Byla 2A-1323-798/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Romualdos Janovičienės, Andrutės Kalinauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Milnore“ ir atsakovo M. N. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Milnore“ ieškinį atsakovui M. N. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Milnore“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo M. N. 18 591,42 Lt žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, kad UAB „Milnore“ veikė nuostolingai nuo jos įsteigimo 2010 m. rugpjūčio 30 d. iki bankroto bylos jai iškėlimo. Įmonė nors ir turėjo tam tikrų pajamų, tačiau grynasis veiklos rezultatas buvo neigiamas ir įmonės turimo turto nepakako įmonės trumpalaikiams įsipareigojimams padengti. Tokia įmonės veikla buvo nuolat didinami kreditorių nuostoliai. 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto 36 875 Lt, o jos pradelsti įsipareigojimai buvo 51 566,95 Lt, t.y. įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo įmonės turto vertę 14 691,95 Lt. 2011 m. bendrovės grynasis nuostolis buvo 48 496 Lt. Įmonė nemoki išliko ir 2012 m. 2012 m. bendrovė turėjo turto 15 341 Lt, o jos pradelsti įsipareigojimai buvo 60 734,67 Lt, t.y. įmonės pradelsti įsipareigojimai 45 393.67 Lt viršijo įmonės turtą. Įmonė 2012 m. patyrė 21 389 Lt grynojo nuostolio. Atsakovui, kaip įmonės vadovui, yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, kadangi yra visos sąlygos šiai atsakomybei kilti. Atsakovas, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d., nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, sukėlęs žalą. Pagal UAB „Milnore“ 2013 m. liepos 30 d. balansą, įmonė turėjo turto 1 464 Lt, o jos pradelsti įsipareigojimai buvo 71 999,42 Lt. 2013 m. liepos 30 d. pradelsti bendrovės įsiskolinimai, viršijantys įmonės turtą, lyginant su 2011 m., padidėjo 55 843,47 Lt. Ši suma laikytina tiesiogine žala, padaryta įmonei dėl neteisėto buvusio bendrovės direktoriaus M. N. neveikimo. Tiesiogine žala įmonei taip pat laikytina Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtinta BUAB „Milnore“ administravimo išlaidu sąmata 10 000 Lt, nes šių išlaidų nebus galima patenkinti iš įmonės turimo turto. Jei įmonės direktorius 2011 m. gruodžio 31 d. būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų užtekę UAB „Milnore“ turto, įrašyto į įmonės balansą, padengti šią administravimo išlaidų sąmatą. Bendras įmonei padarytos žalos dydis buvo 65 843,47 Lt, tačiau kreditoriui UAB „Vilniaus alus“ atsisakius savo 47 252,05 Lt dydžio kreditinio reikalavimo, žalos dydis sumažėjo iki 18 591,42 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė išieškoti iš M. N. 8 591,42 Lt dydžio žalos atlyginimą ir 75,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 8 667,15 Lt ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (8 591,42 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Milnore“ naudai ir 262,28 Lt į valstybės biudžetą; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4740-567/2013 UAB „Milnore“ iškelta bankroto byla. Atsakovas UAB „Milnore“ įmonės vadovu dirbo nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Nustatyta, kad pagal balansą už 2011 m. UAB „Milnore“ turėjo 36 875 Lt vertės turto, bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 86 717 Lt. Įmonės 2011 m. gruodžio 31 d. pradelsti įsipareigojimai buvo 51 566,95 Lt dydžio. UAB „Milnore“ 2011 m. gruodžio 31 d. pradelstų mokėjimų suma viršijo daugiau kaip pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, todėl UAB „Milnore“ 2011 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Atsakovas nuo 2011 m. gruodžio 17 d. buvo įmonės administracijos vadovu, be to, buvo įmonės savininkas, todėl jam 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo būti žinoma įmonės turtinė padėtis, atsakovas neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Atsakovui, kaip įmonės vadovui, atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas tinkamai nevykdė įstatymais jam nustatytų pareigų - įmonei tapus nemokia, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to padidėjo kreditiniai įsiskolinimai kreditoriams - su kai kuriais kreditoriais nebuvo atsiskaitoma, atsirado nauji kreditoriai bei sumažėjo įmonės mokumas. Tuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovas teigė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nes bandė stabilizuoti įmonės finansinę padėtį, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo pagrindas, leidžiantis tęsti įmonės veiklą, sudarantis pagrindą matyti teigiamas įmonės perspektyvas (CPK 178 str.). Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad įmonė veikė - 2012 m. atliko atsiskaitymus su kreditoriais bei įnešinėjo pinigus į banko sąskaitą, nepakankama konstatuoti, kad atsakovas, suprastėjus įmonės būklei, nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, veikė kreditorių interesais. Iš byloje esančių objektyvių duomenų nustatyta, kad nuo 2011 m. didėjo skolos kreditoriams UAB „Mugės redakcija“ ir AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, kreditoriui UAB „Vilniaus alus“ skola nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo sumažėjo tik 3 780 Lt, taip pat atsirado naujų kreditorių. Nors UAB „Milnore“ ir vykdė veiklą, tačiau dėl neatsiskaitymo su kreditoriais didino nuostolius ir tokie veiksmai negali būti pripažinti atitinkančiais protingą verslo riziką ir neprieštaraujančiais geriems verslo standartams. Vertinant, ar M. N. vadovo pareigas pažeidė dėl paprasto neatsargumo, susijusio su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, ar dėl didelio neatsargumo, atsižvelgiama ir į tai, kad, atsakovui einant direktoriaus pareigas, įmonės turto vertė nuolat mažėjo - 2012 m. sumažėjo nuo 36 875 Lt iki 15 341 Lt, o iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. – iki 1 464 Lt, todėl, augant įmonės įsiskolinimams, atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad įmonė bus pajėgi subalansuoti esamą situaciją.

9Pagal UAB „Milnore“ 2013 m. liepos 30 d. balansą, bendrovė turėjo 1 464 Lt vertės turto, o jos per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 76 305 Lt dydžio. Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas, bankroto bylos iškėlimo metu – 2013 m. liepos 17 d. – UAB „Milnore“ pradelsti įsipareigojimai buvo 71 999,42 Lt. UAB „Milnore“ 2011 m. gruodžio 31 d. pradelsti mokėjimai viršijo įmonės turtą 14 691,95 Lt, tuo tarpu 2013 m. liepos 30 d. - jau 70 535,42 Lt. Pradelstų mokėjimų lygis nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. liepos 17 d. padidėjo 55 843,47 Lt. Byloje nustatyta, kad, atsakovui įvykdžius įstatyme nurodytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriams padarytos žalos dydis būtų buvęs žymiai mažesnis, būtų buvę galima išvengti žalos padarymo naujiems kreditoriams. Pradelstų mokėjimų lygio padidėjimas - 55 843,47 Lt - laikomas tiesiogine įmonei padaryta žala. Bylos nagrinėjimo metu kreditorius UAB „Vilniaus alus“ atsisakė savo 47 252, 05 Lt dydžio kreditinio reikalavimo, šį atsisakymą patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi, todėl įmonei padarytos žalos dydis sumažėjo iki 8 591,42 Lt. Minėta žala atsirado dėl atsakovo neveikimo. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo atsakovas, tačiau atsakovas neįrodė, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, iš atsakovo M. N. BUAB „Milnore“ priteisiamas 8 591,42 Lt dydžio žalos atlyginimas.

10Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt administravimo išlaidų. Šioje dalyje ieškinys netenkinamas. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtinta BUAB „Milnore“ administravimo išlaidų sąmata 10 000 Lt. Pagal bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, atlyginamos realiai patirtos išlaidos. Byloje negauta duomenų, kokios konkrečios administravimo išlaidos patirtos bankroto procese, bankroto procedūra nebaigta, todėl 10 000 Lt dydžio išlaidos nepriteisiamos.

11Remdamasis CK 6.210 str. 1 d., teismas priteisė ieškovui iš atsakovo penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (8 591,42 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui priteistos 75,73 Lt išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 88 str., 93 str.).

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Milnore“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 10 000 Lt žalos priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 10 000 Lt žalos atlyginimo.

15Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino BUAB „Milnore“ administravimo išlaidų sąmatą 10 000 Lt nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. Nutartyje nedetalizuota, kokiomis proporcijomis patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ribose bankroto administratorius gali naudoti šią sąmatą banto procedūroms atlikti. Vadinasi, teismas paliko pačiam bankroto administratoriui spręsti, kaip turi būti naudojama administravimo išlaidų sąmata patvirtintoje dalyje. Administratorius netgi galėjo nuspręsti, kad visa teismo patvirtina administravimo išlaidų sąmata bus skirta bankroto administratoriaus atlyginimui apmokėti, o BUAB „Milnore“ turėjo teisę patirti nurodyto dydžio išlaidas dar neužbaigus visų bankroto procedūrų. Bankroto administratoriaus išrašyta ir pateikta BUAB „Milnore“ apmokėti 2014 m. gegužės 2 d. sąskaita faktūra laikytini bendrovės tiesioginiais nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Tokiam teisiniam vertinimui neturi ir negali turėti įtakos ta aplinkybė, jog BUAB „Milnore“ civilinės bylos nagrinėjimo neturėjo pakankamai turto, tai yra piniginių lėšų šią pateiktą sąskaitą apmokėti ir dėl tos priežasties neapmokėjo. Ieškovas įrodė atsakovo M. N. neteisėtą veiką (neveikimą) ir priežastinį ryšį, susijusį su BUAB „Milnore“ patirtais 10 000 Lt dydžio tiesioginiais nuostoliais dėl administravimo išlaidų kompensavimo. Administravimo išlaidos laikytinos BUAB „Milnore“ finansiniu įsipareigojimu bankroto administratoriui ir šio įsipareigojimo nebus galima patenkinti iš įmonės 2013 m. liepos 30 d. turimo turto.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą dalį palikti nepakeistą.

18Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

19Teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo priteisti 10 000 Lt administravimo išlaidų, nes bankroto procedūra nebaigta, nėra duomenų, kokios administravimo išlaidos realiai patirtos bankroto procese. Tokia teismo išvada visiškai atitinka įstatymuose įtvirtintomis nuostatoms bei teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Atsakovui nekelia abejonių, kad per laikotarpį iki kreipimosi su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą BUAB „Milnore“ administratorius patyrė tam tikras telefono ryšio, kanceliarines, pašto, transporto išlaidas ir t.t., todėl administratorius turėjo galimybę sukaupti įrodymus, pagrindžiančius minėtas išlaidas. Atitinkamai jis galėjo pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui, taip pagrįsdamas būtinas įmonės administravimo išlaidas ir administravimo išlaidų sąmatos dydį. ĮBĮ 10 str. 4 d., 36 str. nuostatos leidžia padaryti išvadą, kad BUAB „Milnore“ administravimo išlaidos būtų atsiradusios bent kokiu atveju, tame tarpe ir jeigu atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi BUAB „Milnore“ administravimo išlaidos nėra susijusios su neteisėtu atsakovo neveikimu, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

20Apeliaciniu skundu atsakovas M. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje priteista iš atsakovo ieškovui 8 591,42 Lt nuostolių, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

21Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

22Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas M. N. pažeidė ĮBĮ 2 straipsnio 9 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, neteisingai apskaičiavo įmonei padarytą žalą, netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir žalos įmonei ir kreditoriams atsiradimo. Dėl to civilinė atsakomybė apelianto atžvilgiu negali būti taikoma. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas M. N., kaip UAB „Milnore“ administracijos vadovas, 2011 m. gruodžio 31 d. privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kad UAB „Milnore“ jau tada buvo nemoki, nes byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. Net ir nustačius, kad UAB „Vilniaus alus“, UAB „Mugės redakcija“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ nurodyti įsipareigojimai viršija pusę UAB „Milnore“ į balansą įrašyto turto vertės, negalima daryti išvados apie UAB „Milnore“ nemokumą 2011 m. gruodžio 31 d., kadangi turi būti nustatytas ir įsipareigojimų nevykdymo faktas, kurio pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo. Byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „Milnore“ veiklos nevykdė. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad nors įmonės finansiniai rodikliai nebuvo itin geri, tačiau įmonė bent iš dalies vykdė savo įsipareigojimus, mokėjo skolas ir vykdė darbus iki pat bankroto bylos iškėlimo, atsakovas tarėsi dėl esamų skolų mokėjimų atidėjimo. Nei įmonės darbuotojai, nei kreditoriai nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Milnore“ iškėlimo, kreditoriai nereiškė pretenzijų ir ieškinių dėl vėluojamų ar pradelstų mokėjimų, taigi įmonės partneriai, su kuriais nebuvo atsiskaityta, šio fakto nelaikė grėsme prarasti savo lėšas. Kad UAB „Milnore“ veikla buvo mažmeninė prekyba alumi, įmonei 2010 ir 2011 metais buvo išduotos licencijos mažmeninei prekybai alkoholio produktais, kurios gali būti išduodama tik mokiai įmonei. Iš atsakovo paaiškinimų teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad jo veiksmuose buvo siekis išsaugoti įmonę. Taigi UAB „Milnore“ nemokumo 2011 m. gruodžio 31 d. konstatuoti negalima, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui 2011 m. gruodžio 31 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Milnore“ iškėlimo. Lyginant bendrovės balansus už 2011, 2012 ir 2013 metus, nustatytina, jog skolos kreditoriams sumažėjo (nuo 87 717 Lt iki 76 305 Lt), todėl žala įmonei dėl pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo nebuvo padaryta. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai konstatavo, jog pagal įmonės balansus 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. liepos 17 d. pradelstų mokėjimų lygis padidėjo 55 843,47 Lt ir kad ši suma laikoma tiesiogine įmonei padaryta žala, kuri atsirado dėl atsakovo neveikimo ir priteistina iš atsakovo. Teismas nenustatė įmonei padarytos žalos, kuri turėtų būti apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įmonės įsipareigojimų kreditoriams, buvusių tuo laikotarpiu, kada atsakovas privalėjo inicijuoti įmonės bankroto iškėlimą ir tarp įmonės įsipareigojimų kreditoriams tuo laikotarpiu, kada buvo iškelta apeliantui bankroto byla. Lyginant bendrovės balansus už 2011, 2012 ir 2013 metus, matosi, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos (skolos kreditoriams) sumažėjo nuo 87 717 Lt iki 76 305 Lt. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo išaugusi ieškovės UAB „Milnore“ skolų apimtis kreditoriams, kuri atsirado dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo iš atsakovo pusės. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog yra priežastinis ryšys tarp UAB „Milnore“ įsiskolinimų kreditoriams ir atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, veiklos, kad atsakovui įvykdžius įstatyme nurodytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriams padarytos žalos dydis būtų buvęs žymiai mažesnis, būtų buvę galimai išvengta žalos padarymo naujiems kreditoriams. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp to, kad UAB „Milnore“ įsiskolinimai kreditoriams didėjo būtent dėl atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, veiklos, kad atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, veikla neatitiko protingos verslo rizikos ir prieštaravo geriems verslo standartams. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad palyginus 2011, 2012 ir 2013 metų įmonės balansus, nustatytina, jog skolos kreditoriams sumažėjo nuo 87 717 Lt iki 76 305 Lt, kad visi atsakovo veiksmai lėmė kaip tik kreditorių nuostolių mažėjimą, o ne didėjimą, todėl atsakovas, kaip įmonės direktorius, pagrįstai tikėdamas, kad įmonės finansinė padėtis gerėja, neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos inicijavimo. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybes, kad įmonės skolos kreditoriams atsirado anksčiau, nei atsakovas pradėjo eiti įmonės administracijos vadovo pareigas ir neįvykdė (teismo manymu) pareigos kreiptis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, tarp atsakovo neveikimo ir kreditoriams atsiradusios žalos nepagrįstai nustatytas priežastinis ryšys.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Milnore“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

25Bendrovės 2011 m. balansas įrodo, kad pradelsti įsipareigojimai buvo didesni nei įmonės turtas, vadinasi, 2011 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki. Pats faktas, kad UAB „Milnore“ turėjo pradelstų įsipareigojimų, suponuoja išvadą, kad įmonė nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl UAB „Milnore“ vykdytos veiklos ir įmonės vadovo siekio išsaugoti įmonę vertintinos kritiškai. UAB „Milnore“ balansas už 2011 m. laikotarpį rodo, kad UAB „Milnore“ 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo faktiškai nemoki. 2011 m. bendrovė veikė nuostolingai ir patyrė 48 496 Lt dydžio grynąjį nuostolį. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis tikrai būtų siekęs išsaugoti įmonę. UAB „Milnore“ nuosavas kapitalas už 2011 m. laikotarpį buvo neigiamas, kaip ir visais kitais laikotarpiais nuo pat įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo, o šis faktas reiškia, kad įmonės nuosavas kapitalas buvo ženkliai mažesnis nei įmonės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydis. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas ėmėsi Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje numatytų veiksmų, nukreiptų atkurti įstatymo reikalaujamą įmonės nuosavo ir įstatinio kapitalo santykį. Dėl to apeliantas neįrodė, kad siekė išsaugoti įmonę. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas, apskaičiuodamas įmonei padarytos žalos dydį, vertino būtent įmonės pradelstus įsipareigojimus ir lygino UAB „Milnore“ pradelstų įsipareigojimų dydį 2011 m. gruodžio 31 d. su UAB „Milnore“ pradelstų įsipareigojimų dydžiu, kuris buvo užfiksuotas įmonės bankroto bylos iškėlimo dieną. Be to, teismas, apskaičiuodamas padarytos žalos dydį, taip pat atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu vienas iš įmonės kreditorių, tai yra UAB „Vilniaus alus“, atsisakė savo 47 252,05 Lt dydžio kreditinio reikalavimo. Todėl darytina išvada, kad teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos bylų praktikos apskaičiuojant įmonei padarytos žalos dydį dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo. Apelianto argumentas, kad nuo 2011 m. iki 2013 m. per vienerius metus mokėtinos sumos sumažėjo nuo 87 717 Lt iki 76 305 Lt, neturi teisinės reikšmės apskaičiuojant įmonei padarytos žalos dydį, kadangi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, nurodyti įmonės balanse, negali būti laikomi pradelstais įmonės įsipareigojimais. Apeliantas ginčija esant priežastiniam ryšiui tarp to, kad UAB „Milnore“ įsiskolinimai kreditoriams didėjo būtent dėl atsakovo (apelianto), kaip įmonės direktoriaus veiklos, tačiau pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

27ir išvados

28Ieškovo BUAB „Milnore apeliacinis skundas ir atsakovo M. N. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

29Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

30Dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo

31Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Viena iš tokių pareigų, numatytų Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), yra juridinio asmens vadovo pareiga, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

32ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte), privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas.

33Byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad jau 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Milnore“ buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudarė 14 934,82 EUR (51 566,95 Lt), o turto vertė buvo 10 680 EUR (36 875 Lt), t.y. pradelsti įsipareigojimai viršijo viso bendrovės balansinio turto vertę. Bendrovei esant nemokiai, apeliantas (atsakovas) M. N., būdamas bendrovės vadovu, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Kadangi nuo pat bendrovės įsteigimo (2010-08-30), M. N. buvo vienas iš bendrovės akcininkų (jam priklausė 50 proc. šios bendrovės akcijų), vadinasi, jam visą laiką turėjo būti gerai žinoma bendrovės finansinė padėtis. Todėl ta aplinkybė, kad jau nuo M. N. paskyrimo bendrovės vadovu dienos (2011-12-19) UAB „Milnore“ buvo nemoki, neatleido jo nuo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nėra teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kad kiti bendrovės kreditoriai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Milnore“ iškėlimo ar kad iki bankroto bylos įmonei iškėlimo ji vykdė savo veiklą, iš dalies atsiskaitinėjo su kreditoriais, nes įstatyme įtvirtinta imperatyvi įmonės vadovo pareiga, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą.

34Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taigi svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

35Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 31 d., t.y. nuo tada, kada bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, BUAB „Milnore“ finansiniai įsiskolinimai sudarė 25 272 EUR (87 260 Lt), o BUAB „Milnore“ bankroto bylos iškėlimo metu bendrovės įsipareigojimai buvo 20 852 EUR (71 999,42 Lt). Vadinasi, per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Milnore“ įsipareigojimai kreditoriams ne išaugo, bet priešingai – sumažėjo. Tuo tarpu pagal paskutinius duomenis, kreditoriui UAB „Vilniaus alus“ atsisakius savo finansinio reikalavimo, galutiniai patvirtinti ir nepadengti BUAB „Milnore“ finansiniai reikalavimai sudaro dar mažiau – 7 167,33 EUR (24 747,37 Lt). Kadangi vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju dėl likusių nepatenkintų BUAB „Milnore“ kreditorinių reikalavimų buvusio bendrovės vadovo M. N. civilinė atsakomybė neatsiranda, o tai sudaro teisinį pagrindą šioje dalyje ieškinį atmesti. Kadangi šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, jis naikintinas ir priimamas naujas sprendimas - šioje dalyje ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

36Dėl administravimo išlaidų

37Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitos ieškinio dalies, t.y. reikalavimų priteisti 2 896 EUR (10 000 Lt) žalos atlyginimo administravimo išlaidoms apmokėti pagrįstumo, turėjo taip pat vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013), tačiau to nepagrįstai nepadarė.

38Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

39Pažymėtina, kad nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės (CPK 182 str.). Bankroto bylos iškėlimas yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad jau 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Milnore“ buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudarė 14 934,82 EUR (51 566,95 Lt), o turto vertė buvo 10 680 EUR (36 875 Lt), t.y. pradelsti įsipareigojimai viršijo viso bendrovės balansinio turto vertę. Apeliantas (atsakovas) M. N., būdamas bendrovės vadovu, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą).

40Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau byloje tokių įrodymų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

41Ta faktinė aplinkybė, kad iki šiol nėra baigtos BUAB „Milnore“ bankroto procedūros, sprendžiant šioje dalyje prašomos atlygintos žalos pagrįstumą neturi teisinės reikšmės. Nors byloje nėra duomenų ir dėl konkrečių administratoriaus patirtų administravimo išlaidų BUAB „Milnore“ bankroto procese, tačiau pažymėtina tai, kad, taikius BUAB „Milnore“ supaprastintą bankroto procesą, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo patvirtinta BUAB „Milnore“ 2 896 EUR (10 000 Lt) administravimo išlaidų sąmata nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos (2013-11-26) iki įmonės pabaigos. Apeliantas teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos neginčijo, todėl laikytina, kad su ja sutiko. Kadangi taikant supaprastintą bankroto procesą kreditorių susirinkimai nešaukiami, o jo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia bankroto administratorius ir teismas (ĮBĮ 13(1) str. 1 d.), spręstina, kad teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūrų atlikimui reikalingų lėšų dydį.

42Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).

43ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra, teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą sumą (ne didesnę nei 10 000 Lt), naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 ir 12 dalis, ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

44Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarp įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent apelianto, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas, sąlygojo situaciją kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

45Bylos duomenų visuma patvirtina, kad apeliantas (atsakovas) M. N. turėjo inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo procedūras, tačiau to nepadarė ir šiais veiksmais apeliantas pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytą bendrąją pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais bei Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ir dėl tokių jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) įmonė patyrė žalą, kurią jis privalo atlyginti (CK 2.87 str. 7 d., ĮBĮ 8 str. 4 d.), todėl 2 896 EUR (10 000 Lt) žalos atlyginimo priteistina įmonei.

46Ieškovas prašė priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, pateikė įrodymus apie 164,64 Lt dydžio turėtas kelionės išlaidas. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovui priteisiamos išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 25,64 EUR (88,54 Lt) CPK 88 str., 93 str.). Valstybės naudai iš atsakovo M. N. priteistinas žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo priteistinos 2 896 EUR (10 000 Lt) sumos, t. y. 87 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

47Kadangi ieškinio reikalavimas dėl 2 488,25 EUR (8 591,42 Lt) žalos atlyginimo atmestas, o kitoje dalyje (dėl 2 896 EUR (10 000 Lt) žalos atlyginimo) ieškinio pagrįstumas neišspręstas, todėl tik neišspręstoje dalyje pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus ieškovui palankų sprendimą, ieškovas įgis teisę į dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 96 str. 2 d.).

48Apie atsakovo (apelianto) M. N. turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme duomenų nepateikta (CPK 178 str., 179 str.).

49Nors ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), tačiau, atmetus ieškinio reikalavimą dėl 2 488,25 EUR (8 591,42 Lt) žalos atlyginimo, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinas (CPK 96 str. 1 d.).

50Abu apeliantai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus, todėl, net išspręstoje reikalavimų dalyje atmetus BUAB „Milnore“ ieškinį, mokėtinas žyminis mokestis iš BUAB „Milnore“ į valstybės biudžetą nepriteistinas (CPK 96 str. 2 d. 4 d.).

51Kiti procesiniai klausimai

52Panaikinus teismo sprendimą ir dalyje bylą išsprendus iš esmės, atmestų ieškinio reikalavimų dalyje mažintinas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 150 str. 2 d.). Todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t.y. atsakovui M. N. (a.k. 302540749) taikyto turto areštą sumažintinas iki 2 896 EUR.

53Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, 150 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

54Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti.

55Panaikinus sprendimą dalyje, kurioje priteista iš atsakovo M. N. (a.k. ( - ) 2 488,25 EUR (8 591,42 Lt) žalos atlyginimo ieškovo BUAB „Milnore“ (į.k. 302540749) naudai, priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti.

56Panaikinus sprendimą dalyje, kurioje atmestas BUAB „Milnore“ reikalavimas dėl 2 896 EUR (10 000 Lt) žalos atlyginimo administravimo išlaidoms apmokėti, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

57Priteisti ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Milnore“ (į. k. 302540749) naudai iš atsakovo M. N. (a.k. ( - ) 2 896 EUR (10 000 Lt) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos (2 896 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

58Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. N. (a.k. ( - ) 87 EUR bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

59Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t.y. atsakovui M. N. (a.k. 302540749) taikyto turto areštą sumažinti iki 2 896 EUR.

1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Milnore“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 5. Nurodė, kad UAB „Milnore“ veikė nuostolingai nuo jos įsteigimo 2010 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 21 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartimi... 9. Pagal UAB „Milnore“ 2013 m. liepos 30 d. balansą, bendrovė turėjo 1 464... 10. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt administravimo... 11. Remdamasis CK 6.210 str. 1 d., teismas priteisė ieškovui iš atsakovo penkių... 12. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui priteistos 75,73 Lt išlaidos... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Milnore“ prašo panaikinti pirmosios... 15. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:... 16. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino BUAB... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. N. prašo apeliacinį skundą... 18. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 19. Teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo priteisti 10 000 Lt... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas M. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 21. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 22. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas M. N. pažeidė ĮBĮ 2 straipsnio... 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Milnore“ prašo... 24. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 25. Bendrovės 2011 m. balansas įrodo, kad pradelsti įsipareigojimai buvo didesni... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai... 27. ir išvados... 28. Ieškovo BUAB „Milnore apeliacinis skundas ir atsakovo M. N. apeliaciniai... 29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 30. Dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo... 31. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai... 32. ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus... 33. Byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad... 34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 31 d., t.y. nuo tada, kada... 36. Dėl administravimo išlaidų... 37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kitos ieškinio dalies, t.y.... 38. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių... 39. Pažymėtina, kad nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi... 40. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus,... 41. Ta faktinė aplinkybė, kad iki šiol nėra baigtos BUAB „Milnore“ bankroto... 42. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti... 43. ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti... 44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarp... 45. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad apeliantas (atsakovas) M. N. turėjo... 46. Ieškovas prašė priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu,... 47. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl 2 488,25 EUR (8 591,42 Lt) žalos... 48. Apie atsakovo (apelianto) M. N. turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios... 49. Nors ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo... 50. Abu apeliantai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius... 51. Kiti procesiniai klausimai... 52. Panaikinus teismo sprendimą ir dalyje bylą išsprendus iš esmės, atmestų... 53. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 54. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą... 55. Panaikinus sprendimą dalyje, kurioje priteista iš atsakovo M. N. (a.k. ( - )... 56. Panaikinus sprendimą dalyje, kurioje atmestas BUAB „Milnore“ reikalavimas... 57. Priteisti ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 58. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. N. (a.k. ( - ) 87 EUR bylinėjimosi... 59. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi taikytų...