Byla 1A-327-453/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajam V. T. ir jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

3- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – dvylikos metų laisvės atėmimo bausme;

4- BK 150 straipsnio 1 dalį – penkerių metų laisvės atėmimo bausme.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. T. paskirta subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

6Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos bausmės, paskirtos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, dalimi ir V. T. paskirta galutinė subendrinta dvylikos metų dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

7Iš V. T. A. B. priteista 938,07 Eur turtinei žalai atlyginti ir 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8Iš V. T. I. B. priteista 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

101. V. T. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 4 d. 23.15 val. iki 2016 m. birželio 5 d. 2.30 val., Kėdainių mieste, Gegučių gatvės dešinėje pusėje, priešais A. Kanapinsko g. 18-ąjį namą, esančiame „Gegučių“ parke, netoli nuo medinės pelėdos skulptūros ir suoliuko, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą su A. B. prieš jos valią, tyčia smarkiai sugriebė ją už dešinės rankos žasto ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau vieno smūgio į krūtinę, padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinio šonkaulių lanko srityje - nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais smurto veiksmais pargriovė A. B. ant žolės, tuomet rankų pirštais suspaudė jos kaklą ir smaugė, jėga numovė jai kelnes, kelnaites ir palaidinę, šiuo fiziniu smurtu palaužęs A. B. pasipriešinimą, įvedė savo lytinį organą A. B. į išeinamąją angą ir atliko analinį lytinį aktą, o taip pat analinio lytinio akto metu rankų pirštais spausdamas A. B. kaklą ir tokiu būdu atimdamas jai galimybę kvėpuoti, padarė jai sužalojimus kaklo priekiniame ir šoniniuose paviršiuose - smulkius odos nubrozdinimus kairėje kaklo pusėje, židinines kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose bei sukėlė jos uždusimą dėl mechaninės asfiksijos, dėl ko A. B. netrukus įvykio vietoje mirė, šiais veiksmais jis seksualiai prievartavo A. B. analiniu būdu bei ją nužudė.

112. Nuteistojo V. T. gynėjas advokatas Antanas Jarašius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį ir V. T. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos sudėties; pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį ir pripažinti V. T. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo neatsargus ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys; paskirti švelnesnę bausmę už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą; sumažinti priteistus civilinius ieškinius.

122.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendžio dalis dėl V. T. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, iš esmės teisėta ir pagrįsta, tačiau paskirta pernelyg griežta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nepagrįstai pripažinta, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

132.1.1. Gynėjas nurodė, jog nepaneigtas teiginys, kad nukentėjusioji V. T. apkaltino lytiškai nepajėgiu ir pavogus jos telefoną. Pažymi, kad telefonas kitą dieną buvo surastas įvykio vietoje. Pasak gynėjo, V. T. einant namo, nukentėjusioji pati būdama neblaivi elgėsi rizikingai ir jį provokavo (BK 59 straipsnio 6 punktas). Taip pat gynėjo teigimu, nukentėjusioji, nepaisydama to, kad jos vyras yra neįgalus ir būdamas vienas negali grįžti namo, vis tik pasiliko parke su V. T., nors alkoholio tuo metu jau nebebuvo. Pasak gynėjo iš nurodytų aplinkybių galima daryti tik vieną išvadą, kad nukentėjusioji parke pasiliko su V. T. siekdama lytinių santykių.

142.1.2. Apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad V. T. norėjo nužudyti A. B. ir to siekė. Bylos faktinės aplinkybės to nepatvirtina. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti nuteistojo parodymai, kad jis norėjo iš nukentėjusiosios tik pasityčioti dėl nepagrįsto kaltinimo bei, kad jis buvo įsitikinęs, jog paliekant nukentėjusiąją ji dar buvo gyva. Grįžęs namo jis turėjo galimybę panaikinti visus įkalčius, tačiau to nedarė, nes netikėjo, kad ją nužudė. Nuteistasis nesislėpė, o nuėjo miegoti, kur kitą dieną ir buvo surastas policijos pareigūnų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nenorėjo nužudyti nukentėjusiosios bei nesuprato, kad tai padarė. Visa tai atitinka netiesioginės tyčios požymius.

152.2. Gynėjas teigė, kad V. T. dar nepateikus jam kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį nurodė, kad turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąją jos noru, tačiau jie iki galo nepavyko. Pateikus kaltinimą nuosekliai ir sąžiningai visose apklausose nuteistasis paaiškino įvykio aplinkybes. Jo paaiškinimai yra pagrįsti ir nepaneigti.

162.2.1. Gynėjo teigimu, šiuo atveju kaltinimas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį grindžiamas tik pamąstymais ir spėjimais, tai yra specialisto išvada, kad rasti spermos požymiai bei nukentėjusiosios sutuoktinio parodymais, kad jie neturėdavo lytinių santykių analiniu būdu. Be to, rasti tik sperminio skysčio požymiai iš, kurių nenustatyta, kad jie yra V. T.. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę (visa ar daline jos apimtimi) nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 4 dalis). Tačiau didelės dalies nuosprendyje išdėstytų teorinių prielaidų ir motyvų patikrinti negalima.

172.2.2. Tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusioji buvo prievartauta iš nugaros. Nustatytos aplinkybės atitinka V. T. parodymus apie nukentėjusiosios sutikimą bei jos pasiūlymą atlikti lytinį aktą tokiu būdu. Tačiau kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės prieštarauja specialisto išvadai bei eksperto parodymams, kad nukentėjusioji buvo smaugta iš priekio, tai yra asmenims būnant vienas prieš kitą, o ne iš nugaros. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė. Šiuo atveju gynėjo nurodytos aplinkybės nėra paneigtos. O jeigu įvykių seka būtų tokia, kokia buvo nustatyta skundžiamame nuosprendyje, tai V. T. būtų turėjęs prievartauti nebegyvą asmenį. Gynėjo teigimu tas faktas, kad A. B. be jokio logiško paaiškinimo, nepaklusdama savo vyro prašymui eiti kartu ir jį palydėti, naktį pasiliko parke su nuteistuoju, kurio pasak nukentėjusiosios vyro ji visiškai nemėgo, leidžia teigti, kad ji norėjo lytinių santykių. Dar ir dėl to, kad jų neturėjo apie mėnesį laiko. Analinis aktas paaiškinamas tuo, kad ji sirgo. Jeigu V. T. būtų vartojęs prievartinį veiksmą, tai būtų daroma natūraliu būdu. Apie tai, kad A. B. sirgo, V. T. negalėjo žinoti, tai patvirtino nukentėjusiosios vyras, o V. T. tik darė tokią prielaidą.

182.2.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus, nes visą dieną gėrė. Pasak gynėjo neįtikėtina, kad būdamas toks girtas nuteistasis galėjo atlikti ne bet kokį, o analinį aktą. Be to, nukentėjusioji nesišaukė pagalbos, aktyviai nesipriešino, nors kaip nurodyta nuosprendyje, parke vyko renginiai. Neįtikėtina, kad prievartaujama moteris nesigintų visomis įmanomomis priemonėmis. Pažymi ir tai, kad nėra jokių išprievartavimui būdingų požymių, nors esant prievartiniam lytiniam aktui jų visuomet randama. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepatvirtina tai, kad viena liudytoja prieš pusvalandį iki jai nueinant iš parko, girdėjo A. B. vienintelį žodį „baik“, kadangi po to vyko draugiškas pokalbis.

192.2.4. Gynėjas nurodo, kad liudytojas T. B. yra neįgalus, juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, todėl jo parodymai apie tai, kad tarp jo ir žmonos lytiniai santykiai buvo normalūs, kad ji sutikdavo santykiauti tik natūraliu būdu, turi būti vertinami kritiškai, kad jis, kaip nukentėjusiosios vyras, siekia pateisinti savo ir sutuoktinės veiksmus. Jis, kaip ir jo dukros, neabejotinai yra suinteresuotas, bylos baigtimi, jaučia priešiškumą nuteistajam. Todėl jo parodymus, kaip ir tai, kad V. T. nukentėjusiojo žmonai buvo šlykštus būtina vertinti kritiškai, kadangi ji net vyrui matant pabučiavo V. T.. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas teiginys, kad nukentėjusioji tokiu būdu norėjo atsidėkoti V. T. už jos šeimai nupirktą cukrų.

202.3. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje V. T. paskirta ypatingai griežta bausmė. V. T. kaltę dėl nužudymo pripažino visiškai, nukentėjusiųjų ne kartą atsiprašė ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas nurodytos aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nors to prašė ir valstybinis kaltintojas. Teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas padarytas atsitiktinai susiklosčiusioms tam tikroms aplinkybėms ir faktams. V. T. yra neįgalus (darbingumas - tik 40 procentų), jam reikalingas nuolatinis gydymas, panašaus pobūdžio nusikaltimų nėra padaręs, todėl visuomenei nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų laikyti izoliuotą tokį ilgą laiką. Taip pat prašoma atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo motina yra garbingo amžiaus, kuri teigia, kad tiek metų jau sūnaus nebesulauks.

212.4. Civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai, tačiau atsižvelgiant į V. T. sveikatos būklę jie yra per dideli, todėl turi būtų sumažinti.

223. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

23Nuteistojo V. T. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinis skundas atmetamas.

24Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

25Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo

264. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. T. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia nužudė nukentėjusiąją A. B.. Apeliaciniame skunde gynėjas neginčija byloje nustatytų minėto nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių, tai yra veikos, pasekmių ir priežastinio ryšio. Gynėjas neginčija, kad būtent dėl nuteistojo V. T. veiksmų kilo pasekmės – nukentėjusiosios A. B. mirtis. Tačiau gynėjo teigimu nepagrįstai buvo pripažinta, kad V. T. A. B. nužudė veikdamas tiesiogine tyčia.

274.1. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai V. T. pripažino kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį tiesiogine tyčia nužudžius A. B.. Gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti pagrindu pakeisti skundžiamą nuosprendį.

284.2. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, tai yra tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama – ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, smūgių stiprumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

294.3. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. birželio 5 d., Kėdainiuose, Gegučių parke, ties A. Kanapinsko ir Gegučių gatvės sankirta buvo rastas A. B. lavonas (t. 1, b.l. 11-21). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M/588/2016(02) nurodyta, kad A. B. mirė nuo mechaninio uždusimo, suspaudus rankomis kaklą (t. 2, b.l. 30-36). Pirmosios instancijos teisme apklaustas išvadą pateikęs ekspertas Ą. S. patvirtino specialisto išvadoje pateiktas išvadas (t. 4, b.l. 59-61). Nuteistasis V. T. nuo 2016 m. birželio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos iš esmės neneigė, kad jis du kartus spaudė nukentėjusiosios kaklą, tačiau teigė, jog jis A. B. nenorėjo nužudyti (t. 3, b.l. 41-44, 46-52, 55-58, t. 4, b.l. 5-8).

304.4. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės patvirtina, jog V. T. A. B. nužudė būtent veikdamas tiesiogine tyčia. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1452/2016(02) nurodyta, kad V. T. nustatytas nubrozdinimas viršugalvio dešinėje priekinėje dalyje, du nubrozdinimai smakre, nubrozdinimas krūtinės vidurinėje dalyje, nubrozdinimas dešinio dilbio priekiniame bei vidiniame paviršiuose viduriniame trečdalyje, nubrozdinimas (turintis taisyklingą formą) dešinio dilbio priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje IV delnakaulio projekcijoje, nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje III krumplio projekcijoje, nubrozdinimas kairės alkūnės duobėje, nubrozdinimai kairio dilbio priekiniame bei išoriniame paviršiuose viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio projekcijoje. Nubrozdinimų vaizdas rodo, kad jie padaryti prieš daugiau nei dvi paras iki teismo medicinos apžiūros. Sužalojimų padarymo mechanizmas: sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-ais) daiktu (-ais). V. T. teismo medicinos eksperto buvo apžiūrėtas 2016 m. birželio 7 d., tai yra nuteistojo apžiūra vyko praėjus daugiau nei dviem parom nuo tiriamo įvykio (t. 2, b.l. 39-40). Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S232/2016(01) nurodyta, kad ant V. T. marškinių rasti žmogaus kraujo pėdsakai, gautas DNR profilis sutampa su A. B. DNR profiliu, su nežymia vyriškos lyties asmens DNR priemaiša, kuri netinka tolimesniam asmens identifikavimui. A. B. lavono dešinės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su V. T. DNR profiliu. A. B. lavono kairės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su V. T. DNR profiliu (t. 2, b.l. 49-67). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M/588/2016(02) nurodyta, kad kaklo spaudimas smaugiant rankomis paprastai mirtį sukelia per kelias minutes (t. 2, b.l. 30-36). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas Ą. S. parodė, jog nukentėjusiosios kaklas galėjo būti spaudžiamas ne tokia didele jėga, nes nesulaužytos kremzlės, skeleto kaulai, tačiau buvo pakankamas stiprumas, kadangi buvo sutrikdytas kvėpavimas ir kraujotaka (t. 4, b.l. 60). Taigi aukščiau aptartomis aplinkybėmis konstatuoti pasipriešinimui būdingi nuteistojo kūno sužalojimai bei ant V. T. marškinių rasti A. B. kraujo pėdsakai, taip pat A. B. lavono dešinės bei kairės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu rasti V. T. kraujo pėdsakai, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis V. T. neabejotinai suvokė, jog nukentėjusiajai A. B. priešinantis pakankamai stipriai net kelias minutes rankomis spausdamas nukentėjusiosios kaklą jai gali atimti gyvybę ir to siekė. Šią teisėjų kolegijos išvadą taip pat patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, tai yra tai, kad po atliktų smurtinių veiksmų nuteistasis V. T. nesiėmė jokių priemonių suteikti pagalbos, akivaizdžiai matydamas, kad jo atlikti veiksmai neišvengiamai arba labai tikėtinai turėjo sukelti mirtinus padarinius, kadangi nukentėjusioji pasak paties nuteistojo po jo atliktų smurtinių veiksmų nekalbėjo ir jam nieko nesakė, taip pat nejudėjo. Be to, manymą, kad nuteistasis suvokė savo smurtinių veiksmų pobūdį, taip pat ir tai, kad kėsinasi į A. B. gyvybę ir tokių padarinių norėjo, sustiprina tokios byloje nustatytos aplinkybės, kad po A. B. kaklo smaugimo rankomis nuteistasis matydamas, kad nukentėjusioji nekalba ir nejuda jos kūną vilko žeme, tai yra nuteistasis ėmėsi priemonių nukentėjusiąją nugabenti į dar atokesnę vietą, ją nuogą ir nejudančią paliko šalia parko atokesnėje vietoja visai nakčiai.

314.5. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad A. B. mirtis V. T. įvykdžius smaugimo veiksmus buvo neišvengiama arba labai tikėtina. Nuteistasis neabejotinai suvokė savo pavojingus veiksmus, suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir sveikatai bei tokių padarinių norėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. T. nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Minėtų teismo išvadų nepaneigia nuteistojo teiginiai, jog jis neturėjo tikslo (motyvo) nužudyti A. B..

32Dėl BK 150 straipsnio 1 dalies taikymo

335. Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. T. nepadarė nusikalstamos veikos numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, kadangi nukentėjusioji pati sutiko su juo lytiškai santykiauti. Nuteistojo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo grindžiama tik pamąstymais ir spėjimais. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.

345.1. Pagal BK 150 straipsnį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teisėjų kolegijos nuomone, V. T. kaltė dėl A. B. seksualinio prievartavimo įrodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai kvalifikavo ginčijamą nusikalstamą veiką. Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

355.2. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. birželio 4 d. galimai nuo 23.15 val. V. T. su A. B. buvo dviese Kėdainių mieste esančiame Gegučių parke. Nuteistasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. birželio 7 d. nenurodė turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąja A. B.. Pirmosios apklausos metu nuteistasis tvirtino, kad jis iš parko išėjo iš karto po to, kai namo išvažiavo T. B., o kur jam išeinant nuėjo A. B., neatsimena. Antrosios apklausos metu nuteistasis V. T. jau tvirtino, kad nukentėjusioji norėjo su juo pasimylėti analiniu būdu, tačiau jį toks nukentėjusiosios prašymas supykdė, todėl jis jai trenkė. Jis su nukentėjusiąją jokių santykių neturėjo, intymiai su ja bendrauti nenorėjo (t. 3, b.l. 37-39, 41-44). Vėlesnių apklausų metu, ikiteisminio tyrimo metu vykusių 2016 m. spalio 26 d. ir 2016 m. lapkričio 11 d. nuteistasis V. T. neneigė, kad jis tiriamo įvykio vakarą išėjus T. B. namo, Kėdainių mieste esančiame Gegučių parke pasiliko dviese su nukentėjusiąją A. B., tačiau neigė atlikęs kokius nors seksualinės prievartos veiksmus prieš A. B., nes nuteistojo teigimu nukentėjusioji pati jam pasiūlė lytiškai santykiauti analiniu būdu, bet jam nieko nesigavo, nes jis buvo išgėręs. Jam iš kažkelinto karto pavyko kažkiek įvesti savo lytinį organą nukentėjusiajai į išangę, tačiau pilnavertis lytinis aktas nesigavo, kadangi jis nejautė, kad jam būtų įvykusi erekcija (t. 3, b.l. 46-52, 55-58). Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis tvirtino, jog jam nebuvo sustandėjusi varpa ir todėl jam nesigavo lytinis aktas. Jam nepavyko įvesti savo lytinį organą nukentėjusiajai į išangę. Tai atlikti bandė du kartus, tačiau bandant ir antrą kartą nieko neišėjo. Antrą kartą bandant pasimylėti su nukentėjusiąja jis buvo atsigulęs šalia jos (t. 4, b.l. 5-8). Atsižvelgiant į išdėstytus nuteistojo V. T. parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo parodymai dėl neva nukentėjusiosios sutikimo lytiškai santykiauti su nuteistuoju ir neva nepavykusio lytinio akto yra prieštaringi, nenuoseklūs bei pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą nuosprendį. Be to, pirmiau aptartus nuteistojo nenuoseklius ir prieštaringus parodymus iš esmės paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M/588/2016(02) pateiktos išvados, kuriose nurodyta, jog A. B. lavono tamponėliuose su tiesiosios žarnos turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai (t. 2, b.l. 30-36). Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis T. B. parodė, jog paskutinį kartą lytinius santykius su nukentėjusiąja jis turėjo gal prieš mėnesį iki nukentėjusiosios mirties. Tarp jo ir nukentėjusiosios buvo normalus lytinis gyvenimas, jam dėl to žmona nesiskundė. Jis su žmona niekada neturėjo lytinių santykių analiniu būdu (t. 4, b.l. 8-9). Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės dėl rastų sperminio skysčio pėdsakų, priešingai nei teigia nuteistasis patvirtina, kad buvo atliktas lytinis aktas analiniu būdu ir, kad jį atliko būtent nuteistasis, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad su nukentėjusiąja paskutinis prieš jos mirtį bendravo V. T. ir, kad būtent jis nužudė nukentėjusiąją. Pirmosios instancijos teisme duotus nuteistojo parodymus apie tai, kad jam nepavyko įvesti savo lytinį organą nukentėjusiajai į išangę, akivaizdžiai paneigia specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės dėl A. B. lavono tamponėliuose su tiesiosios žarnos turiniu rastų sperminio skysčio pėdsakų. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad aukščiau aptartos aplinkybės taip pat paneigia ir nuteistojo parodymus, jog nukentėjusiąją jis rankomis suėmė už kaklo dėl A. B. žodžių neva dėl nepavykusio lytinio akto analiniu būdu, kadangi aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad lytinis aktas buvo atliktas.

365.3. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas Ą. S. parodė, jog nukentėjusiosios žastuose buvo nustatytos nedidelės kraujosruvos, jos susidarė prieš nukentėjusiosios mirtį ir jos galėjo būti padarytos kovos ar apsistumdymo metu (t. 4, b.l. 60). Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr S 232/2016(01) nurodyta, kad A. B. lavono dešinės rankos ir kairės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su V. T. DNR profiliu (t. 2, b.l. 49-51). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1452/2016(02) nurodyta, kad V. T. nustatyti įvairūs kūno nubrozdinimai, kurie padaryti prieš daugiau nei dvi paras iki teismo medicinos apžiūros, kuri buvo atlikta 2016 m. birželio 7 d. (t. 2, b.l. 39-40). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja E. R. parodė, jog tarp 23.00 val. ir 24.00 val., ji buvo Gegučių parke, kur taip pat apie 50 metrų atstumu nuo jos buvo ir A. B. su V. T.. Tuo metu T. B. jau buvo išėjęs namo. Ji sėdėdama ant suoliuko girdėjo, kaip jos minėti asmenys pradėjo triukšmauti, taip pat girdėjo kaip A. B. sakė, kad nelįstų prie jos (t. 4, b.l. 49-50). Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog nuteistasis veikė prieš nukentėjusiosios valią ir naudojo smurtą siekdamas atlikti prievartinį lytinį aktą analiniu būdu. Apygardos teismas pagrįstai šiuos vienas kitą papildančius duomenis vertino kaip patikimus įrodymus ir pagrįstai jų visuma rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes, o šių įrodymų visumai prieštaraujančius V. T. parodymus, kad jis jokių seksualinės prievartos veiksmų A. B. atžvilgiu neatliko, pagrįstai įvertino kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės už atliktus nusikalstamus veiksmus.

375.4. Taip pat aukščiau aptarti A. B. ir V. T. nustatyti kūno sužalojimai bei tai, kad A. B. rankų nagų nuokarpose rasti V. T. kraujo pėdsakai paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog neįtikėtina, kad V. T. atliekant prievartinius smurtinius veiksmus nukentėjusioji nesipriešino ir nešaukė bei, kad nerasta jokių išprievartavimui būdingų požymių. Tokį apeliacinio skundo teiginį taip pat paneigia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M/588/2016(02) pateiktos išvados, kuriose nurodyta, jog A. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinėje galėjo išsivystyti kovos, savigynos metu. Taip pat nurodytos aplinkybės, jog smaugiamas žmogus trumpą laiko tarpą (geriausiu atveju keliasdešimt sekundžių – minutę) galėjo atlikti kokius tai savarankiškus judesius, kokie paprastai būna mažai efektyvūs. Šaukti smaugiamas žmogus nebegali (t. 2, b.l. 30-36).

385.4. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam V. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pagrįstai pripažino V. T. kaltu dėl BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi V. T. panaudodamas prieš A. B. fizinį smurtą ir palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą atliko veiksmus, turinčius seksualinį pobūdį, o būtent analiniu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios A. B. valią. Tai, kad pati nukentėjusioji išėjus jos vyrui T. B. namo pasiliko parke su V. T., nepaneigia teismo išvadų dėl nuteistojo V. T. kaltumo seksualiai prievartavus nukentėjusiąją.

39Dėl V. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymo

406. Nuteistojo gynėjas taip pat ginčija skundžiamą nuosprendį nurodydamas, kad nusikalstamos veikos aprašyme nurodytos aplinkybės neatitinka specialisto išvadoje pateiktų išvadų, tai yra specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusioji buvo pasmaugta nuteistajam esant iš priekio nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau nusikalstamos veikos aprašyme nurodyta, jog nukentėjusioji buvo pasmaugta atliekant prievartinį lytinį aktą analiniu būdu. Taigi nuteistojo gynėjas, nors apeliaciniame skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad baudžiamojoje byloje buvo pažeistos BPK 219 straipsnio 3 punkto, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.

416.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, veikos aprašyme nurodomi tokiu tikslumu, kiek juos įmanoma nustatyti byloje surinktais duomenimis ir kiek yra būtina sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-511/2016, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-93-139/2016).

426.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 14 lape, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, dėl V. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo pasisakė, su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstyta išvada dėl nusikalstamų veikų aprašymo, sutinka ir baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija. Kaip matyti nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo laikas, vieta bei jų padarymo aplinkybės nustatyti ir kaltinamajame akte bei skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti pakankamai tiksliai, tiek kiek tai buvo įmanoma nustatyti remiantis byloje surinkta medžiaga ir kiek tai buvo būtina sprendžiant V. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal jam pareikštus kaltinimus dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat ir pirmosios instancijos teisme 2016 m. gruodžio 19 d. vykusiame teisiamajame posėdyje prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, nuteistasis nurodė, jog kaltinimą suprato (t. 4, b.l. 5). Vien tai, kad nebuvo nustatytas labai tikslus nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad taip buvo pažeistos BPK 219 straipsnio 3 punkto, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos ir tai sutrukdė teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą, kadangi teisėjų kolegija išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatė bei konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog V. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai yra seksualiai prievartavo ir nužudė nukentėjusiąją A. B.. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M/588/2016(02) 12 punkte ekspertas taip pat nurodė, jog remiantis tik medicininiais duomenimis tiksliau atsakyti kokia tiriamo įvykio metu buvo tikėtiniausia užpuoliko ir nukentėjusiosios tarpusavio padėtis negali (t. 2, b.l. 30-36). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas taip pat paaiškino, jog tikėtina, kad nukentėjusioji buvo smaugiama iš priekio. Bet eksperto teigimu jis to kategoriškai teigti negali (t. 4, b.l. 60). Taigi specialisto išvada šioje dalyje yra tik tikėtina. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos V. T. teisė į gynybą, teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisė į teisingą procesą. Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog nuteistasis pirmiausia seksualiai prievartavo, o tik po to, spausdamas kaklą rankomis būdamas iš priekio, nužudė nukentėjusiąją A. B., jo veiksmus būtų galima vertinti netgi ir kaip nužudymą siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, kas iš esmės pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju baudžiamoji byla yra nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo paduotą apeliacinį skundą. Kaip matyti nei nukentėjusieji, nei prokuroras apeliacinių skundų nepadavė.

43Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų taikymo

447. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino nužudęs nukentėjusiąją ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

457.1. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. O kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-88/2008). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 6 d. vykusios pirmosios apklausos metu apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad dėl kaltės jis nepasisakys, taip pat nurodė, kad dėl girtumo neprisimena ką darė 2016 m. birželio 4 d. vakarą. Nuteistasis tai pat nurodė, jog T. B. išėjus namo, jis taip pat išėjo. Kur ir į kurią pusę išėjo A. B. jis neatsimena (t. 3, b.l. 37-39). 2016 m. birželio 7 d. vykusios apklausos metu apklausiamas kaip įtariamasis V. T. nurodė, kad jis įvykdė nusikaltimą numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, jog jis supyko ant A. B. dėl jos pasakytų žodžių, kad neva ji norėjo su juo pasimylėti. Nuteistasis tvirtino, kad jis po tokių nukentėjusiosios žodžių labai supyko ir sudavė jai kelis smūgius, po ko ji atsisėdo, nugriuvo ant žemės. Tada jis nugriuvo ant jos ir ėmė smaugti ją. Iš pradžių jis nugriuvo ant jos iš viršaus ir prispaudė jai kaklą. Tada jis pasisuko šonu ir ją smaugė alkūne, kaire ranka. Po to paleidus kaklą A. B. dar gargaliavo, o jis iš pykčio ją iki pusės nurengė ir drabužius išmetė į konteinerį. Nukentėjusiąją paliko toje vietoje, netoli prie suoliuko (t. 3, b.l. 41-44). Iš esmės tokias pačia aplinkybes nuteistasis nurodė ir apklausiamas Kauno apylinkės teisme 2016 m. birželio 7 d. sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo skyrimo klausimą (t. 3, b.l. 79-80). 2016 m. lapkričio 26 d. vykusios apklausos metu apklausiamas kaip įtariamasis V. T. nurodė, kad jis kaltę dėl nukentėjusiosios nužudymo pripažįsta. Taip pat nuteistasis nurodė, kad tik iš dalies patvirtina savo ankstesnius parodymus. Nuteistasis parodė, kad jis nukentėjusiosios sutikimu bandė su ja lyriškai santykiauti, tačiau jam nepavykus A. B. ėmė priekaištauti dėl nepavykusio lytinio akto, taip pat vėliau kaltino jį paėmus ir jos mobiliojo ryšio telefoną. Dėl nukentėjusiosios išsakytų žodžių jis labai supyko. Po to jis kelis kartus trenkė A. B. į įvairias kūno vietas, šiai pargriuvus, jis būdamas nukentėjusiajai iš priekio paėmė jos kaklą abejomis rankomis ir pirštais suspaudė jai kaklą. Į jo atliekamus veiksmus nukentėjusioji nereagavo. Paėmęs A. B. už kojų patempė ją į šoną. Po to dar kartą spaudė jai kaklą ir ją nurengęs iki pusės paliko gulėti (t. 3, b.l. 46-52). Vėlesnių ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. T. dėl nukentėjusiosios kaklo suspaudimo rankomis ir jos nužudymo iš esmės davė panašius parodymus (t. 3, b.l. 55-58, t. 4, b.l. 5-8). Taigi iš nuteistojo pirminių apklausų metu duotų parodymų matyti, kad nuteistasis esminių BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nepripažino, o vėlesnių apklausų metu parodymus davė atitinkamai pagal jo kaltę patvirtinančius naujus byloje pateikiamus duomenis, iš dalies kiekvienos apklausos metu keisdamas savo parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo V. T. parodymai negali būti vertinami kaip visiškas savanoriškas esminių veikos padarymo aplinkybių pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pagrįstai nepripažino nuteistajam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

468. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Teisėjų kolegija tokį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

478.1 BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, įžeidžia, smurtauja arba atlieka kitokius tyčinius veiksmus prieš patį kaltininką ar jam artimus asmenis ir pan. Anksčiau aptartais byloje ištirtais įrodymais nustačius, jog nukentėjusioji tik gynėsi nuo agresyvių nuteistojo veiksmų, tai pat, kad nuteistojo V. T. veiksmai neapsiribojo vienkartiniu smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją, tai yra pats nuteistasis parodė, jog nukentėjusiajai sudavė kelis smūgius į krūtinę bei kaklą spaudė du kartus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nukentėjusioji sąmoningai ar neatsargiai savo veiksmais, pasisakymais ar kitokiu provokuojančiu ir rizikingu elgesiu skatino V. T. padaryti prieš ją nusikalstamą veiką. O tai, kad nukentėjusioji nakties metu, būdama neblaivi pasiliko su nuteistuoju parke, savaime nereiškia, kad jos veiksmai buvo provokuojantys ir turėjo įtakos nusikaltimų prieš ją padarymui.

48Dėl V. T. paskirtos bausmės

499. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam paskirtos dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės, teigiant, kad tokia bausmė atsižvelgiant į aplinkybes lėmusias nusikalsti bei bausmės skyrimo principus yra aiškiai per griežta. Gynėjo teigimu, nuteistajam skiriant tokią griežtą bausmę nebuvo atsižvelgta į nuteistojo sveikatos būklę bei jo asmenines savybes.

509.1 Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam V. T. skiriamas bausmes, pagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aptariamu atveju teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, parinkdamas V. T. skiriamų bausmių rūšis bei dydžius, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad viena iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kuri sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiosios mirtį. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. V. T. padaryti nusikaltimai baigti, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, padarytos žalos nukentėjusiosioms neatlygino, anksčiau teistas (t. 2, b.l. 123-127, 133-135). Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmių rūšis bei nustatydamas bausmių dydžius nuteistajam taip pat įvertino ir tai, kad V. T. yra neįgalus (t. 2, b.l. 138, 139, 140), dirba atsitiktinius darbus, savo motinos charakterizuojamas teigiamai. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai, išsamiai ir detaliai išdėstė bei įvertino kiekvieną nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrą visumą, neliko neįvertintos nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas V. T. už nusikaltimų, nustatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose nustatytą, su realiu laisvės atėmimu, susijusią bausmę – laisvės atėmimą ir paskyrė atitinkamai dvylikos ir penkerių metų laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei kilusias pasekmes, konstatuoja, kad tokios V. T. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei apėmimo būdu subendrinta galutinė dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra teisingos, paskirtos nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių normų, todėl jų švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

51Dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos

5210. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su nukentėjusiosioms A. B. ir I. B. priteistais civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Nuteistojo gynėjas teigia, jog atsižvelgiant į nuteistojo V. T. sveikatos būklę priteisti per dideli civiliniai ieškiniai, todėl jie turi būti sumažinti.

5310.1. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. B. pareiškė 938,07 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, taip pat 25 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji I. B. pareiškė 25 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 70). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos Antrojo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. M. 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimais nukentėjusiosios A. B. ir I. B. pripažintos civilinėmis ieškovėmis (t. 1, b.l. 74, 75). Apygardos teismas nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino visiškai ir iš nuteistojo V. T. jai priteisė 938,07 Eur turtinei žalai atlyginti. Apygardos teismas taip pat ir nukentėjusiųjų A. B. ir I. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino visiškai ir iš nuteistojo V. T. kiekvienai priteisė po 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Aukščiau aptartais įrodymais teisėjų kolegija konstatavo, kad V. T. seksualiai prievartavo bei veikdamas tiesiogine tyčia nužudė A. B.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad V. T. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nukentėjusiosios patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

5410.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

5510.3. Nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, bei padarytomis nusikalstamomis veikomis atsiradusias pasekmes – tai yra nukentėjusiosios mirtį, taip pat ir į tai, kad nukentėjusiosios dėl motinos mirties neabejotinai patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, baimę, įtampą. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, apygardos teismas priteisdamas neturinę žalą bei nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį bei jo sveikatos būklę. Nuteistojo turtinė padėtis bei jo sveikatos būklė negali būti pernelyg sureikšminama ir vertinama atskirai nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į nuteistojo V. T. nusikalstama veika padarytus nepataisomus padarinius, nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus dėl motinos netekties, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir tinkamai nustatė nukentėjusiosioms priteisiamų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos dydį, tai yra pagrįstai visiškai patenkino nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė joms kiekvienai po 25 000 Eur. Priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-139/2015 - nužudytojo motinai solidariai iš dviejų nuteistųjų priteista 23 169 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2K-437-696/2016 - nužudytojo motinai priteista 23 169 Eur, nužudytojo tėvui priteista 23 169 Eur, nužudytojo sutuoktinei priteista 28 985 Eur, nužudytojo dukrai priteista 28 985 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso solidariai iš dviejų nuteistųjų priteista 104 348 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2K-171-511/2016 - nužudytojo tėvui priteista 20 000 Eur, nužudytojo motinai priteista 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso iš vieno nuteistojo priteista 41 000 Eur). Aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, asmenys buvo nuteisti iš esmės tik dėl nužudymo, o šiuo atveju nagrinėjamoje byloje V. T. yra nuteistas ne tik dėl nukentėjusiosios nužudymo, bet ir dėl seksualinio prievartavimo. A. B. dukroms dėl žeminančiomis aplinkybėmis įvykusios jų motinos mirties, neabejotinai kilo ypatingi dvasiniai išgyvenimai, todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis ir nemažintinas.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57nuteistojo V. T. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1... 4. - BK 150 straipsnio 1 dalį – penkerių metų laisvės atėmimo bausme.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės... 6. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė dalinio... 7. Iš V. T. A. B. priteista 938,07 Eur turtinei žalai atlyginti ir 25 000 Eur... 8. Iš V. T. I. B. priteista 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.... 9. Teisėjų kolegija... 10. 1. V. T. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 4 d.... 11. 2. Nuteistojo V. T. gynėjas advokatas Antanas Jarašius apeliaciniame skunde... 12. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendžio dalis dėl V. T.... 13. 2.1.1. Gynėjas nurodė, jog nepaneigtas teiginys, kad nukentėjusioji V. T.... 14. 2.1.2. Apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad V. T. norėjo nužudyti... 15. 2.2. Gynėjas teigė, kad V. T. dar nepateikus jam kaltinimo pagal BK 150... 16. 2.2.1. Gynėjo teigimu, šiuo atveju kaltinimas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį... 17. 2.2.2. Tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendžio nustatomojoje dalyje... 18. 2.2.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis įvykio metu buvo... 19. 2.2.4. Gynėjas nurodo, kad liudytojas T. B. yra neįgalus, juda tik... 20. 2.3. Gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje V. T. paskirta ypatingai... 21. 2.4. Civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai, tačiau atsižvelgiant į V.... 22. 3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė... 23. Nuteistojo V. T. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinis skundas... 24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 25. Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo... 26. 4. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. T. nuteistas pagal... 27. 4.1. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus,... 28. 4.2. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, tai yra... 29. 4.3. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. birželio 5 d.,... 30. 4.4. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu... 31. 4.5. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad A. B.... 32. Dėl BK 150 straipsnio 1 dalies taikymo... 33. 5. Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. T. nepadarė nusikalstamos veikos... 34. 5.1. Pagal BK 150 straipsnį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su... 35. 5.2. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad 2016... 36. 5.3. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas Ą. S. parodė, jog... 37. 5.4. Taip pat aukščiau aptarti A. B. ir V. T. nustatyti kūno sužalojimai... 38. 5.4. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 39. Dėl V. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymo... 40. 6. Nuteistojo gynėjas taip pat ginčija skundžiamą nuosprendį nurodydamas,... 41. 6.1. Teisėjų kolegija pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo laikas,... 42. 6.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos... 43. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų taikymo... 44. 7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo... 45. 7.1. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas... 46. 8. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas be... 47. 8.1 BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę... 48. Dėl V. T. paskirtos bausmės... 49. 9. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl... 50. 9.1 Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir... 51. Dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos... 52. 10. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka su... 53. 10.1. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs... 54. 10.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 straipsnio 1... 55. 10.3. Nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. nuteistojo V. T. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą...