Byla 2-581-241/2015
Dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, kuria dalis ieškovo ieškinio palikta nenagrinėta, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. B., Z. B., V. G. ir O. G. dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priimti nutartį leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime – 2014 m. rugpjūčio 22 d. įsakyme Nr.1P-(1.3.)-31 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.0101/0167:657), esančio Pašilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ – nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams; nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 22 d. įsakyme Nr.1P-(1.3.)-21 nustatytą vertę – 3 300 000 Lt (kiekvienam atsakovui po 825 000 Lt).

4Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-08-22 įsakymu Nr.1P-(1.3.)-317 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.0101/0167:657), esančio Pašilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei statyti)“ iš atsakovų Z. B. (a.k. ( - ) V. B. (a.k. ( - ) V. G. (a.k. ( - ) ir O. G. (a.k. ( - ) paimtą 1,65 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. Nr. ( - )), esantį Pašilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., kurį po 1/4 dalį nuosavybės teise valdo atsakovai Z. B., V. B., V. G. ir O. G. leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei statyti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo ieškinio dalį, kuria prašoma nustatyti atlyginimo už atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydį, paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-15-196/2015 pagal ieškovų V. B., Z. B., V. G., O. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11-560/2013 pagal ieškovų V. B., Z. B., V. G. ir O. G. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą privačios žemės sklypą priteisimo. Ieškovai prašė nustatyti, jog atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Vilniaus m., Pašilaičių k., yra 11 579 000 Lt. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje, ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje yra skirtingos šalys –Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau pabrėžė, kad Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio statyba yra vykdoma įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės funkcijas. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybė savo funkcijas įgyvendina per savo vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių, kuris vadovauja savivaldybės administracijai, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamos bylos yra netapačios. Teismas sprendė, jog bylos tapatumo nepaneigia ir ieškovo nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5610-798/2014 pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui L. D. dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo tenkino visiškai, nors kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5041-603/2014 L. D. buvo pareiškęs ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5610-798/2014 yra priimtas atsakovo L. D. prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, todėl šioje byloje gali būti priimtas kitas sprendimas, civilinė byla Nr. 2-2838-603/2015 (buvęs Nr.2-5041-603/2014) taip pat nėra išnagrinėta. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad prašymai leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu bei nustatyti atlyginimo už žemės sklypą dydį turi būti nagrinėjami tik kartu toje byloje, kurioje yra pareikštas prašymas leisti įregistruoti paimtą žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, kadangi Žemės įstatymo 47 straipsnis nenustato tokio reikalavimo. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju draudimas ieškovams kreiptis su ieškiniu dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo, kai žemės sklypo paėmimo procedūra tęsiasi nuo 2006 metų, ieškovai neturi galimybės disponuoti žemės sklypu, tačiau jiems nėra atlyginta, prieštarautų įstatyme įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinio dalis dėl reikalavimo nustatyti atlyginimo už atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydį yra tapati Lietuvos apeliacinio teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-15-196/2015 pareikštam analogiškam reikalavimui, todėl šią ieškinio dalį paliko nenagrinėtą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Nesutampa Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos bei Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos šalys bei faktinis ieškinio pagrindas, todėl šios aplinkybės sudaro prielaidas nelaikyti šių dviejų civilinių bylų tapačiomis.

102. Teismo nutartis yra prieštaringa. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atskiri juridiniai asmenys ir negali būti tapatinami, tačiau priėjo prie išvados, jog šalių skirtingumas nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamos bylos yra netapačios.

113. Savivaldybė kaip žemės paėmimu suinteresuota institucija yra įvardinta tiek Žemės įstatyme, tiek Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 2.3-3708-(l) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“. Vilniaus miesto savivaldybė yra atstovaujamosios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos – vardu veikiantis juridinis asmuo, kuris atsakingas už žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros vykdymą ir įgyvendinimą.

124. Pagal CK 2.33 straipsnio 1 dalį, 2.34 straipsnio 2 dalį savivaldybės administracija turi juridinio asmens teises ir negali būti tapatinama su kitu juridiniu asmeniu. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareikštą ieškinį pasirašė įgaliotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, ar tai, kad tam tikrus veiksmus, susijusius su iš atsakovų paimamu žemės sklypu atliko ne Vilniaus miesto savivaldybė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesudaro pagrindo išvadai, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese veikia keli subjektai ir todėl nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės šalių netapatumas (nesutapimas).

135. Pagal įstatymą vieninteliu subjektu, atsakingu už žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, yra laikytina savivaldybė ir tik šis juridinis asmuo turi teisę pasirinkti šios procedūros įgyvendinimo formas. Visais atvejais teismui būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju sprendimas šioje civilinėje byloje gali ir privalo įtakoti tik vieną juridinį asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę, ne Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

146. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, teismas, nagrinėjantis bylą pagal žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ieškinį, privalo išspręsti ne tik leidimo registruoti paimamo žemės sklypo nuosavybės teises valstybės vardu klausimą, bet ir nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydį bei mokėjimo tvarką. Atlyginimo dydžio nustatymo klausimas negalėjo būti sprendžiamas Lietuvos apeliaciniame teisme, kadangi tą bylą inicijavo ieškovai, kuriems teisės aktai nesuteikia reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl atlyginimo dydžio už paimamą žemės sklypą visuomenės poreikiams nustatymo.

157. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjama ir ši Vilniaus apygardos teismo byla skiriasi bylų faktiniu ieškinio pagrindu – Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-15-196/2015 V. ir O. G. bei V. ir Z. B. ieškinys vertintinas kaip ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, tačiau ne dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo, kadangi tokios teisės jiems nesuteikia teisės aktai.

168. Vilniaus miesto savivaldybės ieškinio dalį dėl atlyginimo dydžio nustatymo palikus nenagrinėtą, teisingo atlyginimo dydžio nustatymas yra apsunkinamas šalims ir teismui, kadangi byla pagal atsakovų ieškinį yra nagrinėjama apeliacinėje instancijoje, kurioje yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas. Tokio pobūdžio bylose ypatingai svarbu teisingai nustatyti paimamo žemės sklypo vertę ne tik siekiant savininkų teisių apsaugos, bet ir siekiant užtikrinti, jog nebūtų pažeistas viešasis interesas, t. y. savininkai neturėtų nepagrįstai praturtėti savivaldybės sąskaita.

17Atsakovai nesutinka su ieškovo atskiruoju skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

181. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos arba savivaldybės tarybos prašymą. Ginčo byloje tokį prašymą yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnis numato, jog savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina. Būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendino visą atsakovams priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pradedant projekto rengimu, būtinų paslaugų užsakymu bei baigiant ieškinio pareiškimu ir kompensacijos sumokėjimu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams organizatorius taip pat yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra ta savivaldybės institucija, kuri įgyvendina savivaldybės tarybos, kaip žemės paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos, teises ir pareigas.

192. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas nenurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tas pats juridinis asmuo, o sprendė, jog kompensacijos už paimamą žemę klausimą Vilniaus miesto savivaldybė vienoje byloje sprendžia pati, o kitoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje) – per savo valdymo instituciją. Kadangi savivaldybė savo teises įgyvendina per atitinkamas savo valdymo institucijas, tai vertinant ar dviejų civilinių bylų šalys yra tapačios, turi būti vertinama, ar tos pačios teisės savivaldybė neįgyvendino pati ir per savo valdymo institucijas, t. y. pripažintina, kad šiuo atveju nustatant šalių tapatumą, egzistuoja tam tikta specifika ir negalima apsiriboti vien tik formaliu juridinių asmenų nesutapimu.

203. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba negali būti šalimi civiliniame procese ir veikia per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tai atsakovai pagrįstai ieškinį dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą pareiškė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesigynė netinkamo atsakovo argumentu.

214. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad tik pagal ieškovo ieškinį pradėtoje byloje gali būti nustatytas kompensacijos dydis, o atsakovai neturėjo kreipimosi į teismą iniciatyvos teisės. Kiekvienas asmuo turi kreipimosi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo teisę, priešingu atveju tai reikštų, jog ieškovas turi teisę neterminuotai neužbaigti žemės paėmimo bei kompensacijos išmokėjimo procedūros, ją vilkinti, o turto savininkai negalėtų ginti savo pažeistų teisių, kas neabejotinai prieštarautų konstituciniam teisingo kompensavimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę principui.

225. Ieškovas neteisus teigdamas, kad šios bylos ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos dalykas nėra tapatus. Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus apygardos teisme naujai pradėtoje byloje kompensaciją siekia nustatyti už tą patį visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, kompensacijos dydį įrodinėja ta pačia vertinimo ataskaita, kuri pateikta Lietuvos apeliaciniam teismui, kompensacija nustatoma tuo pačiu tikslu – dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. abu ginčai yra visiškai tapatūs. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog sklypo savininkai yra pareiškę ir kitų reikalavimų, nesudaro pagrindo kitaip vertinti abiejų bylų, kadangi konstatuotinas dalies nagrinėjamų reikalavimų tapatumas, o tuo pačiu – negalimumas pakartotinai šį klausimą nagrinėti tarp šalių.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria dalis ieškinio palikta nenagrinėta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

25Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priimti nutartį leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nurodytą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams bei nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama (2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi sustabdyta) civilinė byla Nr. 2A-15-196/2015 pagal ieškovų V. B., Z. B., V. G., O. G. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11-560/2013, pagal ieškovų V. B., Z. B., V. G. ir O. G. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamo privačios žemės sklypo priteisimo bei turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio dalį dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo paliko nenagrinėtą.

26Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apelianto įsitikinimu, teismui nebuvo pagrindo ieškinio dalį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydžio nustatymo palikti nenagrinėtą, kadangi nesutampa nagrinėjamų bylų šalys ir faktinis ieškinio pagrindas.

27Šioje byloje ieškinį pareiškė Vilniaus miesto savivaldybė, o Lietuvos apeliacinio teismo sustabdytoje byloje – atsakovu, iš kurio ieškovai prašo priteisti kompensaciją, yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, kas leistų daryti išvadą, jog ginčas kilęs ne tarp tų pačių šalių, tačiau šalių nesutapimą svarbu įvertinti ginčo kontekste.

28Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnį žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija yra savivaldybės taryba. Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 3 straipsnio 1 dalį – savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai). Pagal VSĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalį savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės administracijos direktorius, kuris vadovauja savivaldybės administracijai. Pagal VSĮ 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo ta institucija, kuri vykdė su žemės paėmimu visuomenės poreikiams susijusias funkcijas – užsakė ginčo žemės sklypo vertinimą, į banko sąskaitą įmokėjo pinigų sumą, reikalingą sumokėti už žemės paėmimą visuomenės poreikiams (1 t., 9, 19-21, 22-25 b. l.). Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra ta savivaldybės institucija, kuri įgyvendina savivaldybės tarybos, kaip žemės paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos, teises ir pareigas. Dėl šių priežasčių yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad subjektų nesutapimas nagrinėjamose bylose nesudaro pagrindo teigti, kad aptariamos bylos yra netapačios. Ieškovai ieškinį dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą žemę priteisimo pareiškė Vilniaus savivaldybės administracijai, kaip institucijai, įgyvendinančiai su žemės paėmimu suinteresuotos institucijos – savivaldybės tarybos – teises ir pareigas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas šioje byloje dėl atlyginimo nustatymo laikytinas tapačiu, neatsižvelgiant į tai, kad įgyvendinamas per skirtingas institucijas.

29Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Tiek šioje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo žinioje esančioje byloje siekiama to paties tikslo – žemės sklypų savininkams nustatyti teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus. Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Abiejose bylose kompensacijos priteisimo pagrindas yra tas pats – nuosavybės visuomenės poreikiams paėmimas ir teisingos kompensacijos nustatymas asmenims, iš kurių buvo paimta nuosavybė.

30Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. priėmė ieškovo ieškinį, nereiškia, kad teismas konstatavo pareikštų ieškinių netapatumą. Teismui ieškinio priėmimo metu pareikštų tapačių ieškinių aplinkybė nebuvo žinoma, o jai paaiškėjus, teismas pagrįstai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas tapataus ieškinio priėmimo teisines pasekmes.

31Apeliantas neteisus teigdamas, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo, kadangi ieškovams teisės aktai nesuteikia reikalavimo teisės kreiptis į teismą dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, jog nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, o Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Taigi aplinkybė, kad byla pradėta pagal ieškovų, t. y. asmenų, iš kurių visuomenės poreikiams buvo paimta nuosavybė, ieškinį dėl kompensacijos priteisimo, nepaneigia teismo konstatuotos aplinkybės, jog aptariamų ginčų faktinis pagrindas yra tapatus. Tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje ieškovai yra pareiškę reikalavimus dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, nepaneigia vieno iš reikalavimo – dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą žemę priteisimo – tapatumo.

32Bylų tapatumą patvirtina ir tai, kad pagal pareikštus reikalavimus negali būti priimti du teismų sprendimai, kadangi tokiu atveju savininkams būtų nustatyta dviguba kompensacija už tą patį netektą turtą dėl jo paėmimo visuomenės poreikiams.

33Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagrįstai konstatavo nagrinėjamų bylų tapatumą, todėl padarė teisingą išvadą dėl ieškovo ieškinio dalies palikimo nenagrinėta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįsti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priimti nutartį leisti... 4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi Nacionalinės žemės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo ieškinio... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį... 9. 1. Nesutampa Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos bei... 10. 2. Teismo nutartis yra prieštaringa. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad... 11. 3. Savivaldybė kaip žemės paėmimu suinteresuota institucija yra įvardinta... 12. 4. Pagal CK 2.33 straipsnio 1 dalį, 2.34 straipsnio 2 dalį savivaldybės... 13. 5. Pagal įstatymą vieninteliu subjektu, atsakingu už žemės paėmimo... 14. 6. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, teismas,... 15. 7. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjama ir ši Vilniaus apygardos teismo... 16. 8. Vilniaus miesto savivaldybės ieškinio dalį dėl atlyginimo dydžio... 17. Atsakovai nesutinka su ieškovo atskiruoju skundu, prašo jį atmesti.... 18. 1. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį žemė visuomenės poreikiams... 19. 2. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas nenurodė, jog Vilniaus... 20. 3. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba negali būti šalimi... 21. 4. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad tik pagal ieškovo ieškinį pradėtoje... 22. 5. Ieškovas neteisus teigdamas, kad šios bylos ir Lietuvos apeliaciniame... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 24. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria dalis ieškinio palikta... 25. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priimti nutartį leisti... 26. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas pareiškimą palieka... 27. Šioje byloje ieškinį pareiškė Vilniaus miesto savivaldybė, o Lietuvos... 28. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnį žemės paėmimu visuomenės poreikiams... 29. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų... 30. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. priėmė... 31. Apeliantas neteisus teigdamas, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje... 32. Bylų tapatumą patvirtina ir tai, kad pagal pareikštus reikalavimus negali... 33. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 35. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą....