Byla 2-1068-464/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2892-603/2013 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko (valstybės įmonės Valstybės turto fondo teisių ir pareigų perėmėja) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, valstybės įmonė Registrų centras, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2013-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2892-603/2013 (t. 2, b. l. 97-102) tenkino ieškovės VĮ Turto banko ieškinį atsakovėms UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybei ir įpareigojo:

  1. atsakovę UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas Europos a. 1, Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0288-4077:8708);
  2. atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę perduoti Lietuvos Respublikos, tuo metu atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, nuosavybėn administracines patalpas Europos a. 1, Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0288-4077:8708) su visa pastato eksploatavimo technine dokumentacija bei ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, priskirtoje pastatui, esančiam Europos a. 1 (unikalus Nr. 4400-0113-5810, 3B6g).

5Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-818/2014 (t. 2, b. l. 139-148) Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 sprendimą paliko nepakeistą.

6Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-706/2015 (t. 3, b. l. 28-37) taip pat paliko Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-09 nutartį nepakeistą.

7Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus apygardos teismui 2016-01-20 pateikė prašymą (t. 3, b. l. 159-163) išaiškinti, ar Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2892-603/2013 rezoliucine dalimi savivaldybė buvo įpareigota perduoti Lietuvos Respublikos nuosavybėn tik ginčo administracines patalpas, ar tiek ginčo administracines patalpas, tiek ir 30 ginčo automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, nepaisant to, kad teismas sprendime nenurodė, jog UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ privalo ginčo automobilių stovėjimo vietas perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, o 2002-11-26 Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudaryta sutartimi Nr. 137 Vilniaus miesto savivaldybė neprisiėmė prievolės perduoti valstybei automobilių stovėjimo vietas valdyti nuosavybės teise.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2016-03-10 nutartimi (t. 3, b. l. 184-188) atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovės prašymo išaiškinti teismo sprendimą turinys liudija, jog atsakovei minėto sprendimo turinys, t. y. teismo motyvai bei išvados, yra visiškai aiškūs. Atsakovės prašyme iš esmės dėstomi argumentai, kuriais kvestionuojami Vilniaus apygardos teismo sprendime išdėstyti motyvai, išvados, materialinės ir proceso normų taikymas bei siekiama taip pat gauti kitą, nei byloje buvo atliktas, teisinį situacijos vertinimą. Todėl atsakovės reikalavimai peržengia teismo procesinio sprendimo išaiškinimo ribas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde (t. 4, b. l. 1-6) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra vienareikšmiškai nurodoma, kad ginčo automobilių stovėjimo aikštelės vietos privalo būti perduotos valstybei valdyti nuosavybės teise, o ne kitais (pvz., nuomos) pagrindais, todėl sprendimas negali būti vertinamas kaip aiškus. Skundžiama teismo nutartis nemotyvuota, nes teismas nenurodė nė vieno motyvo, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas atmetė visus Vilniaus miesto savivaldybės prašyme išaiškinti teismo sprendimą pateiktus motyvus.
  2. Vilniaus miesto savivaldybė neturi objektyvių galimybių įvykdyti antrąjį teismo sprendimo rezoliucinės dalies reikalavimą – perduoti valstybės nuosavybėn ginčo automobilių stovėjimo vietas. Pirmasis teismo sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimas jau įvykdytas.
  3. Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2013-10-04 sprendimu neįpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės ginčo automobilių stovėjimo aikštelės vietų perduoti valstybei valdyti būtent nuosavybės teise. Ginčo automobilių stovėjimo aikštelė nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, o ne atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.

12Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 12-14) prašo jį atmesti. Ieškovės teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodytas konkretus nekilnojamasis turtas, kuris turi būti atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduotas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, o vėliau – ieškovės Lietuvos Respublikos nuosavybėn, yra visiškai aiški. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė turi perduoti valstybės nuosavybėn tiek ginčo administracines patalpas, tiek ginčo automobilių stovėjimo aikštelės vietas.

13Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 4, b. l. 19-21) prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais. Vilniaus miesto savivaldybė turi įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 sprendimą ir mėgina šio vykdymo išvengti. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-446-180/2016 buvo atmestas prašymas atidėti Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 sprendimo vykdymą.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka patikrinamas teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti 2013-10-04 priimtą ir 2014-06-09 įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, šios konkrečios bylos procesinės situacijos ypatumus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė ir šį klausimą išsprendė teisingai. Teisinių prielaidų skundžiamos nutarties panaikinimui nėra.

17CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Be to, teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų, t. y. teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ar keisti sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes priimtas teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Į tokį CPK 278 straipsnio taikymo ribojimą, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-03-28 nutarimais, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo, o oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų, atkreipia dėmesį ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-76/2013). Taigi įstatymų leidėjo valia sprendimo išaiškinimo procedūra, numatyta CPK 278 straipsnyje, nėra naudojama teismo sprendimo turinio spragoms užpildyti, t. y. jame nenurodytiems teismo argumentams bei motyvams papildyti. Tam yra skirtas kiti procesiniai institutai – sprendimo apskundimas apeliacine bei kasacine tvarka ir apeliantė šią savo procesinę teisę yra įgyvendinusi.

18CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos įtvirtina teismo pareigą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyti patenkintų reikalavimų turinį. Iš Vilniaus apygardos teismo 2013-10-04 sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teisę į ginčo administracines patalpas Europos a. 1, Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0288-4077:8708) su visa pastato eksploatavimo technine dokumentacija bei ne mažiau kaip 30 automobilių stovėjimo vietų požeminėje aikštelėje, priskirtoje pastatui, esančiam Europos a. 1 (unikalus Nr. 4400-0113-5810, 3B6g), įpareigodamas apeliantę juos perduoti Lietuvos Respublikos atstovei, šiuo metu VĮ Turto bankui. Vadinasi, teismas taikė CK 1.138 str. 1 ir 4 punktuose nurodytus civilinių teisių gynimo būdus, juos visiškai aiškiai ir suprantamai įvardindamas sprendimo rezoliucinėje dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės skundo argumentais, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra vienareikšmiškai nurodoma, jog ginčo automobilių stovėjimo aikštelės vietos privalo būti perduotos valstybei valdyti nuosavybės teise, o ne kitais (pvz., nuomos) pagrindais. Šioje byloje priimtų aukštesnės instancijos teismų procesinių sprendimų turinys taip pat akivaizdžiai patvirtina, kad ginčo dalykas buvo būtent nuosavybės teisė ir reikalavimas ją pripažinti, o ne kuri kita teisė.

19Antra vertus, apeliantės prašyme bei atskirajame skunde išdėstyti argumentai, taip pat apeliantės procesinis elgesys, anksčiau teikiant ir prašymą atidėti jai teismo sprendimo įvykdymo terminą (t. 3, b. l. 91-94) bei skundžiant tuo klausimu priimtą pirmosios instancijos teismo nutartį, leidžia tikėtinai spręsti, kad prašymo išaiškinti sprendimą pateikimo tikslas yra ne prašyme deklaruojamas teismo sprendimo vykdymo neaiškumas, o tai, kad apeliantė nesutinka su jai nustatytais įpareigojimais ir siekia bet kuriomis priemonėmis ir bet kokiu pretekstu nutolinti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo momentą, kas nesuderinama su sąžiningu procesiniu elgesiu ir teismo sprendimo, įsiteisėjusio jau prieš dvejus metus, privalomumu. Todėl ir šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantės prašyme išaiškinti 2013-10-04 sprendimą keliami klausimai peržengia sprendimo išaiškinimo ribas. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė aiškinti sprendimą.

20Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam byloje kelto klausimo išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 5. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-03-12 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus apygardos teismui 2016-01-20... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2016-03-10 nutartimi (t. 3, b. l. 184-188)... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atskirajame skunde (t. 4, b. l. 1-6)... 12. Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 4, b. l.... 13. Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 15. Atskirasis skundas atmestinas.... 16. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka patikrinamas teismo nutarties, kuria... 17. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai... 18. CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos įtvirtina teismo pareigą... 19. Antra vertus, apeliantės prašyme bei atskirajame skunde išdėstyti... 20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam byloje... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 22. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą....