Byla 2A-929-357/2014
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-223/2014 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams G. P., A. P., R. P., trečiajam asmeniui Panevėžio rajono 2 notarų biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu 2012-05-22 A. P., mirusio ( - ), sudarytą testamentą Nr. 3295 ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad S. G. ir tėvo A. P. santykiai buvo labai artimi, jie niekada nebuvo nutrūkę ar atšalę. Ieškovei išvykus gyventi į Angliją, ji grįždavo į Lietuvą ir visada grįžus bendraudavo su tėvu, broliu ir seserimi. Ieškovės mama, taip pat nepamiršo buvusio sutuoktinio A. P., domėjosi jo sveikata, lankė Telšių ligoninėje, rūpinosi be globos likusiais vaikais R. ir A., vežė jiems valgyti, drabužių. G. P. buvo abejingas savo brolio A. P. sveikatos būklei, nesirūpino nei juo, nei vaikais R. ir A., jokios pagalbos iš jo nebuvo. A. P. niekada neminėjo, kad ruošiasi surašyti testamentą, tik sakė, kad vaikai patys pasidalins turtą. A. P. ligos stadija buvo kritinė. G. P. slėpė tikrąją A. P. sveikatos būklę, o testamentas suraišytas esant A. P. neveiksniam ir bejėgiui, ką patvirtintina medicininiai dokumentai. Notarei kažkodėl nekilo abejonių, kad A. P. atvyksta iš ligoninės, nekilo poreikio pareikalauti pažymos iš psichiatro, nekilo abejonės kodėl suaugęs asmuo pasirašo su dviem „d“ raidėmis. Dar daugiau, 2012-07-03 praėjus vos 3 dienoms po A. P. mirties R. P. ir G. P. notarei pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą su konkrečiai pasidalintu turtu, su unikaliais numeriais, todėl ieškovei kyla klausimas iš kur tapo žinoma apie testamento turinį.

7Atsakovas G. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo brolis A. P., nors ir buvo gydomas ligoninėje, testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir pats siekė sudaryti testamentą. Kadangi visas A. P. turtas buvo užgyventas su antrąja žmona I. P., gyvenant nuo 1992 m. iki 2007 m., kuri taip pat yra mirusi, atsakovo manymu, turtas turėtų priklausyti tik jų vaikams R. ir A.. A. P. nutarė pasirūpinti tik savo nepilnamečiais vaikais, nes dukra S. buvo pilnametė, gyveno Anglijoje, apsirūpinusi, turi turto. Be to, ryšys su dukra S. buvo iki 2008 metų, po to nutrūko, nes A. P. buvo įsižeidęs dėl savo dukros S. elgesio jos vestuvių metu.

8Trečiasis asmuo notarė M. L. K. paaiškino, kad sudaryti testamento atėjo pats A. P., kuris į jos kabinetą, esantį antrame aukšte, atėjo vienas. Ji nepastebėjo, kad A. P. svyruotų ar elgtųsi neadekvačiai, jo sveikatos būklė nesukėlė jai jokių abejonių. Buvo surašytas testamentas, pagarsintas ir A. P. testamentą pasirašė. A. P. išreiškė norą turtą palikti vaikams ir broliui. Jis viską prisiminė, t.y. prisiminė vardus ir pavardes, pats vardino ką kam palieka.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš S. G. atsakovo G. P. naudai 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų, bei priteisė iš S. G. valstybės naudai 82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11Teismas akcentavo, kad byloje yra du ekspertizės aktai, kurių išvados yra kategoriškos ir priešingos, t.y. pirmoji ekspertizė teigia, kad testamento sudarymo metu A. P. suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, o pakartotinė ekspertizė teigia, kad A. P. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Todėl teismas vertino abiejų ekspertizių išvadas. Teismas pažymėjo, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma, todėl ekspertizės aktus vertino kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

12Reziumavus visų liudytojų paaiškinimus, teismas padarė vienareikšmišką išvadą, kad A. P. iki testamento sudarymo ir po jo sudarymo aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išreiškęs norą testamentu savo turtą palikti vaikams R. ir A., argumentuodamas, kad nepilnamečiams vaikams parama yra reikalingesnė, dukra S. yra materialiai apsirūpinusi, jo santykiai su S. yra pašliję. Liudytojams nebuvo kilę jokių abejonių dėl A. P. psichinės būklės ir jo galimybės įvertinti savo veiksmų pobūdį ir esmę. Teismas atkreipė dėmesį, kad notarė testamento sudarymo momentu įsitikino A. P. veiksnumu, jokių abejonių dėl A. P. gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti jai nekilo. Bylos duomenys patvirtino, kad prieš tvirtindama testamentą (vienašalį sandorį) notarė įsitikino A. P. veiksnumu. Netikėti liudytojų, trečiojo asmens, atsakovo G. P. paaiškinimais, teismas neturėjo jokio pagrindo, nes jie atitinka vienas kitą ir faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai.

13Teismas akcentavo, kad 2013-07-25 A. G. teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos – psichiatrijos specialistų konsultacinė išvada Nr. A-KI-222-42 buvo atlikta ne teismo nurodymu, o atlikta ieškovės iniciatyva, todėl teismas ją vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą ir išvados neprilygino teismo ekspertizei. Teismas pažymėjo, kad nei vienas iš išvadą pasirašiusių asmenų nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų, atliekančių psichiatrines ekspertizes sąrašą, neaišku kokia medžiaga buvo pateikta konsultacinei išvadai duoti. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad tyrimas buvo atliktas nesivadovaujant visa reikalinga medžiaga, todėl išvadą nelaikė visapusiška ir išsamia. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konsultacinę išvadą laikė abejotina patikimumo prasme, todėl jos išvadomis byloje nesivadovavo.

14Teismas pažymėjo, kad 2013-06-26 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87 TLK-65/2013 nurodoma, kad A. P. diagnozuota Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Praktiškai ta pati diagnozė yra fiksuojama ir 2013-10-22-11-20 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.82 TPK-10/2013, kuriame nurodyta, kad A. P. buvo kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

15Teismas vertino A. P. sveikatos būklę pagal medicininiuose dokumentuose ir ekspertizės aktuose užfiksuotus ligos simptomus bei gydytojos R. L. (rašymo apsirikimas, toliau R. L.) ir liudytojų paaiškinimus ir padarė išvadą, kad tokių ryškių psichikos sutrikimų, kurie sąlygotų tai, kad A. P. negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų valdyti nebuvo. Teismas konstatavo, kad testamento sudarymo momentu A. P. sveikatos būklė buvo tokia, kuri leido jam suprasti savo veiksmų reikšmę, išreikšti savo norus ir suformuluoti savo valią notarei. Teismas neturėjo pagrindo abejoti 2013-06-26 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.87 TLK-65/2013 nurodytomis išvadomis, nes išvada parengta išsamiai ir visapusiškai ištyrus testatoriaus medicininius bei kitus dokumentus. Teismas vertino teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, kurie patvirtino, kad bendravimo metu jokių abejonių dėl A. P. sveikatos būklės jiems nekilo, jis elgėsi adekvačiai konkrečiai situacijai, vertino savo poelgius, iš anksto planavo sudaryti testamentą savo vaikų R. ir A. naudai. Teismas akcentavo, kad mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

16Teismas nurodė, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2013-10-22–11-20 akte Nr.82 TPK-10/2013 (pakartotinės ekspertizės) tiriamojoje dalyje nurodytos aplinkybės iš esmės neatitinka ekspertizės išvadų, nes tiriamojoje dalyje nėra fiksuota duomenų apie A. P. psichinės būklės pablogėjimą, o fiksuoti duomenys rodantys adekvačią tiriamojo psichinę būklę. Pažymėjo, kad ekspertizės akto išvadoje nėra nurodyta kokių duomenų pagrindu buvo padaryta išvada, kad A. P. testamento sudarymo momentu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, o apsiribota teorinės medžiagos išdėstymu ir tiriamojo A. P. sveikatos būkle jau po testamento sudarymo, nenurodant nei ligos stadijos testamento sudarymo dienai, nei požymių dėl kurių A. P. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Teismo nustatyta, kad medikamentų, kurie galėjo įtakoti A. P. psichinę sveikatą, jam skirta nebuvo, o testatoriaus silpna sveikata nesudaro pagrindo suabejoti jo veiksnumu. Pakartotinės ekspertizės akto išvados teismui kėlė pagrįstų abejonių, todėl teismas laikė, kad išvadas paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

17Teismas vertino ir testatoriaus A. P. valią, kuri išdėstyta 2012-05-22 testamente, laikė ją logiška, pagrįsta gyvenimiška situacija, atitinkančią protingumo kriterijų ir tokioje situacijoje esančio asmens elgesio standartus. Testatorius paliko visą savo turtą nepilnamečiams vaikams R. ir A., nes jiems reikalingas išlaikymas, jie neturi pajamų, lieka be tėvų globos ir paramos. Testamentu paliktas turtas buvo užgyventas santuokoje su A. ir R. motina I. P., dalis turto jau buvo paveldėta po I. P. mirties. Tuo tarpu, ieškovė S. G. yra pilnametė, sukūrusi šeimą, materialiai aprūpinta, todėl materialinė parama jai nėra būtinybė. Teismas vertino, kad A. P. ir A. bei R. santykiai buvo artimesni nei jo santykiai su dukra iš pirmos santuokos S. G., nes jis augino šiuos vaikus santuokoje, o po sutuoktinės mirties su vaikais liko vienas. Savo dukros S. tėvas A. P. neaugino maždaug nuo 6 metų amžiaus, kai buvo nutraukta S. tėvų santuoka. Įvertinęs liudytojų parodymus, teismas pažymėjo, kad A. P. ir S. santykiai po jos vestuvių pablogėjo, bendravimas minimaliai sumažėjo, testatorius buvo įsižeidęs dėl dukros S. elgesio vestuvių metu. Aplinkybę, kad dalis turto buvo palikta testatoriaus broliui G. P., teismas vertino kaip visiškai logišką ir pateisinamą veiksmą, nes G. P. buvo paskirtas nepilnamečių A. P. ir R. globėju, testamentu palikto turto apimtis didelė, todėl palikimui tvarkyti reikalingas suaugęs žmogus, kuriuo galėjo būti testatoriaus brolis G. P.. Be to, A. P. buvo skolingas savo broliui G. P.. Taigi, testatoriaus A. P. tikroji valia atitiko jo 2012-05-22 testamente išdėstytą valią. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, ieškovės ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19Apeliaciniu skundu ieškovė S. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; pripažinti atsakovės R. P. dalyvavimą byloje būtinu; kviesti į bylos nagrinėjimą liudytojus: J. G., A. B., P. J., A. Z.; prijungti prie bylos rašytinius įrodymus: 2013-09-16 Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą Nr.VA2-804, elektroninio susirašinėjimo kopiją; 11 vnt. fotonuotraukų; išreikalauti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie A. P. sveikatos būklę ir neįgalumą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad mirusiojo A. P. sveikatos būklė nebuvo tokia, kad jis nesuvoktų savo veiksmų prasmės, ir teismo išvada, kad testamentu paliktas turtas vaikams R. ir A., kurių materialinė padėtis buvo sunki, o ieškovės – gera, ir jai palikimas nebuvo reikalingas.

222. Teismas, esant byloje dviem viena kitai prieštaraujančioms išvadoms, turėjo nuspręsti, kuris aktas yra teisingesnis. Teismas rėmėsi Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu, kas patvirtina, jog mirusiajam testamento sudarymo dieną diagnozuotina I stadijos simptomai. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pirminės Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto pagrįstumo, tai patvirtina teismo 2013-09-17 nutartis, kurioje buvo nutarta paskirti pakartotinę pomirtinę ekspertizę. Teismas vertindamas ekspertizių prieštaringumą, neatkreipė dėmesio į ekspertizes atlikusių ekspertų patirtį, turinio apimtį, išvadų motyvaciją. Teismas vertindamas, kuris iš ekspertizės aktų yra teisingesnis ir labiau pagrįstas, rėmėsi liudytojų parodymais, kurie psichiatrijos požiūriu nėra informatyvūs, todėl jais negalima remtis darant išvadą, ar mirusysis suprato savo veiksmų prasmę. Be to, dalis liudytojų turi tiesioginį suinteresuotumą, jų tarpe atsakovo G. P. sutuoktinė Z. P. ir jo motina R. P.. Liudytojos R. L. parodymus apeliantė vertina kritiškai, nes ji nėra gydytoja psichiatrė, bei davė parodymus, jog negali pasakyti ar mirusysis buvo psichiškai nesveikas. Apeliantei akivaizdu, kad liudytojų parodymai prieštarauja medicininei dokumentacijai. Gydytojos R. L. teisme duoti parodymai taip pat prieštarauja medicininiams jos pačios padarytiems įrašams. Teismas privalėjo vertinti atsakovų atsiliepime į ieškinį minimus argumentus. Apeliantė liudytojos R. P. parodymus laiko neatitinkančiais tikrovės, jos įsitikinimu byloje svarbus dokumentas, kurio teismas nevertino – ieškovės pateikta Teismo medicinos - psichiatrijos specialistų konsultacinė išvada Nr. A-KI-222-42. Konsultacinę išvadą apeliantė prilygina specialisto išvadai, be to, atkreipia dėmesį į konsultantų didelę patirtį. Visos bylos medžiagos nepateikimą, apeliantė nelaiko esminiu įrodymo trūkumu, nes tai nėra ekspertizės aktas. Apimties ir detalumo prasme, Teismo medicinos - psichiatrijos specialistų konsultacinę išvadą Nr. A-KI-222-42 apeliantė laiko išsamiausia, lyginant su pirminės ekspertizės aktu, joje be kita ko remiamasi ir hepatologiniu metodu, kuris nagrinėjo rašybos sutrikimą, kaip vieną iš testų, remiantis kuriuo nustatomas ligonio būklės sunkumas. Padaryta specialistų išvada kategoriška – A. P. testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.

233. G. P. kviesti liudytojai teismo apklausti ir palankiai nusiteikę atsakovo atžvilgiu, apeliantė savo ruožtu du kartus prašė apklausti liudytojus, kurie gerai pažinojo jos tėvą A. P., tačiau teismas tokios galimybės nesudarė ir dėl formalių priežasčių prašymo netenkino. Todėl apeliantės įsitikinimu, teismas pažeidė visus pagrindinius principus, nevertino esminių nesutapimų tarp atsakovo G. P. ir liudytojos R. P. parodymų.

244. Teismas, pasisakydamas apie tai, kad mirusysis iki testamento sudarymo ketino visą turtą palikimu palikti savo vaikams A. ir R. P., netinkamai vertino tą aplinkybę, kad dalis turto buvo palikta ir atsakovui G. P., kuris pagal įstatymą nebūtų laikomas įpėdiniu. Vien ta aplinkybė, kad G. P. skolino mirusiajam pinigus, negali būti pagrindu palikti turtą testamentu, nes G. P. galėjo atgauti savo paskolintus pinigus kaip įpėdinių kreditorius. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent G. P. atvežė A. P. pas notarą, žinodamas, kad dalis turto atiteks jam, tai yra jis buvo suinteresuotas, kad testamentas būtų sudarytas ir patvirtintas. Be to, testamente yra pateikti išsamūs duomenys apie turtą, galimai atsakovas G. P. su notare suderino testamento tekstą anksčiau. Akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką galima sudaryti testamentą tik tada, kai yra iš anksto paruoštas jo projektas, kas įrodo, kad tikroji testatoriaus valia nebuvo atskleista. Todėl notarė turėjo išankstinį nusistatymą dėl atitinkamos testatoriaus valios egzistavimo.

255. Teismo nutartis 2013 m. vasario 19 d. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo išsiųsta į VĮ „Registrų centras“, todėl disponavimas turtu nebuvo apribotas. Tačiau nutartis buvo nusiųsta atsakovams, kurie skubiai 2013-03-13 perleido paveldėtą nekilnojamą turtą – butą, esantį ( - ) tretiesiems asmenims. Tuo būdu, dėl teismo kaltės buvo sudaryta galimybė atsakovams perleisti dalį turto, tuo pačiu nebuvo įvykdyta teismo nutartis ir atsirado grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Sužinojus, kad ginčo butas parduotas, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu skirti baudą atsakovams, tačiau teismas nurodė, kad atsakovų neteisėtas elgesys ieškovei „didelių neigiamų pasekmių nesukėlė ir iš esmės neturėtų sukelti“.

266. Apeliantės įsitikinimu yra būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas be pagrindo atsisakė apklausti ieškovės kviečiamus liudytojus, todėl apeliantė prašo prie bylos prijungti nuotraukas, kurios padarytos jos vestuvių metu ir kurios įrodo, kad santykiai su tėvu A. P. buvo geri. Taip pat prašoma prijungti prie bylos 2013-09-16 Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą Nr.VA2-804, kurioje A. P. šeima nuo 2010-01-06 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. Prijungti elektroninį susirašinėjimą tarp ieškovės S. P. ir atsakovės R. P.. Prašoma pripažinti atsakovės R. P. dalyvavimą būtinu, nes šiuo metu ji jau yra pilnametė, o pateikus ieškinį ją atstovavo globėjas atsakovas G. P.. Apeliantė taip pat prašo išreikalauti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie A. P. sveikatos būklę ir neįgalumą. Papildomai prašo apklausti liudytoją A. Z..

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. P. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

291. Ieškovės nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo. Ieškovės nurodytas didesnis pakartotinės ekspertizės akto išvadų puslapių skaičius dar nereiškia, kad ši išvada yra labiau motyvuota. Pirmos instancijos teismas sprendime aiškiai ir motyvuotai nurodė, kodėl vieną ekspertizės aktą vertina kritiškai, o kitu remiasi kaip įrodymu.

302. Teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams medicininiams dokumentams, yra nuoseklūs. Priešingai negu teigia ieškovė, tiek liudytoja J. D., tiek A. P. gydžiusi gydytoja R. L., tiek mirusiojo mama R. P., lankė A. P. tame laikotarpyje, kai buvo surašytas testamentas, todėl jų parodymai teismui yra labai informatyvūs, teismas juos įvertino tinkamai. Teiginys, kad teismas nevertino byloje svarbaus ieškovės pateikto dokumento – Teismo medicinos - psichiatrijos specialistų konsultacinės išvados Nr. A-KI-222-42, pasirašytos A.A. G. ir D. S., nepagrįstas, nes teismas vertino šį dokumentą, ir pagrįstai, tik kaip paprastą rašytinį dokumentą.

313. Ieškovės keliamos abejonės dėl testamento surašymo yra nepagrįstos ir nesavalaikės. Byloje išsamiai išsiaiškintos testamento sudarymo ir pasirašymo aplinkybės. Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu turėjo galimybę užduoti notarui klausimus ir išsklaidyti visas jiems kilusias abejones. 2013 m. balandžio 24 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas neprašė apklausti liudytojų, turėjo tik vieną prašymą - paskirti ekspertizę. 2013 m. gegužės 22 d. posėdyje ieškovės atstovas taip pat nepateikė prašymo apklausti liudytojus, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės. Todėl ieškovės atstovės 2013 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje, o ne parengiamajame posėdyje, kaip nurodo apeliaciniame skunde ieškovė, pareikštas prašymas apklausti liudytojus, kurie nebendravo su mirusiu A. P. laikotarpiu, kai buvo surašytas testamentas, teismo atmestas pagrįstai.

324. Velionis niekieno neverčiamas sudarė testamentą, visą turtą, kurį ir sugyveno gyvendamas su antrąja žmona I. P., palikdamas našlaičiams vaikams iš antros santuokos, kaip labiausiai socialiai pažeidžiamiems, o G. P., paliko tik 5/8 miško bei 2 senus sugedusius lengvuosius automobilius.

335. Ieškovė ignoruoja liudytojos R. L. 2013 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad jos įrašas medicininiuose dokumentuose „neadekvatus“ reiškia neadekvatus savo ligai, o ne aplinkai, t.y. velionis netinkamai vertino savo ligos sunkumą, per daug vaikščiojo, nesilaikė gydymo rėžimo. Ieškovės atstovo 2013 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje pateiktoje VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pažymoje 2013-05-10 Nr. S-400 taip pat nurodyta, kad ligonio būklė atvykus buvo vidutinio sunkumo, encefalopatijos simptomai išnykę, ligonis aktyvus, vaikštantis, valgantis, kad 2012-05-21 ligonio būklė be ženklesnės dinamikos, o ligonio būklė pablogėjo tik 2012-05-23.

346. Paaiškina, kad pas notarą velionį nuvežė jam paprašius, po to, kai profesorius paaiškino, kad sergantiems kepenų ciroze dėl alkoholio naudojimo, kepenų persodinimo operacija neatliekama, ir tai padėjo apsispręsti velioniui surašyti testamentą.

357. Apeliantės argumentai dėl teismo neobjektyvumo, sprendžiant procesinius klausimus neturi nieko bendro su priimto sprendimo teisėtumu. Pažymi, kad byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nesutinka, jog būtų pridėti nauji įrodymai ir apklausti nauji liudytojai, kadangi ieškovė turėjo galimybę tą padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliacinis skundas atmestinas.

38Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

39Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento subjektas yra tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valia ir jos tinkama išraiška yra kitas labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Atsižvelgiant į tai, kad testamento teisiniai padariniai atsiranda tik po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, o nustatytų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.

40Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydamas tikrąją testatoriaus valią ir galimybes ją išreikšti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. J. ir kt. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-434/2012). Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK1.5 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

41Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

42Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

43Apeliantė įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas, esant byloje dviem viena kitai prieštaraujančioms ekspertizės išvadoms, turėjo nuspręsti, kuris aktas yra teisingesnis. Su tokia apeliantės pozicija nesutiktina. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra besąlyginė ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje esančius du ekspertizes aktus, kurie šiuo atveju turi priešingas išvadas, tiek apeliantės iniciatyva pateiktą konsultacinę išvadą, išsamiai juos išanalizavo ir dėl kiekvieno jų pasisakė atskirai, nurodydamas kuriuo įrodymu teismas vadovaujasi. Apeliantės pateiktą konsultacinę išvadą teismas laikė nevisapusiška ir neišsamia, abejotina patikimumo prasme, todėl ja byloje nesivadovavo. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvados prieštarauja 2013-06-26 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87 TLK-65/2013 išdėstytoms išvadoms, todėl pateikė išsamų teisinį jų vertinimą. Teisėjų kolegijos pažymėtina, kad ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Taigi, ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Remiantis išdėstytu, nepagrįstai apeliantė teigia, kad teismas vertindamas, kuris iš ekspertizės aktų yra teisingesnis ir labiau pagrįstas, rėmėsi liudytojų parodymais, kurie psichiatrijos požiūriu nėra informatyvūs, todėl negalėjo jais remtis darant išvadą, ar mirusysis suprato savo veiksmų prasmę. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, ekspertizės aktus vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kodėl vieną ekspertizės aktą vertina kritiškai, o kitu remiasi kaip įrodymu. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl teismo pareigos išskirti teisingesnes ekspertizės akto išvadas.

44Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu, kas patvirtina, jog mirusiajam testamento sudarymo dieną diagnozuotina I stadijos simptomai. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien deklaratyvus apeliantės nurodymas dėl diagnozuotų simptomų, negali paneigti ekspertų išvados, akcentuojant tai, kad būtent Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu konstatuota, jog testatorius galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

45Apeliantės manymu, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pirminės Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto pagrįstumo, tai patvirtina teismo 2013-09-17 nutartis, kurioje buvo nutarta paskirti pakartotinę pomirtinę ekspertizę.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad papildomos ir pakartotinės ekspertizės pagrindai yra numatyti CPK 219 straipsnyje, pagal kurį papildoma ekspertizė skiriama, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, o pakartotinė – kai teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Pažymėtina, jog šių ekspertizių paskyrimas yra teismo prerogatyva, bet ne pareiga. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs dviejų atliktų tyrimų, tai yra-teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto bei ieškovės iniciatyva pateiktą konsultacinę išvadas, pagrįstai sprendė, kad esant prieštaravimams tarp kelių ekspertų išvadų, pakartotinė ekspertizė yra reikalinga. Todėl apeliantė visiškai nepagrįstai bando paneigti pirminės Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto, kuriuo pagrįstai vadovavosi teismas, pagrįstumą bei išsamumą.

47Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ekspertizių prieštaringumą, neatkreipė dėmesio į ekspertizes atlikusių ekspertų patirtį, turinio apimtį, išvadų motyvaciją. Tokie apeliantės nurodomi argumentai, teismo vertinimu, negali paneigti pirmosios instancijos teismo atlikto abiejų ekspertizių aktų tinkamo įvertinimo bei sprendimo, remtis Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu, pagrįstumo.

48Apeliantės manymu, dalis liudytojų turi tiesioginį suinteresuotumą, jų tarpe atsakovo G. P. sutuoktinė Z. P. ir jo motina R. P.. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent patiems artimiausiems asmenims nekilo abejonių dėl testatoriaus galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Be to, dažniausiai testatorių lankydavo brolis, mama ir draugė J., kuri su testatoriumi kartu gyveno paskutinius du metus ir augina bendrą dukrą. Teisėjų kolegijai analizuojant byloje esančius liudytojų parodymus akivaizdu, kad mirusiojo psichinė būklė jiems nekėlė jokių abejonių. Testatoriaus motina ir draugė J., šiuo atveju neturi jokio tiesioginio suinteresuotumo dėl paveldimo turto. Nepagrįstai apeliantė liudytojos R. P. parodymus laiko neatitinkančiais tikrovės, vien deklaratyvus apeliantės argumentas, negali paneigti šios liudytojos parodymų reikšmingumo, todėl laikytinas nepagrįstu. Liudytojos R. P. parodymai nesukėlė teisėjų kolegijai jokių abejonių, priešingai, kitų liudytojų parodymų kontekste, patvirtina testatoriaus valią bei jo veiksmų suvokimo prasmę testamento sudarymo turiniui. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino esminių nesutapimų tarp atsakovo G. P. ir liudytojos R. P. parodymų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams medicininiams dokumentams, yra nuoseklūs. Priešingai negu teigia apeliantė, minėtų liudytojų parodymai teismui yra informatyvūs, todėl pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai.

49Visiškai nepagrįstai apeliantė liudytojos R. L. parodymus vertina kritiškai, nurodydama, kad ji nėra gydytoja psichiatrė, bei davė parodymus negalėdama pasakyti, ar mirusysis buvo psichiškai nesveikas. Tačiau būtent testatorių gydžiusi gydytoja R. L., bendravusi betarpiškai testamento sudarymo metu, vertino jo sveikatos būklę nurodydama, kad „A. P. atvykęs į slaugos ligoninę buvo adekvatus, nelabai vertino savo būklės sunkumą, nemažai vaikščiojo, eidavo į lauką, išeidavo į miestą, vaistai, kurie buvo skiriami ligoniui, įtakos psichinei būklei neturėjo, psichiatro konsultacijai A. P. nebuvo siųstas, nes nebuvo reikalo, kepenų cirozė nėra onkologinė liga, tai alkoholinė liga ir ši liga su psichika nesusijusi“. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad gydytojos R. L. teisme duoti parodymai taip pat prieštarauja medicininiams jos pačios padarytiems įrašams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, ir laikosi nuomonės, kad objektyviausiai testatoriaus būklę apibūdina liudytojos –medikė R. L. bei notarė M. L. K., kurios nėra susijusios su bylos šalimis jokiais giminystės ryšiais, be to, gydytoja R. L. gydžiusi A. P. jo sveikatos būklę apibūdino kaip medikė, kuri nuolatos bendravo su ligoniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tinkamai teismo įvertinti liudytojos notarės M. L. K. parodymai patvirtinantys, kad „testatoriaus sveikatos būklė abejonių nesukėlė, viską prisiminė, nurodė vardus ir pavardes, vardijo kam ką palikti“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių liudytojų parodymai yra objektyvesni ir akivaizdžiai paneigia 2013 m. spalio 22 – lapkričio 20 d. ekspertų išvadą, pagal kurią testatorius, sudarydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pažymėtina ir tai, kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie praeityje testatoriaus patirtus kokius nors psichinės būklės sutrikimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog testatoriaus ligos ar jo vartoti vaistai turėjo tiesioginę įtaką testatoriaus psichikos būklei testamento sudarymo metu, todėl konstatuotina, kad testamento surašymo metu testatorius pagal sveikatos būklę galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei suprasti sudaromo testamento padarinius.

50Apeliantės įsitikinimu byloje svarbus dokumentas, kurio teismas nevertino – ieškovės pateikta Teismo medicinos - psichiatrijos specialistų konsultacinė išvada Nr. A-KI-222-42. Konsultacinę išvadą apeliantė prilygina specialisto išvadai, be to, atkreipia dėmesį į konsultantų didelę patirtį. Visos bylos medžiagos nepateikimą, apeliantė nelaiko esminiu įrodymo trūkumu, nes tai nėra ekspertizės aktas. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

51Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantės minimą išvadą parengė asmenys, neįrašyti į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, todėl toks dokumentas gali būti vertintinas tik kaip rašytinis įrodymas. Teisėjų kolegija pažymi, kad privačių medikų nuomonių sveikatos, medicinos bei gydymo taikymo klausimais gali būti daug ir įvairių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje išvadoje yra pareikštos asmeninės specialistų nuomonės, kurios nėra saistomos jokia atsakomybe, jokia priesaika, jokia rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, minėta išvada pagal CPK nustatytus reikalavimus įrodymams negali konkuruoti ir paneigti Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto išvadų (CPK 185 str.). Apeliantė nepagrįstai remiasi hepatologiniu metodu, kuris nagrinėja rašybos sutrikimą, nes tam, kad nustatyti, ar ant ginčijamo testamento yra testatoriaus parašas, būtina kompleksinė grafologinė rašysenos ekspertizė. Visos bylos medžiagos neįvertinimą, apeliantė nepagrįstai laiko neesminiu įrodymo trūkumu. Teismas akcentavo, kad apeliantės iniciatyva teismui buvo pateikta konsultacinė išvada, kuri, kaip minėta CPK 216 straipsnio prasme negali būti laikoma įrodymu ir prilyginta eksperto išvadai. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apeliantės nurodoma konsultacine išvada.

52Nagrinėjamos bylos atveju ekspertizės aktų išvados, kurias vertino teismas, paremtos paskutiniais prieš ir po testamento sudarymo padarytais medicininiais įrašais apie testatoriaus būklę bei liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą nesutikti su Panevėžio teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, be to, įvertinus liudytojų parodymus nustatyta, kad nei vienas iš liudytojų, kurių parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi atmesdamas ieškinį, nepatvirtino, jog testamento sudarymo metu A. P. buvo praradę gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę. Teisėjų kolegija pasisako, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad remtis vien ekspertizės akto išvadomis nėra pakankamo pagrindo. Bylą nagrinėjęs teismas, pagrįstai atsižvelgė į A. P. nustatytą ligos diagnozę, medicininių dokumentų išrašus pateiktus byloje, jo sveikatos būklę testamento sudarymo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje pateiktus medicininius dokumentus, testatoriaus ligos diagnozę, eigą, jos trukmę, simptomus, ekspertizių išvadas. Teisėjų kolegija pastebi, kad A. P. diagnozuota kepenų cirozė nėra psichinė liga galinti lemti atliekamų veiksmų nesuvokimą. Todėl teismo išvada, kad testamento sudarymo momentu A. P. sveikatos būklė buvo tokia, kad leido jam suprasti savo veiksmų reikšmę, išreikšti savo norus ir suformuluoti savo valią notarei, laikytina teisėta ir pagrįsta. Be abejo, šią teismo išvadą patvirtina ir 2013-06-26 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.87 TLK-65/2013 nurodytos išvados.

53Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2013-10-22-11-20 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82 TPK-10/2013 tiriamojoje dalyje nurodytos aplinkybės iš esmės neatitinka ekspertizės išvadų, nes tiriamojoje dalyje nėra fiksuota duomenų apie A. P. psichinės būklės pablogėjimą, o fiksuoti duomenys rodantys adekvačią tiriamojo psichinę būklę. Šios ekspertizės akto išvadoje nėra nurodyta, kokių duomenų pagrindu buvo padaryta išvada, kad A. P. testamento sudarymo momentu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, o apsiribota teorinės medžiagos išdėstymu ir tiriamojo A. P. sveikatos būkle jau po testamento sudarymo, nenurodant nei ligos stadijos testamento sudarymo dienai, nei požymių dėl kurių A. P. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Teismui akivaizdu, kad pakartotinės ekspertizės akto hipotetinės išvados kelia pagrįstų abejonių, kurias iš esmės paneigia byloje esantys medicininiai dokumentai ir apklaustų liudytojų parodymai, patvirtinantys, kad jiems bendravimo su A. P. metu neiškilo jokių abejonių dėl jo gebėjimo suprasti ir vertinti savo veiksmus.

54Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios padėjo susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdine, ginčijančia testamentą, galimus testatorių argumentus dėl turto palikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog testatoriui testamento sudarymo metu nustatyta diagnozė neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo ir įpėdinių rato. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad testatoriaus valia turtą palikti savo nepilnamečiams vaikams, kurie yra netekę ir savo motinos, atspindi vidutinio protingo žmogaus suvokimą apie turto palikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir kitas faktines bylos aplinkybes, jog ieškovės santykiai su testatoriumi, po jos vestuvių, nebuvo labai artimi. Tai, kad byloje testatoriaus įpėdinių paskyrimas nesutampa su ieškovės samprotavimais ir aplinkybių vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo neatsižvelgti į testatorių išreikštą valią. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vienareikšmiška išvada, kad A. P. iki testamento sudarymo ir po jo sudarymo aiškiai ir nedviprasmiškai buvo išreiškęs norą testamentu savo turtą palikti vaikams R. ir A., argumentuodamas, kad nepilnamečiams vaikams parama yra reikalingesnė, dukra S. yra materialiai apsirūpinusi, jo santykiai su S. yra pašliję. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, kad būtent jos elgesys vestuvių metu bei atsakytas tėvo prašymas dėl R. išvykimo į Angliją, lėmė testatoriaus apsisprendimą dėl įpėdinių skaičiaus.

55Apeliantės teigimu, atsakovo kviesti liudytojai teismo apklausti ir teismo įvertinti palankiai, tuo tarpu apeliantė du kartus prašė apklausti liudytojus, kurie gerai pažinojo jos tėvą A. P., tačiau teismas tokios galimybės nesudarė ir dėl formalių priežasčių prašymo netenkino. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. balandžio 24 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas neprašė apklausti liudytojų, turėjo tik vieną prašymą – paskirti pomirtinę psichiatrinė ekspertizę. 2013 m. gegužės 22 d. vykusiame teismo posėdyje nebuvo pareikštas prašymas dėl liudytojų apklausos, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės. Todėl ieškovės atstovės 2013 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje, o ne parengiamajame posėdyje, kaip nurodo apeliantė, pareikštas prašymas apklausti liudytojus J. G., A. B., vertinant bylos vilkinimo aspektu, teismo atmestas pagrįstai.

56Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie tai, kad mirusysis iki testamento sudarymo ketino visą turtą palikimu palikti savo vaikams A. ir R. P., netinkamai vertino tą aplinkybę, kad dalis turto buvo palikta ir atsakovui G. P., kuris pagal įstatymą nebūtų laikomas įpėdiniu, o vien ta aplinkybė, kad G. P. skolino mirusiajam pinigus, negali būti pagrindu palikti turtą testamentu. Teisėjų kolegijos vertinimu, testatoriaus A. P. valia, išdėstyta ginčijame testamente, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas yra logiška, pagrįsta gyvenimiška situacija, atitinka protingumo kriterijų ir tokioje situacijoje esančio asmens elgesio standartus. Testatoriaus valia palikti visą savo turtą nepilnamečiams vaikams R. ir A. atitinka žmogiškumo vertybes, juk nepilnamečiai vaikai lieka be tėvų, neturint pajamų jiems reikalingas išlaikymas, be to testamentu paliktas turtas buvo užgyventas santuokoje su A. ir R. motina I. P., dalis turto jau buvo paveldėta po I. P. mirties. Aplinkybė, kad atsakovui, testatoriaus broliui, G. P., ginčijamu testamentu paliko 5/8 miško bei du lengvuosius automobilius, vertinant testamentu palikto turto apimtį, nesudaro pagrindo abejoti testatoriaus valia. Aplinkybė, kad prieš testamento sudarymą brolius siejo galimi paskoliniai santykiai, negali paneigti atsakovo įsipareigojimo rūpintis nepilnamečiais testatoriaus vaikais.

57Apeliantės teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad būtent G. P. atvežė A. P. pas notarą, jis buvo suinteresuotas, kad testamentas būtų sudarytas ir patvirtintas. Vis tik, apeliantės apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl testamento sudarymo, laikytinos nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išsiaiškino testamento sudarymo ir pasirašymo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog surašant testamentą testatoriui įtaką būtų daręs atsakovas arba kiti asmenys. Tai, kad galimai atsakovas G. P. su notare suderino testamento pasirašymo laiką anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nelaiko įtakos darymu, nes tikroji testatoriaus valia testamente yra aiški. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino tiek testatoriaus asmens būseną, jo sveikatą, psichikos būklę, tiek sudaryto testamento turinį jo pagrįstumo ir protingumo aspektais, todėl remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais padarė pagrįstą išvadą, kad 2012 m. gegužės 22 d. testamento sudarymo metu testatoriaus valia buvo išreikšta tinkamai ir objektyviai. Teisėjų kolegijos minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi kasatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio priemone. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatė, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorius A. P. suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji palikėjo valia, todėl proceso ir materialinės teisės normų teismas nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.

58Apeliantė prašo vertinti tai, kad teismui neišsiuntus nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštų registrui, dėl teismo kaltės buvo sudaryta galimybė atsakovams perleisti dalį turto, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu skirti baudą atsakovams, tačiau teismas nurodė, kad atsakovų neteisėtas elgesys ieškovei „didelių neigiamų pasekmių nesukėlė ir iš esmės neturėtų sukelti“. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sistemos Liteko duomenimis, apeliantė nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos skyrimo atsakovams, apeliacinė tvarka neskundė. Todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis nėra šios apeliacijos dalykas.

59Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

60Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

61Dėl apeliantės prašymų prijungti prie bylos naujus įrodymus ir apklausti liudytojus

62Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą kartu prašo prijungti naujus įrodymus – foto nuotraukas, kurios padarytos jos vestuvių metu ir kurios įrodo, kad santykiai su tėvu A. P. buvo geri. Nors šis prašymas pirmosios instancijos teismo išspręstas 2013 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje, teisėjų kolegija prijungia jas prie bylos, pasisakydama, kad nuotraukos padarytos vestuvių metu negali patvirtinti tėvo ir dukros santykių po vestuvių.

63Apeliantė prašo iškviesti ir apklausti apeliaciniame skunde nurodomus liudytojus. Dėl dviejų liudytojų apklausos teisėjų kolegija jau pasisakė. Dėl kitų liudytojų apklausos savo prašymo apeliantė nepagrindė, nenurodė aplinkybių, kodėl liudytojai nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Todėl šio prašymo teisėjų kolegija netenkina.

64Apeliantė taip pat prašo prijungti prie bylos 2013-09-16 Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą Nr.VA2-804 bei išreikalauti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie A. P. sveikatos būklę ir neįgalumą. Tačiau pažymėtina, kad šiuos prašymus pirmosios instancijos teismas yra išsprendęs.

65Apeliantė prašo pripažinti atsakovės R. P. dalyvavimą būtinu, nes šiuo metu ji jau yra pilnametė, o pateikus ieškinį ją atstovavo globėjas atsakovas G. P.. Aplinkybė, kad šiuo metu atsakovė R. P. yra pilnametė, negali paneigti netinkamo jos atstovavimo, be to, tokių įrodymų byloje nepateikta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu R. P., paveldėjusi dalį turto testamentu, būdama pilnametė, pati gali spręsti dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimu juo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti jos dalyvavimą būtinu.

66Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

67Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

69Atsakovas prašo priteisti 600 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus (5 t., 31 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės atsakovo naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).

70Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

71Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

72Priteisti iš S. G., a.k. ( - ) atsakovo G. P., a.k. ( - ) naudai 600 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti... 6. Nurodė, kad S. G. ir tėvo A. P. santykiai buvo labai artimi, jie niekada... 7. Atsakovas G. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo... 8. Trečiasis asmuo notarė M. L. K. paaiškino, kad sudaryti testamento atėjo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu... 11. Teismas akcentavo, kad byloje yra du ekspertizės aktai, kurių išvados yra... 12. Reziumavus visų liudytojų paaiškinimus, teismas padarė vienareikšmišką... 13. Teismas akcentavo, kad 2013-07-25 A. G. teismo medicininių tyrimų biuro... 14. Teismas pažymėjo, kad 2013-06-26 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos... 15. Teismas vertino A. P. sveikatos būklę pagal medicininiuose dokumentuose ir... 16. Teismas nurodė, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės... 17. Teismas vertino ir testatoriaus A. P. valią, kuri išdėstyta 2012-05-22... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. Apeliaciniu skundu ieškovė S. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 21. 1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad mirusiojo A. P. sveikatos... 22. 2. Teismas, esant byloje dviem viena kitai prieštaraujančioms išvadoms,... 23. 3. G. P. kviesti liudytojai teismo apklausti ir palankiai nusiteikę atsakovo... 24. 4. Teismas, pasisakydamas apie tai, kad mirusysis iki testamento sudarymo... 25. 5. Teismo nutartis 2013 m. vasario 19 d. dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 26. 6. Apeliantės įsitikinimu yra būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. P. prašo atmesti apeliacinį... 28. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 29. 1. Ieškovės nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo.... 30. 2. Teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymai neprieštarauja... 31. 3. Ieškovės keliamos abejonės dėl testamento surašymo yra nepagrįstos ir... 32. 4. Velionis niekieno neverčiamas sudarė testamentą, visą turtą, kurį ir... 33. 5. Ieškovė ignoruoja liudytojos R. L. 2013 m. gegužės 22 d. teismo... 34. 6. Paaiškina, kad pas notarą velionį nuvežė jam paprašius, po to, kai... 35. 7. Apeliantės argumentai dėl teismo neobjektyvumo, sprendžiant procesinius... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 37. Apeliacinis skundas atmestinas.... 38. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 39. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio... 40. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, ar... 41. Testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami... 42. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos... 43. Apeliantė įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas, esant byloje dviem... 44. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi Panevėžio teismo... 45. Apeliantės manymu, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pirminės... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad papildomos ir pakartotinės ekspertizės... 47. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos... 48. Apeliantės manymu, dalis liudytojų turi tiesioginį suinteresuotumą, jų... 49. Visiškai nepagrįstai apeliantė liudytojos R. L. parodymus vertina... 50. Apeliantės įsitikinimu byloje svarbus dokumentas, kurio teismas nevertino –... 51. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantės minimą išvadą... 52. Nagrinėjamos bylos atveju ekspertizės aktų išvados, kurias vertino teismas,... 53. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos... 54. Esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti... 55. Apeliantės teigimu, atsakovo kviesti liudytojai teismo apklausti ir teismo... 56. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie... 57. Apeliantės teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad būtent G. P. atvežė... 58. Apeliantė prašo vertinti tai, kad teismui neišsiuntus nutarties dėl... 59. Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ... 60. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso... 61. Dėl apeliantės prašymų prijungti prie bylos naujus įrodymus ir apklausti... 62. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą kartu prašo prijungti naujus įrodymus... 63. Apeliantė prašo iškviesti ir apklausti apeliaciniame skunde nurodomus... 64. Apeliantė taip pat prašo prijungti prie bylos 2013-09-16 Telšių rajono... 65. Apeliantė prašo pripažinti atsakovės R. P. dalyvavimą būtinu, nes šiuo... 66. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 67. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 69. Atsakovas prašo priteisti 600 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba... 70. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 71. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti... 72. Priteisti iš S. G., a.k. ( - ) atsakovo G. P., a.k. ( - ) naudai 600 Lt...