Byla 2-470/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) J. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-283-560/2008 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. I. dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, administracinių aktų panaikinimo; tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Kultūros ministerija, viešoji įstaiga „Šėlos parkas“, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu netenkino ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo ir Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

4Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir panaikino Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano, reg. Nr. ( - ), dalinio pakeitimo tvirtinimo“, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos Leidimą Nr. AS1-38, suteikiantį teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ žemės sklype ( - ), statyti regyklą, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą A, sanitarijos ir higienos pastatą B, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), kietastoges palapines – 7 vienetus, lieptą, apėjimo taką; nutraukė 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir J. I..

5Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

6Pareiškėjas (atsakovas) J. I. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-283-560/2008. Pareiškėjas nurodė, kad pagal techninio projekto duomenis ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinyje bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendime pateiktus regyklą apibūdinančius konstrukcijos duomenis ir parametrus – tai visiškai skirtingi statiniai. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinyje regykla apibūdinama kaip: „Statomas 225,53 kv.m bendro ploto (iš jų 35,66 kv.m rūsio) dviejų aukštų su gelžbetoniniu rūsiu regyklos pastatas nėra į žemę besiremiantis statinys“. Lietuvos apeliacinis teismas tokį ieškinyje pateiktą regyklos apibūdinimą pakartojo kitais žodžiais: „(...) apžvalgos aikštelė (regykla) yra laikoma teritorija (...), kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys“. „Tuo tarpu <...> išduotame statybos leidime numatytas negyvenamasis pastatas <...> niekaip neatitinka Reglamente numatytos apžvalgos aikštelės (regyklos) sąvokos (...)“. Taip Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro teiginys, jog regykla nėra į žemę besiremiantis statinys, tapo vienu svariausių teismo argumentų leidimui panaikinti. Pradėjus statybos padarinių šalinimo procesą ir patikrinus situaciją vietoje paaiškėjo, kad tokio pastato žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ), nėra. Tačiau statybvietės apžvalgos aikštelėje yra regyklos pastatas, kurio konstruktyvas atitinka techninio projekto sprendinius ir kuris, vizualiai vertinant, negalėtų kelti abejonių, jog atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką. Nekelia abejonių ir apžvalgos aikštelėje esančio regyklos statinio faktinis atitikimas tą sąvoką, kurią pateikia Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtintas Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas. Atsižvelgęs į naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo objektyviai bei dokumentuotai nustatytos, todėl proceso dalyviams žinomos tik pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pateiktus klaidinančius duomenis, kuriais Lietuvos apeliacinis teismas besąlygiškai patikėjo ir, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CPK 368 straipsniu, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, išnagrinėti bylą iš naujo pagal faktines aplinkybes, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto Leidimo ir Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjo J. I. patikslintą prašymą atmetė; atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-283-560/2008 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai, J. I. dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo ir Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo; priteisė iš pareiškėjo J. I. valstybės naudai 21,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas konstatavo, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

10Anot pareiškėjo, užsakant griovimo ir statybvietės sutvarkymo įkainavimą paaiškėjo, kad pagal techninio projekto duomenis ir Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį bei Lietuvos apeliacinio teismo sprendime pateiktus regyklą apibūdinančius duomenis – tai skirtingi statiniai. Iš byloje esančio Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2005 m. kovo 8 d. išduoto leidimo Nr. AS1-38 nustatyta, kad šiuo leidimu pareiškėjui buvo leista kartu su kitais statiniais statyti regyklą, kurios bendras plotas sudarytų 225, 63 m², rūsio plotas 35, 66 m², statybinis tūris – 578 m³, užstatytas plotas – 99, 22 m². Teismas, susipažinęs su Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartimi, kuriuose nurodyta, kad vienas iš leidimo panaikinimo pagrindų yra jame numatyto statyti statinio (regyklos) neatitikimas TINP individualaus apsaugos reglamente, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytos apžvalgos aikštelės (regyklos) sąvokos, jos konstrukcijos, konstatavo, jog leidimas panaikintas ne dėl to, kad realybėje pareiškėjo pastatytas statinys neatitinka leidime nurodyto regyklos statinio, o dėl to, kad pačios leidime numatomos statyti regyklos techninė charakteristika prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Tokiu būdu leidimo pripažinimui neteisėtu nebuvo svarbus faktas, ar jau pastatytas statinys atitinka ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinyje nurodyto statinio (regyklos) parametrus, konstrukciją, ar ne. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo nurodytas argumentas, kad 2013 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 129-13-13 patvirtina faktą, jog Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinyje nurodytų parametrų regyklos, apibūdintos kaip 225, 63 m² bendro ploto dviejų aukštų su gelžbetoniniu rūsiu į žemę besiremiantis statinys, žemės sklype, esančiame ( - ), nėra, neturi teisinės reikšmės bei neįtakoja prašomoje atnaujinti byloje priimto sprendimo teisėtumo. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis tik po faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo sužinojo, kad pastatytas regyklos pastatas neturi ieškinyje nurodytos regyklos techninių parametrų ir kad jis atitinka visus regyklos konstrukcijai keliamus reikalavimus. Teismas vertino, kad pareiškėjas, kuriam buvo išduotas Leidimas, būdamas regyklos statytojas, detaliai žinojo, kokia turi būti šio statinio konstrukcija, jo ploto ir tūrio parametrai, ir jau sprendžiant leidimo teisėtumo klausimą teisme galėjo padaryti išvadą, ar statinys atitinka ieškinyje nurodytos regyklos apibūdinimą. Atsižvelgęs į tai, šis pareiškėjo argumento teismas nevertino kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuri jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma nagrinėjant bylą dėl leidimo panaikinimo. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, todėl pareiškėjo patikslintą prašymą atmetė.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12Pareiškėjas J. I. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, tenkinant pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Nukrypdamas nuo prašyme pateiktos motyvacijos teismas nesuprato prašymo atnaujinti procesą pagrindų, dėl ko priėjo išvados, kad antstolio konstatacija, jog statybvietėje nėra į žemę nesiremiančio statinio, negalėjo būti pareiškėjui nežinoma. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, kurioje konstatuota, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikomos tokios esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kurios nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo žinomos ne tik proceso šaliai, bet ir teismui, teigia, jog svarbiau, kad naujai paaiškėjo aplinkybės teismui, o ne proceso šaliai, nes jeigu teismas būtų žinojęs tas aplinkybes nagrinėdamas bylą anksčiau, sprendimas savo teisėtumu ir teisingumu nekeltų abejonių. Teismas nebuvo tinkamai suvokęs aplinkybės, kurią konstatavo antstolė (žemės sklype nėra pastato, kurį galima įvardinti kaip į žemę nesiremiantį statinį), todėl tai teismui nagrinėjant bylą nebuvo žinoma.
  2. Regyklos pastatas, dėl kurio konstrukcinių sprendimų ieškinyje pateikta klaidinanti informacija, buvo ir yra Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) planavimo schemos grafinėje dalyje. Neatnaujinus proceso ir neištaisius fakto klaidos dėl regyklos pastato tariamo ydingumo, TINP planavimo schemoje suplanuotas ir pastatytas objektas būtų naikinamas pažeidžiant Vyriausybės patvirtinti galiojančio planavimo dokumento sprendinius.

13Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad byloje, kurioje atsisakyta atnaujinti procesą, ginčas visą laiką vyko dėl regyklos pastato, nurodyto ginčo statybos leidime ir byloje esančiame techniniame projekte. Priešingai nei mano apeliantas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys apie regyklos pastatą iš esmės neprieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktam regyklos pastato apibūdinimui – negyvenamasis pastatas, pavadintas regykla bei apibūdinamas kaip 225,63 kv.m bendro ploto, 578 kub.m statybinio tūrio pastatas su rūsiu, – taip pat teismo nustatytam faktui, kad šis regyklos pastatas yra ne į žemės paviršių besiremiantis, o į žemę įleistas negyvenamasis pastatas su rūsiu, t. y. toks statinys, kurio statyba pagal teisinį reglamentavimą ginčo vietoje nėra galima. Teismo pateiktas regyklos pastato ir jo parametrų apibūdinimas bei įvertinimas paremtas išsamia bylos objektyvių duomenų analize; kad toks apibūdinimas neatitinka tikrovės nepateikta duomenų nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurių jis ar bylą nagrinėjęs teismas nežinojo ir negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu ir dėl kurių turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada.

14Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismo procesas buvo ne dėl statinių griovimo, jų faktinio baigtumo, bet dėl statybos leidimo panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad statybos leidimas panaikintas ne dėl to, kad realybėje pareiškėjo pastatytas statinys neatitinka statybos leidime nurodyto regyklos statinio, o dėl to, kad pačiame statybos leidime numatomos statyti regyklos techninė charakteristika prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
  2. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti nagrinėjimo metu ir nebuvo, ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Administracinių aktų panaikinimui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi (ir negali turėti) nei teisinės, nei faktinės reikšmės ir niekaip negali įtakoti išnagrinėtos bylos baigties, nes panaikinant administracinius aktus teismai sprendė jų atitiktį teisės aktams. Faktinis statinių skaičius, jų baigtumas yra svarbus šalinant padarinius, o ne sprendžiant aktų teisėtumo klausimą.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkinamas.

17Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

18Apeliantas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, ir teigia, jog svarbiau, kad naujai paaiškėjo aplinkybės teismui, o ne proceso šaliai, nes jeigu teismas būtų žinojęs tas aplinkybes nagrinėdamas bylą anksčiau, sprendimas savo teisėtumu ir teisingumu nekeltų abejonių. Teismas nebuvo tinkamai suvokęs aplinkybės, kurią konstatavo antstolė (žemės sklype nėra pastato, kurį galima įvardinti kaip žemę nesiremiantį statinį), todėl tai teismui nagrinėjant bylą nebuvo žinoma.

19Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu aiškinimu, kadangi apelianto nurodomoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

20Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis.

21Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenukrypo nuo nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų. Teismas pagrįstai nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad tik po faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo jis sužinojo, kad pastatytas regyklos pastatas neturi ieškinyje nurodytos regyklos techninių parametrų ir kad jis atitinka visus regyklos konstrukcijai keliamus reikalavimus. Pareiškėjas, kuriam buvo išduotas leidimas, būdamas regyklos statytojas, detaliai žinojo, kokia turi būti šio statinio konstrukcija, jo ploto ir tūrio parametrai, ir jau sprendžiant leidimo teisėtumo klausimą teisme galėjo padaryti išvadą, ar statinys atitinka ieškinyje nurodytos regyklos apibūdinimą. Apeliantas šių teismo argumentų atskirajame skunde neginčija, tačiau šiuo aspektu nepagrįstai sureikšmina, jog ši aplinkybė nebuvo žinoma teismui. Pažymėtina, jog įrodinėjimo pareigą byloje turi šalys (CPK 178 str.), todėl jeigu apeliantas neneigia, kad jo nurodoma kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, jam galėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo teismui nurodyta ir dėl to nebuvo nagrinėta, tai ji neatitinka aptartų naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijų.

22Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau byloje turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Taigi procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo

23Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas ir panaikinti ginčyti administraciniai aktai, turinys patvirtina, kad teismas konstatavo, jog ginčijamu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S1-382 pažeista imperatyvi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose nenustatytose vietose ir jau vien dėl šio pažeidimo administracinis aktas yra neteisėtas. O vienas iš leidimo panaikinimo pagrindų yra jame numatyto statyti statinio (regyklos) (225,63 m², rūsio plotas 35,66 m², statybinis tūris – 578 m³) neatitikimas TINP individualaus apsaugos reglamente, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytos apžvalgos aikštelės (regyklos) sąvokos, jos konstrukcijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad leidimas panaikintas ne dėl to, kad realybėje pareiškėjo pastatytas statinys neatitinka leidime nurodyto regyklos statinio, o dėl to, kad leidime numatomos statyti regyklos techninė charakteristika (t. y. pats leidimas) prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Tokiu būdu leidimo pripažinimui neteisėtu nebuvo svarbus faktas, ar jau pastatytas statinys atitinka ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinyje nurodyto statinio (regyklos) parametrus, konstrukciją, ar ne. Sutiktina su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog minėtų administracinių aktų panaikinimui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi (ir negali turėti) nei teisinės, nei faktinės reikšmės ir niekaip negali įtakoti išnagrinėtos bylos baigties, nes panaikinant administracinius aktus teismai sprendė jų atitiktį teisės aktams, o ne faktinėms aplinkybėms. Faktinis statinių skaičius, jų baigtumas yra svarbus šalinant padarinius, o ne sprendžiant aktų teisėtumo klausimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrįsta ir teisinga teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytas argumentas, kad 2013 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 129-13-13 patvirtina faktą, jog Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinyje nurodytų parametrų regyklos, apibūdintos kaip 225,63 m² bendro ploto dviejų aukštų su gelžbetoniniu rūsiu į žemę besiremiantis statinys, žemės sklype, esančiame ( - ), nėra, neturi teisinės reikšmės bei neįtakoja prašomoje atnaujinti byloje priimto sprendimo teisėtumo.

24Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, kt.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu netenkino ieškovo... 4. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. panaikino Vilniaus... 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje... 6. Pareiškėjas (atsakovas) J. I. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjo J. I.... 9. Teismas konstatavo, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai... 10. Anot pareiškėjo, užsakant griovimo ir statybvietės sutvarkymo įkainavimą... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 12. Pareiškėjas J. I. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 13. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į atskirąjį skundą... 14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas netenkinamas.... 17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo... 18. Apeliantas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais,... 19. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu aiškinimu, kadangi... 20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2... 21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenukrypo nuo nurodytų... 22. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs,... 23. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys... 24. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 26. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą....