Byla 2A-191-117/2015
Dėl įpareigojimo atkurti patalpų būklę ir atlaisvinti patalpas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RIMI LIETUVA“ dėl įpareigojimo atkurti patalpų būklę ir atlaisvinti patalpas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo UAB „RIMI LIETUVA“ 708 105,56 Lt nuostolių, 118 895,42 Lt palūkanų ir 975 672,07 Lt grąžintinų lėšų; 2) įpareigoti atsakovą atlaisvinti patalpas, plane pažymėtas indeksais I-25, I-36, esančias ( - ), ir netrukdyti ieškovui jomis naudotis, 3) pakeisti 2010 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.3 punkto 1 dalį dėl nuomos mokesčio dydžio; 4) priteisti 8,49 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 389 997,52 Lt nuostolių, 957 672,02 Lt grąžintinų lėšų, 6 proc. dydžio metines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeitė, panaikino sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl iškeldinimo iš patalpų, pažymėtų indeksais I-25 ir I-36, bei nuompinigių už naudojimąsi šiomis patalpomis priteisimo ir sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo ieškovui 975 672,02 Lt grąžintinų lėšų bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: iškeldino atsakovą iš negyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksu I-36, priteisė iš atsakovo ieškovui 27 309,81 Lt nuomos mokesčio; reikalavimą dėl 975 627,02 Lt grąžintinų lėšų priteisimo atmetė; bylos dalį dėl iškeldinimo iš negyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksu I-25, grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos negalima spręsti ar šiuo metu patalpa I-25 egzistuoja, nes po patalpų rekonstrukcijos ji galėjo būti panaikinta kaip atskira patalpa.

62014 m. birželio 25 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą atkurti patalpos I-25 būklę į padėtį, buvusią 2010 m. rugsėjo 13 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo metu ir įpareigoti atsakovą atlaisvinti šią patalpą bei netrukdyti ieškovui naudotis minėta patalpa. Ieškovas nurodė, kad patalpa, plane pažymėta I-25, neegzistuoja, kadangi atsakovas jam išnuomotų patalpų rekonstrukcijos atlikimo metu neteisėtai užimtą patalpą I-25 subendrino su kitomis jam išnuomotomis prekybos centro patalpomis. Kadangi patalpos I-25 ieškovas atsakovui neperdavė ir nesuteikė teisės ją valdyti bei naudotis, atsakovas neturėjo teisės atlikti darbų, kurių pasėkoje ši patalpa būtų panaikinta.

7Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo reikalavimus atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu buvo konstatuota, jog 2000 m. gegužės 12 d. nuomos sutartis nutrūko ne dėl atsakovo valios ar noro tęsti sutartį trūkumo, o dėl įrodymų apie tinkamą pranešimą apie siekį tęsti sutartinius nuomos santykius su ieškovu nepakankamumo. Sprendimu nebuvo nustatyta neteisėtų ar nesąžiningų atsakovo veiksmų ir teismas nepasisakė dėl kieno kaltės ar iniciatyvos sutartis nutrūko ar pasibaigė. Nepaisant teisės reikalauti, kad atsakovas būtų iškeldintas iš ginčo patalpų, ieškovas 2010 m. liepos 7 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą siūlydamas pasinaudoti pirmumo teise ir sudaryti nuomos sutartį naujam terminui bei atsiuntė nuomos sutarties projektą. Ieškovas savanoriškai išreiškė valią atnaujinti sutartinius santykius būtent su atsakovu, o ne vykdyti su UAB „Palink“ sudarytą sutartį arba ieškoti naujų nuomininkų. 2010 m. rugsėjo 13 d. tarp šalių buvo sudaryta nauja sutartis dėl tų pačių patalpų nuomos. Praėjus daugiau nei metams po šios sutarties sudarymo, ieškovas ėmė kvestionuoti jos sąlygas. 2010 m. nuomos sutartimi atsakovas susitarė dėl didesnio - 899,47 kv. m. ploto patalpų nuomos, todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas įpareigoti atlaisvinti patalpas, pažymėtas indeksais I-25 bei I-36. Po naujos nuomos sutarties pasirašymo atsakovas atliko rekonstrukcijos darbus ir patalpa I-25 buvo sujungta su patalpomis I-24 ir I-26. 2010 m. nuomos sutarties tekstas buvo pasiūlytas ir parengtas ieškovo, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai. Nuomos sutarties 5 p. patvirtina, kad ieškovui buvo išnuomotos visos patalpos, kurios buvo nurodytos nuomos sutartyje ir 2010 m. nuomos sutarties pasirašymo metu faktiškai naudojamos atsakovo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, remiantis kuria atsakovui ieškovas išnuomojo patalpas, esančias adresu ( - ), pažymėtas indeksais 1-24, nuo 1-26 iki 1-35, nuo 1-37 iki 1-48, 899,47 kv. m. ploto. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi nustatyta, jog patalpa pažymėta indeksu I-25 nuomos sutartyje nenurodyta, dėl šios patalpos šalių susitarta nebuvo, patalpa atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo, pagal ieškovo pateiktą 2014 m. balandžio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nustatyta, kad patalpos, plane pažymėtos indeksu I-25, nėra, yra vientisa prekybos salė, ir toje vietoje stovi kasos. CK 4.95 straipsnis numato savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal CK 6.3 straipsnio 4 dalį prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iškeldinti atsakovą iš patalpos, kuri neegzistuoja. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas suformulavo reikalavimą, kurio vykdymas yra neįmanomas, nes neįmanoma iškeldinti atsakovo ar įpareigoti jo atlaisvinti patalpą, kuri neegzistuoja. Todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

11Taip pat teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą atkurti patalpų būklę. Teismas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2.2. punktu atsakovui (nuomininkui) buvo suteikta teisė savo sąskaita ir savo nuožiūra, be atskiro leidimo, atlikti patalpų rekonstrukcijos, pertvarkymo, įvairių pagerinimų, ar kitus darbus (įskaitant patalpų ploto išplėtimą neviršijant pastato perimetro). Pagal nuomos sutarties sąlygas atsakovui buvo išnuomota I-26 patalpa. Panaikinus I-26 ir I-25 patalpas skiriančias pertvaras, patalpa I-25 susijungia su atsakovo nuomojama patalpa I-26. Teismas sprendė, kad nuomojamos patalpos I-26 pertvarkymas ir jos padidinimas I-25 patalpos plotu pagal sutarties sąlygas yra teisėtas, todėl ieškovas nepagrįstai prašė atkurti patalpų būklę. Aplinkybė, kad atsakovas pertvarkęs patalpas, naudojasi ir buvusios patalpos I-25 7,41 kv. m. plotu, nepaneigia patalpų pertvarkymo teisėtumo. Teismas nurodė, kad sutarties šalims nepavykus susitarti dėl patalpos I-25 nuomos kainos, kompensacijos už patalpų naudojimo klausimą yra išsprendęs teismas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi priteisė ieškovo naudai nuomos mokestį už naudojimąsi paminėta ginčo patalpa. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas savo teises 7,41 kv. m. gali ginti kitais CK 1.138 straipsnyje numatytais civilinių teisių gynimo būdais. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas šiuo metu atkurti I-25 patalpą nebūtų proporcingas teisių gynimo būdas (CK 1.2 str.), nes, buvusios patalpos I-25 vietoje yra įrengtos kasos, kurios būtinos atsakovo 899,47 kv. m. nuomojamų patalpų naudojimui pagal paskirtį mažmeninei ir didmeninei prekybai maisto ir jas lydinčiomis prekėmis (sutarties 3.2. p.). Pažymėjo, kad pagal nuomos sutarties 9.1 - 9.3 punktus, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas yra įsipareigojęs nuomotojui grąžinti patalpas tokios pat būklės, kokios jos buvo perduodant nuomininkui. Taigi pagal sutarties sąlygas, patalpų grąžinimo į ankstesnę būklę klausimas turėtų būti sprendžiamas pasibaigus nuomos sutarčiai. Bylos nagrinėjimo metu 15 metų nuomos sutarties terminas nėra pasibaigęs, todėl ieškovo reikalavimas atkurti patalpų būklę yra nepagrįstas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškinį, t. y., įpareigoti atsakovą atkurti patalpos I-25 būklę į padėtį, buvusią 2010 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties sudarymo metu ir įpareigoti atsakovą atlaisvinti šią patalpą bei netrukdyti ieškovui naudotis minėta patalpa. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas suformulavo reikalavimą, kurio vykdymas yra neįmanomas. Ieškovas teismo prašė pirmiausia įpareigoti atsakovą atkurti patalpos I-25 būklę į padėtį, buvusią nuomos sutarties sudarymo metu, o atkūrus patalpų būklę, ieškovo reikalavimas atlaisvinti šią patalpą ir netrukdyti ieškovui ja naudotis, yra įmanomas.
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turėjo teisę atlikti darbus, kurių pasėkoje patalpa I-25 buvo subendrinta su kitomis patalpomis. Teismas rėmėsi nuomos sutarties 7.2.2. punktu, suteikiančiu teisę nuomininkui savo sąskaita ir savo nuožiūra atlikti patalpų rekonstrukcijos, pertvarkymo darbus, tačiau sąvoka „patalpos“ reiškia šios sutarties pagrindu nuomojamas patalpas. Šis sutarties punktas taikomas tik atsakovo išsinuomotoms patalpoms, o ne ir kitoms pastate esančioms patalpoms, kurių valdymo bei naudojimosi teisės nuomos sutartimi atsakovui nėra perduotos. Ne visas pastato, kuriame yra ginčo patalpa, plotas nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl ieškovas negalėjo suteikti ir nesuteikė atsakovui teisės plėsti jam išnuomotų patalpų plotą peržengiant jo nuomojamų patalpų ribas, kurios aiškiai nurodytos nuomos sutartyje ir pažymėtos patalpų plane. Atsakovas nuomos sutarties 7.2 2 punkte įtvirtinta teise naudojosi pažeisdamas kitų asmenų interesus ir sukeldamas jiems žalą.
  3. Šalys civilinių teisių gynimo būdus gali pasirinkti savo nuožiūra. Ieškovas nėra suinteresuotas naujo teisminio proceso, kuriame būtų įrodinėjamas jo patirtų nuostolių dydis, atsakovui neteisėtai naudojantis ginčo patalpa, pradžia. Toks teisių gynimo būdas neatitiktų ekonomiškumo bei operatyvumo principų. Be to, ieškovas geranoriškai siūlė atsakovui išsinuomoti ginčo patalpą, tačiau atsakovas su šiais pasiūlymais nesutiko.
  4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo patalpa būtina likusios 899,47 kv.m. ploto patalpos naudojimui pagal paskirtį. Anksčiau atsakovas ginčo vietoje neteisėtai buvo įsirengęs apsaugos postą, o tai patvirtina, kad kasos šioje vietoje tinkamam atsakovo veiklos vykdymui nėra reikalingos. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patiria nuolatinę žalą. CK įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.), todėl ši teisė turi būti ginama.
  5. Teismas nurodė, kad patalpų grąžinimo į ankstesnę būklę klausimas turėtų būti sprendžiamas pasibaigus nuomos sutarčiai, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad šiose sutarties nuostatose kalbama apie išnuomotų patalpų grąžinimo tvarką, o šiuo atveju ginčo patalpa nebuvo išnuomota atsakovui. Atsakovas šią patalpą valdo ir naudojasi ja neteisėtai, o nuomos sutartis baigsis tik 2025 metais.
  6. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, proporcingai padidėtų ir ieškovo ieškiniu pareikštų ir patenkintų reikalavimų dydis, todėl atitinkamai keistųsi ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiai. Be to, teismas nepagrįstai sumažino atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nuo 24 115,99 Lt iki 12 000 Lt, nes ši suma yra akivaizdžiai per didelė.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „RIMI LIETUVA“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Sprendimu teisingai pripažinta, kad ieškovo reikalavimų įvykdymas yra neįmanomas. Reikalavimas iškeldinti iš neegzistuojančios patalpos praktiškai neįvykdomas, o reikalavimas dėl patalpos atkūrimo taip pat negali būti įvykdytas, nes patalpų subendrinimas yra teisėtas; ieškovas nenurodė, kokiu būdu turėtų būti įgyvendintas reikalavimas dėl ginčo patalpos atstatymo; be to, reikalaujamas atstatymas trukdytų atsakovui nekliudomai naudotis likusiomis išsinuomotomis patalpomis.
  2. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas teisėtai subendrino ginčo patalpą su kitomis patalpomis, nes tokią teisę garantavo nuomos sutarties 7.2.2 p., ilgalaikiai nuomotojo ir nuomininko santykiai ir paties ieškovo veiksmai, kuriais jis tokį subendrinimą pripažino ir pretenzijų atsakovui nereiškė iki bylos inicijavimo.
  3. Ieškovo teisės nėra pažeistos, o net ir pripažinus tariamą ieškovo teisių pažeidimą, jo interesai gali būti užtikrinti kitais būdais nei ieškinio reikalavimų patenkinimas. Visų pirma, atsakovas tebededa aktyvias pastangas, kad būtų sulygtas racionalaus dydžio nuomos mokestis už ginčo patalpos nuomą. Antra, šalims nesutarus dėl protingo nuomos mokesčio dydžio, ieškovas gali teismine tvarka reikalauti nuomos mokesčio.
  4. Ieškovo reikalavimai yra neproporcingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriais jis siekia nesąžiningo tikslo. Ieškovas siekia nustatyti nepagrįstai didelę nuomos kainą už buvusios patalpos I-25 plotą.
  5. Patalpų atstatymas į pradinę padėtį yra negalimas. Atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, visiškai pagrįstai tikėjosi ir toliau valdyti patalpa I-25 buvusią patalpų dalį.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti už patalpų I-25 ir I-36 nuomą ir iškeldinti atsakovą iš šių patalų, 2014 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė, kad dėl patalpų I-25 ir I-36 nuomos tarp šalių susitarta nebuvo, atsakovas už šias patalpas nemokėjo nuomos mokesčio, dėl to už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 8 d. iki 2012 m. sausio 2 d. priteisė 27 309,81 Lt nuomos mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad patalpomis, pažymėtomis indeksais I-36 ir I-25 atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo, minėta nutartimi nutarė iškeldinti atsakovą iš patalpos, pažymėtos indeksu I-36, o ginčą dėl patalpos, pažymėtos indeksu I-25, grąžino nagrinėti iš naujo, nes nebuvo išsiaiškinta, ar minėta patalpa egzistuoja.

17Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patalpa, pažymėta indeksu I-25, neegzistuoja. Šalys šios aplinkybės neginčija. Ieškovas, patikslinęs ieškinį, prašė įpareigoti atsakovą atkurti patalpos, pažymėtos indeksu I-25, būklę į padėtį, buvusią 2010 m. rugsėjo 13 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo metu ir įpareigoti atsakovą atlaisvinti šią patalpą bei netrukdyti ieškovui ja naudotis.

18Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpos, nurodęs, kad minėta patalpa neegzistuoja, dėl to tokio reikalavimo įvykdymas yra neįmanomas (CK 6.3 str. 4 d.). Taip pat teismas atmetė ieškovo reikalavimą atkurti patalpų būklę, nurodęs, kad pagal tarp šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygas, atsakovas turėjo teisę išplėsi nuomojamų patalpų plotą, todėl teismas sprendė, kad nuomojamos patalpos I-26 pertvarkymas ir jos padidinimas I-25 patalpos plotu pagal sutarties sąlygas yra teisėtas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas atkurti patalpą I-25 būtų neproporcingas teisių gynimo būdas, nes buvusios patalpos I-25 vietoje yra įrengtos kasos, kurios būtinos atsakovo nuomojamų patalpų 899,47 kv. m. naudojimui pagal paskirtį mažmeninei ir didmeninei prekybai maisto ir jas lydinčiomis prekėmis. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka.

19Dėl nuomos sutarties 7.2.2 punkto aiškinimo

20Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-219/2015). Kasacinio teismo, be kita ko, pažymėta, kad tai, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Be to, aplinkybė, kad įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

21Nagrinėjamu atveju 2010 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2.2. punkte, be kita ko, aiškiai nustatyta, kad nuomotojas „suteikia nuomininkui teisę savo sąskaita ir savo nuožiūra, be atskiro leidimo, atlikti Patalpų rekonstrukcijos, pertvarkymo, įvairių pagerinimų, ar kitus darbus (įskaitant Patalpų ploto išplėtimą neviršijant pastato perimetro)“. Taikydamas šią sutarties nuostatą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi pažodiniu sutarties tekstu, todėl sprendė, kad atsakovas, pertvarkydamas patalpas, t. y. panaikinęs I-26 ir I-25 patalpas skiriančias pertvaras ir patalpą I-25 sujungęs su atsakovo nuomojama patalpa I-26, turėjo teisę išplėsti nuomojamų patalpų plotą. Apelianto manymu, atsakovo veiksmai, subendrinant patalpą I-25 su atsakovui nuomojamomis patalpomis, yra neteisėti, nes nuomos sutarties 7.2.2. punktas nesuteikė teisės nuomininkui savavališkai plėsti jam nuomojamų patalpų plotą peržengiant jam išnuomotų patalpų ribas. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad nuomos sutarties 7.2.2. punktu šalys aiškiai susitarė, kokius darbus nuomininkas gali atlikti savo sąskaita ir savo nuožiūra, be atskiro leidimo, t. y. nuomininkui suteikta teisė atlikti patalpų rekonstrukcijos, pertvarkymo, įvairių pagerinimų ar kitus darbus, įskaitant patalpų ploto išplėtimą neviršijant pastato perimetro. Be to, aiškinant šią sutarties nuostatą, svarbu atsižvelgti į tarp šalių susiklosčiusius ilgalaikius nuomos santykius iki šios nuomos sutarties sudarymo, taip pat atsižvelgti į kitas šios nuomos sutarties sąlygas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2000 m. gegužės 12 d. nuomos sutartimi atsakovui buvo išnuomotos patalpos, esančios ( - ) kurių bendras naudingas plotas yra 803,13 kv.m., plane pažymėtas indeksais: rūsio patalpos R-24, nuo R-25 iki R-42 (imtinai) – 229,68 kv.m., pirmo aukšto patalpos: nuo 1-12 iki 1-27 (imtinai) – 573,45 kv.m. , kurios perduotos atsakovui 2000 m. birželio 8 d. pasirašius priėmimo-perdavimo aktą (1 t., 27-41 b. l.). 2001 m. balandžio 5 d. Pakeitimu Nr. 1 susitarta sumažinti nuomojamą plotą 229,68 kv.m. ir atsakovui išnuomotos pirmo aukšto patalpos pažymėtos indeksais 1-12 iki 1-27 (imtinai), kurių bendras naudingas plotas yra 573,45 (1 t., 4751 b. l.). Taigi atsakovas šias patalpas (įskaitant ginčo patalpą) faktiškai naudojo nuo 2000 m. birželio mėnesio. Ši nuomos sutartis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu pripažinta pasibaigusia nuo 2008 m. birželio 8 d. ir nutarta iškeldinti atsakovą iš nuomojamų patalpų. Tačiau faktiškai atsakovas iš šių patalpų nebuvo išsikėlęs, o 2010 m. rugsėjo 13 d. tarp šalių buvo sudaryta nauja to paties objekto negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl 899,47 kv. m. dėl patalpų, pažymėtų indeksais 1-24, nuo 1-26 iki 1-35, nuo 1-37 iki 1-48, nuomos. Vadinasi, šalių valia tęsti sutartinius to paties nekilnojamojo turto objekto nuomos santykius išliko. Šiuo atveju svarbu tai, kad šios naujos nuomos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad „kadangi Nuomininkas sutarties pasirašymo dieną faktiškai naudojasi Patalpomis (pagal tarp šalių 2000 m. gegužės 12 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį), šalių susitarimu laikoma, kad ši Sutartis kartu yra ir Patalpų perdavimo-priėmimo aktas ir laikoma, kad šios Sutarties pasirašymo dieną Nuomotojas perdavė Nuomininkui Patalpas, o Nuomininkas patalpas priėmė“. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, remiantis šia nuomos sutarties nuostata bei atsižvelgiant į tarp šalių iki šios nuomos sutarties pasirašymo susiklosčiusius nuomos santykius, atsakovas turėjo pagrindą pagrįstai tikėtis, kad ginčo patalpa I-25 jam buvo perduota kartu su likusiomis patalpomis, o vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties 7.2.2. punktu atsakovas turėjo teisę atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, t. y. pertvarkyti nuomojamą patalpą I-26 ir ją padidinti ginčo patalpos plotu. Įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, kad atsakovas ginčo patalpa naudojasi nuo 2000 metų (pagal 2000 m. gegužės 12 d. nuomos sutartį buvo išnuomotos ir perduotos atsakovui; pagal 2010 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutartį perduotos atsakovui) ir 2010 m. rugsėjo 13 d. nuomos sutarties 7.2.2. punkte nustatytą atsakovo teisę be ieškovo leidimo atlikti patalpų rekonstrukciją, pertvarkymą, pagerinimą (įskaitant patalpų išplėtimą neviršijant pastato perimetro), teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas turėjo teisę pertvarkyti patalpą I-25, sujungiant ją su patalpa I-26 (CPK 185 str. 1 d.). Taip pat atmestinas skundo argumentas, kad atsakovas 7.2.2 punkte įtvirtinta teise naudojosi pažeisdamas kitų pastato savininkų teises, apeliantas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Nenustačius, kad ginčo patalpos subendrinimas su atsakovo nuomojamomis patalpomis buvo neteisėtas, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo atkurti ginčo patalpos būklę.

22Dėl CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisių gynimo būdų

23Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad savo teises dėl atsakovo naudojimosi ginčo patalpa jis gali ginti kitais CK 1.138 straipsnyje numatytais civilinių teisių būdais. Apelianto teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovą iš patalpos, pažymėtos indeksu I-36, patvirtina, jog jo pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas. Tačiau pažymėtina, kad patalpa, pažymėta indeksu I-36, iš kurios nuspręsta atsakovą iškeldinti, realiai egzistuoja, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčo patalpos I-25 nėra, o nenustačius, kad ginčo patalpa panaikinta neteisėtai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atkurti ginčo patalpos būklę į tokią, kokia buvo nuomos sutarties sudarymo metu ir ją atlaisvinti.

24Apeliantas nurodo, kad civilinių teisių gynimo būdą šalys gali pasirinkti savo nuožiūra ir šiuo atveju, apelianto teigimu, teismas, atmesdamas jo ieškinį, sukūrė situaciją, kad teisėti jo interesai liko neapginti, o neteisėti atsakovo veiksmai buvo įteisinti.

25Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Taigi, bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, išskyrus pirmiau nurodytas išimtis.

26Bylos duomenys patvirtina, kad šalims nepavykus susitarti dėl ginčo patalpos nuomos kainos, apeliantas kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą atkurti ginčo patalpos būklę į padėtį, buvusią 2010 m. rugsėjo 13 d. sutarties sudarymo metu, įpareigoti atsakovą atlaisvinti ginčo patalpą ir netrukdyti ieškovui ja naudotis. Byloje nenustačius, kad atsakovas neteisėtai pertvarkė ginčo patalpą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti tokio ieškovo reikalavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas tik iki 12 000 Lt, nes ši suma yra akivaizdžiai per didelė.

29Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme patyrė 24 115,99 Lt išlaidų (2 t., 169-181 b. l.). Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), kurių 11 punkte nurodyta, kad teismas išimtinais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp šalių kilęs ginčas laikytinas sudėtingu, tačiau atsakovo išlaidos advokato pagalbai yra nepagrįstai didelės, todėl remdamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais jas sumažino iki 12 000 Lt, o atsižvelgęs į atmestų reikalavimų dalį, teismas priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 9 242,40 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

30Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismas išimtinais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (11 p.).

31Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta teismo kompetencijai. Jų kompensavimo šaliai klausimas spręstinas atsižvelgiant Rekomendacijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nagrinėjamu atveju neteikia pagrindo ieškovo naudai dar labiau mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33Bylos rezultatas apeliacinės instancijos teisme yra palankus atsakovui. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 355,03 Lt

34(1 550,92 Eur) išlaidų (3 t., 198-199 b. l.).

35Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

36Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, aplinkybę, kad ta pati advokatų kontora atsakovą atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, atstovo darbo ir laiko sąnaudas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą b ei jo sudėtingumo laipsnį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 450 Eur (CK 1.5 str., CPK 88 str., 93 str., Rekomendacijų 8.11 p.).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti atsakovui UAB „Rimi Lietuva“ (j.a.k. 123715317) iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j.a.k. 300145575) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino... 6. 2014 m. birželio 25 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko papildymo ieškovas... 7. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo reikalavimus atmesti. Nurodė, kad... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 10. Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. ieškovas ir atsakovas sudarė... 11. Taip pat teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą atkurti patalpų būklę.... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „RIMI LIETUVA“ prašo... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti... 17. Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad... 18. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą iškeldinti... 19. Dėl nuomos sutarties 7.2.2 punkto aiškinimo... 20. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir... 21. Nagrinėjamu atveju 2010 m. rugsėjo 13 d. negyvenamųjų patalpų nuomos... 22. Dėl CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisių gynimo būdų... 23. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad savo teises dėl atsakovo... 24. Apeliantas nurodo, kad civilinių teisių gynimo būdą šalys gali pasirinkti... 25. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog suinteresuotas asmuo,... 26. Bylos duomenys patvirtina, kad šalims nepavykus susitarti dėl ginčo patalpos... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 28. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino atsakovo pirmosios... 29. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas už advokato pagalbą pirmosios... 30. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 31. Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 33. Bylos rezultatas apeliacinės instancijos teisme yra palankus atsakovui.... 34. (1 550,92 Eur) išlaidų (3 t., 198-199 b. l.).... 35. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato... 36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 39. Priteisti atsakovui UAB „Rimi Lietuva“ (j.a.k. 123715317) iš ieškovo UAB...