Byla e2A-577-258/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, BUAB „Aljos statyba“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Akordas 1“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žemaičių kampas“ ieškinį atsakovui UAB „Akordas 1“ dėl nuostolių atlyginimo, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, BUAB „Aljos statyba“.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 824,27 Eur nuostolių, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso automobilis Peugeot 307 CC, valstybinis Nr. ( - ) (toliau ir Automobilis). 2015-03-17 apie 22.30 val. ieškovo darbuotoja M. M. Automobiliu važiavo Bitėnų g., esančia Vilniuje, ir vadovaudamasi Bitėnų ir Salotės g. sankryžoje tą vakarą buvusiais pastatytais kelio ženklais pasuko į dešinę, t.y. nurodyta apylankos kryptimi. Važiuodama Salotės g. maždaug ties sankryža su Trakėnų g. M. M. užvažiavo ant jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėto kanalizacijos šulinio dangčio, kuris buvo netinkamai pritvirtintas, atsidarė, pakilo ir apgadino Automobilį.
  2. Atsakovas UAB „Akordas 1“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-09-01 sudarė rangos darbų sutartį Nr. A62-96/14(3.10.21-AD4). Vykdydamas šią sutartį, atsakovas 2014-09-08 gavo leidimą kasti NR. AK-1994/46/2014, kuriame nurodyta, kad transporto eismas objekte ribojamas pagal schemas Nr. 294/2014, 2150/2015, 63/2015/L. Visi transporto eismo ribojimai, kelio ženklai, jų vietos, apylankų nuorodos yra suderinti su visomis atitinkamomis institucijomis, tame tarpe Vilniaus miesto savivaldybe, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakingais pareigūnais. Iš šių schemų matyti, kad eismas Bitėnų-Salotės g. sankryžoje sukti į dešinę yra draudžiamas, apylankos ženklas nukreipia sukti į kairę. Be to, važiuojant Bitėnų g. link Salotės g. likus 100 m iki minėtos sankryžos įrengtas ženklas Nr. 624 „Apylankos schema“, kurioje nurodoma, kad Bitėnų-Salotės g. sankryžoje eismas į dešinę neleistinas, likus 50-60 m iki Bitėnų-Salotės g. sankryžos įrengtas ženklas Nr. 625 „Apylankos kryptis“ bei pastatytas eismą draudžiantis ženklas Nr. 31 „Įvažiuoti draudžiama“. Tai, atsakovo teigimu, liudija, kad ieškovui priklausantį Automobilį M. M. vairavo nesilaikydama eismo ribojimo schemų, važiavo pažeisdama draudžiamąjį ženklą Nr. 31 „Įvažiuoti draudžiama“. Šie neatsargūs, neatidūs pačios vairuotojos veiksmai lėmė žalos atsiradimą (CK 6.282 str.). Be to, atsakovo teigimu, kadangi žala atsirado Automobiliui užvažiavus ant netinkamai pritvirtinto nuotekų šulinio dangčio, o ne dėl netinkamos, trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio ir atsakovo darbų metu valdyto kelio priežiūros, atsakovas nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.
  3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė spręsti ginčą pagal atsiliepime nurodomas aplinkybes ir teisės aktus. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovas 2014-09-01 sudarė darbų sutartį Nr. A62-96/14(3.10.21-AD4), kuria atsakovas per sutartyje nustatytą terminą įsipareigojo atlikti Salotės g. atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki Angelavos g. Vilniuje įrengimo darbus. Pagal šios sutarties 5.4.13 p. atsakovas įsipareigojo vykdant darbus atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje, siekiant užtikrinti eismo saugumą dangos remonto metu naudoti kelio darbams skirtus laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus, atitvėrimus, apsaugines signalines tvoreles. Šia sutartimi kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo perduota būtent atsakovei, o šią atkarpą atsakovas turėjo savo žinioje ir turėjo teisę kelio atkarpai daryti fizinį poveikį. Todėl trečiojo asmens manymu, būtent atsakovas turi atsakyti pagal ieškovės ieškinį. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės Automobilis po eismo įvykio buvo eksploatuotas dar penkis mėnesius, iš ko seka, kad sugadinimai galėjo atsirasti ir po eismo įvykio.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Akordas 1“ ieškovo UAB „Žemaičių kampas“ naudai žalos atlyginimą – 1824,27 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1824,27 Eur sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2015-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1998,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad tokie ženklai 2015-03-17 eismo įvykio vietoje būtų stovėję. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir į eismo įvykio vietą Salotės g. – Trakėnų g. sankryžą, kuri yra Salotės g. atkarpoje tarp namo Salotės g. 59, Vilniuje, ir Salotės – Bitėnų g. sankryžos, atvykę policijos pareigūnai A. S., A. A., kurie nors ir negalėjo nurodyti atvykimo į įvykio vietą trajektorijos, bet užtikrintai nurodė apžiūrėję ieškovės darbuotojos nurodytą eismo įvykio vietą ties pastatu Trakėnų g. 48, Vilniuje, ir jokių kelio ženklų apskritai nematė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ženklai pagal šią schemą Bitėnų g. būtų buvę pastatyti anksčiau nei 2015-03-31 (CPK 178 str.). Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ pagal šią schemą turėjo būti pastatytas ne Bitėnų – Salotės g. sankryžoje ties pastatu Trakėnų g. 44, Vilniuje, o Trakėnų – Salotės g. sankryžoje ties pastatu Trakėnų g. 48, Vilniuje, kur ir įvyko eismo įvykis. Kitose sankryžose šis ženklas turėjo stovėti su nuoroda, koks atstumas iki šio ženklo įsigaliojimo. Atsakovo į bylą pateiktoje fotonuotraukoje kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiavimas draudžiamas“ stovi be jo įsigaliojimą žyminčios nuorodos.
  3. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo teiginių, kad jis nėra lietaus nuotekų šulinio E118, buvusio remontuojamoje Salotės g., Vilniuje, savininkas, o šulinio savininkas yra trečiasis asmuo UAB „Aljos statyba“ nurodė, kad iš į bylą pateiktų 2014-09-08 leidimo kasti Nr. AK-1994/46/2014 techninio projekto techninės specifikacijos nustatyta, kad atsakovas prieš darbų pradžią turėjo iškviesti visas projekte nurodytas tinklus eksploatuojančias organizacijas, todėl akivaizdu, kad vykdydamas darbus atsakovas turėjo žinoti asmenis – savininkus ir/ar valdytojus, kurie buvo atsakingi už šio lietaus nuotekų šulinį Nr. E118 iki atsakovo pradėtų atlikti Salotės g. atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki Angelavos gatvės, Vilniuje, įrengimo darbų pradžios. Tokios informacijos į bylą atsakovas nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei remdamasis kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 str. aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad prievolinės teisės pagrindu atsakovui perėmus pareigą prižiūrėti ir tvarkyti Salotės gatvės, kurioje įvyko įvykis, dalimi esantį lietaus nuotekų šulinį Nr. E118 šios gatvės remonto metu, atsakovas tapo jo valdytoju, atsakingu už žalos, kilusios dėl jo trūkumų, atlyginimą.
  4. Teismas sprendė, kad byloje yra įrodytos visos trys civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovas eismo įvykio dieną 2015-03-17 valdė Salotės g. esantį lietaus nuotekų šulinį Nr. E118, kuris turėjo trūkumų - jo dangtis nebuvo tinkamai pritvirtintas, šulinys buvo ne viename lygmenyje su gatvės važiuojamąja dalimi, ieškovei buvo padaryta prašoma atlyginti 1 824,27 Eur žala, pasireiškusi 1716,83 Automobilio atstatymo kaštais ir 107,44 Eur išlaidomis žalai įvertinti, tarp kilusios žalos ir lietaus nuotekų šulinio Nr. E118 trūkumų yra aiškus priežastinis ryšys (CPK 6.266 str., 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p., 6.247 str.).
  5. Vertindamas ieškovui priteistinos žalos dydį, teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad Automobilio sugadinimai, kuriuos įvertino UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 15-407-02, buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, nei ieškovė nurodė ieškinyje. Priešingai, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad dar 2015-04-26 Automobiliui buvo sustabdytas leidimas dalyvauti viešame eisme, nes nebuvo atlikta jo privaloma techninė apžiūra (b.l. 137, t. I), UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaitoje kaip keičiamas ir dažomas nurodė tas Automobilio dalis, kurios kaip apgadintos nurodytos ir M. M. po įvykio iš karto rašytuose paaiškinimuose.
  6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atsikirtimus, kad nagrinėjamu atveju jo civilinę atsakomybę šalina ieškovo Automobilio vairuotojos M. M. kaltė, jai važiuojant atsakovo remontuojama Salotės g. atkarpa, kuria eismas 2015-03-17 buvo uždraustas. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šio savo atsikirtimo atsakovas byloje neįrodė (CPK 178 str.). Byloje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie leistų teigti, kad 2015-03-17 M. M. sukant į dešinę Bitėnų – Salotės g. sankryžoje ties pastatu Trakėnų g. 44, Vilniuje, stovėjo kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ (CPK 185 str.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliantas (atsakovas) UAB „Akordas 1“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-15 sprendimą, kurioje ieškovės UAB „Žemaičių kampas“ ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas bei priteistas iš atsakovo UAB „Akordas 1“ ieškovės UAB „Žemaičių kampas“ naudai žalos atlyginimas – 1824,27 Eur, 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 1824,27 Eur sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2015-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1998,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
    1. Ieškovui priklausantį automobilį vairavusi M. M., važiuodama Bitėnų g., Vilniuje, ir privažiavusi Bitėnų g.-Salotės g. sankryžą pasukusi į dešinę link Trakėnų gatvės, nesilaikė eismo ribojimo schemų, važiavo pažeisdama draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 31 „Įvažiuoti draudžiama“. Neatsargūs, neatidūs ir neteisėti pačios vairuotojos veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Vairuotojos M. M. kaltė turėjo įtakos civilinei atsakomybei atsirasti, kai ji, matydama atitinkamus kelio ženklus, privalėjo numatyti ir pasekmes nesilaikant tokio eismo ribojimo, ir leido tokioms pasekmėms kilti. CK 6.282 straipsnis numato, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šio ginčo atveju, atsakovas teismo prašė reikalavimą atlyginti žalą atmesti, nes žalos atsiradimą lėmė pačios vairuotojos kaltė.
    2. Tai, kad 2015-03-17 transporto eismas objekte buvo ribojamas pagal schemas Nr. 294/2014, Nr. 2150/2014 ir 63/2015/L patvirtino ir statybos techninę priežiūrą vykdęs techninis prižiūrėtojas – liudytojas M. K. bei liudytoja D. P.. Liudytojas M. K., vykdydamas STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ numatytas pareigas, vadovaudamasis LR Statybos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktu, privalo pranešti ir fiksuoti bet kokius rangovo, šio ginčo atveju atsakovo, nukrypimus nuo saugos eismo statybvietėje užtikrinančių schemų, ženklų ir pan. Tačiau jokių nukrypimų nuo saugos eismo statybvietėje užtikrinančių schemų, ženklų ir pan. nebuvo. Tai patvirtina ir nuotraukos, padarytos iš karto po įvykio, t.y. 2016-03-18 dieną (įvykis įvyko 2016-03-17 22 val. 30 min., ir atsakovas į įvykio vietą nebuvo kviestas), vos tik atsakovas sužinojo apie įvykusį įvykį.
    3. Vairuotoja M. M. patvirtino, kad ji dažniausiai važiuoja pro Bitėnų g., Vilniuje, bei žinojo ir matė vykdomus kelio statybos darbus bei draudžiantį ženklą Nr. 31 „Įvažiuoti draudžiama“, pastatytą Bitėnų g.-Salotės g. sankryžoje. Iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad kelias buvo remontuojamas, todėl vairuotoja M. M., nusprendusi važiuoti akivaizdžiai remontuojamu keliu, privalėjo būti ypač apdairi ir atsargi. Šiuo atveju pati M. M., nebūdama pakankamai rūpestinga, atsargi, atidi, atsakinga vairuotoja, ypač atsižvelgiant į akivaizdžius kelio statybos darbus, dėl savo kaltės užvažiavo ant lietaus nuotekų šulinio Nr. E118.
    4. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Valdybos 2015-03-19 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. AV2-865(15). Minėtas nutarimas yra surašytas, vadovaujantis 2015-03-17 eismo įvykio vietos schema bei 2015-03-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu, o šiuose dokumentuose nebuvo analizuojami kelio ženklai, stovintys Bitėnų g.–Salotės g. sankryžoje. Kaip nurodyta 2015-03-17 eismo įvykio vietos schemoje bei 2015-03-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio A. S. tarnybiniame pranešime, 2015-03-17 tiriant eismo įvykį buvo apsiribota tiesiog pačio šulinio ženklinimo ištyrimu, neanalizuojant Bitėnų g.–Salotės g., Vilniuje, sankryžoje, esančių kitų kelio ženklų.
    5. Vilniaus miesto savivaldybei neprisiimant nuosavybės teisių į žalą lėmusį šulinį Nr. E118, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-09-01 sudarytai rangos darbų sutarčiai Nr. A62-96/14 (3.10.21-AD4) vykdyti, savivaldybei nuosavybės ar kitokia teise nepriklausančio šulinio negalėjo kartu su statybvietės aktu perduoti atsakovui. Vilniaus miesto savivaldybė 2014 09 01 sudarytai rangos darbų sutartį Nr. A62-96/14 (3.10.21-AD4) vykdyti atsakovui yra perdavusi tik jai nuosavybės teise priklausantį kelią t.y., Salotės gatvės atkarpą iki 1.2 km ilgio nuo miesto ribos iki Angelavos gatvės Vilniuje. Atsakovas iki 2015-08-13 nelietė jai neperduoto lietaus nuotekų šulinio Nr. E118. Minėtas šulinys, jo remontas bei landų paaukštinimas buvo vykdomas tik sudarius 2015-08-13 papildomų darbų rangos sutartį Nr. A62-75/15(3.10.21-AD4), t.y. maždaug po 5 mėnesių po įvykusio eismo įvykio.
    6. Ieškovo reikalavimas priteisti žalą privalėjo būti atmestas, remiantis CK 6.282 straipsniu, kad kelio savininkas, priešingai nei iš esmės ieškinyje teigė ieškovas, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio LR Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, kadangi minėti teisės aktai nustatė, kad tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatė šulinio, dėl kurio atsirado žalos, savininko.
    7. Ieškovo prašoma priteisti žalos suma buvo 1824,27 Eur. Vilniaus apylinkės teismas 2016-07-05 sprendimu priteisė ieškovo naudai 1998,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo nuomone ši suma yra nepagrįstai didelė, pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
  1. Ieškovas UAB „Žemaičių kampas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
    1. Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, 2015 m. kovo 17 d. eismo įvykio metu eismo reguliavimo schema Nr. 63/2015/L dar negaliojo, nes su atitinkamomis institucijomis buvo suderinta tik 2015 m. kovo 31 d. Pagal Techninio projekto pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies aiškinamojo rašto 9 skyrių, eismo reguliavimo schemos suderinimas su atitinkamomis institucijomis buvo būtinas. Kadangi 2015 m. kovo 17 d. eismo reguliavimo schema Nr. 63/2015/L dar negaliojo, ji nepatvirtina, jog joje nurodytas kelio ženklų išdėstymas įrenginėjamoje Salotės gatvės atkarpoje ir gretutinėse gatvėse atitiko realų eismo reguliavimą šiose gatvėse 2015 m. kovo 17 d. vakarą, kai įvyko eismo įvykis.
    2. Liudytojas M. K. 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. kovo 18 d. jam apsilankius Bitėnų – Salotės g. sankryžoje, Salotės gatvės dalis, kur pagal schemą Nr. 63/2015/L turėjo būti nukreipiamas eismas, buvo perkasta ir uždaryta, kas logiškai patvirtina, jog 2015 m. kovo 17 d. vakarą eismas nebuvo reguliuojamas vadovaujantis eismo reguliavimo schema 63/2015/L, o buvo reguliuojamas taip, kaip teigė liudytojai M. M. ir A. J., t. y. kad sukti važiuojant Bitėnų gatve į kairę Salotės g. pusę buvo draudžiama, o eismas nukreiptas į dešinę Salotės g. pusę.
    3. Liudytojas M. K. yra atsakovo direktoriaus pavaduotojas, kaip jis pats nurodė 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu, o ne statybos techninis prižiūrėtojas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Taigi, suprantama, kad šis liudytojas, kaip atsakovo darbuotojas, suinteresuotas bylos baigtimi, nepripažino, jog eismo reguliavimas Bitėnų – Salotės g. sankryžoje 2015 m. kovo 17 d. vakarą buvo kitoks nei schemoje Nr. 63/2015/L.
    4. 2015 m. kovo 19 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas vienareikšmiškai patvirtina, kad eismas Bitėnų – Salotės g. sankryžoje į dešinę Salotės gatvės pusę nebuvo draudžiamas, kaip teigia atsakovas, todėl sukdama šia kryptimi ieškovo darbuotoja M. M. jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Akivaizdu, kad jeigu Bitėnų – Salotės g. sankryžoje eismas į dešinę Salotės gatvės pusę būtų buvęs draudžiamas, kelių policijos pareigūnai būtų šią aplinkybę užfiksavę ir surašę Automobilį vairavusiai M. M. atitinkamą administracinio teisės pažeidimo protokolą.
    5. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. rangos darbų sutarties Nr. A62-96/14(3.10.21-AD4) pagrindu Salotės g. atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki Angelavos gatvės, Vilniuje, įrengimo metu atsakovas ne tik turėjo šulinį E118 savo žinioje, bet ir turėjo teisę jam daryti ūkinį ir fizinį poveikį, t. y. atsakovas turėjo paaukštinti šio lietaus nuotekų šulinio landą, sulyginant jo aukštį su gatvės aukščiu, taip pat prijungti prie jo kitus naujai tiesiamus lietaus nuotekų vamzdynus ir sujungti jį su kitais naujai įrengiamais lietaus surinkimo šulinėliais. Taigi sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą šulinio E118 valdytoja CK 6.266 str. prasme, atsakinga už šio šulinio būklę ir eismo saugumą įrenginėjamoje Salotės g. atkarpoje, kurioje buvo šis šulinys.
    6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ar asmuo laikytinas pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdytoju, nereikalaujama, jog šis asmuo objektui jau būtų padaręs kokį nors ūkinį ar fizinį poveikį, nes užtenka to, kad jis turi teisę tokį poveikį padaryti. Taigi, nepaisant to, ar 2015 m. kovo 17 d. faktiškai atsakovas jau buvo padaręs šuliniui E118 kokį nors poveikį, ar ne, nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. rangos darbų sutarties sudarymo ir faktiško įrenginėjamos Salotės gatvės dalies perėmimo savo žinion momento, atsakovas tapo šio kelio, kartu su jame esančiu šuliniu E118, valdytoju, turinčiu šiuos objektus savo žinioje ir galinčia daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį.
    7. Pirmosios instancijos teismas nustatė tris iš keturių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, nenagrinėjo tik kaltės klausimo. Pagal CK 6.248 str. 3 d., laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Be to, pagal to paties straipsnio 1 d., skolininko kaltė preziumuojama. Pažymėtina, kad teigdamas, jog šiuo atveju turėjo būti nustatyta ir atsakovo kaltė dėl ieškovo patirtos žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, atsakovas nei apeliaciniame skunde, nei pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepateikė jokių argumentų, kad dėl ieškovo patirtos žalos nėra jo kaltės, nors pagal CK 6.248 str. 3 d. nustatytą kaltės prezumpciją, būtent jai, o ne ieškovui yra nustatyta pareiga įrodyti šią aplinkybę.
    8. Nors iš pirmo žvilgsnio tai turėjo būti gana nesudėtinga byla dėl nedidelės sumos turtinės žalos priteisimo, rezultate ši byla išsivystė į rimtą statybinį ginčą. Byloje buvo nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešojo konkurso pirkimo dokumentai, detaliai analizuotos byloje pateiktos techninio projekto ištraukos su jo brėžiniais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo sudarytos 2014 m. rugsėjo 1 d. rangos darbų sutarties sąlygos, lokalinės sąmatos, byloje buvo apklausti 6 liudytojai, iš kurių 2 (D. P. ir M. K.) davė parodymus vykdytų statybų darbų klausimais, be to, byla buvo išnagrinėta, tačiau 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, dėl ko byla nagrinėta dar dviejuose teismo posėdžiuose. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nepaisant ginčo sumos dydžio, ši byla buvo sudėtinga, todėl sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra visiškai pagrįstas.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
    1. Teismas teisingai konstatavo, jog schema Nr. 63/2015/L negalėjo būti galiojanti eismo įvykio metu, kadangi buvo patvirtinta tik 2015-03-31, o eismo įvykis, lėmęs žalą įvyko 2015-03-17. Tai, jog 2014-09-08 gavus leidimą kasti, schema Nr. 63/2015/L nebuvo patvirtinta kartu su schemomis Nr. 294/2014, Nr. 2150/2014 rodo ir schemos registracijos numeris, iš kurio matyti, kad schema patvirtinta tik 2015 m. Atsakovas nepateikė į bylą jokių papildomų įrodymų, jog įvykio metu galiojo būtent schema Nr. 63/2015/L, pagal kurią Bitėnų g. - Salotės g. sankryžoje turėjo stovėti kelio ženklas 301 „Įvažiuoti draudžiama“.
    2. Sisteminė sutarties nuostatų, sutarties priedų, techninio projekto analizė vienareikšmiškai liudija, kad žalos atsiradimo metu, atsakovui buvo perduotas Salotės g., o kartu ir ginčo šulinio E118 valdymas. Manytina, kad atsakovas teigdamas, kad sutarties pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, jog atsakovas galėtų būti laikomas nuotekų šulinio EI 18 valdytoju, sutartį aiškina siaurai, neatsižvelgdamas į jos priedus bei santykinai aktualų teisinį reglamentavimą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl tinkamo atsakovo pagal reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią transporto priemonei užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje esančio nuotekų šulinio, kurio dangtis nebuvo tinkamai pritvirtintas.
  3. Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.
  4. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
  5. Apelianto teigimu, jis 2015-03-17 eismo įvykio metu nebuvo nei lietaus nuotekų šulinio E118 savininkas, o taip pat Vilniaus miesto savivaldybei neigiant, kad ji yra lietaus nuotekų šulinio E118 savininkė, negalėjo kartu su statybvietės aktu perduoti atsakovui bei pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė atsakovui yra perdavusi tik jai nuosavybės teise priklausantį kelią, t.y. Salotės gatvės atkarpą iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki Angelavos gatvės Vilniuje. Dėl to, apelianto nuomone, jis negali būti atsakingas už padarytą žalą, kilusią dėl netinkamai pritvirtinto šulinio dangčio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visetą, su šiais apelianto argumentais nesutinka.
  6. Byloje nustatyta, kad atsakovė su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-09-01 sudarė rangos darbų sutartį Nr. A62-96/14 (3.10.21-AD4), kuria apeliantas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti Salotės gatvės atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki Angelavos gatvės Vilniuje įrengimo darbus. Rangovas 2014-09-01 rangos sutarties 5.4.13 punktu įsipareigojo vykdant darbus atsakyti už eismo saugumą darbų vykdymo zonoje, siekiant užtikrinti eismo saugumą dangos remonto metu, naudoti kelio darbams skirtus laikinus kilnojamus įspėjamuosius, draudžiamuosius ir nukreipiamuosius kelio ženklus, atitinkančius LST 1335 ir LST 1405 standartų reikalavimus, atitvėrimus, apsaugines signalines tvoreles. Byloje pateiktas rangos sutarties priedas- Salotės gatvės atkarpos iki 1,2 km ilgio nuo miesto ribos iki Angelavos gatvės Vilniuje įrengimo darbų sąmata pagal sąnaudų kiekių žiniaraštį LVN, kurios 17 pozicijoje nurodyta esamų lietaus nuotekynės šulinių E118 – 0,55 m; E-2 -0,35; E-176 – 0,66 m; E-177 -1,28 m; E-185 – 1,10 m landų paaukštinimas, ryšium su gatvės vertikaliu išplanavimu, nurodant, kainą - 2049,98 Lt. Sąmata suderinta su Vilniaus miesto savivaldybe ir apelianto gamybos vadovu Donatu Šauliu (t.2, b.l. 12-127). Byloje taip pat pateiktas 2014-09-08 atsakovui išduotas leidimas kasti Nr. AK-1994/46/2014 Salotės gatvės atkarpoje nuo miesto ribos iki Angelavos g. (t.1, b.l. 99-100), kuriame nurodyta, darbų rūšis – inžineriniai tinklai, naujų dangų įrengimas, darbų pradžia 2014-09-08, ardomos ir atstatomos dangos – asfaltas, šaligatvis, šalikėlė, dangos atstatomos iki 2014-12-15. Leidime nurodyti ypatingi reikalavimai prieš darbų pradžią iškviesti visas projekte nurodytas tinklus eksploatuojančias organizacijas. Leidimas kasti Nr. AK-1994/416/2014 dar kartą buvo pratęstas 2015-03-31 (t.1, b.l. 106-107), kuriame nurodyta, kad dangos yra atstatomos iki 2015-08-23, o eismas ribojamas pagal Nr. 294/2014, 2150/2014 ir Nr. 63/2015/L schemas (t.1, b.l. 108). Pagal byloje pateiktą Salotės gatvės atkarpos iki Angelavos gatvės techninį projektą buvo numatytas vienas iš planuojamų darbų – lietaus nuotekų linijų paklojimas (L1), techniniame projekte taip pat nurodyta, kad rangovas, prieš pradedant tinklų klojimo, Salotės g. atstatymo pagal projektinius darbus atitinkamame gatvės ruože, privalo laikino eismo apribojimo sprendinius suderinti su atitinkamomis institucijomis, pasirūpinti, kad būtų pastatyti ženklai, įspėjantys apie uždarytą automobilių kelio ruožą bei ženklai, nukreipiantys automobilių eismą kitomis gatvėmis, taip suformuojant apylankas ir pastatant ant jų schemas. Prieš suformuojant apylankas būtina įvertinti esamą gatvės kelio dangos būklę, nuolat tikrinto, prižiūrėti gatvės, kelio dangas.
  7. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad Salotės gatvė iki Angelavos gatvės pagal 2014-09-01 rangos sutartį eismo įvykio metu buvo perduota apeliantui tam, kad šis rangos sutartyje numatytos gatvės atkarpos įrengimo darbus, sutvarkytų inžinerinius tinklus, taip pat atliktų šiame gatvės ruože esančio šulinio E118 landų paaukštinimus. Apeliantas tvarkomą gatvės atkarpą turėjo savo žinioje, turėjo teisę savo nuožiūra įrenginėjamai gatvei daryti fizinį poveikį, taip pat ir šiame gatvės ruože esančiam šuliniui E118, o vykdydamas darbus privalėjo užtikrinti eismo saugumą tvarkomame objekte. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmos instancijos tinkamai nustatė, jog šiuo atveju kelio ruožo valdytoju pripažintinas ne kelio savininkas Vilniaus miesto savivaldybė, o apeliantas.
  8. Nustačius, kad apeliantas eismo įvykio metu buvo Salotės gatvės iki Angelavos gatvės valdytojas jam kyla atsakomybė dėl jam perduotoje gatvėje esančio šulinio E118 netinkamos priežiūros pagal CK 6.266 straipsnį. Taigi neteisėti veiksmai pasireiškė apeliantui sutartimi nustatytų pareigų nevykdymu – jam gatvėje esančio šulinio dangčio nepriežiūros. Dėl šio netinkamai prižiūrimo dangčio sukelta 1 824,27 Eur žala įrodyta byloje UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo ataskaitoje. Kaltė šiuo atveju preziumuojama.
  9. Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl ieškovo vairuotojos didelio neatsargumo. Sutiktina su apeliantu, jog kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Tačiau kaip tik dėl to, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis, jiems važiuoti skirtiems keliams taip pat yra taikomi Kelių įstatyme bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyti reikalavimai, kuriuos turi užtikrinti tų kelių savininkas ir valdytojas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-03-19 nutarime Nr. AV2-865(15) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo konstatuota, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojos (ieškovo darbuotojos) kaltės nėra, vairuotoja savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė (t.1, b.l. 12). Be to, nutarime nurodyta, kad vairuotoja M. M. paaiškino, kad ji važiavo Salotės gatve pagal nurodytus apylankos ženklus. Važiavo tamsiu paros metu apie 10-15 km/h greičiu. Nežymioje kelio nuolydžio vietoje buvo nepažymėtas šulinys su blogai pritvirtintu dangčiu, kurį automobilis kliudė <...> Kelias buvo smėlėtas, o dangtis buvo visiškai užneštas smėliu ir jo nesimatė. Jokių ženklų, įspėjančių apie kliūtį, nebuvo. <...> Įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė tas pačias eismo aplinkybes kaip ir M. M.. Taigi byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti automobilio vairuotojo galimą neatsargumą.
  10. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad 2015-03-17 transporto eismas buvo ribojamas pagal schemas Nr. 63/2015L, kuris draudė eismą Bitėnų g. – Salotės g. sankryžoje sukti į dešinę, o apylankos ženklas nukreipia sukti į kairę, o važiuojant Bitėnų gatve link Salotės g., likus 100 metrų iki sankryžos įrengtas ženklas 624 „Apylankos schema“. Šiuos apelianto argumentus visų pirma, paneigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-03-19 nutarimas, kuriame nurodyta, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojos kaltės nėra. Jei vairuotoja būtų pažeidusi apelianto nurodomus kelio ženklus, tai atsispindėtų ir policijos nutarime.
  11. Apelianto teigimu, policijos pareigūnai buvę įvykio vietoje nubraižė tik nedidelę kelio atkarpą iš eismo įvykio vietos, todėl 2015-03-17 schemoje neatvaizduoti kelio ženklai buvę Bitėnų gatvėje. Tačiau su šiuo argumentu taip pat nėra jokio pagrindo sutikti, nes, kaip teisingai pirmos instancijos teismas konstatavo, schema Nr. 63/2015L, kuri draudė eismą Bitėnų g. – Salotės g. sankryžoje sukti į dešinę, buvo su atitinkamomis institucijomis suderinta tik po eismo įvykio, t.y. 2015-03-31. Vadinasi, nesuderinus schemos Nr. 63/2015L su atitinkamomis institucijomis, negalėjo būti naudojami ir kelio ženklai, reguliuojantys eismą taip kaip nurodo apeliantas. Be to, liudytojais apklausti pirmos instancijos teisme eismo įvykio vietoje buvę pareigūnai nurodė, kad įvertino visus eismo įvykiui aktualius kelio ženklus, tačiau šioje gatvėje buvus eismą ribojančius Salotės gatvėje ženklus, ten kur važiavo ieškovo darbuotoja, nepastebėjo. Atsižvelgiant į tai, darytina labiau tikėtina išvada, kad apelianto nurodomų kelio ženklų, reguliuojančių schemą nebuvo. Be to, sutiktina su ieškovu, kad jei eismas įrenginėjamoje Salotės g. atkarpoje ir turėjo būti reguliuojamas pagal minėtą schemą, tai nereiškia, kad esant tam tikram poreikiui, kelio ženklų išdėstymas ir atitinkamas eismo reguliavimas negalėjo būti laikinai pakeistas. Tokia išvada darytina atsižvelgus į liudytojų M. M. ir A. J. duotus pirmos instancijos teismo metu parodymus, kurie patvirtino, kad iki eismo įvykio dienos jie matė eismą Bitėnų – Salotės g. sankryžoje reguliuojant iš esmės taip, kaip nurodyta schemoje Nr. 63/2015/L, t. y. Bitėnų – Salotės g. sankryžoje draudžiant sukti į dešinę Salotės gatvės pusę ir nukreipiant sukti į kairę Salotės gatvės pusę, o 2015 m. kovo 17 d. vakarą eismo reguliavimas šioje sankryžoje buvo pakeistas priešinga kryptimi, nes gatvės dalis kairėje Bitėnų – Salotės g. sankryžos pusėje, kur anksčiau važiuodami sukdavo liudytojai, buvo perkasta, pastatyta apsauginė tvorelė su kelio ženklu Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“.
  12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad liudytojas M. K., vykdydamas STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ numatytas pareigas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 16 str. 3 d. 2p. privalėjo pranešti ir fiksuoti rangovo nukrypimus nuo saugaus eismo statybvietėje užtikrinančių schemų, tačiau jokių pranešimų apie nukrypimus nuo saugaus eismo statybvietėje nebuvo. Šis argumentas grindžiamas tik savo darbuotojo, materialiai priklausomo nuo apelianto ir tiesiogiai suinteresuoto apeliantui palankia kilusio ginčo baigtimi, todėl toks argumentas neįrodo, kad eismo įvykio dieną, važiuodama Salotės keliu, ieškovo darbuotoja nesivadovavo nurodytais kelio ženklais.
  13. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, kad jis yra nepagrįstai didelis, viršijantis net pačią priteistą žalos sumą.
  14. Pagal CPK 98 str. 2 d., šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcijos) patvirtintais maksimaliais atlygintinų išlaidų dydžiais, kurių 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius bei į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei kitas svarbias aplinkybes. Tačiau tai nereiškia, kad advokato pagalbos išlaidos bylos šalims turi būti atlygintos maksimaliai leistinos. Šiuo atveju, ginčas kilo dėl 1824,27 Eur žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri viršija pačią ieškinio sumą. Sutiktina su apeliantu, kad advokato pagalbai priteista suma nėra proporcinga, todėl remiantis protingumo, proporcingumo principais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pirmos instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 000 Eur .
  15. Esant tokioms pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, tik sumažinama sprendimu iš atsakovo ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma.
  16. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 1 203,21 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinių paslaugų teikimą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 tomas, 156 b. l. ). Toks išlaidų dydis neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir bylos sudėtingumo, be to, sprendžiant dėl priteistinų išlaidų dydžio kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovą pirmosios instancijos teisme atstovavo ta pati advokatų kontora. Todėl ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 600 Eur (CPK 98 str.).

5Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

7Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu iš atsakovo UAB „Akordas 1“ ieškovo UAB „Žemaičių kampas“ priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 1 000 Eur.

8Priteisti iš atsakovo UAB „Akordas 1“, juridinio asmens kodas 120546940, ieškovo UAB „Žemaičių kampas“, juridinio asmens kodas 242115420, naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai