Byla e2YT-445-1006/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės ryšių fakto nustatymui ir juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. R., D. M., J. I., S. P., R. Ž., D. K., Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius bei Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Birutė Šatienė

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiškėjui A. P., pareiškėjų atstovei advokatei R. Š., suinteresuotiems asmenims D. M., S. P., Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovui Rokui Bakšiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. P. ir A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės ryšių fakto nustatymui ir juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. R., D. M., J. I., S. P., R. Ž., D. K., Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius bei Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Birutė Šatienė ir

Nustatė

2Pareiškėjai O. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės ryšių fakto nustatymui ir juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus - kad J. R., miręs ( - ), yra pareiškėjų O. P. ir A. P. tėvas; kad po J. R. mirties ( - ), jo sūnus A. P. priėmė palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti.

3Pareiškėjai nurodė, kad jų motina G. P. gyveno su pareiškėjų tėvu J. R. nesusituokę. Visą tą laiką pareiškėjų tėvas J. R. buvo neišsituokęs su pirmąją žmona. Iš pradžių pareiškėjų tėvai gyveno ( - ), tačiau vėliau persikraustė gyventi į ( - ). Tėvai susilaukė trijų vaikų – pareiškėjų A. P. ir O. P. bei dukros D. K. (P.). Pastarajai 2015 m. rugsėjo 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė juridinį faktą, kad J. R., miręs ( - ), yra jos biologinis tėvas. Kadangi pareiškėjų tėvai – motina G. P. ir tėvas J. R. gyveno nesusituokę, todėl registruojant pareiškėjų gimimą, jų gimimo dokumentuose buvo nenurodytas tėvo vardas ir pavardė. Pareiškėjo O. P. gimimo liudijimo grafoje tėvas yra nurodyta – Jonas. Pareiškėjai žinojo, kad jų tėvas buvo oficialiai vedęs kitą moterį ir su ja turėjo keturias dukras, su kuriomis pareiškėjai nuolatos bendravo. Pareiškėjai žinojo, kad J. R. yra jų biologinis tėvas. Visa šeima gyveno namuose, kuriuos tėvai patys pasistatė. 2009 metais pareiškėjų tėvas sugrįžo gyventi pas pirmąją žmoną J. R., tačiau pareiškėjai ir tolia bendravo su tėvu, lankė jį. ( - ) mirė pareiškėjų motina G. P., o ( - ) tėvas J. R.. Po tėvo mirties pareiškėjai kreipėsi į Šiaulių 2-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes tėvo vardu yra registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis ( - ), tačiau notarė nurodė, kad jie negalės paveldėti tėvo turto, nes jų gimimo liudijimuose nėra įrašyta tėvo vardas ir pavardė. Kadangi tėvas yra miręs ir kitokiu būdu pareiškėjai negali įrodyti, kad jų tėvas yra J. R., todėl kreipiasi į teismą.

4Pareiškėjas A. P. pažymėjo, kad po tėvo J. R. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, rūpinasi kaip savo turtu, rūpinasi pastatais ir gyvenamuoju namu, naudojasi mirusiams tėvui priklausiusiais namų apyvokos daiktais, jais disponuoja ir valdo, dirba žemę, deklaruoja žemės ūkio naudmenas ir pasėlius.

5Suinteresuoti asmenys D. M. ir S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui ir prašo jį tenkinti. Taip pat patvirtino aplinkybes, kad jų tėvas J. R. buvo neišsituokęs su jų motina J. R. ir gyveno su pareiškėjų motina G. P.. Visą tą laiką, kai tėvas J. R. gyveno su G. P., abi šeimos tarpusavyje nuolatos bendravo, ir jos nuo pat mažų dienų žinojo ir laikė, kad pareiškėjai yra jų broliai, o pareiškėjų tėvas yra J. R.. Visą tą laiką, kai tėvas buvo gyvas, ir iki šiol, jie bendrauja tarpusavyje.

6Suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovas Rokas Bakšis teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jam neprieštarauja.

7Suinteresuoti asmenys Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius bei Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Birutė Šatienė atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjų pareiškimui neprieštarauja ir prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

8Pareiškimas tenkintinas

9Dėl Giminystės santykių fakto nustatymo

10Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą suprašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika. 2005, 24).

11Bylos medžiaga, pareiškėjų, suinteresuotų asmenų parodymais, nustatyta, jog pareiškėjų motina G. P. ir tėvas J. R. gyveno nesusituokę, nes visą tą laiką pareiškėjų tėvas J. R. buvo neišsituokęs su pirmąją žmona J. R.. Iš pradžių pareiškėjų tėvai gyveno ( - ), tačiau vėliau persikraustė gyventi į ( - ) (b.l. 10, 14). Pareiškėjų tėvai susilaukė trijų vaikų – pareiškėjų A. P. ir O. P. bei dukros D. K. (P.) (b.l. 16-20). Pareiškėjų sesei D. K. 2015 m. rugsėjo 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė juridinį faktą, kad J. R., miręs ( - ), yra jos biologinis tėvas (b.l. 19-20). Registruojant pareiškėjų gimimą, jų gimimo dokumentuose buvo nenurodytas tėvo vardas ir pavardė (b.l. 17-18). Pareiškėjai žinojo, kad jų tėvas oficialiai buvo vedęs kitą moterį ir su ja turėjo keturias dukras, su kuriomis visą laiką bendravo. ( - ) mirė pareiškėjų motina G. P. (b.l. 11), o ( - ) tėvas J. R. (b.l.12). Suinteresuoti asmenys D. M. ir S. P. patvirtino, kad jų tėvas J. R. buvo neišsituokęs su jų motina J. R. ir gyveno su pareiškėjų motina G. P.. Visą tą laiką, kai tėvas J. R. gyveno su G. P., abi šeimos tarpusavyje nuolatos bendravo, ir nuo pat mažų dienų jos žinojo ir laikė, kad pareiškėjai yra jų broliai, o pareiškėjų tėvas yra J. R..

12Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjų, suinteresuotų asmenų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, todėl remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjų pareiškimas laikytinas pagrįstu, todėl pareiškėjų reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., miręs ( - ), yra pareiškėjų O. P. ir A. P. tėvas, tenkintinas.

13Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

14Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

15Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

16Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Bylos medžiaga, pareiškėjų, suinteresuotų asmenų parodymais, nustatyta, jog pareiškėjų motina G. P. ir tėvas J. R. gyveno nesusituokę, nes visą tą laiką pareiškėjų tėvas J. R. buvo neišsituokęs su pirmąją žmona J. R.. Iš pradžių pareiškėjų tėvai gyveno ( - ), tačiau vėliau persikraustė gyventi į ( - ) (b.l. 10, 14). Pareiškėjų tėvai susilaukė trijų vaikų – pareiškėjų A. P. ir O. P. bei dukros D. K. (Pajarskaitės) (b.l. 16-20). ( - ) mirė pareiškėjų motina G. P. (b.l. 11), o ( - ) tėvas J. R. (b.l.12). Suinteresuoti asmenys D. M. ir S. P. patvirtino, kad jų tėvas J. R. buvo neišsituokęs su jų motina J. R. ir gyveno su pareiškėjų motina G. P.. Visą tą laiką, kai tėvas J. R. gyveno su G. P., abi šeimos tarpusavyje nuolatos bendravo, ir nuo pat mažų dienų jos žinojo ir laikė, kad pareiškėjai yra jų broliai, o pareiškėjų tėvas yra J. R.. Pareiškėjas A. P. visuomet rūpinosi tėvu, su juo nuolatos bendravo. Pareiškėjas A. P. po tėvo J. R. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, rūpinasi kaip savo turtu, rūpinasi pastatais ir gyvenamuoju namu, naudojasi mirusiams tėvui priklausiusiais namų apyvokos daiktais, jais disponuoja ir valdo, dirba žemę, deklaruoja žemės ūkio naudmenas ir pasėlius (b.l. 15). Taigi, pareiškėjas A. P., mirusiojo sūnus, priėmė ir pradėjo valdyti J. R. priklausantį turtą, pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, nes jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

17Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjo, suinteresuotų asmenų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

18Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

19Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsniu,

Nutarė

20Pareiškėjų pareiškimą patenkinti.

21Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., a.k. ( - ) miręs ( - ), yra pareiškėjų O. P., a.k. ( - ) ir A. P., a.k. ( - ) tėvas.

22Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., a.k. ( - ) palikimą po savo tėvo J. R., gim. ( - ), mirties ( - ), priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,... 2. Pareiškėjai O. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę... 3. Pareiškėjai nurodė, kad jų motina G. P. gyveno su pareiškėjų tėvu J. R.... 4. Pareiškėjas A. P. pažymėjo, kad po tėvo J. R. mirties palikimą priėmė... 5. Suinteresuoti asmenys D. M. ir S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad... 6. Suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos... 7. Suinteresuoti asmenys Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės... 8. Pareiškimas tenkintinas... 9. Dėl Giminystės santykių fakto nustatymo... 10. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų... 11. Bylos medžiaga, pareiškėjų, suinteresuotų asmenų parodymais, nustatyta,... 12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 13. Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo... 14. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius... 15. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui... 16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos... 17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 18. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas,... 19. Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265... 20. Pareiškėjų pareiškimą patenkinti.... 21. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., a.k. ( - ) miręs ( -... 22. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., a.k. ( - ) palikimą... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...