Byla 2A-220-480/2017
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimo Nr. DGKS-706 darbo byloje Nr. APS-2-23081 panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8395-920/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimo Nr. DGKS-706 darbo byloje Nr. APS-2-23081 panaikinimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Bankrotų administravimas“ prašė panaikinti LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimą Nr. DGKS-706 darbo byloje Nr. APS-2-23081 ir priimti naują sprendimą – atmesti kaip nepagrįstą atsakovo 2015-12-17 prašymą dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad R. G. buvo paskirtas UAB „Bankroto administravimas“ įgaliotu asmeniu administruojant BUAB „Raseinių melioracija“. Nuo 2015-11-13 UAB „Bankrotų administravimas“ įgaliotu asmeniu administruoti BUAB „Raseinių melioracija“ paskirtas N. Č.. Nustatyta, kad 2013-06-03 įmonės kreditorių susirinkimo protokolu buvo nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 7 935,40 Lt/mėn. (2 298,25 Eur/mėn.) plius PVM ir atlyginimą administratoriui 8 500,00 Lt/mėn. (2 461,18 Eur/mėn.) plius PVM. BUAB „Raseinių melioracija“ buvusios lėšos administravimo išlaidoms dengti privalėjo atsakovo būti pervedamos būtent administratoriui UAB „Bankrotų administravimas“, kur lėšos būtų paskirstytos turėtoms išlaidoms dengti, įskaitant bankroto administratoriaus atlyginimą. Tačiau atsakovas įmonės lėšas eilę kartų pervedinėjo būtent sau. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, kadangi visos piniginės lėšos privalėjo būti pervedamos pirmiausia įmonei, kuri buvo įgaliojusi atsakovą, t. y. ieškovei, o ne pačiam atsakovui. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė vis dar yra skolinga atsakovo prašyme nurodytas neva neišmokėto darbo užmokesčio su kompensacijomis bei delspinigiais sumas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė ne tik neteko pagrįstai turėtų gauti pajamų, tačiau įmonė papildomai patyrė nuostolių, kadangi dėl negautų lėšų buvo užblokuota banko sąskaita, susidarė įsiskolinimai už administratorių civilinės atsakomybės draudimą, buhalterines paslaugas, biuro nuomą, Ekskomisarų biurui, trūksta lėšų darbo užmokesčių mokėjimui. Taip pat atsakovas savo, kaip įgalioto asmens, iniciatyva sušaukė BUAB „Raseinių melioracija“ kreditorių susirinkimus, kuriuose buvo neteisėtai ir nepagrįstai sumažinta bankroto administravimo išlaidų sąmata. Dėl išdėstytų atsakovo veiksmų ieškovė ne tik negavo jai priklausančių lėšų, patyrė nuostolių, susidarė įsiskolinimai, tačiau buvo priversta veltis į teisinius ginčus dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų visiškai netinkamai vykdant savo pareigas. Atsakovo prašymas priteisti jam iš UAB „Bankrotų administravimas“ nesumokėtą darbo užmokestį, kompensacijas bei delspinigius Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo tenkintas nepagrįstai, nepasisakant dėl ieškovės komisijai pateiktų paaiškinimų. 2016-02-08 įsakymu dėl R. G. ir UAB „Bankrotų administravimas“ tarpusavio reikalavimų įskaitymo buvo įskaitytas darbuotojo R. G. 5 631,80 Eur reikalavimas į UAB „Bankrotų administravimas“ 32 003,01 Eur skolinį reikalavimą darbuotojui R. G.. Ieškovė atliko ieškovės ir atsakovo prievolių įskaitymą pranešant atsakovui, ko pasėkoje atsakovas liko skolingas ieškovei 26 371,21 Eur, dėl ko skundžiamas Darbo ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas.
  2. Atsakovas R. G. prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė iš esmės sutinka ir neginčija Darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimo bei jo pagrįstumo ir teisingumo, o kelia spekuliatyvius klausimus/reikalavimus, kurie yra nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, bei nebuvo nagrinėjami darbo ginčų komisijoje, todėl negali būti apeliacijos dalyku. Ieškovė atsakovui ilgą laiką nemokėjo darbo užmokesčio, dėl ko atsakovas (darbuotojas) kreipėsi į darbo ginčų komisiją, toliau DGK, kur jo naudai iš ieškovės buvo priteistas darbo užmokestis su delspinigiais. Ieškovė neneigia, jog nemokėjo atsakovui darbo užmokesčio, o bando nepagrįstai sukurti atsakovui tariamą skolą vien tam, kad nereikėtų mokėti darbuotojui jam priklausančio darbo užmokesčio. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kokių konkrečiai darbo pareigų, kurios atsakovui buvo priskirtos, atsakovas neatliko ar atliko jas netinkamai, dėl ko galėjo atsirasti darbuotojo materialinė atsakomybė. Darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo nėra pagrindo naikinti arba keisti. Atsakovas neturi pareigos ieškovei atlyginti nei 26 371,21 Eur žalos, nei kokio kito deklaruoto žalos dydžio, kadangi ieškovė dėl atsakovo tokios žalos nėra ir nebuvo patyrusi, todėl nėra jokių pagrindų įskaitymui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Bankrotų administravimas“ atsakovo R. G. naudai 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
  2. Teismas nustatė, kad darbo santykiai tarp šalių - darbuotojo R. G. ir darbdavio UAB „Bankrotų administravimas“ įteisinti 2010-09-07 darbo sutartimi, darbuotojas priimtas dirbti teisininku. Darbdavys darbo sutartimi įsipareigojo mokėti darbo užmokestį: mėnesinę algą - 400,00 Lt, o nuo 2012-08-01 - 425,00 Lt (123,00 Eur). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimu Nr. DGKS-706 darbo byloje Nr. APS-2-23081 nuspręsta išieškoti iš atsakovės UAB „Bankrotų administravimas“ ieškovo R. G. naudai neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2016-01-31 - 4397,80 Eur, už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2015-12-31 ir delspinigius 1719,27 Eur. Darbo ginčų komisijos sprendime yra padaryta išvada, kad atsakovė ieškovui už visą darbo laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2016-01-31 yra neišmokėjusi 4397,80 Eur. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės ieškovė nei proceso darbo byloje, nei teismo posėdžio metu neneigė, priešingai, ją pripažino. Darbo bylos sprendime yra konstatuota, kad atsakovė savo atsiliepime išdėstė, jog darbo užmokesčio nemokėjo todėl, kad ieškovas yra pasisavinęs įmonės lėšas, tačiau darbo ginčų komisijai jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovė patyrė materialinę žalą būtent dėl ieškovo kaltų veiksmų, nepateikė, todėl darbo ginčų komisija šių aplinkybių netyrė ir dėl jų iš esmės nepasisakė. Teismui ieškovė nurodė, kad atsakovas įmonės lėšas eilę kartų pervedinėjo ne į UAB „Bankroto administravimas“, tačiau būtent sau. Šias aplinkybes ieškovė grindė pridedamomis sąskaitomis faktūromis, kurias atsakovas išrašęs BAB „Raseinių melioracija“ už bankroto administravimo paslaugas, taip pat atitinkamų datų banko sąskaitų išrašais. Teismas, pripažindamas pagrįstomis Darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ginčas dėl materialinės žalos yra priskirtinas privalomai ikiteisminei darbo ginčų komisijos bylų nagrinėjimo tvarkai (DK 287 str.), kuria ieškovė nepasinaudojo, todėl šių ieškovės argumentų nevertino. Teismas pripažino, kad Darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimu atsakovo reikalavimas yra tenkintas pagrįstai, todėl ieškinio reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Bankrotų administravimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą ir klausimą spręsti iš esmės, ieškovės UAB „Bankrotų administravimas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimo Nr. DGKS-706 darbo byloje Nr. APS-2-23081 panaikinimo pilnai tenkinti (b. l. 108-111). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės ieškinyje išdėstytų argumentų, kad atsakovas veikė ne įmonės, o savo interesais. BUAB „Raseinių melioracija“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas juridinis asmuo UAB „Bankrotų administravimas“, o atsakovas įgaliojimu buvo paskirtas UAB „Bankrotų administravimas“ įgaliotu asmeniu, administruojant BUAB „Raseinių melioracija“. Tačiau įgaliojimas nesuteikė įgaliotam asmeniui teisės savavališkai nusistatyti sau tenkančio atlyginimo dydžio, juo labiau nesuteikė teisės disponuoti bankroto administratoriui, t. y. UAB „Bankrotų administravimas“, atlyginimui skirtomis lėšomis.
    2. Pirmajame BUAB „Raseinių melioracija“ kreditorių susirinkime patvirtinta bankroto administravimo išlaidų suma 2015-03-06 atsakovo iniciatyva sušauktame kreditorių susirinkime buvo neteisėtai, nepagrįstai ir neproporcingai sumažinta atgal. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė ne tik negavo jai priklausančių lėšų, patyrė nuostolių, susidarė įsiskolinimai ir be reikalo buvo apsunkinta ir sutrikdyta įmonės veikla (areštuotos sąskaitos, sutriko atsiskaitymas su kitais įmonės darbuotojais bei paslaugų tiekėjais), tačiau buvo priversta veltis į teisinius ginčus dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų visiškai netinkamai vykdant savo pareigas.
    3. Atsakovas neteisėtai, būdamas ieškovės UAB „Bankrotų administravimas“ įgaliotu asmeniu administruojant BUAB „Raseinių melioracija“, tęstiniais veiksmais nuolat persivedinėjo įmonės lėšas asmeniškai sau, kai tuo tarpu jos turėjo būti pervedamos būtent ieškovei UAB „Bankrotų administravimas“ ir tik tuomet paskirstomos. Įvertinus tokius atsakovo veiksmus ieškovė papildomai darbo užmokesčio mokėti neprivalėjo, kadangi atsakovas sau persivedė nepagrįstai dideles sumas (ženkliai viršijančias pagal darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį), priklausančias ieškovei.
    4. Atsakovui atlyginimo dydį nustato jo darbdavys UAB „Bankrotų administravimas“, todėl dalis tų lėšų, kurias atsakovas neteisėtai ir savavališkai persivedė į savo asmeninę banko sąskaitą, ieškovės buvo traktuota kaip darbo užmokestis, kuris turėjo būti sumokėtas atsakovui pagal darbo sutartį su ieškove. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė yra skolinga atsakovo prašyme nurodytas neva neišmokėto darbo užmokesčio sumas, o tokį prašymą Darbo ginčų komisija be pagrindo tenkino.
    5. Savo veiksmais kreipiantis į Ginčų komisiją atsakovas siekė pasipelnyti ir prisiteisti jam nepriklausančias pinigines lėšas, tokie atsakovo veiksmai atitinka DK 235 str. 2 d. 4 p. įtvirtintą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kuomet darbuotojas neteisėtai pasinaudoja einamomis pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau.
    6. Ieškovės 2016-02-08 įsakymu dėl R. G. ir UAB „Bankrotų administravimas“ tarpusavio reikalavimų įskaitymo buvo įskaitytas darbuotojo R. G. 5 631,80 Eur reikalavimas į UAB „Bankrotų administravimas“ 32 003,01 Eur skolinį reikalavimą darbuotojui R. G.. Ieškovė atliko ieškovės ir atsakovo prievolių įskaitymą pranešant atsakovui, ko pasėkoje atsakovas liko skolingas ieškovei 26 371,21 Eur, dėl ko skundžiamas Darbo ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas.
  2. Atsakovas R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 129-133). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Tiek iš ieškinio, tiek ir iš apeliacinio skundo matyti, jog ieškovė iš esmės sutinka ir neginčija Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimo bei jo pagrįstumo ir teisingumo, o skundą grindžia reikalavimais, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas, nei darbo ginčų komisijoje nei teisme, dėl ko apeliacija yra negalima.
    2. Apeliantė atsakovui ilgą laiką nemokėjo darbo užmokesčio, dėl ko atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Apeliantė neneigia, jog nemokėjo atsakovui darbo užmokesčio bei aplinkybių, jog atsakovui sumokėjo darbo užmokestį neįrodinėja. Todėl darbo ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimu ir teismo 2016-07-05 sprendimu atsakovui teisėtai ir pagrįstai buvo priteistas nesumokėtas darbo užmokestis ir delspinigiai.
    3. Atsakovas iš apeliantės jokių lėšų nepasisavino ir savo veiksmais (neveikimu) jokios žalos jai nėra padaręs, todėl atsakovas neturėjo ir neturi pareigos ar prievolės prieš apeliantę. Atsakovui dirbant pas apeliantę nebuvo iškelta nei viena drausminė byla, kurios pagrindu galėtų būti konstatuojama darbuotojo padaryta žala, kas parodo, jog apeliantės teiginiai apie tariamą žalą yra spekuliatyvūs ir nepagristi.
    4. Apeliantės vadovas Č. G. inicijavo, jog būtų išrašomos sąskaitos už administravimo paslaugas ir nurodė atsakovui, jog į jo sąskaitą iš BAB „Raseinių melioracija“ bus pervedinėjamos lėšos, kurias vėliau atsakovas turės grynaisiais pinigais perduoti asmeniškai ieškovės vadovui. Pasikonsultavęs su mokesčių specialistu, atsakovas nedelsiant mokestiniu pavedimu visas iš BAB „Raseinių melioracija“ gautas lėšas grąžino BAB „Raseinių melioracija“ ir apie tai informavo ieškovo vadovą. Po šio įvykio tarp ieškovo vadovo ir atsakovo atsirado įtampa, kadangi atsakovas atsisakė dalyvauti aiškiai neteisėtuose ieškovės vadovo schemose ir machinacijose. Po šių įvykių pareikalavo, jog ieškovė jam, kaip darbuotojui, išmokėtų iki šiol neišmokėtą darbo užmokestį, bei negalėdamas taikiai atgauti priklausančio atlyginimo dar vėliau neišmokėtą atlyginimą prisiteisė iš ieškovės.
    5. Apeliantė neįrodė sąlygų, būtinų darbuotojo materialinei atsakomybei kilti, iš ko galėtų kildinti savo reikalavimą. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė kokių konkrečiai darbo pareigų, kurios atsakovui buvo priskirtos, atsakovas neatliko ar atliko jas netinkamai, dėl ko galėjo atsirasti darbuotojo materialinė atsakomybė. Administravimo išlaidų dydis buvo sumažintas kreditorių iniciatyva. Savo spekuliatyvių teiginių, jog būtent atsakovas, o ne BAB „Raseinių melioracija“ kreditorių komitetas, inicijavo atlyginimo bankroto administratorei, t. y. ieškovei sumažinimą, ieškovė nepateikė.
    6. Atsakovo BAB „Raseinių melioracija“ gražintos lėšos priklausė BAB „Raseinių melioracija“, todėl atsakovas neturėjo pareigos jų mokėti ir/arba grąžinti ieškovei. Pagal BAB „Raseinių melioracija“ kreditorių komiteto 2015-03-06 sprendimą, ieškovei kaip atlyginimas priklauso tik 6000 plius PVM Eur suma, kas savo ruožtu suponuoja, jog ieškovė neturi reikalavimo į atsakovą 32003,01 Eur ar 26371,21 Eur sumai.
    7. Kadangi apeliantė dėl atsakovo jokios žalos nebuvo ir nėra patyrusi, todėl apeliantė niekada neturėjo jokio pagrindo įskaitymui. Be to, darbdavio nurodymas išieškoti žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į BAB „Raseinių melioracija“ didesnei nei 3000 Eur plius PVM sumai, kurią ieškovė gaus, kai tik bus įvykdytos BAB „Raseinių melioracija“ kreditorių nustatytos sąlygos, t. y. patvirtinus įmonės likvidacinį balansą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  2. Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės – apeliantės UAB „Bankroto administravimas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-02-15 sprendimo Nr. DGKS-706, darbo byloje Nr. APS-2-23081, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Nagrinėjamos bylos medžiaga, teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir SoDros duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalis sieja darbo teisiniai santykiai. Nors byloje nėra R. G. darbo sutarties, tačiau Darbo ginčų komisijos sprendimo turinys bei jame konstatuotos faktinės aplinkybės (CPK 197 straipsnio 2 dalis), apeliantės kartu su ieškiniu pateiktos dvi darbo užmokesčio pažymos (Darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2015-11-20 ir darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2015-12 iki 2016-02, ieškinio priedas Nr. 9; CPK 187 straipsnio 1 dalis), SoDros duomenys apie R. G. įmokas už 2012-11-01 – 2016-02-29 laikotarpį (CPK 179 straipsnio 3 dalis), neabejotinai leidžia spręsti, jog R. G. yra UAB „Bankrotų administravimas“ darbuotojas, dėl kurio darbo užmokesčio dydžio laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2016-01-31 ginčų nekyla. Minėtu laikotarpiu (t. y. nuo 2012-11-01 iki 2016-01-31) apeliantė nesumokėjo atsakovui atlyginimo, kuris kartu su delspinigiais Darbo ginčų komisijos sprendimu ir buvo priteistas darbuotojui R. G.. Apeliantės iš esmės nuosekli pozicija, nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje, civilinę bylą pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio skundo argumentai rodo, jog ji negali pateikti dokumentų, įrodančių, kad darbo užmokestį mokėjo darbo sutartyje nustatytais terminais. Tačiau ir su darbuotojo reikalavimais išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį apeliantė nesutinka, motyvuodama tuo, kad R. G., būdamas apeliantės įgaliotu asmeniu BAB „Raseinių melioracija“, sau persivedė nepagrįstai dideles sumas, priklausančias apeliantei, todėl ši papildomai mokėti jam darbo užmokesčio neprivalėjo. Liteko duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2012-11-26 nutartimi (civ. byla Nr. B2-33-372/2017) AB „Raseinių melioracija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimas“. 2012-12-07 UAB „Bankrotų administravimas“ direktorius išdavė įgaliojimą Nr. 168/5/2012, kuriuo įgaliojo bankroto administratorių R. G. atstovauti administratorę BAB „Raseinių melioracija“ bankroto procese, o 2015-03-10 įsakymu Nr. K-02/2015 nuo 2015-03-10 minėtą įgaliojimą panaikino.
  4. ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje įmonės administratorius apibūdinamas kaip teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Bankroto administratorius – juridinis asmuo turi teisę pavesti savo darbuotojui ar įgaliotiniui, taip pat turinčiam teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, veikti bankroto administratoriaus vardu, teikiant bankroto paslaugas įmonėms, kurias administruoti bankroto administratoriui – juridiniam asmeniui pavedė teismas. Išoriniuose teisiniuose santykiuose tokio administratoriaus įgaliotas asmuo veikia ne savo, o teismo paskirto bankroto administratoriaus – juridinio asmens vardu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1218/2011). Tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektais (CK 6.264 straipsnis). Pastarųjų asmenų atsakomybė už netinkamai atliktas funkcijas gali atsirasti tik prieš patį administratoriumi paskirtą juridinį asmenį ir grindžiama darbo teisės, o ne administratoriaus civilinę atsakomybę reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
  5. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (Darbo kodekso (toliau –DK) 186 straipsnio 1, 2 dalys).
  6. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; kt.). Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-2013; 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625-687/2015).
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2009; kt.). Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Taigi, suformuluoti ieškinio reikalavimus ir pasirinkti poziciją savo galimam pažeistų teisių gynimui turi pareigą reikalavimus keliantis asmuo (šiuo atveju apeliantė), o jos nepaneigia ir teismui įstatyme priskirtas aktyvus vaidmuo darbo bylose (CPK 414 straipsnis).
  8. Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2016-02-15 Darbo ginčų komisijos sprendimą. Minėtame sprendime Darbo ginčų komisija konstatavo, jog atsakovas (nagrinėjamoje byloje - ieškovė arba apeliantė) savo atsiliepime išdėstė, kad darbo užmokesčio nemokėjo, todėl, kad ieškovas (nagrinėjamoje byloje - atsakovas) yra pasisavinęs įmonės lėšas, tačiau darbo ginčų komisijai jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovas patyrė materialinę žalą būtent dėl ieškovo kaltų veiksmų, nepateikė, todėl darbo ginčų komisija šių aplinkybių netiria ir dėl jų iš esmės nepasisako, nes darbo ginčo nagrinėjimas inicijuojamas pateikiant atitinkamą prašymą darbo ginčų komisijai (DK 289 straipsnio 1 – 2 dalys), o toks atsakovo kreipimasis (atsiliepimo forma) nelaikytinas tinkamu prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl materialinės žalos atlyginimo. Vėliau, 2016-04-18 sprendimu Nr. DGKS-1748 sprendimu Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovo UAB „Bankrotų administravimas“ prašymą atsakovui R. G. dėl materialinės žalos atlyginimo, nes ieškovas praleido LR DK 289 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės tas pačias aplinkybes dėl atsakovui priklausančio darbo užmokesčio nemokėjimo, kai, jos teigimu, atsakovas neteisėtai, būdamas apeliantės UAB „Bankrotų administravimas“ įgaliotu asmeniu administruojant BAB „Raseinių melioracija“, sau persivedė nepagrįstai dideles sumas (ženkliai viršijančias pagal darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį), priklausančias ieškovei (apeliantei), apeliantė nurodė atsiliepime į R. G. prašymą Darbo ginčų komisijai įpareigoti UAB „Bankrotų administravimas) išmokėti darbo užmokestį, išdėstė prašyme atsakovui R. G., pateiktame Darbo ginčų komisijai dėl materialinės žalos atlyginimo, nurodė ir ieškinyje, kuriuo, kaip jau minėta, prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesuformulavo reikalavimo dėl materialinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo R. G.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškinys neatitinka žalos atlyginimo instituto taikymo sąlygų (nurodytos šios nutarties 12 punkte). Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantės į bylą pareiktos sąskaitos faktūros, kurias R. G. yra išrašęs BAB „Raseinių melioracija“ už bankroto administravimo paslaugas bei sąskaitos išrašai dėl sumų pervedimo į gavėjo R. G. sąskaitą už administravimo paslaugas, galėtų būti vertinamos tiek apeliantei pateikiant atitinkamą prašymą (ieškinį ar kt.) dėl darbuotojo darbdaviui padarytų nuostolių atlyginimo darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (šios nutarties 12 punktas), tiek ginant BAB „Raseinių melioracija“ kreditorių interesus, reikalaujant grąžinti be pagrindo įgytą turtą (CK 6. 237 straipsnis), ar kitu teisiniu pagrindu, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu pareikštų apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų plačiau nepasisako.
  9. Ieškovė yra juridinis asmuo – verslininkas, kuriai atsižvelgiant į jos ilgametę patirtį administruojant bankrutuojančias bendroves, turėtų būti žinoma (ji negali nežinoti), kad ji savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003). LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Tuo tarpu apeliantė nepateikė teismui buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų jos atsiskaitymo su atsakovu faktą. Kadangi apeliantė nepateikė teismui leistinų įrodymų darbo užmokesčio sumokėjimo faktui patvirtinti, vien dėl to galima daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė neišmokėjo atsakovui darbo užmokesčio.
  10. Teisėjų kolegija vertina, jog tiek darbo užmokesčio pažymos, tiek apeliantės 2016-02-08 įsakymas dėl R. G. ir UAB „Bankrotų administravimas“ tarpusavio reikalavimo įskaitymo, negali būti pripažintos pakankama įrodinėjimo priemone darbo užmokesčio sumokėjimo faktui patvirtinti. Abejose darbo užmokesčio pažymose apeliantė nurodo atsakovui R. G. išmokėtas į rankas darbo užmokesčio sumas, tačiau šios aplinkybės ji nepalaikė nei ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, nei šioje civilinėje byloje (CPK 12, 178 straipsniai, 186 straipsnio 1 ir 4 dalys). Aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui (DK 258 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008m.). Apeliantė nepateikė įrodymų buvus jos ir darbuotojo R. G. susitarimui dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, todėl nesant tokio susitarimo, aplinkybė, jog apeliantė atliko jos ir atsakovo prievolių įskaitymą, net ir nevertinat darbuotojo skolos darbdaviui teisėtumo, nepaneigia skundžiamo Darbo ginčų komisijos sprendimo teisingumo ir pagrįstumo.
  11. Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
  12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
  13. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai