Byla 2-19-723/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant D. Dubakienei, dalyvaujant ieškovo atstovei G.Čiupinytei, nedalyvaujant atsakovui V. L., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui V. L. (V. L.) dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas nurodo, kad 2007-05-20 UAB „General Financing“ ir V. L. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) finansavimo sandorį Nr. 1, pagal kurį ieškovas atsakovui iš viso suteikė 644,34 Lt vartojimo kreditą terminui iki 2008-05-20. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas (Sutarties 3.1.1 p.), tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė. Atsakovui nemokant mokėtinų įmokų daugiau kaip 60 dienų (Kreditavimo sutarties 6.4.1 p.), bendrovė, vadovaudamasi Sutarties 6.4 p., turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų visas pagal Sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu. 2010-09-13 dieną atsakovo skola ieškovui sudaro 543,51 Lt mokėtinų įmokų, 1051,12 Lt delspinigių (sumažinta 60 procentų nuo paskaičiuotos 2627,79 Lt sumos), iš viso – 1594,63 Lt.Delspinigių dydį grindžia sutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (2007 m. spalio 12 d. LAT išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007), kad sutartyje nustatytos netesybos negali būti mažinamos iki ieškovo įrodytų realių nuostolių dydžio – sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą; taip pat nurodo, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sąžiningoje finansinių paslaugų verslo praktikoje netesybų dydis numatomas atsižvelgiant į tai, jog skolininkui nevykdant prievolių laiku, kreditorius patiria itin didelių nuostolių, paveikiamos kreditoriaus galimybės vykdyti prievoles tretiesiems asmenims (finansų įstaigoms ir pan.), sukeliama rizika kreditoriui veikti saugiai ir patikimai, kontroliuoti iš kiekvieno sandorio kylančią riziką.

3Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad į kreditą įskaičiuotas sandorio sudarymo mokestis; klientas įmokėjo 3 įmokas – 182,39 Lt.Teigia, jog jis turi grąžinti ne tik kredito sumą, tačiau ir palūkanas. Kadangi atsakovas vėlavo mokėti, todėl buvo priskaičiuoti delspinigiai.Jie skaičiuojami nuo tą dieną nesumokėtos sumos. Atstovė taip pat nurodė, kad po dviejų mėnesių kreipėsi į teismą su pareiškimu, tačiau neradus skolininko, gavo nutartį.Vėliau ieškojo kliento; į teismą kreipėsi, kada galėjo.Mano, jog tai ieškovo teisė, be to yra darbuotojų trūkumas. Atsakovas nemokėjo įmokų, prisiėmė sutartyje numatytas pasekmes; teigia, jog su klientu elgiasi teisingai.Pažymėjo, jog ieškovas - finansų įstaiga. Atkreipė dėmesį, jog sumažino delspinigių sumą. Prašo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo V. L. 543,51 Lt mokėtinų įmokų, 1051,12 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str.), todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant ( LR CPK 246 str. 2 d.).

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.).

7Byloje nustatyta, kad 2007-05-20 ieškovas UAB „General Financing“ ir atsakovas V. L. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) finansavimo sandorį Nr. 1, pagal kurį ieškovas atsakovui iš viso suteikė 644,34 Lt vartojimo kreditą iki 2008-05-20 (b.l. 4-5). Sutartis numatė, jog nuo 2007-06-20 iki 2008-05-20 atsakovas įsipareigoja kiekvieno mėnesio 20 dieną mokėti 60,39 Lt dydžio įmoką.

8Iš pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės (b.l. 6) matyti, jog atsakovas pagal sutartį yra įmokėjęs tris įmokas, iš viso 182,39 Lt; paskutinį kartą sumokėjęs įmoką 2007-08-28, vėliau jų visai nebemokėjo. Ieškovas SMS žinutėmis informavo atsakovą apie įsiskolinimą, įspėjo apie kreipimąsi į teismą (b.l. 25-29), tačiau pastarasis skolos nepadengė. Kadangi atsakovas sutartį pažeidė, yra pagrindas ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo nesumokėtą įmokų dalį - 543,51 Lt.

9Ieškovas prašo priteisti 1051,12 Lt delspinigių.

10Teismas, spręsdamas klausimą dėl konkrečia sutartimi nustatytų delspinigių dydžio, turi teisę vertinti atitinkamą susitarimą ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Pažymėtina, kad, nors sutarčių laisvės bei dispozityvumo principai yra labai svarbūs civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau šalių sudaromos sutartys negali pažeisti šalių interesų pusiausvyros, prieštarauti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams ar viešajai tvarkai. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Ar konkrečiu atveju šalių susitarimas nepažeidžia viešosios tvarkos teismas tikrina ex officio.

11LR Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas gali sumažinti per dideles netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, t. y. 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). Šioje byloje delspinigiai dar didesni, t.y. 182 proc. per metus. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenustatyta, netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, todėl jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Teismas prašomus priteisti delspinigius pripažino aiškiai per didelėmis netesybomis, todėl sumažino priteistiną delspinigių sumą. Kasacinis teismas taip pat nesutiko su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad netesybos gali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ir neprotingomis tik tada, jeigu jų suma kelis kartus viršija pagrindinės prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio Jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005). Taip pat kasacinis teismas sumažino delspinigius civilinėje byloje, kurioje šalys 2002 m. kovo 1 d. sudarytoje sutartyje buvo susitarusios dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. 73 proc. metinių palūkanų. Kasacinis teismas sumažino delspinigius iki 7,3 proc. metinių palūkanų, t. y. 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005). Analogiškas išvadas kasacinis teismas padarė ir kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje, tais pačiais motyvais panaikinęs žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta mažinti sutartyje nustatytus delspinigius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005).

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-401/2008) konstatuota, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu.

13Šioje byloje matyti, kad Finansavimo sandoris Nr. 1 baigėsi 2008-05-20. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, jog sutartyse numatyta, kada ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties nevykdymo, t.y. po 60 dienų nuo paskutinio įsipareigojimo neįvykdymo (sandorio 6.4.1. p.). Atsakovas pagal sutartį sumokėjęs tris įmokas, nuo 2007-09-20 įmokų visai nebemokėjo, tačiau ieškovas iki 2008-05-21 skaičiavo skolą ir delspinigius.Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2010-10-11 (b.l. 2). Ieškovo atstovė, nurodydama delsimo paduoti ieškinį aplinkybes, teigia, jog į teismą nesikreipė dėl darbuotojų trūkumo. Šios priežastys yra susijusios su paties ieškovo būkle, dėl kurios nėra jokios skolininko (atsakovo) kaltės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius pagal sutartis už visą laikotarpį nuo 2007-08-26 iki 2008-05-21, nes taip nepateisinamai atsakomybė dėl gaišaties perkeliama pačiam skolininkui. Dėl to delspinigių, nors ir sumažintų paties kreditoriaus už prašomą visą laikotarpį priteisimas, kaip jau buvo minėta, prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams bei pažeistų šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str.). Teismas pažymi, kad kaip ir visos teisės normos, taip ir ieškovo nurodytos taisyklės negali būti taikomos neatsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus, o jų taikymas negali pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad skolos išieškojimo klausimas nebuvo sprendžiamas po daug daugiau kaip 60 dienų dėl atsakovo kaltės, ko ieškovas neįrodė (CPK 185 str.).

14Bet kokiu atveju teismas gali konstatuoti, kad šiuo atveju ieškovui delspinigiai, kaip netesybos yra ne tik priemonė, turėjusi skatinanti skolininką laiku mokėti įmokas (vykdyti įsipareigojimus), bet ir papildomos palūkanos, kurių dydis metams-182 procento. Šiuo atveju ieškovas visą laiką skaičiavo delspinigius nuo 2007-08-26 iki 2008-05-21. Pažymėtina, kad susidaręs delspinigių dydis (2627,79 Lt) beveik 5 kartus viršija skolą.Ieškovo valia sumažinta ir prašoma priteisti delspinigių suma – 1051,12 Lt, taipogi beveik dvigubai viršija prašomą priteisti skolą. Tokiu būdu, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas objektyviai gali naudotis savo sudarytos sutarties sąlygomis ir visais atvejais laukti sutarties įvykdymo termino, nepriklausomai, ar sutartis skolininko iš viso vykdoma, nes tokie delspinigiai jam dar naudingesni už palūkanas, kadangi jie daug didesni pinigine išraiška, jeigu skolininkas visai ar iš dalies nemoka. Tačiau toks ieškovo elgesys –laukti visą laiką, nesikreipti į teismą dėl skolininko prievolės įvykdymo, paskaičiuoti kuo didesnį nesumokėtų palūkanų dydį pagal jam naudingą „programą“, laikyti, kad ir dabar (teismo dienai) sutartis toliau galiojanti (reiškia galimas neformalus delspinigių reikalavimas iki skolininko gyvenimo pabaigos), nepriklausomai nuo visko, nėra sąžiningas ir teisingas (CK 1.5 str.) Nepriklausomai, ar skolininkas sąžiningas atsakovo atžvilgiu, teismas šiuo atveju neturi pagrindo manyti, kad ieškovas išaiškino skolininkui prieš pasirašant sutartį apie sutarties galimą galiojimą visą laiką, apie delspinigius ir jų skaičiavimo galimybes tuo aspektu, dėl ko kyla tokio pobūdžio ir dydžio reikalavimas byloje. Teismas turi pagrindą manyti, kad ieškovas turi pareigą paaiškinti standartines sutarties sąlygas ir jas pagrįsti, kaip sąžiningas ir teisingas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Galinta ir partneriai“ v. UAB DK „PZU Lietuva; byla Nr. 3K-3-80/2008.).

15Teismas negali sutikti su ieškovo argumentais dėl delspinigių dydžio, atsižvelgiant į AT nutartį civ. byloje Nr.3K-7-304/2007, nes šioje byloje nagrinėjamos ginčo aplinkybės nėra ne tik tapačios, bet ir nepanašios į ginčo bylą (AT nagrinėjamoje byloje buvo ginčas dėl preliminarios sutarties nevykdymo ir su tuo susijusiais nuostoliais).Be to šioje nutartyje vėl gi buvo pakartota, kad „kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vieningą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).“

16Toks šiuo metu neproporcingas pagrindinės piniginės prievolės ir prašomų priteisti delspinigių santykis duoda pagrindą konstatuoti, kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė, nepagrįstai lemianti esminę prievolės šalių nelygybę. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

17Todėl, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (atsakovas yra vartotojas -„silpnoji šalis“ tokio pobūdžio ginče), bei atsižvelgdamas, kad atsakovas nemokėjo nuo 2007-09-20, į galimus ieškovo nuostolius dėl nesumokėtų pinigų panaudojimo negalimumo, teismas mato, kad patys delspinigiai aiškiai per dideli, jeigu skaičiuoti kiekvieną pradelstą dieną (0,5 procento per dieną -15 proc. per mėnesį, ir t.t.), kaip tai padarė ieškovas, ir prašoma priteisti (nors ir sumažinta net 60 procentų) suskaičiuota delspinigių suma aiškiai per didelė. Teismas mato protingu ir teisingu sumažinti delspinigius, priteisti delspinigius kaip sutartyje numatytų metinių palūkanų normą – 15,01 proc. nuo priteistos sumos – viso (543,51 x 15,01 proc.) 81,58 litų (CK 6.71 str.).

18CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

19Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 26 Lt (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai) žyminio mokesčio, 171,82 Lt už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui viešo paskelbimo būdu ieškovui ir 9,84 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 79, 88, 93 str. 1 d., 96 str.).

20Vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str.,96 str., 260 str., 263 str., 264 str.268-269 str., 270 str. 284 str. teismas

Nutarė

21

22Ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. ( - ) ieškovui UAB „General Financing“, į/k 300515252, 543,51 Lt skolos ir 81,58 Lt delspinigių, iš viso 625,09 Lt (šešis šimtus dvidešimt penkis litus 9 ct), 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 625,09 Lt sumos nuo 2010-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 197,82 Lt(vieną šimtą devyniasdešimt septynis litus 82 ct)bylinėjimosi išlaidų.

24Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

25Priteisti iš atsakovo V. L. 9,84 Lt (devynis litus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas... 2. Ieškovas nurodo, kad 2007-05-20 UAB „General Financing“ ir V. L. sudarė... 3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad į kreditą... 4. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė,... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 7. Byloje nustatyta, kad 2007-05-20 ieškovas UAB „General Financing“ ir... 8. Iš pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės (b.l. 6) matyti, jog... 9. Ieškovas prašo priteisti 1051,12 Lt delspinigių.... 10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl konkrečia sutartimi nustatytų... 11. LR Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartyje (civ. byla Nr.... 13. Šioje byloje matyti, kad Finansavimo sandoris Nr. 1 baigėsi 2008-05-20.... 14. Bet kokiu atveju teismas gali konstatuoti, kad šiuo atveju ieškovui... 15. Teismas negali sutikti su ieškovo argumentais dėl delspinigių dydžio,... 16. Toks šiuo metu neproporcingas pagrindinės piniginės prievolės ir prašomų... 17. Todėl, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir remiantis CK 1.5... 18. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių... 19. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 26 Lt (proporcingai... 20. Vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str.,96 str., 260 str., 263 str., 264... 21. ... 22. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. ( - ) ieškovui UAB „General Financing“,... 24. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.... 25. Priteisti iš atsakovo V. L. 9,84 Lt (devynis litus 84 ct) bylinėjimosi... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...