Byla 3K-3-36/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Peata“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Peata“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Virginijus ir Ko“, trečiajam asmeniui V. K. dėl PVM sąskaitos faktūros ir 2010 m. vasario 5 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais bei 20 000 Lt be pagrindo gautų lėšų priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl 161 220,45 Lt žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Peata“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2010 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 60 899,54 Lt mokėjimo, 2010 m. vasario 5 d. ieškovo ir atsakovo susitarimą prie sutarties Nr. PA20091021, priteisti iš atsakovo ieškovui 20 000 Lt, 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

6Ieškovas nurodo, kad 2010 m. vasario 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta ūkinė operacija „pakuočių pažymų administravimas pagal sutartį PA20091021“ nėra įvykusi ir pagrįsta 2009 m. spalio 21 d. sudaryta sutartimi dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo Nr. PA2009102 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas (apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkytojas) išrašo, o ieškovas (užsakovas pagal sutartį bei pažymų, patvirtinančių mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mokėtojo teisę pasinaudoti mokesčio lengvata, pardavėjas) apmoka išrašytoje sąskaitoje nurodytą sumą, bet tik po to, kai pagal užsakovo užsakymą tvarkytojas pateikia užsakovui dokumentus, patvirtinančius užsakovo paraiškoje nurodytų pakuočių atliekų perdirbimą, PVM sąskaitą faktūrą bei pažymas, išrašytas mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mokėtojo vardu pateikimo (Sutarties 4.1–4.4 sąlygos). Pagal Sutarties priede Nr. 2 nustatytą tarifą ieškovas turėjo mokėti už perdirbtų atliekų toną. Išrašytoje ir pateiktoje apmokėti PVM sąskaitoje–faktūroje „kiekis“ yra nurodytas „1“, o „kaina“ – „50 330,20 Lt“. Ieškovas nurodė, kad jis nėra pateikęs tokio užsakymo, todėl ši PVM sąskaita faktūra turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu, nes neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1, 12 dalių, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nurodo į ūkinę operaciją, kuri yra neįvykusi. Tokios PVM sąskaitos faktūros ieškovas negali įtraukti į apskaitą. Ieškovas, kol jam vadovavo V. K., 2010 m. balandžio 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 134 sumokėjo atsakovui 20 000 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIR Nr. 02512, tačiau šios PVM sąskaitos faktūros nėra gavęs ir jam jokia paslauga nesuteikta. Patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat ginčijo 2010 m. vasario 5 d. susitarimą (priedą prie 2009 m. spalio 21 sutarties dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo Nr. PA20091021), apie kurį sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Jo nuomone, šis dokumentas surašytas atgaline data, po to, kai byloje pareikštas ieškinys. Ieškovas šio susitarimo neturi, vadovas jo neperdavė nei sutarties nutraukimo metu, nei vėliau. PVM sąskaitoje faktūroje nėra jokių nuorodų į šį susitarimą, ant susitarimo nėra įmonės antspaudo. Be to, šiam susitarimui sudaryti bendrovės vadovas turėjo gauti 2/3 akcininkų balsų sutikimą, tačiau akcininkai iki šiol nėra patvirtinę tokio susitarimo (Įstatų 6.10.13 ir 8.7 punktai). Dėl to šiuo susitarimu šalys pažeidė CK 6.158 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą elgtis sąžiningai ir jis turi būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91 ir 1.92 straipsnius.

7Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovo 161 220,45 Lt nuostoliams atlyginti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas Sutarties priede Nr. 1 užsakė sutvarkyti 1000 t plastikinės, pakuotės, 100 t PET (polietileno tereftalato), 20 t kombinuotos, 111 t metalinės, 4500 t popierinės ir kartoninės, 470 t kitos pakuotės, tačiau visam užsakytam kiekiui nepateikė paraiškų ir liko neapmokėtas 293 539,93 Lt darbas. Siekdamas išvengti didesnių nuostolių, atsakovas paslaugą pardavė už mažesnę kainą – 132 319,48 Lt, todėl patyrė 161 220,45 Lt nuostolį.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priešieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad kiekviena sąskaita faktūra, kuri yra pateikiama apmokėti, turi būti pagrįsta pirminiais dokumentais apie suteiktas paslaugas, prekes ir t. t. PVM sąskaitoje faktūroje nenurodyta, kad jos išrašymo pagrindas yra šalių susitarimas, ir atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų (pirminių dokumentų – kiek buvo taisyta pažymų, kokios buvo ieškovo klaidos, kiek joms ištaisyti įdėta darbo sąnaudų). Byloje nėra įrodymų, kad susitarimas kaip dokumentas naujiesiems akcininkams buvo pateiktas, jis nepatvirtintas jokiais antspaudais, PVM sąskaitoje faktūroje susitarimas kaip mokėjimo pagrindas nėra nurodytas. Atsakovės motyvas, kad šalių vadovai gali susitarti dėl sutarties papildymo, sutartyje nustatyti kompensacijas ir baudas, yra teisingas, tačiau kiekvienas baudinis ar kompensacijų susitarimas turi būti pagrįstas atitinkamais buhalteriniais dokumentais ir įrodytas (CPK 178 straipsnis).

11Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 161 220,45 Lt žalą, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kiek atliekų jis surinko ir kokiam kiekiui buvo išrašytos pažymos. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog vykdant sutartinius įsipareigojimus dėl ieškovo kaltų veiksmų labai padidėjo atsakovo darbuotojų darbo laiko sąnaudos, nukentėjo dalykinė reputacija dėl klaidų taisymo, jai grėsė veiklos licencijos atėmimas.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 2 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo UAB „Virginijus ir Ko“ priteista 20 000 Lt, atmestas priešieškinio reikalavimas bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir dėl šių dalių priėmė naują sprendimą: priteisė iš ieškovo UAB „Peata“ 141 220,45 Lt atsakovui UAB „Virginijus ir Ko“, perskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

13Teisėjų kolegija nurodė, kad už 283 pažymų išrašymą (administravimą) šalys ginčijamu Susitarimu prie 2009 m. spalio 21 d. Sutarties susitarė sumokėti 50 330,20 Lt (be PVM) administravimo išlaidų, t. y. vienos pažymos administravimas ieškovui turėjo papildomai kainuoti apie 178 Lt. Įvertinusi šią šalių papildomu Susitarimu nustatytą pažymų administravimo kainą palyginusi ją su Sutarties Priede Nr. 2 nustatytais tarifais už tvarkomą atliekų toną, teisėjų kolegija pastebėjo, kad vienos tonos atliekų sutvarkymo kaina, priklausomai nuo atliekų rūšies, svyruoja nuo 56 iki 800 Lt už toną be PVM, todėl sprendė, jog Susitarimu nustatyta administravimo paslaugų kaina, palyginti su tiesiogiai teikiamų paslaugų (perdirbimo) kaina, yra akivaizdžiai per didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas susitarimas ir jo pagrindu išrašyta ir pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio nuostatomis, prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais. Tai, kad buvęs UAB „Peata“ (ieškovas) akcininkas V. S. buvo ir UAB Virginijus ir Ko“ (atsakovas) vadovas, leido daryti išvadą, jog šio sandorio sudarymo metu atsakovas nebuvo sąžiningas ir jam buvo žinoma, kad sandoris prieštarauja ieškovo tikslui gauti pelną iš savo veiklos. Tai, kad sandorio šalys nebuvo sąžiningos ir padidėjusias administravimo sąnaudas vertino ne pagal objektyviai susidėjusias aplinkybes, patvirtina ir ginčijamo Susitarimo (Sutarties priedo) tekstas, kuris skiriasi nuo kitų šalių pasirašytų priedų. Remiantis CK 1.82 straipsnio 4 dalimi, sandorį pripažinus negaliojančiu šio straipsnio pagrindu, turi būti taikoma restitucija. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas atsakovui pavedimu yra sumokėjęs 20 000 Lt, todėl teismas sprendė, jog ši suma turi būti grąžinta ieškovui. Dėl to nurodyta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais ginčijamus sandorius ir iš atsakovo priteisė ieškovui 20 000 Lt.

14Pagal Sutarties priedą Nr. 1 ieškovas yra užsakęs perdirbti 1000 t plastikinės, 100 t PET, 20 t kombinuotos, 111 t metalinės, 4500 t popierinės ir kartoninės bei 470 t kitos pakuotės. Tame pačiame užsakymo priede nustatyta, kad užsakymas yra priimtas, atsakovas įsipareigojo šį pakuotės atliekų kiekį surinkti, perdirbti, išrašyti bei pristatyti pažymas. Tokia pati tvarkytojo (atsakovo) pareiga yra nustatyta ir Sutarties 3.1.1 punkte. O užsakovas (ieškovas) įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas (Sutarties 4.1 punktas). Teisėjų kolegija nurodė, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas visam užsakytam kiekiui pažymų neužsakė, todėl atsakovas pareikalavo kompensuoti dėl to atsiradusius nuostolius. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo užsakytas atliekų kiekis buvo perdirbtas. Iš byloje esančio Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros 2010 m. balandžio 26–29 d. patikrinimo akto (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį yra oficialusis rašytinis įrodymas, matyti, kad atsakovas užsakytą pakuotės atliekų kiekį buvo perdirbęs. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė paraiškų visam užsakytam perdirbti atliekų kiekiui ir jo neapmokėtos paslaugos sudarė 293 593,93 Lt, ieškovas, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, turėjo apmokėti atsakovui už suteiktas paslaugas. Kadangi atsakovas dalį negautų pajamų kompensavo parduodant pažymas kitiems ūkio subjektams už 132 319,48 Lt, tai jis sumažino patirtą nuostolį iki 161 220,45 Lt. Šia pinigų suma siekiama kompensuoti tiek atsakovo negautas pajamas dėl paslaugų pardavimo už mažesnę kainą, tiek negautas pajamas bei patirtas sąnaudas perdirbant atliekų kiekius, kurie buvo neparduoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad iš atsakovo priteista ieškovui 20 000 Lt, o iš ieškovo atsakovui – 161 220,45 Lt, priteistas sumas įskaitė ir iš ieškovo priteisė atsakovui 141 220,45 Lt už suteiktas paslaugas.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Peata“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kasatorius nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

171. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo šalių sudarytą 2009 m. spalio 21 d. sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo, neatskleidė jos esmės. Užsakyme nurodytas kiekis yra maksimalus, o ne minimalus išpirktinas kiekis. Taigi tik tuo atveju, jeigu šalys būtų sulygusios Sutartyje, kad Priede Nr. 1 užsakytas kiekis yra minimalus, ieškovui tektų prisiimti atsakomybę už minimalaus kiekio neišpirkimą, todėl, esant užsakytam kiekiui kaip maksimaliam, nėra pagrindo išvadai, jog visą kiekį užsakovas (ieškovas) privalėjo išpirkti. Iš Sutarties turinio aišku, kad paslauga yra suteikta ne tada, kai kiekis yra užsakytas, o tada, kai tvarkytojas pateikia užsakovui dokumentus, patvirtinančius užsakovo paraiškoje nurodytų pakuočių atliekų perdirbimą, PVM sąskaitą faktūrą bei pažymas, išrašytas mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mokėtojo vardu pateikimo (Sutarties 4 straipsnio 4.1, 4.2, 4.3, 4.4 sąlygos), nes tik tada užsakovas įgyja pareigą atsiskaityti pagal Sutartį už suteiktą paslaugą. Sudarius sutartį atsakovas pardavinėjo atliekų kiekius ir kitiems asmenims, nes Sutartimi nebuvo nustatyta, kad Sutarties priede Nr. 1 užsakytą kiekį ieškovas privalo išpirkti ir kad atsakovas neturi teisės šio kiekio niekam parduoti. Pagal Sutarties 3.1.1 punktą atsakovas įsipareigojo savo sąskaita atlikti Sutarties priede Nr. 1 nurodytų apmokestinamųjų pakuočių atliekų kiekių surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir pristatymą atliekų perdirbėjui. Atsakovas pats šių atliekų neperdirbo, todėl teisėjų kolegijos išvada, kad atsakovas patyrė nuostolių perdirbdamas atliekas, neatitinka byloje surinktų įrodymų ir sutartinių santykių esmės, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog reikalaujamus nuostolius patyrė dėl užsakytų atliekų perdirbimo. Sutarties sudarymo bei vykdymo metu ieškovas ir atsakovas yra susiję asmenys Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio prasme, nes ieškovo 50 procentų akcijų savininkas yra atsakovo bendrovės vadovas. Vadinasi, atsakovo vadovas turėjo visas galimybes daryti lemiamą įtaką ne tik ieškovo valdymui, bet ir kontroliuoti Sutarties tinkamą vykdymą, paraiškų pažymoms pateikimą laiku. Apmokestinamosios pakuotės pardavimo paslauga yra atlygintinė paslauga, todėl šalių teises ir pareigas šalies atsakomybę buvo būtina analizuoti CK 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.717, 6.718 straipsnių, 6.720 straipsnio 4 dalies nuostatų, reglamentuojančių atlygintinių paslaugų teikimą, aspektais. Kasatoriaus įsitikinimu, jo kaltės dėl neišpirkto pagal Sutarties priedą Nr. 1 užsakyto maksimalaus kiekio nėra pagrindo konstatuoti.

182. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Atsakovas įrodinėdamas patirtą 161 220, 45 Lt nuostolį, pateikė pažymų pardavimus, kuriais, anot jo, buvo mažinamas nuostolis, tačiau vyko pagal sutartis, sudarytas su pirkėjais beveik metais ar dar anksčiau nei buvo sudaryta Sutartis su ieškove. Įrodymų, kad tiems pirkėjams atliekų kiekiai neva buvo parduoti žemesne kaina, nei su jais sutarta pagal jų sutartis, byloje nepateikta, kaip ir įrodymų, jog būtų anuliuotos ar taisytos ieškovui išrašytos pažymos. Be to, kitiems pirkėjams išrašytos PVM sąskaitos faktūros už parduotas pažymas yra išrašytos iš karto po Sutarties sudarymo arba dar nepasibaigus jos terminui. Atsakovo parengtos pažymos duomenys apie atliekų kiekius, kuriems atsakovas išdavė pažymas, nesutampa su Patikrinimo akto duomenimis. Kadangi ieškovas išpirko pakuotės (medinės) 80 tonų didesnį kiekį, t. y. 13 200 Lt (80 t x 156 Lt), tai atsakovo nurodyta negauta pajamų suma turėjo būti 145 992, 65 Lt. Patikrinimo aktas turėjo būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas kartu su visais kitais byloje surinktais įrodymais, bet ne kaip didesnę įrodomąją galią turintis oficialusis įrodymas. Šis dokumentas neatitinka dviejų oficialiojo įrodymo kriterijų: neatitinka tokiam teisės aktui nustatyto formos ir turinio reikalavimo, nes šis Patikrinimo aktas nėra patvirtintas patikrinimo pažyma (Mokesčių administravimo įstatymo 129 straipsnis, 130 straipsnio 1,4 ir 5 dalys); jame pateikta informacija nėra pakankama patikimai nustatyti nagrinėjamoje byloje sutartinių santykių tarp ginčo šalių faktines aplinkybes ir nuostolio dydį (įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes). Patikrinimo akto turinio analizė rodo, kad jame nėra nustatyti tokie faktai, kokius teisėjų kolegija priskyrė šiam rašytiniam įrodymui, pvz., „atsakovas užsakytą atliekų kiekį perdirbo“. Šiame akte taip pat iš viso neminima apie UAB „Peata“ ir UAB „Virginijus ir Ko“ sutartinius santykius (užsakymus, pažymų išdavimus, kiekius ar kainas, juolab, nuostolius). Šio įrodymo nuodugni analizė rodo, kad atsakovas surinko ir pateikė perdirbti kelis kartus didesnį kiekį pakuotės atliekų, nei tas kiekis, kuris nustatytas šalių sudarytos Sutarties priede Nr. 1, ir kelis kartus didesnį, nei tas kiekis, kuris pagal atsakovo parengtą pažymą „liko neišpirktas“. Patikrinimo aktas taip pat rodo, kad pažymų atsakovas išrašė kelis kartus didesniam kiekiui, nei Sutarties priede Nr. 1 aptartas užsakymo kiekis bei atsakovo pažymoje nurodytas pažymų kiekis, nes atsakovas pažymas parduoda ne tik ieškovui, bet ir kitiems subjektams tiesiogiai arba per tarpininkus. Aplinkybės, kad dalies atliekų atsakovas negalėjo realizuoti, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Virginijus ir Ko“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Nepaisant Sutarties turinio ir esmės, apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo sutartis yra specifinė tuo, kad tokios sutarties pabaigą nustato ne šalys, o teisės aktas (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau –Įstatymo) 5 straipsnio 5 dalis). Pagal šį Įstatymą fiziniai ir juridiniai asmenys atleidžiami nuo mokesčio per mokestinį laikotarpį, t. y. mokestinio laikotarpio pabaiga yra einamųjų metų gruodžio 31 d., todėl atsakovas pagal Įstatymą galėjo parduoti tik tais pačiais mokestiniais metais suteiktas paslaugas. Šalių sudarytos Sutarties sąlygos buvo nustatytos itin aiškiai ir konkrečiai. Kasatorius nepateikė nė vienos sąlygos, dėl kurios aiškinimo būtų kilęs šalių ginčas. Nei iš Įstatymo, nei iš šalių sutarčių turinio nekyla pagrindų diskutuoti apie maksimalius ar minimalius užsakytų paslaugų kiekius, nes buvo tariamasi dėl konkrečių surinktų ar perdirbtų atliekų kiekių iki vieno kilogramo tikslumu. Toks sutarčių vykdymo tikslumas yra siejamas ne tik su šalių tarpusavio santykiais, bet ir su itin griežta atsakovo atsakomybe atitinkamoms valstybinėms institucijoms. Sutarties 5-asis skirsnis nustato griežtą atsakovo atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, nustatyta baudos apskaičiavimo formulė. Dalį ieškovo užsakytų paslaugų kitiems ūkio subjektams atsakovas pardavė tik mokestinių metų pabaigoje, kai tapo aišku, kad ieškovas užsakytų paslaugų nepirks tik tam, jog išvengtų didelių nuostolių. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad atsakovo vadovas, būdamas ieškovo 50 proc. akcijų savininkas, turėjo galimybes kontroliuoti Sutarties vykdymą. Ieškovo apsisprendimą nevykdyti Sutarties sąlygų lėmė vadovo J. M. vienasmenis sprendimas.

202. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Patikrinimo akte nustatyta, kad atsakovas 2009 m. eksportavo perdirbti 279 930 t PET, 46,530 t kombinuotos pakuotės atliekų ir t. t. Atsakovas, kaip pakuočių atliekų surinkėjas, turi teisę perdirbti atliekas, surinktas per ankstesnius ataskaitinius metus, tačiau šiuo atveju buvo patirti nuostoliai, nes ieškovo užsakymu pakuočių atliekos jau buvo perdirbtos ar eksportuotos ir už 2009 m. šias atliekas nebegalėjo išduoti pažymų kitais ataskaitiniais metais.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo sutarties sąlygų, apibrėžiančių atliekų kiekį, aiškinimo

24Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo sąlygas dėl užsakymo, t. y. atliekų kiekio nustatymo, neįvertino sutarties šalių ketinimų, susitarimo esmės ir tikslų.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma ,,Akvariumas“, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.

26Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar kasatorius iš atsakovo įsipareigojo įsigyti konkretų apmokestinamųjų pakuočių atliekų pažymų kiekį, ar buvo sutarta tik dėl maksimalaus kiekio, paliekant galimybę kasatoriui įsigyti mažesnį pažymų kiekį. Mokesčio už aplinkos teršimą atliekomis mokėtojai, siekdami gauti Įstatymo mokestinę lengvatą už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, nusiperka pažymas, patvirtinančias perdirbtą atliekų kiekį. Tokias pažymas parduoda licencijuoti atliekų tvarkytojai (nagrinėjamu atveju – atsakovas) arba tiesiogiai atliekų perdirbėjai. Tačiau atliekų mokesčio mokėtojai reikalingą pažymų kiekį gali įsigyti ne tik tiesiogiai iš atliekų perdirbėjų ar tvarkytojų, bet ir per tarpininkus (nagrinėjamu atveju – ieškovas), kurie atitinkamai užsako iš tvarkytojo arba tiesiogiai iš perdirbėjo gauti pažymas reikalingam kiekiui, jas nuperka ir perparduoda mokėtojams. Būtent tokiais tikslais ieškovo (užsakovo, pažymų tarpininko) ir atsakovo (atliekų surinkėjo, tvarkytojo) buvo sudaryta ginčo Sutartis, pagal kurią atsakovas (tvarkytojas) įsipareigoja teikti sutartyje nustatytas apmokestinamųjų pakuočių atliekos tvarkymo paslaugas, o kasatorius (užsakovas) – už jas sumokėti.

27Kasaciniame skunde nurodoma, kad Sutartyje atsakovas įsipareigojo atlikti apmokestinamųjų pakuočių atliekų kiekių surinkimą, rūšiavimą, pervežimą ir pristatymą perdirbėjui, o užsakyme nurodytas atliekų kiekis yra maksimalus, o ne minimalus išpirktinas kiekis. Atsakovas argumentavo, kad šalys Sutartyje susitarė dėl konkrečių surinktų ar perdirbtų atliekų kiekių. Pastarąjį Sutarties sąlygų aiškinimą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad kasatorius visam užsakytam kiekiui pažymų neužsakė, todėl atsakovas pagrįstai pareikalavo kompensuoti dėl to atsiradusius nuostolius.

28Šalių 2009 m. spalio 21 d. sudarytos apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo sutarties 1.1 punkte apibrėžta, kad užsakymas reiškia šioje sutartyje nustatytą dokumentą, kuriame šalys, vykdydamos sutartį, susitaria dėl konkrečių apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo, t. y. surinkimo, rūšiavimo, pervežimo, pristatymo perdirbėjui, perdirbimo ar eksportavimo kiekių per mokestinius metus; 2.5 punkte susitarta, kad suminis paraiškose nurodytas pakuotės atliekų kiekis negali būti didesnis negu užsakyme nurodytas kiekis; tvarkytojas įsipareigojo savo sąskaita atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodytų apmokestinamųjų pakuočių atliekų kiekių surinkimą, rūšiavimą, pervežimą, pristatymą perdirbėjui ir perdirbimą sutartyje nurodytais terminais (3.1.1 punktas); užsakymą dviem egzemplioriais parengia užsakovas ir šioje sutartyje nustatyta tvarka perduoda tvarkytojui (4.1 punktas); užsakymas įsigalioja tik jį patvirtinus sutarties šalims, forma pateikiama 1 priede, kuri yra neatskiriama sutarties dalis (4.2 punktas); tvarkytojo priimtas užsakymas negali būti atšaukiamas be užsakovo raštiško sutikimo (4.3 punktas). Byloje pateiktame Užsakyme dėl pakuočių atliekų tvarkymo (Priede Nr. 1) yra nurodytos „atliekų rūšys“ ir „kiekis, tonomis“. Šiame užsakyme tvarkytojo priėmimo žymoje nurodyta, kad „užsakymas priimtas. Įsipareigojame nurodytą pakuotės atliekų kiekį surinkti, perdirbti/eksportuoti, išrašyti ir pristatyti pažymas“. Minėta, kad užsakyme yra susitariama dėl konkrečių apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną ,,konkretus“ suprantamas kaip ,,visiškai tikslus ir apibrėžtas“. Šalių suderintame užsakyme taip pat yra nurodytas konkretus atliekų kiekis tonomis, kuriam atsakovas įsipareigoja pristatyti pažymas. Kiti ginčo šalių susitarimo punktai nukreipia į užsakyme nurodytą atliekų kiekį. Kadangi sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto, tai, priešingai negu teigia kasatorius, nei susitarime, nei užsakyme nenurodoma, kad užsakyme nustatytas atliekų kiekis yra maksimalus ir kasatorius tam kiekiui neprivalo užsakyti pažymų, ar minimalus. Sutartyje paraiška apibrėžiama kaip užsakovo užsakymas dėl konkrečių apmokestinamosios pakuotės atliekų kiekių sutvarkymo ir pažymų, išduotų konkretiems mokesčio mokėtojams, pateikimo. Taigi Sutartyje šalys susitarė dėl tikslaus užsakymo dydžio, kuris ir susideda iš konkrečių kasatoriaus pateikiamų paraiškų. Dėl to darytina išvada, kad kasatoriaus pateikiamoje paraiškoje yra tik konkretizuojama informacija, t. y. nurodomi konkretūs mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis mokėtojai ir jiems reikalingas perdirbtas atliekų kiekis, kuriam išrašomos konkrečios pažymos (1.5 punktas). Remiantis pirmiau nurodytų Sutarties sąlygų analize darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagristai sprendė, jog šalys Sutartyje ir jos priede Nr. 1 susitarė dėl konkretaus apmokestinamosios pakuotės atliekų kiekio tvarkymo.

29Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymu padarytų nuostolių atlyginimo

30Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Sutartinės civilinės atsakomybės santykyje, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir kaltę, padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.248, 6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

31Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo atlyginti nuostolius, susidariusius kasatoriui neišpirkus užsakyto perdirbti atliekų kiekio, t. y. negautas pajamas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Senasis dvaras“ v. UAB ,,Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012).

32Taigi asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytus nuostolius ir jų dydį (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog kasatoriaus užsakytas atliekų kiekis buvo perdirbtas ir tokiam kiekiui galėjo būti išrašytos pažymos, todėl prašymo atlyginti nuostolius netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2010 m. balandžio 26 – 29 d. Patikrinimo aktu, kaip oficialiuoju rašytiniu įrodymu, konstatavo, kad atsakovas užsakytą pakuotės atliekų kiekį buvo perdirbęs, todėl patyrė nuostolių, kurie kasatoriaus turi būti atlyginami. Kasaciniame skunde nesutinkant su tokia teismo išvada nurodoma, kad Patikrinimo aktas negali būti vertinamas kaip oficialusis rašytinis įrodymas, nes jis neatitinka tokiam teisės aktui nustatyto formos ir turinio reikalavimo, nepatvirtintas patikrinimo pažyma, pateikta informacija nepakankama nustatyti faktines aplinkybes ir nuostolių dydį.

33Proceso ekonomiškumo ir operatyvumo sumetimais, atsižvelgiant į tai, kad tam tikruose rašytiniuose įrodymuose pateikiama informacija yra gerokai objektyvesnė ir patikimesnė, įstatymo nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią t. y. jie laikomi prima facie įrodymais. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Kasatorius sutinka, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūra, išdavusi Patikrinimo aktą, yra valstybės institucija, priskirta prie CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, išduodančių oficialiaisiais rašytiniais įrodymais vertinamus dokumentus; neginčija, kad išduodama tokį dokumentą ši institucija neviršijo savo kompetencijos. Patikrinimo aktas surašytas užpildant reikiamos formos dokumentą, pasirašytas patikrinimą atlikusių pareigūnų, informacija dokumente pateikta objektyvia forma, užfiksuoti ataskaitinių metų konkretūs faktiniai duomenys, todėl nėra pagrindo jo vertinti kaip neatitinkančio teisės aktų nustatytų jo formos ir turinio reikalavimų. Patikrinimo akte konstatuotas atliekų kiekis per ataskaitinius metus, t. y. kiek atliekų buvo įsigyta, eksportuota, perdirbta, išduotų pažymų kiekis pagal atliekų rūšis, nurodyta, kad pažymų išduota mažesniam atliekų kiekiui nei eksportuota ar sutvarkyta. Dėl pirmiau nurodytų argumentų šis Patikrinimo aktas pagrįstai apeliacinės instancijos teismo buvo laikytas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ta aplinkybė, kad byloje nepateikta, o ir kasatoriaus ankstesnėse teismų instancijose neprašyta patikrinimo pažyma, kuria patvirtinami patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai, nesudaro pagrindo Patikrinimo aktą, kuriame yra konstatuojami mokestinio patikrinimo rezultatai, laikyti netinkamu įrodymu ar reikalaujamos formos ir turinio neatitinkančiu oficialiuoju įrodymu. Patikrinimo aktas vertintinas kartu su kitais įrodymais ir jo įrodomoji galia gali būti paneigta kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006). Tačiau kasatorius įrodymų, paneigiančių šiame dokumente nurodytus duomenis, neteikė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatęs, kad atsakovas pažymų išrašė mažesniam atliekų kiekiui, negu jų buvo perduota vietiniams atliekų tvarkytojams, eksportuota ar perdirbta, pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas ir užsakytą pakuotės atliekų kiekį buvo perdirbęs. Atsakovo pajamos pagal šalių sudarytą Sutartį už visą užsakytą atliekų kiekį, tiek išpirktą, tiek neišpirktą, buvo numatytos gauti iš anksto, kasatoriui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. užsakant sutartą pažymų kiekį ir už jį sumokant. Kasatoriui neužsakius sutarto pažymų kiekio, atsakovas siekdamas sumažinti savo galimų nuostolių dydį ėmėsi aktyvių veiksmų ir pardavė dalį kasatoriaus neišpirktų pažymų kitiems subjektams mažesne kaina. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad kasatorius nepateikė paraiškų visam užsakytam perdirbti atliekų kiekiui ir jo neapmokėtos paslaugos sudarė 293 593,93 Lt, dalį šių negautų pajamų atsakovas kompensavo parduodamas pažymas kitiems ūkio subjektams už 132 319,48 Lt, taip jis sumažino patirtą nuostolį iki 161 220,45 Lt, ir padaryta pagrįsta išvada, kad įrodyto tokio dydžio suma ir turi būti priteisiama iš kasatoriaus.

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

36Atsakovas kasaciniame teisme turėjo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, be to, kasaciniame teisme patirta 43,91 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2014 m. vasario 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatoriaus atitinkamai ieškovui bei valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš UAB „Peata“ (j. a. k. 302439198) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų UAB „Virginijus ir Ko“ (j. a. k. 171704584) naudai ir 43,91 Lt (keturiasdešimt tris Lt 91 ct ) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas UAB „Peata“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 6. Ieškovas nurodo, kad 2010 m. vasario 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta... 7. Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovo 161... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad kiekviena sąskaita faktūra, kuri yra pateikiama... 11. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 161 220,45 Lt žalą, nes... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 13. Teisėjų kolegija nurodė, kad už 283 pažymų išrašymą (administravimą)... 14. Pagal Sutarties priedą Nr. 1 ieškovas yra užsakęs perdirbti 1000 t... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Peata“ prašo panaikinti Lietuvos... 17. 1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos... 18. 2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Atsakovas įrodinėdamas... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Virginijus ir Ko“ prašo... 20. 2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Patikrinimo akte nustatyta, kad... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo sutarties sąlygų,... 24. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims... 26. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar kasatorius... 27. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Sutartyje atsakovas įsipareigojo atlikti... 28. Šalių 2009 m. spalio 21 d. sudarytos apmokestinamosios pakuotės atliekų... 29. Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo sutartimi prisiimtų... 30. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri... 31. Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo atlyginti nuostolius, susidariusius... 32. Taigi asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytus... 33. Proceso ekonomiškumo ir operatyvumo sumetimais, atsižvelgiant į tai, kad tam... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia... 35. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 36. Atsakovas kasaciniame teisme turėjo 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai už... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 39. Priteisti iš UAB „Peata“ (j. a. k. 302439198) 1500 Lt (vieną tūkstantį... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...