Byla e2-1871-475/2016
Dėl žalos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei I. S., ieškovės atstovui advokatui D. U., atsakovo atstovui advokatui V. I.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė I. S. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. B. 3 000,00 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).

5Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Carbolita“, bendrovės administratore paskirdamas I. S.. Kadangi UAB „Carbolita“ neturėjo turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai bei dengiamos teismo ir administravimo išlaidos, vadovaujantis ĮBĮ 131 straipsniu Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 24 d. nutartimi nusprendė taikyti UAB „Carbolita“ supaprastintą bankroto procesą. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino 3 000,00 Eur lėšų sumą, kurią administratorė turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tačiau Bendrovėje nesant jokio turto, minėtos administravimo išlaidos negalėjo būti net dalinai padengtos. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu bankrutavusią UAB „Carbolita“ pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nusprendė išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Nesant Bendrovės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis numato administratoriaus (ar asmens pateikusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmokėjusio administravimo išlaidų sumą į teismo depozitinę sąskaitą) teisę teismine tvarka išieškoti administravimo išlaidų sumą iš bendrovės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis bendrovei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė administratorė I. S. kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl teismo patvirtintos administravimo išlaidų sumos priteisimo iš atsakovo – buvusio Bendrovės direktoriaus A. B., kuris turėjo įstatyminę pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą ĮBĮ 10 str. 10 d. numatytą sumą. Nurodė, kad atsakovas buvo Bendrovės vienasmenis valdymo organas (direktorius) laikotarpiu nuo 1992 m. lapkričio 18 dienos iki 2015 m. sausio 3 dienos, t.y. iki nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog Bendrovės direktorius buvo atsakovas, ieškovė teigia, jog būtent atsakovui kilo pareiga savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o dėl tokios pareigos nevykdymo atsakovui kyla pareiga atlyginti žalą. Ieškovė pažymėjo, kad net tuo atveju, jei Bendrovė nebūtų turėjusi visiškai jokių finansinių resursų, atsakovas vis vien turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti ĮBĮ 10 str. 10 d. numatytą sumą. Ieškovės nuomone, atsakovas, kaip buvęs Bendrovės vienasmenis valdymo organas privalo atlyginti žalą (patirtas išlaidas ir negautas pajamas), kurią patyrė ieškovė dėl poreikio administruoti visiškai jokio turto neturinčią bendrovę. Ieškovė mano, jog yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.

6Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies 800,00 Eur sumoje, kitoje dalyje su ieškiniu nesutinka (b. l. 21-23). Atsakovas nurodė, kad ieškovė, eidama UAB „Carbolita“ bankroto administratorės pareigas, 2015 m. balandžio 3 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Administravimo išlaidų sąmatoje buvo numatytos tokios išlaidos – atlyginimas administratoriui – 1000,00 Eur; buhalterinės ir archyvavimo paslaugas – 500,00 Eur; transporto išlaidos – 500,00 Eur; ryšių, kanceliarinės, pašto, skelbimų dienraščiuose išlaidos – 500,00 Eur, kitos išlaidos – 500,00 Eur, viso 3000,00 Eur. Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą administravimo išlaidų sąmatą visos išlaidos, išskyrus atlyginimą administratorei, galėjo būti apmokamos tik pagal išrašytas sąskaitas-faktūras, kas reiškia, jog ir šių išlaidų kompensacija galima tik pateikus šias išlaidas pateisinančias sąskaitas-faktūras. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi patenkino šį ieškovės prašymą ir patvirtino bankrutuojančios UAB „Carbolita“ 3000,00 Eur lėšų sumą, kurią administratorė turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Atsakovo nuomone, ta aplinkybė, kad UAB „Carbolita“ bankroto byloje buvo patvirtinta 3000,00 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata nereiškia, kad būtent tokio dydžio žalą administratorė ir patyrė. Atsakovo teigimu, ieškovė, kaip UAB „Carbolita“ bankroto administravimo paslaugas vykdęs asmuo, turi teisę tik į atlyginimą, kuris Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas 1000,00 Eur sumoje. Tačiau ši suma mažintina 200,00 Eur, kadangi tokio dydžio baudą atsakovas sumokėjo ieškovei pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-21715-713/2015. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, atsakovas teismo prašo ieškovei mokėtiną 800,00 Eur žalos atlyginimą išdėstyti 4 mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 200,00 Eur.

7Ieškovė dublike (b. l. 26-27) nurodė, kad atsakovas netinkamai interpretuoja Kauno apygardos nutartį, kuria buvo patvirtinta 3 000,00 Eur bendrovės administravimo sąmata. Paaiškino, kad administratorės prašyme nurodytos sumos, skirtos atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti yra preliminarios (orientacinės), kadangi teikdama prašymą teismui bankroto administratorė negali žinoti kokio tiksliai dydžio atitinkamos rūšies išlaidos bus patirtos pagal faktą, tai reiškia, jog administratorė turi teisę perskirstyti administravimo išlaidas tarp konkrečių sąmatos eilučių. Dėl atsakovo argumentų, jog administravimo išlaidos turi būti faktiškai patirtos, ieškovė pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1323-798/2015 konstatavo, jog sprendžiant dėl reikalavimo priteisti bankrutavusios įmonės administravimo išlaidas nėra reikšminga aplinkybė ar išlaidos faktiškai buvo patirtos – pakanka, jog išlaidų sąmata yra patvirtintą įsiteisėjusia teismo nutartimi. Pažymėjo, kad atsakovas teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos neginčijo, todėl laikytina, kad su ja sutiko. Ieškovės teigimu, administratoriaus teisė paskirstyti administravimo išlaidų sąmatą pagal poreikį, kartu reiškia ir tai, jog tais atvejais, jei administratoriui pavyko sutaupyti taip tikrą dalį administravimo išlaidų, tai likusi sutaupyta administravimo išlaidų dalis gali būti perskirstytą administratoriaus atlyginimui (kuris taip pat yra administravimo išlaidų dalis). Ieškovė nurodė, kad 200,00 Eur bauda nebuvo skirta bendrovės administravimo išlaidoms dengti, todėl šios baudos sumokėjimas negali sudaryti pagrindo sumažinti iš atsakovo priteistiną žalą.

8Atsakovas triplike (b. l. 30-32) nurodė, kad atsakovas keičia savo poziciją ieškinio reikalavimo atžvilgiu ir su ieškinio reikalavimu nesutinka visiškai. Atsakovo pozicijos pasikeitimą sąlygojo 2016 m. sausio 7 d. gauta Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-PZ1-257, iš kurios matyti, kad atsakovas Lietuvos ir Rusijos UAB „Carbolita“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 1999 m. vasario 1 d. iki 2001 m. balandžio 1 d. Atsakovo teigimu, darbo santykių nutraukimo metu atsakomybė už bankroto bylos neiškėlimą nebuvo numatyta, o aptariamos įmonių bankroto įstatymo nuostatos priėmimo metu, atsakovas jau nebuvo faktiniu įmonės direktoriumi, tai yra nebuvo šios bendrovės įstatyminiu atstovu, todėl šis įstatymo papildymas jam negali būti taikomas. Atsakovo nurodė, kad konkretus atlyginimo administratoriui dydis yra žinomas/turi būti žinomas jau bankroto proceso pradžioje, jis laikytinas kreditorių ir administratorės susitarimu dėl atlyginimo už teikiamas administravimo paslaugas dydžio, kurio keisti administratorė vienašališkai negali.

9Ieškinys tenkintinas visiškai.

10Rašytiniais bylos įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Carbolita“, bankroto administratore paskyrė I. S.. 2015 m. kovo 24 d. nutartimi teismas nutarė taikyto supaprastintą bankroto procedūrą. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino 3 000,00 Eur lėšų sumą, kurią administratorė turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, paliekant administratorei teisę perskirstyti sąmatą pagal poreikį. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu bankrutavusią UAB „Carbolita“ pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nusprendė išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad atsakovas A. B. UAB „Carbolita“ direktoriumi nuo 1992 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. sausio 3 d. Atmestina kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis įmonės vadovu buvo iki 2001 m., nes tokie duomenys nurodyti Pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-PZ1-257. Teismas pažymi, kad duomenys apie juridinius asmenis, tarp jų ir apie juridinių asmenų vadovus yra kaupiami Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenys apie bendrovės vadovą nėra nuginčyti, todėl laikytini teisingais.

11Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK6.246 -6.249 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).

12Dėl neteisėtų veiksmų.

13ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

14Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartyje (bylos Nr. B2-1293-343/2015) nustatyta, kad bankrutuojančios UAB „Carbolita“ turto, kurį pardavus užtektų apmokėti teismo ir administravimo išlaidas, neturi, todėl buvo taikytas supaprastinta bankroto procedūra. 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi (bylos Nr. B2-1293-343/2015) nutarta patvirtinti BUAB „Carbolita“ kreditorius ir jų reikalavimus, t.y. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 0,98 Eur kreditorinį reikalavimą ir VSDFV Kauno skyriaus 14 166,18 Eur kreditorinį reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje (bylos Nr. B2-1293-343/2015) nurodyta, kad vykdant likvidumo procedūrą buvo nustatyta, kad įmonė turto neturi, debitorinių įsiskolinimų nėra. Iš nurodytų nutarčių matyti, kad bankroto byla įmonei buvo iškelta, kai įmonė jau neturėjo turto. Bankroto byla iškelta ne atsakovo, o bendrovės kreditorių iniciatyva. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams. Tokie atvejai, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Darytina išvada, kad atsakovas būdamas vienvaldžiu įmonės vadovu nevykdė savo pareigos nustatytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymi, kad atsakovo gynybinė pozicija neva jis bendrovės direktoriumi buvo iki 2001 m. balandžio 1 d. tik patvirtina, kad atsakovas nebuvo atsakingas vadovas, nes tiksliai nežino iki kada vadovavo bendrovei. Taip pat įvertintina ir tai, kad atsakovas pradžioje (pateikdamas atsiliepimą) iš dalies sutiko su ieškiniu ir neginčijo, kad bankroto bylos iškėlimo metu buvo bendrovės direktoriumi, vėliau poziciją pakeitė, kas patvirtina atsakovo nenuoseklią poziciją dėl vadovavimo bendrovei.

15Dėl žalos.

16Ieškovės prašomus priteisti nuostolius sudaro suma, kurios, realizavus bankrutavusios įmonės turtą, neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti – 3 000,00 Eur. Pažymėtina, kad bendrovei buvo nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, kurio tikslas - tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų ir taip siekiant sumažinti bet kokias galimas bankroto proceso išlaidas. ĮBĮ 13(1) straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri negali būti didesnė negu 25 minimaliųjų mėnesinių alga. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtinta 3 000,00 Eur lėšų sumą, kurią administratorė turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, neviršija ĮBĮ 13(1) straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto dydžio. Ši nutartis įsiteisėjusi, atsakovas patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos neginčijo, todėl laikytina, kad su ja sutiko. Kadangi taikant supaprastintą bankroto procesą kreditorių susirinkimai nešaukiami, o jo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia bankroto administratorius ir teismas, laikytina, kad teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūrų atlikimui reikalingų lėšų dydį. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovė faktiškai 3 000,00 Eur žalos nepatyrė. Tokios praktikos dėl administravimo išlaidų laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/213, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1323-798/2015). Teismas pažymi, kad administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. Pagal ĮBĮ 13(1) straipsnio 5 dalį, pardavus įmonės turtą ir reikalavimų teises, gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo išlaidoms. Ieškovei – administratorei, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – nuostoliai, sudarantys 3 000,00 Eur.

17Dėl priežastinio ryšio

18Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t.y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra, teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 ir 12 dalis, ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

19Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

20Dėl kaltės

21Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip buvusio bendrovės valdymo organo - administracijos vadovo – kaltė dėl jo veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama. Atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (CK6.248 str. 1 d.). Atsakovas savo kaltę dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neigė, nurodydamas, kad, jo manymu, jis jau nebuvo bendrovės direktoriumi, todėl tokios pareigos vykdyti neturėjo. Ši atsakovo pozicija atmesta, teismui jau įvertinus atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą ir nurodžius, kad iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad atsakovas A. B. UAB „Carbolita“ direktoriumi nuo 1992 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. sausio 3 d. Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą nepaneigia viešame Juridinių asmenų registre esančių duomenų.

22Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė ieškinio pagrįstumą, nustatytos visos reikalingos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 000,00 Eur žalos atlyginimo (ĮBĮ 8 str. 4 d., CPK 6.246- 6.249 str.).

23Iš atsakovo, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistina ieškovei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus duomenis, t.y. po 305,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 13, 37-41).

26Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis, padalinus išlaidas atsakovams lygiomis dalimis, mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 str. 6 d.).

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

28Ieškinį tenkinti visiškai.

29Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovės I. S., a. k. ( - ) naudai 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 305,00 Eur (tris šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė I. S. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. B. 3 000,00 Eur... 5. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 23 d.... 6. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš... 7. Ieškovė dublike (b. l. 26-27) nurodė, kad atsakovas netinkamai interpretuoja... 8. Atsakovas triplike (b. l. 30-32) nurodė, kad atsakovas keičia savo poziciją... 9. Ieškinys tenkintinas visiškai. ... 10. Rašytiniais bylos įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos... 11. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę... 12. Dėl neteisėtų veiksmų.... 13. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba)... 14. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartyje (bylos Nr.... 15. Dėl žalos.... 16. Ieškovės prašomus priteisti nuostolius sudaro suma, kurios, realizavus... 17. Dėl priežastinio ryšio... 18. Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti... 19. Vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad įmonės... 20. Dėl kaltės ... 21. Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip buvusio bendrovės valdymo organo -... 22. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas... 23. Iš atsakovo, laiku neatsiskaičius su ieškove, priteistina ieškovei 5 proc.... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 26. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270... 28. Ieškinį tenkinti visiškai.... 29. Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovės I. S., a. k. (... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...